- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-371-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06276-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- E. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Jonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-307-223/2019 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. L. dėl naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi tvarką jai ir atsakovui A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – dviejų kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini): 1) ieškovei E. B. paskirti naudotis 16,76 kv. m. ploto gyvenamuoju kambariu, kadastriniuose matavimuose pažymėtu Nr.29-6; 2) atsakovui A. L. paskirti naudotis 13,89 kv. m. ploto gyvenamuoju kambariu, kadastriniuose matavimuose pažymėtu Nr.29-2; 3) pagalbines patalpas: 6,36 kv. m. ploto koridorių, pažymėtą Nr.29-1, 9,24 kv. m. virtuvę, pažymėtą Nr.29-3, 2,08 kv. m. ploto vonią, pažymėtą Nr.29-4, 0,98 kv. m. ploto tualetą, pažymėtą Nr.29-5 , 8,09 kv. m. ploto rūsio patalpas, pažymėtas Nr.R-29, palikti bendrai naudotis ieškovei E. B. ir atsakovui A. L.. Taip pat iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškovė ir atsakovas valdo po ½ dalį dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po buto įsigijimo 2014 metais ieškovė trumpą laiką gyveno minėtame bute, tačiau maždaug nuo 2014 metų pabaigos išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Butu naudojasi atsakovas, kuris ten gyvena grįžęs iš (duomenys neskelbtini), ieškovė naudotis butu negali, kadangi neturi raktų. Prašė ieškovei naudojimui skirti didesnį kambarį, kadangi ji turi nepilnametę dukterį G. L., gim. (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas A. L. su ieškinio reikalavimais sutiko, tačiau prašė nepriteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi iki kreipimosi į teismą ieškovė į jį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nesikreipė ir nepasinaudojo galimybe klausimą išspręsti taikiai ir išvengti bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės E. B. ieškinys buvo tenkintas bei nustatyta naudojimosi tvarką butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): ieškovei E. B. paskirta naudotis 16,76 kv. m. ploto gyvenamuoju kambariu, kadastriniuose matavimuose pažymėtu Nr.29-6; atsakovui A. L. paskirta naudotis 13,89 kv. m. ploto gyvenamuoju kambariu, kadastriniuose matavimuose pažymėtu Nr.29-2; pagalbines patalpas: 6,36 kv. m. ploto koridorių, pažymėtą Nr.29-1, 9,24 kv. m. virtuvę, pažymėtą Nr.29-3, 2,08 kv. m. ploto vonią, pažymėtą Nr.29-4, 0,98 kv. m. ploto tualetą, pažymėtą Nr.29-5 , 8,09 kv. m. ploto rūsio patalpas, pažymėtas Nr.R-29 paliko bendrai naudotis E. B. ir A. L.. Taip pat priteisė iš atsakovo A. L. ieškovės E. B. naudai 100 Eur žyminio mokesčio, 0,60 Eur komisinio mokesčio, 400 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų ir 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, atsakovui sutinkant su ieškiniu, teismas priėmė sprendimą su sutrumpintais motyvais.
6. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po ½ dalį 2-jų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas butas susideda iš dviejų gyvenamųjų kambarių: 29-2 , kurio plotas 13,89 kv. m., ir 29-6, kurio plotas 16,76 kv. m., virtuvės 29-3, koridoriaus 29-1, vonios 29-4, tualeto 29-5 ir rūsio R-29. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą G. L., gimusią (duomenys neskelbtini).
7. Sprendė, jog ieškinyje siūlomos naudojimosi ginčo butu tvarkos sąlygos yra aiškios, suprantamos ir atitinka teismų praktikoje išaiškintas naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, t. y. ieškovės ir atsakovo naudojimuisi skirtos gyvenamosios patalpos (kambariai) praktiškai atitinka jų turimas nuosavybės dalis (po ½), gyvenamosios patalpos yra izoliuotos, taigi šalys galėtų naudotis turtu nesudarydamos trukdžių vienas kitam.
