Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams B. G. J., M. K. J., R. J. J. dėl nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Vadovaujantis aukščiau nurodytu sprendimu, 2011-11-09 su R. J. J. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-11-09 Nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. Gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą nuo 2011-11-14 yra deklaravę R. J. J., B. G. J. ir M. K. J.. Sudarytos nuomos sutarties 5.6. papunkčio nuostata įpareigojo nuomininkę kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, sumokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas. Nuomos sutarties 5.5. papunkčio nuostatoje nuomininkei konkrečiai numatyta pareiga mokėti mokesčius už vandenį, energiją, dujas, suteiktas komunalines, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas. Pagal Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugas teikiančios UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą 2022 m. vasario 18 d. Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę, nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. sausio 31 d. atsakovai skolingi už ginčo butą 1700,53 Eur skolos ir 23,90 Eur delspinigių.

II. Atsakovų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Į bylą pateiktas valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei ir išnuomotas R. J. J., kol eilės tvarka bus išnuomotas socialinis būstas (1 t., b. l. 19). 2011 m. lapkričio 9 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią Kauno miesto savivaldybė išnuomojo R. J. J. ir jos šeimos nariams (šeimą sudaro 4 asmenys) 2 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), kol eilės tvarka bus išnuomotas socialinis būstas (1 t., b. l. 9–14.). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 21 d. pažyma apie gyvenamąją vietą patvirtina, kad visi atsakovai nuo 2011 m. lapkričio 14d. yra deklaruoti bute, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą.

11. Į bylą pateikta Kauno butų ūkio nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinė už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio pavirtina, kad 2022 m. sausio 31 d. įsiskolinimas už ginčo buto nuomą sudarė 1724,43 Eur (1 t., b. l. 21–25). Posėdžio metu atstovės pateikta pažyma patvirtina, kad 2023 m. sausio 31 d. įsiskolinimas sudaro 1554,78 Eur. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.576 straipsnyje yra įtvirtinta gyvenamosios patalpos nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau, kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 2 dalis). Nuomos sutarties 5.6 punktu pilnamečiai atsakovai įsipareigojo sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Kauno butų ūkio nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinė patvirtina, kad atsakovai pareigos laiku ir pilnai mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį nevykdė. Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad gyvena savivaldybės jiems išnuomotame būste. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos dalį prašomos priteisti skolos sumokėjo (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dalyje dėl 1554,78 Eur skolos už ginčo buto nuomą priteisimo solidariai iš atsakovų.

12. CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas turi mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnis). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Šis mokestis mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki nustatyto termino (CK 6.584 straipsnis). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 d. numatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo išlaidų, už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną moka 0,02 procentus delspinigių. Ieškovės paskaičiuota delspinigių suma yra 23,90 Eur, kuri priteistina solidariai iš atsakovų.

Dėl procesinių palūkanų

13. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šio straipsnio 1 dalis). Atsakovams, praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ši ieškinio dalis tenkinama – solidariai iš atsakovų priteisiant 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą 1554,78 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

14. Civilinio kodekso 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog už nuomininko pažeidimus griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Konvencijos garantuojamas ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme. Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

16. Teismas pažymi, kad Konvencijos 8 straipsniu ginama asmens teisė į būsto neliečiamybės gerbimą nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais jos ribojimas gali būti laikomas pateisinamu ir proporcingu bei nepažeidžiančiu Konvencijos. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: toks ribojimas turi teisinį pagrindą; juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. EŽTT praktikoje pripažįstama, jog Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu.

18. Į bylą pateiktas 2021 m. gruodžio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis įspėjimas R. J. J. (1 t., b. l. 18). Šiuo įspėjimu R. J. J., be kita ko, buvo įspėta, kad nemokant buto nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Į bylą pateiktas 2021 m. gruodžio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis Įspėjimas dėl būsto nuomos sutarties sąlygų nevykdymo pasirašytinai buvo įteiktas R. J. J. (1 t., b. l. 18). Kauno butų ūkio nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinė už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio pavirtina, kad po šio įspėjimo įteikimo atsakovai 2022 m. gegužės mėn. apmokėjo 31,33 Eur, 48,67 Eur, 2022 m. rugsėjo mėn. apmokėjo 11,39 Eur, 228,61 Eur; 2022 m. lapkričio mėn. apmokėjo 5,89 Eur, 394,11 Eur. Nuomos mokestis per šį laikotarpį iš dalies buvo dengiamas įskaitant atsakovei R. J. J. K. miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus skiriamą išmoką (1 t., b. l. 22–24). 2021 m. gruodžio 7 d. atsakovei R. J. J. pasirašytinai buvo įteiktas uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis Įspėjimas dėl būsto nuomos sutarties sąlygų nevykdymo, kuriame nurodoma, jog įsiskolinimas už ginčo buto nuomą yra 1 565,39 Eur. Prašoma iki 2021 m. gruodžio 15 d. apmokėti šį įsiskolinimą. Nurodoma, kad nevykdant šio nurodymo, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti vienašališkai nutraukta (1 t., b. l. 18).

19. Ieškovės pateiktos sąskaitos patvirtina, kad 2022 m. sausio 31 d. įsiskolinimas už ginčo butui suteiktas paslaugas uždarajai akcinei bendrovei Kauno švara buvo 469,91 Eur, uždarajai akcinei bendrovei Kauno vandenys buvo 2 332,38 Eur. Ieškovės pateiktos sąskaitos patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas už ginčo butui suteiktas paslaugas uždarajai akcinei bendrovei Kauno energija buvo 6274,43 Eur. Į bylą pateikta Kauno butų ūkio suvestinė patvirtina, kad 2023 m. sausio 31 d. įsiskolinimas už ginčo buto nuomą buvo 1554,78 Eur. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nemoka buto nuomos mokesčio bei mokesčių už jų nuomojamam butui suteiktas paslaugas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovų įsiskolinimas dar padidėjo iki 9769,03 Eur – skola UAB „Kauno vandenys“ - 2022-10-31 yra 2620,08 Eur, AB „Kauno energija“ - 2022-10-31 yra 6642,60 Eur, UAB „Kauno švara“ - 2022-10-31 yra 506,35 Eur. Tokiu būdu atsakovai pažeidžia Civilinio kodekso 6.583 bei 6.584 straipsnius bei Nuomos sutarties 5.5 ir 5.6 punktus.

20. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovė R. J. J. bei jos, kaip ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkės, pilnamečiai šeimos nariai nuo būsto jiems išnuomojimo (2011 m. lapkričio mėn.) nevykdo savo, kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkų pagrindinių pareigų, t. y. sistemingai nemoka nuomos mokesčio, taip pat nemoka visų mokesčių už ginčo gyvenamosioms patalpoms teikiamas paslaugas. Kauno butų ūkio nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinė už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio pavirtina, kad atsakovai nuo Nuomos sutarties sudarymo 2011 m. pirmąją įmoką (31,33+48,67Eur) už ginčo buto nuomą atliko tik 2022 m. gegužės 2 d., t. y. daugiau, kaip po 10 metų nuo buto išnuomojimo. Minėta, kad atsakovams nevykdant pareigos mokėti nuomos mokestį, mokėtinas Nuomos mokestis iš dalies buvo dengiamas nuomotojo iniciatyva įskaitant atsakovei R. J. J. K. miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus skiriamą išmoką. Įsiskolinimo už buto nuomą likutis per visą nuomos laikotarpį sistemingai augo. Ta aplinkybė, kad tik po pradėtų teisminių procesų – 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. , 2022 m. lapkričio 24 d. įmokėtos atitinkamai 31,33 Eur, 48,67 Eur, 11,39 Eur, 228,61 Eur, 5,89 Eur, 394,11 Eur įmokos ženkliau sumažino įsiskolinimą už buto nuomą, įvertinant, kad sekančius mėnesius (2022 m. gruodis, 2023 m. sausis) jokių mokėjimų vėl nėra atliekama, nepaneigia teismo daromos išvados, jog atsakovai sąmoningai ir sistemingai nevykdo esminių įsipareigojimų pagal ginčo gyvenamųjų patalpų Nuomos sutartį. Atsakovai į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog nagrinėjamu atveju nuomos mokestis nemokėtas dėl kokių nors išskirtinių ypatingų aplinkybių. Tai, kad atsakovai žino apie galimą iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų už įsiskolinimus, leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog atsakovai suvokė iš Nuomos sutarties kylančių pareigų nevykdymo neigiamas pasekmes (buto nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas) ir nedėjo reikiamų pastangų, siekdami šių pasekmių išvengti. Kartu konstatuotina, kad atsakovai visiškai nebendradarbiavo su kita sutarties šalimi – gyvenamųjų patalpų nuomotoju, neteikė prašymų mokesčius sumažinti, ir/ar jų mokėjimą atidėti. Visi atsakovai yra darbingo amžiaus. Jokių duomenų, kad jų darbingumas yra ribotas į bylą nėra pateikta, o į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tik vienintelis atsakovas M. K. J. po bylos iškėlimo dirbo ir jo vienintelio pastangomis įsiskolinimas buvo šiek tiek sumažintas. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė R. J. J. ir atsakovas B. G. J. turėtų kokių nors rimtų sveikatos sutrikimų, dėl ko jiems būtų apribotos galimybės dirbti ir gauti pajamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, būdama socialinio būsto nuomotoja, aktyviai bendradarbiavo su atsakovais, raštu teikė įspėjimus dėl Nuomos sutarties pažeidimo. Į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš būsto ieškovė kreipėsi 2022 m. kovo 28 d., t. y. po 10 metų ir 3 mėnesių nuo ginčo Nuomos sutarties sudarymo. Teismo vertinimu atsakovai nesirūpino teisės į būstą išsaugojimu.

21. Nuolatiniai ir ilgalaikiai Nuomos sutarties esminių sąlygų pažeidimai nemokant nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas, nuolatinis ieškovės raginimų padengti įsiskolinimus ignoravimas yra reikšmingi pažeidimai, sudarantys pagrindą nutraukti būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš būsto. Ieškovės prašymai nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo buto yra proporcinga priemonė, atsižvelgiant ne tik į jos tikslą – tinkamai kontroliuoti savivaldybei priklausančio turto naudojimą, bet ir į visuomenės interesą. Priešingu atveju būtų užkirstas kelias savivaldos institucijoms vykdyti joms priskirtas funkcijas administruoti savivaldybės turtą taip kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme bei Konstitucijoje. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovų iškeldinimas nagrinėjamu atveju yra proporcinga prievolių pažeidimo pašalinimo priemonė.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

22. Teismų praktika formuojama tokia linkme, kad CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo ar įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą. Atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu esantį žiemos laikotarpį, teismas sprendimo vykdymą atideda trims mėnesiams, kad atsakovai susirastų kitą gyvenamąją vietą.

23. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovų lygomis dalimis. Ieškovė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

25. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti 1724,43 Eur. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu dalį skolos gera valia apmokėjus, bendra neapmokėtos skolos ir delspinigių suma sudaro 1578,68 Eur (1554,78+23,90), dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas yra tenkintas iš dalies ir tai sudaro 92 procentus pareikšto turtinio reikalavimo. Už ieškinį mokėtinas 111,00 Eur žyminis mokestis (37 Eur už turtinį reikalavimą + 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą) ir ši suma priteisiama iš atsakovų lygiomis dalimis- iš kiekvieno po 37 Eur.

26. Byloje susidarė 72,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno atsakovo valstybei priteisiama suapvalinus po 24 Eur (72,56/3).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2011 m. lapkričio 9 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su R. J. J..

Iškeldinti R. J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111106319, solidariai iš R. J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini) 1554,78 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 78 ct) skolą už gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, susidariusią laikotarpiu nuo 2017-09-02 iki 2022-01-31 ir 23,90 Eur (dvidešimt tris eurus 90 ct) delspinigių viso - 1578,68 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 68 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1578,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skolą išieškoti į Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, palūkanas išieškoti į sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš R. J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš R. J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.