Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2023-07-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-258-1197/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-07-24
Bylos Nr.
A6.-258-1197/2023
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00077-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Kanapinskas
Pažeidėjas
T. Š.
Advokatai
Karolis Rugys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-258-1197/2023Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00077-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.9; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. liepos 24 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas,sekretoriaujant Teresai Stankevič,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. Š.,jo atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurios teisena pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įsteigtos 2019 m. spalio 24 d., vadovu nuo 2019 m. lapkričio 13 d. ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esant įsipareigojimams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (13841,64 Eur), laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d., vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir pažeidė kreditorės – VMI reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2038-392/2023 nutarė iškelti nemokumo (bankroto) bylą Bendrovei pagal VMI 2023 m. balandžio 4 d. pareiškimą, minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 1 d. VMI vertinimu, tai, kad Bendrovė nemoki, T. Š. turėjo būti žinoma ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 9 d., kai VMI nutraukė su Bendrove sudarytas mokestinės paskolos sutartis. T. Š., žinodamas, kad Bendrovė yra nemoki, turėjo imtis veiksmų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, tačiau minėtų pareigų nevykdė. Šiais savo veiksmais (neveikimu) T. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. padarė kreditorės – VMI teisių pažeidimą, pasireiškusį dviem alternatyviaisiais požymiais: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimu ir pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nepateikimu teismui.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Š. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino, nurodė, kad tai buvo jo pirmas verslas. Tvarkyti buhalteriją pasamdė vieną įmonę, kuri padarė skolą, tuomet pasamdė kitą įmonę, kuri sutvarkė visas klaidas ir norėjo, kad VMI leistų sumokėti nurodytą skolą dalimis, bet to padaryti nepavyko, nors tikrai stengėsi susitvarkyti. Gali patvirtinti, jog VMI nurodytame pareiškime išdėstytos administracinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės yra tikros. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jo atlyginimas – 932 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Prašo teismo, kad už inkriminuojamą administracinį nusižengimą jam būtų skirtas tik įspėjimas. Jis stengiasi dirbti, moka didelius mokesčius, iš savo klaidų tikrai pasimokė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Karolis Rugys teismo posėdžio metu prie bylos paprašė prijungti rašytinius paaiškinimus, T. Š. vaiko gimimo išrašą ir būsto paskolos kredito duomenis. Teismas nusprendė pateiktus dokumentus prijungti prie bylos medžiagos. Advokatas Karolis Rugys nurodė, kad tai yra pirmas T. Š. tokio pobūdžio pažeidimas, pirmas jo verslas, jis nevengia atsakomybės, tai nebuvo piktybinis mokesčių vengimas. Dėl netinkamo buhalterijos vedimo susidarė mokesčių mokėjimo trūkumas, atitinkamai nebuvo ir didelės apyvartos. Tuo metu nesugebėjo apmokėti buvusių mokestinių nepriemokų, atlyginimų, įsipareigojimų kreditoriams, todėl teko bankrutuoti. Šiuo metu T. Š. gauna nedidelį atlyginimą, apie 900 Eur per mėnesį. Prašo teismo atsižvelgti, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, asmuo prisipažino, gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nedarys. Jis jau yra paauklėtas, nubaustas, papildoma žala nėra padaryta ir nustatyta. Vertinant jo finansinę padėtį, pažymėtina, kad jis nėra milijoninės apyvartos verslininkas. T. Š. yra fizinis asmuo, kurio pajamos nėra didelės, daugiau tokių pažeidimų nedaro. Žmogus turi mažametį vaiką, šeimą, būsto paskolą. Įvertinus šias aplinkybes, prašo teismo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Prašo neskirti baudos, nes tai paveiktų ne tik asmenį, bet ir jo šeimos narius. Žmogus toliau vykdo veiklą. Prašo vadovautis tiek rašytiniais paaiškinimais, kurie yra pateikti teismo posėdžio metu, tiek bylos medžiaga, tiek paaiškinimais, kuriuos davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. Š. atstovo advokato Karolio Rugio 2023 m. liepos 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad T. Š. pažeidimas buvo atliktas ne iš chuliganiškų, tyčinių ar sąmoningų paskatų, siekiant ir norint taip elgtis, o dėl neatidumo, klaidingo situacijos įvertinimo bei finansinio ir teisinio išsilavinimo neturėjimo. T. Š. netinkamai įvertino situaciją ir klaidingai suvokė savo turimas pareigas bei jų apimtį. T. Š. nenorėjo sąmoningai taip elgtis ir įvykdyti pažeidimą, tačiau klaidingai įvertino savo veiksmų esmę. Pabrėžtina ir tai, kad T. Š. dėl pažeidimo ypatingai gailisi. Suvokė, kad jo atliktais veiksmais kitiems asmenims galėjo būti sukelta žala, todėl suvokė, jog pasielgė neatsakingai, nerūpestingai ir netinkamai. T. Š. savo veiksmais sukeltus padarinius jau suvokė ir ypatingai išgyvena dėl to, kaip pasielgė. T. Š. iki šiol jaučia gėdą dėl savo veiksmų. Šiuo pagrindu galima teigti, kad tokie jo veiksmai nepasikartos, nes administracinio nusižengimo byla ir susidariusi situacija, kuomet pasielgė neatsakingai, jam padarė labai didelę įtaką, todėl jis suvokė, kad turi gerbti norminių teisės aktų reikalavimus, jų laikytis ir visuomet įvertinti savo pareigų apimtį bei ją išanalizuoti. Taigi, T. Š. pagrįstai gali teigti, kad administracinės nuobaudos už minėtą nusižengimą tikslai jau yra pasiekti, kadangi jis buvo pamokytas bei paauklėtas ir išnyko galimybė, kad T. Š. sąmoningai ar neatsakingai atliks pakartotinį pažeidimą ateityje. T. Š. viliasi, kad nagrinėjant šią bylą bei vertinant jo veiksmus, bus atsižvelgta į faktą, kad dėl pažeidimo jis sutinka, dėl jo labai gailisi, o jo charakteristika atspindi, kad tikimybės tokiam pažeidimui pasikartoti nėra. Pažeidimas nebuvo atliktas tyčiniais ir sąmoningais veiksmais, nebuvo planuotas ir pan. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę nuobaudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ar paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad T. Š. paskyrus ne švelnesnę nuobaudą, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, nes jis jau yra pamokytas bei paauklėtas. Be to, T. Š. nuoširdžiai gailisi dėl savo pažeidimo, todėl suprato tiek savo veiksmų esmę, tiek pavojingumą. T. Š. yra gerai charakterizuojamas asmuo, kuris augina mažametį vaiką, todėl nėra linkęs nei nusikalsti, nei negerbti visuomenės normų. T. Š. sunkiai dirba, kad išlaikytų tiek savo mažametį vaiką, tiek ir sumokėtų būsto paskolą, kurios įmokos ženkliai padidėjo, todėl jis prašo atsižvelgti į šias aplinkybes, kuomet bus vertinama jo atsakomybė.