8. Pažymėjo, jog nors ieškovei naudotis skirtinas didesnio ploto kambarys (daugiau 2,87 kv. m.), tačiau tai nėra žymus nukrypimas nuo bendrasavininkų turimų buto nuosavybės idealiųjų dalių. Be to, iš liudytojos J. G. paaiškinimų nustatė, jog atsakovas, atvykęs į Lietuvą, naudojasi mažesniuoju kambariu, yra padaręs jame remontą, taip pat dėl prašomos nustatyti naudojimosi butu tvarkos atsakovas prieštaravimų nereiškia. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog ieškovė augina šalių nepilnametę dukrą G. L., sprendė, jog didesnio kambario paskyrimas naudotis ieškovei atitinka teisingumo ir protingumo principus. Kitas ginčo buto patalpas: koridorių, virtuvę, tualetą, vonią ir rūsį, atsižvelgiant į jų dislokaciją ir funkcines savybes, paskyrė šalims naudotis bendrai.
9. Teismas sprendė, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur žyminis mokestis, 0,60 Eur komisinis mokestis, 400 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos, yra realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo A. L..
10. Dėl atsakovo prašymo nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovės naudai nepriteisti, sprendė, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl nesąžiningo ir neteisėto ieškovės veikimo. Sprendė, jog duomenų byloje, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis nėra (CPK 95 straipsnis).
11. Pažymėjo, jog dėl ginčo situacijos šalių atstovai pateikė skirtingus paaiškinimus, tai yra atsakovo atstovas nurodęs, jog ieškovei nebuvo trukdoma naudotis bendrąja daline nuosavybe valdomu butu, ji turėjo buto raktus ir turėjo realią galimybę patekti į butą bei ginčo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo nebuvo, todėl ieškovė galėjo susisiekti su atsakovu iki bylos iškėlimo teisme ir ginčas būtų išspręstas taikiai be bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu ieškovės atstovai tvirtino, jog ieškovė neturėjo galimybės susisiekti su atsakovu, nes jai nežinoma atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos bei telefono numeris. Nurodo, jog vienos ar kitos šalies nurodytas aplinkybes pakankamai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Konstatavo, jog ieškovė, reikšdama ieškinį teisme, pasinaudojo savo konstitucine teise į teisminę gynybą, savo procesines teises įgyvendino tokiu būdu, kuriuo nebuvo prieštaraujama procesinės teisės paskirčiai, nebuvo suvaržomos atsakovo turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų – 100 Eur žyminio mokesčio, 0,60 Eur komisinio mokesčio ir 400 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų, priteisimo iš atsakovo panaikinti. Priteisti iš ieškovės E. B. apelianto A. L. naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur advokato pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 15 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nurodo sutinkantis su priimtu teismo sprendimu dėl nustatytos naudojimosi butu tvarkos ir šioje dalyje skundo neteikia.
14. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės procesinį elgesį, neatsižvelgė į priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, o tas lėmė nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų apeliantui perkėlimą.
15. Tvirtina, jog ieškovė nepagrįstai inicijavo teisminį procesą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, kadangi ginčo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo niekada nebuvo.
16. Nurodo, jog pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas bei suformuotą teismų praktiką, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu ir tik esant nesutarimams naudojimosi tvarka yra nustatoma teismo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Mano, jog ieškovė grubiai pažeidė savo kaip bendraturčio pareigas išnaudoti visas galimybes suderinti valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, tokiu būdu išvengiant nereikalingų bylinėjimosi teisme išlaidų.
