Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda ir I. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 24 MGL (903,84 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į I. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas, tai yra dvi dienos; laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo I. V. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos; nuspręsta nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstoliui, o tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos dalį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, I. V. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnio nuostatas, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalyje.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis I. V. ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė nuteistojo I. V. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Valentinas Motiejūnas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. V. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistasis I. V. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl I. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nuteistasis I. V. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rūšimi ir prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo I. V. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam I. V. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo I. V. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam I. V. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas I. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę I. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad I. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltininko asmenybę – teisiamas septintą kartą, anksčiau du kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikalto neišnykus teistumui, naują analogišką nusikalstamą veiką padarė praėjus vos septyniems mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę (1 t., b. l. 110–118, 128–136, 137–165, 166–175), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (1 t., b. l. 120), dirba – vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 122). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), ir viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Taigi neteisus apeliantas skunde teigdamas, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, neįvertino to, kad jis dirba – vykdo individualią veiklą, taip pat neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, o ne tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, kaip nepagrįstai teigiama jo apeliaciniame skunde, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo I. V. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus I. V. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, dydžiu mažesnę negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos ne tik švelnesnės bausmės (bauda, viešieji darbai, areštas), tačiau ir laisvės atėmimas, tačiau tai I. V. teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, skirti jam už padarytą nusikaltimą švelnesnę bausmę negu laisvės atėmimas būtų netikslinga. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju I. V. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, pastarajam paskyrė teisingą tiek savo rūšimi, tiek dydžiu bausmę. Net ir šiuo metu galiojanti BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija nedraudžia teismui paskirti kaltininkui didesnę už straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tuo labiau, kad yra viena nuteistojo I. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl keisti nuteistajam I. V. paskirtos bausmės rūšį arba mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę nėra pagrindo.

11. Kadangi I. V. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę laikyti neadekvačia ar neproporcinga nuteistojo asmenybei bei jo padarytos veikos pobūdžiui ir ją dar labiau švelninti, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, neatsisako savo kriminalinių polinkių, priešingai, analogiškus nusikaltimus daro pakartotinai. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam I. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

12. Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę I. V. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pažada ateityje nebenusikalsti, kritiškai vertina savo ankstesnį elgesį, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, savo nusikalstamais veiksmais jokių pasekmių jis niekam nesukėlė, pats savanoriškai atidavė policijos pareigūnams turėtas draudžiamas medžiagas, o tai, nuteistojo nuomone, rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nors nuteistojo veiksmai sunkių padarinių niekam nesukėlė, tai nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo veiką kaip žymiai mažiau pavojingą už rūšinį atitinkamos nusikalstamos veikos pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltinamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-511/2024). Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni I. V. teistumai, aplinkybė, kad jis nebe pirmą kartą padaro su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusias nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, tai yra išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, rodo, kad nuteistojo teiginiai, jog jis kritiškai vertina savo elgesį ir ateityje nebenusikals, yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, tai, kad po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę, nes visi asmenys privalo laikytis įstatymų, jų nepažeidinėti.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad juo I. V. už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, pagrįstai visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė nesumokėjęs jam ankstesniu, tai yra Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d., nuosprendžiu paskirtos baudos. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 24 MGL (903,84 Eur) bauda – taip pat nėra per griežta. Nuteistajam švelnesnės bausmės rūšies paskyrimas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, suformuotų nebaudžiamumo jausmą.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. V. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnyje numatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

16. Skundžiamu nuosprendžiu I. V. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad I. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, I. V. anksčiau yra teistas šešis kartus, iš jų du kartus teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, nusikalto neišnykus teistumui, naują analogišką nusikalstamą veiką padarė praėjus vos septyniems mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą.

17. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus I. V. polinkius ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo nepakaktų I. V. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad I. V. priešingas teisei (nusikalstamas) elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio ir anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nepaskatino jo keisti savo nusikalstamo elgesio. Tokios išvados nekeičia ir nuteistojo I. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis narkotinių medžiagų nebevartoja, žada gydytis priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, nuoširdžiai gailisi bei pergyvena dėl savo poelgio. Pažymėtina, kad I. V., suvokdamas, jog turi priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, būdamas laisvėje jau galėjo pradėti gydytis nuo šios priklausomybės, o nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau yra įvertinta jam skundžiamu nuosprendžiu skiriant bausmę.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam I. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį dėl nuteistajam I. V. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. V. apeliacinį skundą atmesti.