Šalies argumentai

5. VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktą pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo palaiko.

6. VMI pareiškime nurodė, kad Bendrovė, kurios vadovas T. Š., yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 9 d. duomenimis, Bendrovė įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles buvo 13841,64 Eur. Bendrovė ir VMI 2021 m. gegužės 10 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 8768,67 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. kovo 25 d., taip pat 2021 m. gegužės 11 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 5992 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. balandžio 25 d., tačiau Bendrovė minėtų sutarčių sąlygų nevykdė, todėl VMI 2022 m. balandžio 9 d. sprendimu nurodytos sutartys buvo nutrauktos. Pagal Bendrovei priklausančių banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, t. y. atliko bent 16 mokėjimų, pažeidžiančių atsiskaitymo eiliškumą, kurie pavaizduoti VMI pareiškimo 2-oje lentelėje. VMI vertinimu, Bendrovės vadovas T. Š., prioritetą teikdamas atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tvarkos. Dėl to buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Tokiais veiksmais Bendrovės vadovas T. Š. pažeidė kreditorės VMI teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos pažeidimas). VMI, įvertinusi surinktus duomenis apie Bendrovės turtinę padėtį ir įsipareigojimus, o būtent, tai, kad: Bendrovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto neturi, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, Bendrovė geranoriškai su mokesčių administratoriumi nebendradarbiauja, nevykdo įsipareigojimų, įsiskolinimo nemoka, antstolio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs, padarė išvadą, jog Bendrovė nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. VMI 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2038-392/2023 nutarė iškelti nemokumo (bankroto) bylą Bendrovei pagal 2023 m. balandžio 4 d. VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 1 d. VMI vertinimu, tai, kad Bendrovė nemoki, T. Š. turėjo būti žinoma ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 9 d., kai VMI nutraukė su Bendrove sudarytas mokestinės paskolos sutartis. T. Š., žinodamas, kad Bendrovė yra nemoki, turėjo imtis veiksmų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, tačiau minėtų pareigų nevykdė. Tokiais veiksmais (neveikimu), VMI nuomone, T. Š. pažeidė kreditorės VMI teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nepateikimas teismui).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

8. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena T. Š. atžvilgiu pradėta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d., vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos bei žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmai ir neteisėtu neveikimu pažeidė bendrovės kreditoriaus – VMI interesus.

9. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

11. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

12. Pagal Bendrovei priklausančių banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, atliko 16 mokėjimų, pažeidžiančių atsiskaitymo eiliškumą, kurie pavaizduoti VMI pareiškimo 2-oje lentelėje. Šie išrašai pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas T. Š. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais , o ne su VMI. Dėl tokių T. Š. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, T. Š. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsni reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tai žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

14. Pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

15. Teismų praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos augimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).

Žemesnės instancijos teismas

16. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodyta, kad viešųjų registrų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi registruoto nekilnojamo turto ir transporto priemonių, nėra duomenų, kad gautų pajamas, valdytų nuosavybes teise kokį nors materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad nuo 2022 m. gruodžio 20 d. neturi darbuotojų (apdraustųjų asmenų), o nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. turėjo 1857,57 Eur socialinio draudimo skolą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės atžvilgiu vykdomos 2 vykdomosios bylos. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, buvo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir yra nemoki. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neiškelta restruktūrizavimo byla, todėl jai keltina bankroto byla. Taigi, T. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, pats nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, todėl tokiu savo neteisėtu neveikimu pažeidė Bendrovės kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

17. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas bei rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, t. y. VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais: Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašai; „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas; VMI 2023 m. balandžio 4 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2038-392/2023 nuorašas; VMI 2022 m. kovo 22 d. įsakymo dėl įgaliojimų suteikimo Nr. V-141 išrašo kopijos bei kiti įrodymai. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad T. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d., vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Taip pat žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad T. Š. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo

18. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Darydamas administracinį nusižengimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

19. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

20. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

21. VMI vertinimu, T. Š. įvykdė kelis skirtingo pobūdžio pažeidimus, numatytus ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl siūlo jam skirti maksimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. 3000 Eur. T. Š. ir jo atstovas advokatas, vadovaudamiesi ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašo teismo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta minėto straipsnio sankcijoje, – įspėjimą. Kitu atveju, jų manymu, nuobauda bus per griežta ir neatitiks ANK keliamų tikslų.

22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

23. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020).

24. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nėra įtraukta į mažai pavojingų veikų sąrašą, nustatytą ANK 12 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltininko padarytas VMI teisių pažeidimas pasireiškė dviem alternatyviaisiais požymiais (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimu ir pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nepateikimu teismui), įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, kaltininko vadovautos Bendrovės atliktų piniginių operacijų kiekį ir laikotarpį (Bendrovė nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, atliko bent 16 mokėjimų, pažeidžiančių atsiskaitymo eiliškumą, dėl to buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta ir pan.), negalima teigti, kad T. Š. padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis ar mažai pavojingas.

25. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus T. Š. daugiau kaip 20 kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kelis kartus pažeidė mokestinių įstatymų nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltininko asmenybė yra išskirtinai teigiama.

26. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas nurodė, kad T. Š. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jo atlyginimas – 932 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, jis turi mažametį vaiką, šeimą, būsto paskolą, kurios įmokos ženkliai padidėjo, todėl prašo teismo vietoj baudos skirti įspėjimą, nes paskirta bauda paveiks ne tik jį, bet ir jo šeimą. Teismo vertinimu, minėti duomenys savaime nepatvirtina sunkios T. Š. materialinės padėties. Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, tačiau tokių dokumentų byloje nėra. Jų teismui nepateikė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad T. Š. paskyrus ne švelnesnę administracinę nuobaudą (įspėjimą), atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Teismo vertinimu, tai, kad kaltininko materialinė padėtis šiuo metu galimai nėra labai gera, nereiškia, jog jis gali padaryti administracinį nusižengimą, susijusi su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais ir išvengti realios atsakomybės už VMI interesų pažeidimą, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiami ir valstybės teisėti interesai. Kaip jau minėta, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tai, kad administracinė nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, teismų praktikoje taip pat nėra laikoma išskirtine aplinkybe, sudarančią pagrindą jos neskirti ar ją švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019, 2AT-39-1073/2019). Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų apie padarytos veikos mažareikšmiškumą, nedidelį pavojingumą, išskirtinai teigiamą kaltininko asmenybę, kelias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar kitas išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, todėl šiuo atveju nėra faktinio ir norminio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

27. Nagrinėjamu atveju T. Š. pripažįsta kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo VMI pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, nuoširdžiai gailisi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, T. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl Bendrovės kreditorės – VMI teisių pažeidimo, pasireiškusio dviem alternatyviaisiais požymiais (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimu ir pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nepateikimu teismui), padarymą skirtina minimali 1400 Eur bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-258-1197/2023. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas