Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1119-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-20
Bylos Nr.: e2A-1119-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14608-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas: R. L.
Ieškovas: J. L.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1119-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14608-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.3.1.18.2; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo ir 2022 m. gegužės 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. L. (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė: 1) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo jį išdėstant sekančiai: atsakovas R. L. (toliau – atsakovas), kas mėnesį sūnaus, S. L. , gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki sūnaus pilnametystės moka po 300 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, pinigus pervesdamas į J. L. banko sąskaitą, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d.; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 6 624 Eur bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21815-774/2010 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – sutartis), kurioje šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Atsakovas kas mėnesį sūnaus išlaikymui iki sūnaus pilnametystės moka po 400 Lt (116 Eur) periodinėmis išmokomis nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyta neribota nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19367- 947/2014 pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21815-774/2010 nustatyta bendravimo tvarka, nustatant konkrečią atsakovo ir nepilnamečio vaikio bendravimo tvarką. Pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, nes nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik 12 metų, vaiko poreikiai padidėjo. Sūnus lanko mokyklą, korepetitorius, būrelį Kyokushin karate sporto klube “KATANA”, nuolat dalyvauja stovyklose. Be to atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, t. y. atsakovas pardavė 3 žemės sklypus, įgijo ir paveldėjo nekilnojamojo turto, todėl ieškovė prašė padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria mažiausiai 600 Eur (apie 200 Eur maistui, lavinimosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms, papildomų pamokų lankymas 50 Eur, rūbai ir avalynė 50 Eur, vaistai ir vitaminai, lankymasis pas gydytojus, tyrimai, skiepai 50 Eur, kišenpinigiai 2 Eur į dieną, mokyklos uniforma, internetas, mobilusis telefonas 50 Eur, karatė būrelis 30 Eur, vasaros stovyklos, atostogos ir kt.). Sūnus turi specialių poreikių, jam gydomi dantys, reikalingi breketai. Atsakovas 2021 m. yra pardavęs brangų turtą (garažą), gavęs 5 590 Eur pajamų, statosi namą, statyboms išleidęs 41 307,61 Eur, banke Swedbank įnešdavo labai dideles sumas – 52 702,93 Eur, turi sąskaitą Luminor banke. Gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, gaudavęs nemažas pajamas iš nuomos fiziniams asmenims, o Lietuvoje verčiasi senelių priežiūra, dirba. Atsakovas daug metų teikė vaikui išlaikymą, kuris nepatenkino visų vaiko būtinųjų poreikių. Atsakovas buvo raginamas teikti didesnio dydžio išlaikymą, tačiau atsakovas į ieškovės raginimus nereagavo, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą susidariusį per 3 metus – 6 624 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. L. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, jog sutinka, kad nuo 2010 m. sūnaus poreikiai šiek tiek padidėjo, todėl jis, atsižvelgdamas į sūnaus poreikius ir savo turtinę padėtį, sutinka sūnui mokėti 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas kategoriškai nepritaria ieškovės pozicijai, kad šalių vaiko poreikiai per mėnesį siekia net 600 Eur. Atsakovo manymu, šalių sūnui per mėnesį reikalingas ne didesnis nei 390 Eur išlaikymas ir tokios sumos tikrai pakanka tiek būtinųjų, tiek ir papildomų vaiko poreikių patenkinimui. Atsakovui 2011 metais išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), užleido gyventi ieškovei su sūnumi. Atsakovas visada mokėdavo sūnui priteistą išlaikymą. 2021 vykstant mediacijai, atsakovas, atsižvelgdamas į sūnaus poreikius ir savo galimybes, sutiko sūnui mokėti daugiau, t. y. po 160,00 Eur. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl sūnui reikalingų breketų nelaikytinos vaiko specialiaisiais poreikiais, nes šiuo metu bene kas antras vaikas nešioja breketus su tikslu turėti estetiškai tiesius ir gražius dantis, todėl tai nelaikytina kažkokiu sutrikimu ar liga. Vaiko breketai kainavo 500 Eur, tačiau ieškovė nepamini, kad pusę sumos šioms išlaidoms skyrė būtent atsakovas, sūnaus prašymu 2020 m. gruodžio 6 d. pervesdamas 250 Eur. Atsakovas susitikdavęs su sūnumi visada jam palikdavo grynųjų pinigų. Atsakovo oficialios pajamos per mėnesį siekia tik apie 578,78 Eur, tačiau jis užsiima ir kita veikla – namo statyba. Atsakovas turi kitus nepilnamečius vaikus, N. L. ir D. L. , kuriems taip pat skiria išlaikymą. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas pilna apimtimi, nes joks materialinio išlaikymo įsiskolinimas vaikui nėra susidaręs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 2-21815-7744/2010 dalyje dėl priteisto išlaikymo ir išdėstė sekančiai: R. L. kas mėnesį sūnaus S. L. išlaikymui iki sūnaus pilnametystės moka po 230 Eur periodinėmis išmokomis, pinigus pervesdamas į J. L. banko sąskaitą, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d. Ieškovės J. L. reikalavimą priteisti iš atsakovo R. L. išlaikymo įsiskolinimą 6 624 Eur atmetė bei priteisė iš atsakovo 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

