Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Brigitai Šalčiuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui B. G. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nustatyti sūnaus K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą su mama (ieškove);

3. Priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymo sūnui K. J., gim. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., viso 6 480 Eur;

4. Priteisti iš atsakovo valstybei turėtas išlaidas byloje.

Teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė: ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur nuo nutarties priėmimo dienos – 2023 m. rugsėjo 20 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18576-429/2023 priėmimo dienos; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną; likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai laikytini įteiktais 2023 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi teismas civilinę bylą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka parengiamajame posėdyje 2024 m. vasario 21 d. 9.15 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog šalys yra (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus K. J. tėvai.

Dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (LAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra nustatyta jokios žemiausios amžiaus ribos, nuo kurios vaikams turi būti suteikta teisė pareikšti savo pažiūras. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis šalių sūnus yra per mažo amžiaus, kad sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, teismas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia neišklausęs vaikų nuomonės.

Teismas, pritardamas Tarnybos Skyriaus išvadoje pateiktam vertinimui, atsižvelgdamas į tai, kad tarp bylos šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ginčo nėra, į tai, kad nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, su kuria sūnų sieja emocinis ryšys, į ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, kurios tinkamos auginti mažametį sūnų, į motinos gebėjimą tenkinti sūnaus poreikius, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, jog nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl sūnaus bendravimo su skyriumi gyvenančia tėvu tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku). Tėvams negyvenant kartu ir sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Tokia praktika, kai yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bendravimo su vaiku tvarka turi būti tokia, kuri pirmiausiai atitiktų vaiko poreikius, užtikrintų jo interesus bei būtų realiai įgyvendinama. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, be kita ko, išskiria ir šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; vienas pagrindinių principų yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; būtina įvertinti, ar bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama; vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (LAT 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į tai, kad ieškovė nurodė sūnui leisianti su tėvu bendrauti be apribojimų, teismas sprendžia, jog konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas neprieštarauja nepilnamečio sūnaus interesams.

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo

Dėl sūnaus poreikių

Dėl ieškovės turtinės padėties

Dėl atsakovo turtinės padėties

Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą atsakovas nekilnojamojo turto registruoto savo vardu neturi. Pagal iš Kelių transporto priemonių registro išrašą apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones atsakovas transporto priemonių taip pat neturi. Išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, jog atsakovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai pagal: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo vykdomąjį raštą Nr.e2-62-877/2023, vykdomosios bylos Nr. 0085/23/01450, išieškoma suma 14,66 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) naudai; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo vykdomąjį raštą Nr.e2-62-877/2023, vykdomosios bylos Nr. 0085/23/00852, išieškotina suma 1 578,68 Eur, išieškoma (nuo 2024 m. gegužės 6 d.) suma 1 706,92 Eur Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai; VMI dokumentą Nr. (23.31-08)483-15047, vykdomosios bylos Nr. 0085/22/00233, išieškoma ir išieškotina suma 45 Eur VMI naudai. Išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš VSDFV prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtina, jog atsakovas per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. dirbo ir gavo darbo už mokestį tik laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 13 d. iki rugpjūčio 26 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini), kur nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 31 d. gavo 491,16 Eur ir nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 26 d. gavo 746,7 Eur. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimas patvirtina, jog buvo nuspręsta nutraukti 2011 m. lapkričio 9 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su R. J. J., ir iškeldinti R. J. J., B. G. J. ir M. K. J. iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), priteisti Kauno miesto savivaldybei solidariai iš R. J. J., B. G. J. ir M. K. J. 1 554,78 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, 23,90 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 578,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priteistino išlaikymo dydžio

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Atsakovas jokiais įrodymais ir argumentais nepaneigė ieškovės nurodytų teiginių apie tai, kad jis daugiau išlaikytinių neturi, yra darbingas, o oficialiai (legaliai) nedirba tik todėl, kad iš atlyginimo nebūtų išieškoma. Be to, atsakovas jokiais įrodymais ir argumentais neužginčijo ieškovės teiginių, kad jis tris metus iki ieškovei kreipiantis į teismą, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., pakankamai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo ir su juo bendravo tik minimaliai, tokiu būdu nusišalindamas nuo savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

Tačiau, įvertinus tai, kad, pačios ieškovės teigimu, ji iš valstybės šiuo metu už vaiką gauna 146 Eur išmokas, teismas, pagrįsta ir protinga vaiko mėnesinių poreikių suma laikydamas 630 Eur sumą, kurios atsakovas niekaip neužginčijo, spręstina, jog, valstybės gaunamas 146 Eur išmokas už vaiką padalinus abiems tėvams, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prie sūnaus poreikių patenkinimo kas mėnesį turi prisidėti 242 Eur suma (nes 630/ 2 = 315 Eur; 146/2 = 73; 315 -73 = 242 Eur)

Nenustačius jokių priežasčių, dėl kurių atsakovas galėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos teikti savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, priteisia iš atsakovo sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 242 Eur dydžio kasmėnesines išmokas nuo bylos iškėlimo iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir įpareigojant atsakovą priteistą sumą kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervesti į ieškovės, kuri skirtina šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, banko sąskaitą. Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų.

Byloje visiškai patenkintas vienas neturtinis reikalavimas, už kurį iš atsakovo priteistinas 110 Eur žyminis mokestis, ir reikalavimai dėl 250 Eur mėnesinio išlaikymo priteisimo, už kurį iš atsakovo priteistinas 65,34 Eur žyminis mokestis (nes 242 x 12 x 0,03 x 0,75), bei dėl 6 480 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, už kurį priteistinas 145,8 Eur žyminis mokestis (6 480 x 0,03 x 0,75), viso 321,24 Eur (nes 110 + 65,34 + 145,9 = 321,24), suapvalinus iki 321 Eur (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Valstybė, ieškovei teikdama antrinę teisinę pagalbą, turėjo 287,53 Eur išlaidas, kurios valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti tik 96,55 procentais (nes (242 x 12 mėn. + 6 480) x 100 / (300 x 12 mėn. + 6 480) = 93,1 proc. (patenkinta dalis dėl išlaikymo priteisimo), neturtinis reikalavimas patenkintas 100 procentų, todėl (100 + 93,1) x 100 / (100 + 100) = 96,55), teismas iš atsakovo priteisia tik 277,61 Eur šių išlaidų, suapvalintų iki 278 Eur (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 30,43 Eur. Ieškinį patenkinus 96,55 procentais, valstybei iš atsakovo priteistina 29,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios suapvalintos pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį sudaro 29 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu ir 279 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti sūnaus K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą su mama D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo B. G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 242 Eur dydžio kasmėnesines išmokas nuo bylos iškėlimo iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir įpareigojant atsakovą priteistą sumą kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervesti į ieškovės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri skiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, banko sąskaitą. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo B. G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sūnui K. J., gim. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., viso 6 480 Eur.

Priteisti iš atsakovo B. G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 321 Eur žyminį mokestį (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis), 29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (kurias reikia sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662) ir 278 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į teismo raštinę, nes, šių sumų nesumokėjus, sprendimui įsiteisėjus, bus išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas priverstiniam vykdymui per antstolius.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.