17. Teigia, jog ieškovė niekada nesikreipė į apeliantą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, turėjo buto raktus ir realią galimybę patekti į butą, taip pat turėjo apelianto kontaktinius duomenis. Teismas nustatė, jog šalių butą prižiūrėjo J. G., kuri teismo posėdžio metu paliudijo, jog su ieškove bendravo iki 2018 m. liepos mėn. pabaigos, kuomet ieškovė bendravimą nutraukė ir į siunčiamas žinutes nuo to laiko nebereagavo. Apeliantas tvirtina, jog ieškovė bendravimą su juo nutraukė 2018-05-29 ir tai patvirtina susirašinėjimo „Messenger“ programėlėje išrašas, kurį prašo priimti į bylą, kadangi šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliantas teigia, kad minėti duomenys patvirtina aplinkybes, jog ieškovė turėjo apelianto ir liudytojos J. G. kontaktinius duomenis ir paneigia ieškovės versiją, jog ji negalėjo susisiekti su apeliantu ir, pavyzdžiui, pasiūlyti nustatyti naudojimosi bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką per notarą (CK 4.81 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas. Teigia nuo pat proceso pradžios prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti naudojimosi butu tvarkos nereiškė. Šalims buvo pasiūlyta bylą pabaigti taikiai, suderinus taikos sutarties sąlygas. Ieškovės atstovas taikos sutartį atsisakė sudaryti, nenurodydamas jokių atsisakymo motyvų. Mano, kad toks ieškovės ir jo atstovo elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, nulėmęs ir didesnes bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. B. prašo apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi abejoja A. L. parašo ant apeliacinio skundo tikrumu, o apeliacinio skundo negrąžinus – jį atmesti bei priteisti iš atsakovo A. L. 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
20. Teigia, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), tai yra šalies nesąžiningumą, ieškinio nepagrįstumą ar sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
21. Nurodo, jog apeliantas kelia klausimą ne apie galimą procesinį piktnaudžiavimą, bet tariamą piktnaudžiavimą iki atliekant procesinius veiksmus, tai yra iki paduodant ieškinį pirmosios instancijos teismui, nors, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių galima tik nustačius pažeidimus proceso eigoje.
22. Tvirtina, jog su apeliantu niekada neturėjo galimybės taikiai susitarti, o skunde nėra nurodyta nei viena teisės norma, kuri ieškovei nebūtų leidusi kreiptis į teismą išnagrinėtu klausimu. Iki iškeliant bylą teisme, apeliantas rasdavo įvairių priežasčių nenusistatyti naudojimosi butu tvarkos.
23. Naudojimosi butu tvarkos nustatymas, nepriklausomai nuo to, naudojimosi tvarka nustatoma teismo sprendimu, ar notariškai patvirtinta sutartimi, kainuoja. Apeliantas nepateikė duomenų, jog notarinis veiksmas kainuotų pigiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo A. L. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
25. Apeliantas prašo priimti į bylą naujus įrodymus, tai yra susirašinėjimą „Messenger“ programa, kurie, pasak apelianto, patvirtina, jog ieškovė su atsakovu bendravimą nutraukė tik 2018 m. gegužės mėnesį, tačiau nei kartu su apeliaciniu skundu nei vėliau šio, skunde minimo įrodymo teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą nesprendžia.
26. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Sprendimo dalis dėl ieškovės keltų materialinių teisinių reikalavimų išsprendimo, tai yra dėl naudojimosi tvarkos šalims priklausančiu nekilnojamuoju turtu nustatymo, nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu, dėl šios sprendimo dalies nepasisako.
27. Apeliantas skundu tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji, reikšdama teismui ieškinį, piktnaudžiavo procesu, nes ginčo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo niekada nebuvo, bet to, ir nagrinėjant bylą teisme, ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas – atsakovui nuo pat proceso pradžios sutinkant su ieškinio reikalavimais, ieškovės atstovas atsisakė sudaryti taikos sutartį. Ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei didino bylinėjimosi išlaidas.
28. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės elgesys jai pareiškus ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu negali būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovė procesines teise įgyvendino tokiu būdu, kuriuo nebuvo prieštaraujama procesinės teisės paskirčiai, nebuvo suvaržomos atsakovo teisės ir teisėti interesai, nebuvo pažeidžiamas viešasis interesas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytais motyvais bei padarytomis išvadomis sutinka, jų detaliai nekartoja, pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškininis reikalavimas buvo patenkintas visiškai, todėl ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovas.
30. Įstatymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) suteikia teismui diskrecijos teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir vertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašydamas nepriteisti iš jo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ginčo dėl naudojimosi butu tvarkos niekada nebuvo, nustatyti naudojimosi butu tvarką galima buvo nuvykus pas notarą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. toks civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017). Taigi, tam, kad būtų nustatyta, jog asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama byloje minėto buto bendrasavininke, turėjo teisinį pagrindą reikšti ieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, t.y. pasinaudoti teise į teisminę gynybą ( CPK 5 straipsnio 1 dalis ), todėl nėra pagrindo teigti, kad reikšdama ieškinį ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tuo labiau, kad kaip matyti iš priimto teismo sprendimo, pareikštas ieškinys buvo tenkintas, taigi nebuvo nepagrįstas.