5. Teismas nurodė, kad po sprendimo priėmimo pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, ką patvirtina ieškovės nurodyti ir gauti Luminor ir Swedbank AS banko išrašai, kurie įrodo gan didelių įplaukų buvimą jo sąskaitoje. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2010 metų, kai šalių vaikui buvo priteistas 400 Lt (116 Eur) materialinis išlaikymas ne tik, kad pagerėjo, tačiau jis skirdavo gautas lėšas ir kitiems asmenims bei gaudavo jas iš jų: R. J. , R. J. , I. K. , M. A. , D., M., ką pats patvirtino posėdžių metu. Atsakovo pinigų įgijimas ir švaistymas parduotuvėse itin didelėmis tūkstantinėmis sumomis įrodo, kad jis vertėsi kitu verslu, susijusiu su pagyvenusių asmenų priežiūra, tačiau šios veiklos pobūdžio jis nedeklaravo ir šios veiklos neafišavo.

6. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė, o Lietuvoje kiekvienam vaikui yra skiriama 73 Eur išmoka per mėnesį, todėl reikalingo išlaikymo dydį sumažino šia suma. Teismas sprendė, kad atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą, todėl sumažino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 230 Eur.

7. Dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, kad išvadą duodančios institucijos atstovas 2022 m. kovo 7 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, jog išlaikymas vaikui iš atsakovo buvo priteistas dar 2010 metais, atsakovas jį mokėjo ir vykdė teismo sprendimą, todėl išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs, o ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

8. Teismas sprendė, kad atsakovo procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu, nes jis ne visas pareigas procese atliko sąžiningai (nepateikė į bylą išrašų, kokias lėšas gavo iš užsienio į kitą sąskaitą, pats pripažino, kad nepilnamečio vaiko vardu ėmė pinigus Jungtinėje Karalystėje, kai šis su juo negyveno), todėl iš ieškovės jo turėtų advokato išlaidų nepriteisė.

9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo R. L. ieškovei J. L. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

10. Teismas darė išvadą, kad ieškovės bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Kadangi 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakyta dėl ieškovės turėtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą priteisimo, todėl dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą priimtinas papildomas sprendimas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 600,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi priimtu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovo elgesys viso proceso metu buvo nesąžiningas ir netinkamas, ieškovei iš atsakovo priteisė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovas R. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, nurodant, kad atsakovas R. L. nesiverčia ir nesivertė jokia kita veikla, susijusia su pagyvenusių asmenų priežiūra, negavo jokių kitų pajamų iš trečiųjų asmenų, nešvaistė pinigų didelėmis sumomis parduotuvėse ir dabartinė (2022 m. balandžio 28 d. sprendimo priėmimo dienai) atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi (lyginant su 2010 m. spalio 20 d.). Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir 2022 m. gegužės 17 d. papildomą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovui priteisiant jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal į civilinę bylą pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir atsižvelgiant į teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Taip pat atitinkamai paskirstyti kitas, valstybės ir ieškovės, bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimų patenkintą / atmestą dalį bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Teismas sprendimu konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo bei, kad atsakovas savo gautas lėšas neva skirdavo kitiems tretiesiems asmenims. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų, esančių tiek Luminor Bank AS, tiek ir užsienio valstybės banke - NatWest, matyti, kad atsakovo turtinė padėtis buvo pagerėjusi tuo metu, kai jis gyveno Jungtinėje Karalystėje, t. y. nuo 2011 metų. Atsakovas Jungtinėje Karalystėje turėjo mokėti mokesčius, nuomą, todėl jo pajamos nebuvo labai didelės, palyginus su išlaidomis. Atsakovui grįžus gyventi į Lietuvą, jis visas savo santaupas išleido šeimos poreikiams (be šalių sūnaus atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus) bei tikslu pasistatyti namą. Šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra itin prasta, ką pagrindžia į civilinę bylą pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai. Atsakovas neturi jokių didelių santaupų, o gaunamas mėnesinis atlyginimas šiuo metu siekia tik apie 578,78 Eur. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, dėl ko turi riboti fizinį krūvį ir negali dirbti papildomų darbų. Teismas konstatuodamas, kad neva pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, kalba ne apie dabartinę atsakovo turtinę padėtį, kuri yra aktuali bylos nagrinėjimo dalykui, o apie buvusią prieš keletą metų, kai atsakovas gyveno Jungtinėje Karalystėje.

Atsiliepimas

1.2. Atsakovas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jis skirdavo gautas lėšas ir kitiems asmenims bei gaudavo jas iš jų: R. J., R. J., I. K., M. A., D., M.. Teismo posėdžių metu ne kartą atsakovas paaiškino, kad pinigus atsakovui nurodyti asmenys pervedinėdavo tik tikslu atsiskaityti už namo nuomos mokesčius, kurį asmenys nuomavosi Jungtinėje Karalystėje, kad būtų pigiau.

1.3. Pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė neva atsakovas užsiėmė „kita veikla“, t. y. neva tai kažkokia nelegalia veikla / verslu gali atsakovui sukelti ir kitų neigiamų pasekmių ateityje, todėl yra būtina pakeisti teismo motyvuojamojoje dalyje šį konstatuotą faktą. Atsakovas jokiomis nelegaliomis veiklomis, iš kurių gautų papildomų lėšų nesivertė, o toks teismo konstatuotas faktas kenkia ne tik atsakovo reputacijai, tačiau atitinkamai be jokio pagrindo gali sukelti ir kitų atsakomybių klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas tariamai vertėsi „kitu verslu, susijusiu su pagyvenusių asmenų priežiūra“. Atsakovas jokia papildoma veikla, juo labiau, pagyvenusių asmenų priežiūra neužsiėmė. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad padėdavo savo draugo R. J. mamai papildyti Tele2 sąskaitą, nuveždavo ją į senelių namus, duodavo grynųjų pinigų, nes pats R. J. gyvena Vokietijoje. Todėl R. J. tuos jo mamai atsakovo išleistus pinigus, grąžindavo jam atgal į sąskaitą. Todėl tai nelaikytina jokiomis papildomomis atsakovo pajamomis ir ar „kita veika, susijusia su pagyvenusių asmenų priežiūra“, iš kurios jis neva gavo pajamų.

Atsiliepimas

1.5. Atsakovas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovo pinigų įgijimo ir švaistymo parduotuvėse itin didelėmis tūkstantinėmis sumomis. Atsakovas jokių pinigų „nešvaistė“, o priešingai, taupymo ir ekonomiškumo tikslais, apsipirkdavo Lietuvoje didesniais kiekiais, kad nereikėtų prekių pirkti Jungtinėje Karalystėje, kur tokių pačių prekių kainos daug didesnės. Teismas visiškai nemotyvavo kuo remiantis padarė skundžiamas išvadas ir konstatavo aplinkybes dėl atsakovo pinigų neva „švaistymo“.

1.6. Teismas netinkamai, neišsamiai tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tuo pažeisdamas CPK 183, 185 straipsnius, taip pat nepagrįstai konstatavo atsakovo neva nesąžiningą procesinį elgesį. Išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai patvirtinantys įrodymai bei jų turinys turi būti teismo tiriami ir vertinami bendra tvarka kaip ir bet kurie kiti byloje pateikti įrodymai. Teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neatitinka įrodymų vertinimo kriterijų: patikimumo, pakankamumo ir kt. Nors ieškovės didžioji dalis ieškinio reikalavimų buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti, tačiau teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas taip, tarsi ieškovės ieškinys būtų tenkintas 100 proc. Iš atsakovo priteistos visos išlaidos valstybei ir ieškovei, tačiau jam pačiam iš ieškovės dalis išlaidų nepriteista. Toks teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas akivaizdžiai prieštarauja ne tik šalių lygiateisiškumo principui, logikos dėsniams, tačiau taip pat kelia abejonių ir dėl teismo šališkumo.

