Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo N. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam N. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. K. nuteistas Danijos Karalystės Sioderborgo apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 191 straipsnio 2 dalį, žr. 1 dalies 2 punktą, žr. įstatymo dėl euforizuojančių medžiagų 3 straipsnio 1 dalį, žr. 2 straipsnio 4 dalį, žr. nutarimo dėl euforizuojančių medžiagų 27 straipsnio 2 dalį, žr. 3 straipsnio 2 dalį, žr. B Nr. 29, žr. tuo metu galiojusio sąrašo B Nr. 16 – galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pripažintas Danijos Karalystės Siondenborgo apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis, jis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. vasario 16 d., bausmės pabaiga – 2029 m. lapkričio 13 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam N. K.. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Be to, nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo N. K. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

6.1. Nuteistasis taisosi, daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, dirba, kritiškai vertina savo elgesį, savanoriškai dengia visas skolas. Per visą bausmės vykdymo laiką nuteistasis laikosi ir vykdo jam paskirtas resocializacijos priemones. Skunde pabrėžiama, kad N. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir tai jis laiko materialiuoju pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Be to, nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su šeima, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, aštuonis kartus skatintas už gerą elgesį.

6.2. Skunde pabrėžiama, kad iki bylos nagrinėjimo teisme dienos, nuteistasis buvo padengęs visą skolą vienam antstoliui ir Sodrai. Darbdavys iki 2025 m. sausio 30 d. iš N. K. atlygio yra sumokėjęs 1 559,65 Eur, o dabartinis darbdavys yra sumokėjęs 270,74 Eur. Taigi, apelianto įsitikinimu, skolų buvimas negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo.

6.3. Apeliantas pabrėžia, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo jauno amžiaus (21 metų), o šiuo metu jam yra 27 metai. N. K. nurodo, kad savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Per 20 mėnesių išvykimo be palydos, nei karto nepažeidė sąlygų. Teismas neįvertino, kad perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą yra išskirtinai gero elgesio pasekmė.

8.1. Nuteistajam vis dar nustatoma nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti arba visai eliminuoti. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai po paskutinio vertinimo iš esmės nekito, todėl nuteistojo pažanga negali būti laikoma akivaizdžia.

8.2. N. K. anksčiau teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Šiuo metu jis yra neatlikęs didelės bausmės dalies, o ši aplinkybė negali būti visiškai sumenkinama.

8.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu abejonių kelia egzistuojantys nepakankamo problemų identifikavimo įgūdžiai, sprendimo įgūdžių, savikontrolės stokos, bei savo elgesio pasekmių vertinimo veiksniai, todėl lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam dar nebūtų efektyvus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. K. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

10. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo N. K. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

12. Nustatyta, kad nuteistasis N. K., atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, numatytą Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turėtų teisę būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nuteistojo pažanga, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tebėra nepakankama. Siekiant įsitikinti, ar nuteistasis yra pasirengęs sėkmingai integruotis į visuomenę ir siekti savo tikslų tik teisėtais būdais bei priemonėmis, jo elgesio pataisa turi būti įtikinama ir akivaizdi.

13. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismas neturi abejonių dėl teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių. N. K., laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, pagal „OASys“ metodiką atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenimis, jis priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Bausmės atlikimo metu jis 8 kartus skatintas, nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, iš gaunamo darbo užmokesčio vykdo finansinius įsipareigojimus, įkalinimo įstaigoje baigė 12 klasę, atvykęs į įkalinimo įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, užsiėmė individualia veikla, nuo 2023 m. gruodžio 12 d. dirba, palaiko artimą ryšį su šeimos nariais, aktyviai dalyvauja užimtumo priemonėse, jis kritiškai vertina savo ankstesnį gyvenimo būdą, elgesį, bei nusikalstamos veikos padarymą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje N. K. siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien šių duomenų nepakanka, kad būtų galima spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo jam.

14. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, vertinamos ne tik iš esmės teigiamos aplinkybės, apibūdinančios nuteistąjį, bet ir visuma duomenų, atskleidžiančių jo asmenybę bei elgesio pokyčius. Todėl nėra pagrindo teigti, jog, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai arba kai kurių iš viso nevertino ar sumenkino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio ir mąstysenos keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai įvertinti tiek teigiami, tiek neigiami duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigiamų elgesio korekcijos požymių N. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas iš esmės tam pritaria.

15. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta nuo pat bausmės atlikimo pradžios. Nors bausmės atlikimo metu N. K. 8 kartus skatintas, jis taip pat buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, ir nors paskirta drausminė nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau tai parodo, kad nuteistojo pokyčiai nebuvo nuoseklūs. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu taip pat buvo fiksuoti dar trys bausmės atlikimo sąlygų nesilaikymo atvejai, vienas iš jų buvo fiksuotas 2025 m. vasario 27 d., tačiau buvo nuspręsta N. K. drausminės nuobaudos neskirti, buvo apsiribojama svarstymu drausminėje komisijoje. Nuteistasis aktyviai stengtis keisti savo elgesį teigiama linkme pradėjo tik prieš atsirandant galimybei svarstyti jo lygtinį paleidimą, pirmasis jo paskatinimas buvo gautas 2022 m. spalio 13 d., tuo tarpu iki šios datos nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka arba svarstomas drausminėje komisijoje, neskiriant nuobaudos. Taigi, įvertinus nuteistojo N. K. drausmės pažeidimus, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir dabartinius jo elgesio pokyčius, darytina išvada, kad atlikta bausmės dalis vis dar nėra pakankama, kad būtų galima teigti, jog nuteistasis taip pakeitė savo mąstymą ir elgesį, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės

16. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors N. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau nuteistajam nenustatytas nei vienas statinis kriminogeninis veiksnys, bet nustatyti 5 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi mažą / nestabilią darbo patirtį laisvėje, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų, lėšų valdymo sunkumai lėmę nusikalstamo elgesio raišką, buvo būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad dinaminiai veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.

17. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

18. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio. Nuteistasis atlieka bausmę už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Jo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų laikymu, turint tikslą jas platinti. Kaip nurodo pats nuteistasis, nusikalstamą veiką padarė siekdamas gauti pajamų, kurios buvo reikalingos statant namą ir gimus dukrai. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą N. K. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys, tame tarpe ir nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai ir galimybė pajamas gauti legaliais būdais.

19. N. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių kontekste, sutiktina, kad yra matomos jo pastangos padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, jo turimi įsiskolinimai yra dengiami iš gaunamo atlyginimo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus turi sumokėti 3 685 Eur, išieškota 257 Eur. Savanoriškai skolų nuteistasis nėra padengęs. Kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, jis yra visiškai atsiskaitęs vienam antstoliui ir Sodrai. Šiuo metu jo turimos skolos yra mažesnės, o vien skolų buvimo faktas, nuteistojo įsitikinimu, negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo. Nors ir sutiktina, kad turimos skolos, kuomet jos yra dengiamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau analizuojamu atveju vertinant N. K. turimas skolas jo padarytos veikos kontekste, turimos skolos ir jų atlyginimo galimybės yra itin reikšmingos. Savanoriškai turimus įsiskolinimus nuteistasis pradėjo dengti antrojo vertinimo metu. Taigi, turimus įsiskolinimus dengė nenuosekliai, savanoriškai juos pradėjo dengti tik po pirmojo vertinimo, kuomet atsirado galimybė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

20. Nesutinkant su nuteistojo skundu, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji N. K. neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2025 m. kovo 5 d.) yra daugiau nei ketveri metai. Vertinant neatliktos bausmės dalį sistemiškai su šioje nutartyje aptartais nuteistojo korekcijos procesą apibūdinančiais faktoriais, vis dar negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį N. K. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma dar nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

21. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodytas apsauginis veiksnys: turima gyvenamoji vieta, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamos veikos darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog N. K. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

22. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai, jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

23. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu netvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia teigiamus N. K. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi ir ilgalaikė, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

24. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.