32. Iš byloje esančių duomenų, šalių procesinių dokumentų turinio bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovei bei apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso dviejų kambarių butas, minėtu butu jau daugiau kaip ketverius metus naudojasi išimtinai apeliantas, šalys šeiminių santykių nepalaiko. Atsakovo teigimu, ieškovė niekada nesikreipė į apeliantą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, turėjo buto raktus ir realią galimybę patekti į butą, taip pat turėjo apelianto kontaktinius duomenis, tuo tarpu ieškovė tvirtina, jog butu naudotis galimybės ji neturėjo, o apeliantas su naudojimosi butu tvarkos nustatymu sutiko tik kai ji kreipėsi į teismą. Apeliantas teisus skunde nurodydamas, jog bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis objektas turi būti valdomas bendraturčių sutarimu bei jie turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir pan., tačiau pažymėtina, jog realiai, nesant šalių konstruktyvaus bendravimo tarpusavyje, pirmiau minėtos nuostatos gali būti sunkiai įgyvendinamos. Akivaizdu, jog šalys konfliktuoja, todėl gera valia nesusitarė dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo, kreipiantis pas notarą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų grubiai pažeidusi savo, kaip bendraturtės, pareigas. Atsakovas tvirtina, jog ieškovė turėjo visas galimybes nusistatyti naudojimosi butu tvarką notarine tvarka, tačiau sutiktina su atsiliepime išdėstytais teiginiais, jog šis veiksmas taip pat yra mokamas, o duomenų, jog tokiu atveju šalių išlaidos būtų mažesnės, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
33. Aplinkybė, kad ieškovei asmeniškai nedalyvaujant teisminiame nagrinėjime bei veikiant per įgaliotuosius atstovus, atstovai nesutiko sudaryti taikos sutartį byloje, negali būti pripažinta ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, kadangi galimybė baigti bylą taikos sutartimi yra CPK reglamentuota šalies procesinė teisė, tačiau ne pareiga. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, jog taikus šalių ginčo išsprendimas paprastai yra galimas tik abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu, tačiau nagrinėjamoje byloje taikaus susitarimo, iš esmės dėl abiejų bylos šalių nuomonių išsiskyrimo, pasiekti nepavyko. 2018-12-05 vykusio teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog tiek atsakovas tiek ieškovės atstovai (priešingai skundo teiginiams) sutiko sudaryti taikos sutartį dėl ieškiniu keliamų reikalavimų, tačiau šalys nesutarė dėl bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimo, tai yra atsakovas norėjo, jog bylinėjimosi išlaidos liktų šalims, ieškovės atstovas su šia pozicija nesutiko. Taigi, šalims nesutarus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje, taikos sutartis sudaryta nebuvo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į įstatymo reikalavimus, nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
34. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
35. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apelianto parašo tikrumu ant apeliacinio skundo bei šiuo pagrindu nenagrinėti skundo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi vien tam tikri apeliantui skirtingais laikotarpiais išduotuose asmens dokumentuose esantys parašo neatitikimai nepatvirtina, jog apeliacinį skundą pasirašė ne pats apeliantas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti ir apelianto valia dėl pareikšto apeliacinio skundo turinio, kadangi analogiškos pozicijos jis laikėsi nuo pat proceso pradžios.
37. Atmetus atsakovo A. L. apeliacinį skundą ieškovei E. B. yra priteisiamas jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės E. B. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą bei apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos.
38. Byloje nustatyta, kad A. L. už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį (b.l. 67). Tačiau apeliaciniu skundu skundžiant tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir neskundžiant teismo sprendimo dėl materialinių teisinių reikalavimų išsprendimo, žyminis mokestis nemokamas, nes CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytas tik materialinių reikalavimų apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, apelianto sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovui A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 983 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.
Išaiškinti atsakovui A. L., jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovaudamasi teismo nutartimi.