1.7. Teismo akivaizdžiai demonstruojamas palankumas ieškovei skirstant bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje ir noras bent tokiu būdu „nubausti“ atsakovą už su teismo nuomone išsiskiriančiomis moralinėmis vertybėmis yra pažeidžiantis tiek teismų suformuluotą teismų praktiką analogišku klausimu, tiek elementarius logikos dėsnius. Atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija CPK 98 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl atsakovo prašymas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas ir teisėtas.

12. Ieškovė J. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir 2022 m. gegužės 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiami šiais argumentais:

2.1. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis realizavo savo galimybes įgyti kitą / papildomą profesiją ar kad jis ieškojo bent kokių galimybių papildomai uždirbti. Teismas įvertinęs šalių gaunamas pajamas (išmokas), turimą turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, didesnę ieškovės išlaikymo naštą, iš atsakovo anksčiau priteisto išlaikymo mokėjimo sumas, jo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti, pagrįstai nustatė lygią išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją, padidino teikiamą išlaikymą iš atsakovo. Teismas pagrįstai bet kokias abejones vertino nepilnamečio vaiko interesų naudai, konstatuodamas, kad atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą.

2.2. Atsakovas turi papildomą pajamų šaltinį, dar vieną ir / ar kelias sąskaitas, kurias slepia nuo teismo, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas verčiasi ir kita, ne tik oficialiai nurodyta, veikla. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovo ir A. E. vardu, R. P. ir G. A. joje nėra minimi, be to pinigų įgijimas ir švaistymas parduotuvėse itin didelėmis tūkstantinėmis sumomis įrodo, kad atsakovas vertėsi kitu verslu, susijusiu su pagyvenusių asmenų priežiūra.

2.3. Atsakovo pajamos yra itin geros (atsakovas turi nemažai turto, kurį galėtų bet kada parduoti), o investuodamas į nekilnojamąjį turtą pvz. statydamas namą, pastarasis tik gerina ne tik savo gyvenimo kokybę bet ir savo turtinę padėtį, kadangi sutvarkyto turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė. Faktą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi patvirtina ir tai, kad atsakovas paveldėtą sodo žemės sklypą su jame buvusiais pastatais jau ir yra pardavęs, gavęs pajamas.

2.4. Atsakovo procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu, nes jis ne visas pareigas procese atliko sąžiningai (nepateikė į bylą išrašų, kokias lėšas gavo iš užsienio į kitą sąskaitą, pats pripažino, kad nepilnamečio vaiko vardu ėmė pinigus Jungtinėje Karalystėje, kai šis su juo negyveno). Atsakovas privalomojoje ikiteisminėje mediacijoje nebuvo linkęs derėtis. Ieškovės procesinis elgesys viso proceso metu buvo tinkamas, t. y. pateikė visiškai pagrįstą ieškinį, teikė pagrįstus prašymus, nedelsiant vykdė teismo įpareigojimus tuo tarpu atsakovas sąmoningai didino ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nedelsiant neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti visas savo sąskaitas, slėpė nuo teismo informaciją apie turimas sąskaitas banke, dėl ko ieškovė teikė teismui / institucijoms papildomus prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)paskirstymo ir papildomo sprendimo, kuriuo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliantas taip pat prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, nurodant, kad atsakovas R. L. nesiverčia ir nesivertė jokia kita veikla, susijusia su pagyvenusių asmenų priežiūra, negavo jokių kitų pajamų iš trečiųjų asmenų, nešvaistė pinigų didelėmis sumomis parduotuvėse ir dabartinė (2022 m. balandžio 28 d. sprendimo priėmimo dienai) atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi (lyginant su 2010 m. spalio 20 d.).

Dėl sprendimo motyvų (ne)pašalinimo

16. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta: „Atsakovo pinigų įgijimas ir švaistymas parduotuvėse itin didelėmis tūkstantinėmis sumomis įrodo, kad jis vertėsi kitu verslu, susijusiu su pagyvenusių asmenų priežiūra, tačiau šios veiklos pobūdžio jis nedeklaravo ir šios veiklos neafišavo“.

17. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK ) 270 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodo nustatytas bylos aplinkybes, o pagal šio straipsnio 2 punktą, atlieka įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko, nes iš sprendimo motyvų nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovas „vertėsi kitu verslu, susijusiu su pagyvenusių asmenų priežiūra, tačiau šios veiklos pobūdžio jis nedeklaravo ir šios veiklos neafišavo“ bei išvadą, kad atsakovas „verčiasi kita veikla“. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė: „<...> darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nors pagerėjo, tačiau darbo užmokestį jis gauna minimalų, nes verčiasi kita veikla, ką įrodo įplaukos į jo banko sąskaitas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė aptariamų teisinių išvadų, jog atsakovo vertimąsi kita veikla „įrodo įplaukos į jo banko sąskaitas“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti teisines išvadas dėl atsakovo verslo turėjimo.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktuose atsakovo banko sąskaitų išrašuose nurodyti atsiskaitymai didelėmis sumomis parduotuvėse „IKI“, „MAXIMA“, „PROMO CASH&CARRY“ patys savaime nesuponuoja išvados apie atsakovo nedeklaruotą verslą, susijusį su pagyvenusių asmenų priežiūra. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas „pinigus švaisto parduotuvėse“ taip pat nėra tinkamai pagrįsta atliktu įrodymų vertinimu. Tai, kad iš į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti atsiskaitymai parduotuvėse „IKI“, „MAXIMA“, „PROMO CASH&CARRY“ didesnėmis sumomis (nuo 200 Eur iki 1 500 Eur), nenustačius, kad buvo įsigyjamos nereikalingos ir (ar) nebūtinos atsakovui (jo šeimai) prekės, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas lėšomis naudojosi neekonomiškai.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada ir išdėstyti motyvai, nurodyti šios nutarties 16 punkte savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo ieškovės pareikšto reikalavimo (ieškinio dalyko) šioje byloje, gali daryti poveikį atsakovo R. L. teisėms ar pareigoms ir gali jam sukurti teisinius padarinius ateityje. Todėl laiko tikslinga pašalinti šios nutarties 16 punkte nurodytus skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą (motyvus).

20. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta: „Ieškovės nurodyti argumentai, kad po sprendimo priėmimo pagerėjo atsakovo turtinė padėtis yra pagrįsti ieškovės nurodytais ir gautais Luminor ir Swedbank AS banko išrašais, kurie įrodo gan didelių įplaukų buvimą jo sąskaitoje. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2010 metų, kai šalių vaikui buvo priteistas 400 Lt (116 Eur) materialinis išlaikymas ne tik, kad pagerėjo, tačiau jis skirdavo gautas lėšas ir kitiems asmenims bei gaudavo jas iš jų: R. J. , R. J. , I. K. , M. A. , D., M., ką pats patvirtino posėdžių metu“. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti atsakovo R. L. sąskaitų bankuose AB „Swedbank“ ir „Luminor Bank“ AS išrašai patvirtina aplinkybes, jog į minėtas sąskaitas buvo pervedamos lėšos iš trečiųjų asmenų, o taip pat ir atsakovas iš šiose sąskaitose esančių lėšų atlikdavo pavedimus tretiesiems asmenims (dokumentų numeris DOK-22274 ir DOK-22274 priedai). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė aplinkybę, kad į anksčiau minėtas atsakovo banko sąskaitas buvo gaunamos lėšos iš trečiųjų asmenų, tačiau nekonstatavo aplinkybės, kad minėtos lėšos yra atsakovo R. L. iš šių trečiųjų asmenų gautos pajamos. Todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nurodant, kad atsakovas negavo jokių kitų pajamų iš trečiųjų asmenų.

Dėl atsakovo turtinės padėties

21. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

22. Į bylą pateikti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad atsakovas po 2010 m. spalio 20 d., t. y. po šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuria buvo nustatytas 400 Lt (116 Eur ) išlaikymo dydis šalių sūnui S. L. , patvirtinimo Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21815-774/2010, įgijo nekilnojamojo turto. 2017 m. gegužės 29 d. atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 14 600 Eur. Šį sklypą atsakovas įsigijo už 16 200 Eur (dokumento numeris DOK-9075 priedai). 2018 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3 230 Eur, tuo pačiu adresu esančius pastatą – sodo pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė – 3 300 Eur; pastatą – ūkio pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė –136 Eur; pastatą – ūkio pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė – 47 Eur (dokumento numeris CBP-18666 priedai). Šį žemės sklypą su sodo pastatu ir ūkio pastatais atsakovas 2021 m. rugsėjo 24 d. pardavė (dokumento numeris DOK-135281 priedai).

23. Apeliantas nurodo, kad teismas, konstatuodamas atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, kalba ne apie dabartinę atsakovo turtinę padėtį, o apie buvusią prieš keletą metų, kai atsakovas gyveno Jungtinėje Karalystėje, o tai iš esmės iškreipia esamą situaciją. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiu atsakovo argumentu akcentuoja, kad sprendžiant, ar yra pagrindas vadovaujantis Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalimi pakeisti (nagrinėjamu atveju padidinti) išlaikymo dydį, turi būti vertinamas atsakovo turtinės padėties pokytis, lyginant su turtine padėtimi, buvusia teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo metu.

24. Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis buvo pagerėjusi tuo metu, kai jis gyveno Jungtinėje Karalystėje, t. y., nuo 2011 m. Atsakovas R. L. nurodo, kad grįžus gyventi į Lietuvą, jis visas savo santaupas išleido šeimos poreikiams bei tikslu pasistatyti namą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar R. L. turtinė padėtis po 2010 m. spalio 20 d. iš esmės pagerėjo, būtina įvertinti ne tik jo iš darbinės veiklos gaunamas pajamas, kurios bylos nagrinėjimo metu sudarė apie 580 Eur, bet ir atsakovo turimą turtą, šio turto apimtį palyginant su turtu, turėtu santuokos nutraukimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas neginčija ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog jis stato namą 2017 m. gegužės 29 d. asmeninės nuosavybės teise įgytame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, šis namas buvo pastatytas iš dirbant Jungtinėje Karalystėje sukauptų santaupų. Teisėjų kolegija vertina, kad po 2010 m. spalio 20 d. atsakovo įgytas nekilnojamasis turtas (jo vertės didinimas ant nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pastatant pastatus) patvirtina, jog R. L. turtinė padėtis yra pagerėjusi iš esmės.

25. Apelianto teigimu, jis turi rimtų sveikatos problemų ir negali dirbti papildomų darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina buvusius R. L. sveikatos sutrikimus. Kita vertus, atsakovui į bylą nepateikus duomenų, kurie patvirtintų, jog R. L. yra nustatytas neįgalumo (riboto darbingumo) lygis, minėta aplinkybė nepagrindžia atsakovo pozicijos, jog jo darbingumas yra sumažėjęs, todėl po 2010 m. spalio 20 d. jo turtinė padėtis nelaikytina pagerėjusia.

26. Iš bylos duomenų matyti, kad po 2010 m. spalio 20 d. padidėjo atsakovo išlaikytinių skaičius: (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė sūnus D. L. , o (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė sūnus N. L. (dokumento numeris DOK-2476 priedai). Sutiktina, kad atsakovui auginant dar du nepilnamečius vaikus, yra reikalingos papildomos išlaidos šių nepilnamečių vaikų išlaikymui. Kita vertus, atsakovui R. L. nepateikus byloje duomenų bei įrodymų apie papildomas esmines išlaidas jo nepilnamečių vaikų D. L. ir N. L. išlaikymui, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2010 m. spalio 20 d. nėra pagerėjusi (CPK 178 straipsnis).

27. Apibendrinant 21-26 punktuose nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, nurodant, kad dabartinė (2022 m. balandžio 28 d. sprendimo priėmimo dienai) atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi lyginant ją su buvusia 2010 m. spalio 20 d.

Dėl teisėjo šališkumo

28. Apeliantas nurodo, kad toks teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai netenkinus didžiosios dalies ieškinio reikalavimų, iš atsakovo buvo priteistos visos ieškovės išlaidos bei išlaidos valstybei, o atsakovui iš ieškovės nepriteista net dalis bylinėjimosi išlaidų, kelia abejonių dėl teismo šališkumo. Apelianto teigimu, abejonių dėl teismo šališkumo kelia ir formalus teismo argumentavimas (konkrečiai nenurodant, kuo pasireiškė atsakovo netinkamas procesinis elgesys) sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

29. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

31. Vadovaudamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo R. L. apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, o taip pat ir dėl tinkamo teismo sprendimo motyvavimo nebuvimo, patys savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka atsakovo atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, naudomasis teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės forma, prašo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)paskirstymo

32. Apeliantas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir 2022 m. gegužės 17 d. papildomą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovui priteisiant jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal į civilinę bylą pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir atsižvelgiant į teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalį bei atitinkamai paskirstyti kitas, valstybės ir ieškovės, bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimų patenkintą / atmestą dalį.

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors ieškovės didžioji dalis ieškinio reikalavimų buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti, tačiau teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas taip, tarsi ieškovės ieškinys būtų tenkintas 100 proc. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neva nesąžiningą procesinį elgesį.

34. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi šiose normose įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.

35. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai).

36. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė: „Tačiau atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į tai, kad atsakovo procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu, nes jis ne visas pareigas procese atliko sąžiningai (nepateikė į bylą išrašų, kokias lėšas gavo iš užsienio į kitą sąskaitą, pats pripažino, kad nepilnamečio vaiko vardu ėmė pinigus Jungtinėje Karalystėje, kai šis su juo negyveno), todėl iš ieškovės jo turėtos išlaidos nepriteistinos“.

37. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį, teismo galimybė nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, yra aiškiai apribota. Toks nukrypimas galimas tik nustačius šalies procesinio elgesio netinkamumą, bei įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas pats pripažino, kad „nepilnamečio vaiko vardu ėmė pinigus Jungtinėje Karalystėje, kai šis su juo negyveno“ negali būti siejama su atsakovo R. L. procesiniu elgesiu (naudojimusi procesinėmis teisėmis ir procesinių pareigų atlikimu) nagrinėjamoje byloje.

39. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pavyzdžiui, aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo procesinio elgesio netinkamumą motyvavo tuo, kad atsakovas „nepateikė į bylą išrašų, kokias lėšas gavo iš užsienio į kitą sąskaitą“. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad aptartas teismo argumentavimas negali būti laikomas tiksliu ir aiškiu.

41. 2022 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo papildomame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-144-429/2022, nurodyta: „Kadangi priimtu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovo elgesys viso proceso metu buvo nesąžiningas ir netinkamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos“. Taigi, papildomame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių naujų motyvų, kuriais remiantis būtų pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ginčijamuose teismo sprendime ir papildomame sprendime nėra nurodyti duomenys ir (ar) argumentai, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl R. L. netinkamo procesinio elgesio, nekeliančio abejonių dėl atsakovo nesąžiningumo.

43. Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (2022 m. liepos 5 d. nutatis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

44. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, atsakovas sąmoningai didino ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nedelsiant neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti visas savo sąskaitas, slėpė nuo teismo informaciją apie turimas sąskaitas banke, dėl ko ieškovė teikė teismui / institucijoms papildomus prašymus.

45. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašu, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas žodine nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, įpareigojo abi šalis pateikti banko sąskaitos išrašus už 3 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 18 min. 23 s.). Priešingai, nei nurodo ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtam įpareigojimui įvykdyti teismas nebuvo nustatęs 14 d. termino. Nustačius minėtą aplinkybę, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovas nedelsiant neįvykdydamas teismo įpareigojimo pateikti visas savo sąskaitas, sąmoningai didino ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, jog būtent atsakovo procesinis elgesys būtų daręs įtaką proceso trukmei ir (ar) bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Sutiktina su apelianto pozicija, kad proceso trukmei įtakos turėjo tai, jog įrodymai byloje buvo renkami bei tiriami dėl visų ieškinio reikalavimų, įskaitant ir dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris teismo buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Iš bylos duomenų spręstina, kad bylos nagrinėjimo trukmė iš esmės buvo nulemta objektyvių priežasčių ir abiejų šalių pasirinkto procesinių teisių įgyvendinimo būdo.

46. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas teisminėje mediacijoje nebuvo linkęs derėtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad šalys turėjo realias galimybes išspręsti tarp šalių kilusį ginčą taikiai, pasinaudodamos teismine mediacija, tačiau atsakovas nesąžiningai šia teise nepasinaudojo ir dėl to šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų (CPK 185 straipsnis).

47. Apibendrindamas 33-46 punktuose nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių netinkamą atsakovo R. L. procesinį elgesį, kuris nekeltų abejonių dėl atsakovo nesąžiningumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti išimtį iš CPK 93 straipsnyje įtvirtintos taisyklės „pralaimėjusi šalis moka“. Todėl keistina ginčijamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei naikintinas 2022 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo papildomas sprendimas ir bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

48. Ieškovė teismo prašė: 1) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo, padidinant mokamo išlaikymo dydį iki 300 Eur periodinėmis išmokomis 2) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 6 624 Eur. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 2-21815-7744/2010 dalyje dėl priteisto išlaikymo, padidinant mokamo išlaikymo dydį iki 230 Eur periodinėmis išmokomis, o ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 6 624 Eur atmetė. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkino 77 proc. (230 Eur x 100 proc.) / 300 Eur), o reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad buvo patenkinta 38 proc. ieškinio reikalavimų.

49. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad 2021 m. gruodžio 30 d. tarp ieškovės J. L. ir advokato A. T. buvo sudaryta atstovavimo sutartis (dokumento numeris DOK-168294 priedas). Ieškovės atstovas advokatas A. T. 2022 m. kovo 4 d. pateikė prašymą Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo buvo prašoma priteisti 600 Eur ieškovės patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą, byloje pateiktas šių išlaidų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (dokumento numeris DOK-29576 priedai). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 228 Eur (600 Eur x 38 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

50. Į bylą pateiktas išrašas iš 2021 m. spalio 11 d. teisinių paslaugų sutarties, pagal kurią atsakovui R. L. teisines paslaugas įsipareigojo teikti advokatė G. G. , advokato padėjėja S. M. ir advokato padėjėja J. G. (dokumento numeris DOK-128430 priedas). Į bylą pateikti prašymai priteisti advokato pagalbos išlaidas bendrai 1 940,02 Eur sumai ir šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Į bylą pateikti 208 Eur vertimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai (dokumentų numeris DOK-101; DOK-25818; DOK-31567; DOK-38615 priedai). Bendra atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma sudaro 2 148,02 Eur (1 940,02 Eur + 208 Eur) (CPK 88 straipsnis). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (62 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 1 331,77 Eur (2 148,02 Eur x 62 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

51. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 103,77 Eur (1 331,77 Eur – 228 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

52. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu padidinus išlaikymo dydį nuo 116 Eur iki 230 Eur, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 31 Eur (230 Eur - 116 Eur) x 12) x 3 proc.) x 75 proc.). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 11,78 Eur (31 Eur x 38 proc.) žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

53. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

54. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti, o taip pat panaikinti skundžiamą 2022 m. gegužės 17 d. papildomą teismo sprendimą bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat kaip nepagrįsti šalintini šios nutarties 16 punkte nurodyti skundžiamo teismo sprendimo motyvai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

55. Apeliantas sumokėjo 188 Eur žyminį mokestį (dokumento numeris DOK-70360 ir DOK-88513 priedai). Apeliantas sumokėjo 399,30 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą (dokumento numeris DOK-70360 priedai). Bendra atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 587,30 Eur (188 Eur + 399,30 Eur). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Laikytina, kad yra patenkinta 80 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (pilnai patenkinta skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių ir iš dalies patenkinti reikalavimai dėl teismo sprendimo motyvų pašalinimo). Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 469,84 Eur (587,30 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

56. Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 4 d. pranešimas, kuriuo advokatas L. P. informavo teismą, jog tarp jo ir ieškovės J. L. 2021 m. rugsėjo 15 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis nutraukta ir advokatas L. P. ir advokato padėjėja D. V. ieškovės nebeatstovaus (dokumentas numeris DOK-139915). Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą 20 punkte nurodo, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui ji kreipėsi į advokatą L. P. . Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nurodė patyrusi 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtas 2022 m. gegužės 31 d. 600 Eur mokėjimo pavedimas L. P. , mokėjimo paskirtyje nurodant „Už atsiliepimą į apeliacinį skundą“ (dokumento numeris DOK-77699 priedas). Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė atstovavimo sutarties, sudarytos su advokatu L. P., šio advokato išrašytos sąskaitos, pateikto mokėjimo nurodymo paskirtyje šie duomenys taip pat nėra nurodyti. Vadovaujantis nurodytais motyvais, spręstina, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovui R. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės J. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1 103,77 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą tris eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 11,78 Eur (vienuolika eurų 78 ct) žyminio mokesčio, minėtą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660“.

Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą (motyvus), kurioje konstatuota, kad: „Atsakovo pinigų įgijimas ir švaistymas parduotuvėse itin didelėmis tūkstantinėmis sumomis įrodo, kad jis vertėsi kitu verslu, susijusiu su pagyvenusių asmenų priežiūra, tačiau šios veiklos pobūdžio jis nedeklaravo ir šios veiklos neafišavo“.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. papildomą teismo sprendimą.

Priteisti atsakovui R. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės J. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 469,84 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaEdita ŠliumpienėRasa Urbanavičiūtė