- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-421-485/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-46-3-00014-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- N. K.
nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. N. K. Danijos Karalystės Siondenborgo apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi šis nuosprendis pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalimi, ir N. K. paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. LK-N-809 nuteistajam N. K. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistasis įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, per visą bausmės atlikimo laiką vieną kartą baustas drausmine tvarka, devynis kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su šeimos nariais, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Komisijos vertinimu, nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jis toliau gali bausmę atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 18 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, padaryto nusikaltimo pobūdis ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos įstaigoje.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis N. K. skunde apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. LK-N-809 dėl N. K. lygtinio paleidimo taikymo.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su nutartimi, nes teismas pripažįsta, kad jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius BVK 82 straipsnyje nustatytus lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau vis tiek atsisako taikyti lygtinį paleidimą, ir tai, nuteistojo manymu, sudaro aiškų prieštaravimą: teismas konstatuoja sąlygų atitikimą, bet priima priešingą sprendimą. N. K. vertinimu, nutartis N. K. teigimu, skundžiama nutartis yra neindividualizuota, surašyta šabloniškai, identiškomis frazėmis kaip ankstesnėse nutartyse, neatsižvelgiant į naujus faktus, pažangą ir socialinio tyrimo bei Lygtinio paleidimo komisijos pateiktą informaciją. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jam pagal BK 260 str. 2 d. buvo paskirta maksimali bausmė - 10 metų laisvės atėmimo.
4.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nes jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, elgesys stabilus, neimpulsyvus, orientuotas į teisėtą gyvenimą, jis aktyviai dalyvauju resocializacijos procese, savanoriškai apmoka skolas, socialiniai ryšiai yra stabilūs ir turintys teigiamą poveikį, psichiką veikiančių medžiagų nevartoja. Visos šios aplinkybės rodo realią jo elgesio pažangą. Nuo 2023 metų rugpjūčio mėnesio bausmę atlieka atviro tipo įstaigoje, kas patvirtina, kad yra reguliariai išleidžiamas savaitgaliais praleisti laiką su šeima, kasmetinių atostogų metu taip pat būna namuose, ir visada nustatytu laiku, be pažeidimų, grįžta į pataisos įstaigą. N. K. manymu, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina jo gebėjimą saugiai gyventi laisvėje.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. K. skundas tenkintinas
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą ir išanalizavęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje, Komisija tinkamai įvertino N. K. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimo. Aukštesnysis teismas pažymi, jog skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai daugiausia susiję ne su nuteistojo N. K. elgesio pokyčiais bausmės atlikimo metu, rodančiais jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau su nusikalstamos veikos pobūdžiu, atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.
9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino nuteistąjį N. K. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau laikė jas nepakankamas taikyti jam lygtinį paleidimą ir viena iš reikšmingų aplinkybių, duodančių pagrindo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, teismas nurodė nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurios nuteistasis gali ir privalo mažinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokias išvadas teismas padarė objektyviai neišanalizavęs N. K. mąstymo bei elgesio pokyčių mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką.
10. Iki bausmės atlikimo nuteistojo N. K. darbinė patirtis nebuvo didelė, pats nuteistasis teigia iki įkalinimo oficialios darbinės patirties turintis apie 3 metus, pripažįsta, kad dirbo ir neoficialiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas dar gana jaunas – 22 metų, todėl iki tol buvusi darbinė padėtis objektyviai negalėjo būti didelė. Atvykęs į bausmės atlikimo įstaigą iš karto sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, be to, 2022 m. jam buvo suteikta galimybė užsiimti individualia veikla, o 2023 m. ši N. K. vykdoma individuali veikla kalėjimo direktoriaus įsakymu prilyginta darbinei veiklai. Be to, jis dirbo vairuotoju mažojoje bendrovėje, vėliau dėl geresnių darbo sąlygų įsidarbino kitoje įmonėje. Ta aplinkybė, kad laisvėje nuteistasis stokojo motyvacijos užsiimti oficialia darbine veikla buvo įvertinta kaip jo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis dinaminis veiksnys, tačiau bausmės atlikimo metu įgytas išsilavinimas, pozityvus požiūris į darbą bei nuosekliai vykdoma darbinė veikla, taip pat administracijai nuteistojo pristatytas įmonės informacinis pranešimas, patvirtinantis, kad lygtinio paleidimo atveju N. K. bus įdarbintas, leidžia manyti, kad padės jo integracijai į visuomenę bei darbo rinką.
11. Dar vienas neigiamam N. K. elgesiui įtaką galintis turėti kriminogeninis veiksnys yra įvardinti lėšų valdymo sunkumai, nulėmę nusikalstamą elgesį. Sutiktina, kad jo įvykdytas nusikaltimas buvo finansinio pobūdžio, to neneigė ir pats nuteistasis, tačiau tokia nusikalstama veika jo buvo padaryta pirmą kartą. Pats nuteistasis pokalbio metu išsakė neigiamą požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, jį vertina kritiškai. Kaip minėta, bausmės atlikimo metu N. K. dirba ir gauna pastovias pajamas, kurių užtenka pragyvenimui, būtinoms išlaidos, iš darbinių pajamų jis dengia ir turimus įsiskolinimus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad reguliariai iš gaunamo užmokesčio yra vykdomi išskaitymai, taip pat nuteistasis dengia skolas ir savanoriškai, –kiekvieną mėnesį perveda po 100 Eur, siekdamas kuo greičiau juos padengti. Bausmės atlikimo vietoje buvo gauta informacija, kad skola „Sodrai“ 2025 m. kovo 4 d. buvo pilnai padengta. Šių duomenų pagrindu Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis stengiasi spręsti finansinius sunkumus, stebima aukšta motyvacija ir siekis padengti turimus įsiskolinimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina teigiamus nuteistojo mąstymo bei elgesio pokyčius, susijusius su lėšų tvarkymu.
12. Kitas N. K. nustatytas kriminogeninis veiksnys yra įvardijamas nuteistajam būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, tačiau išanalizavus pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nustatytus tyrimo duomenis, matyti, jog šis kriminogeninis veiksnys nustatytas vertinant išskirtinai nuteistojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne jo asmenybę apskritai bei elgesio korekciją (tiek iki bausmės atlikimo, tiek ir jos atlikimo metu) apibūdinančius duomenis. Kitas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys įvardintas kaip negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios išvados taip pat neatitinka Socialinio tyrimo išvadoje nurodytiems tyrimo rezultatų. Nesugebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių buvo priežastis to, kad N. K. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jau atliekant paskirtą bausmę, būtina įvertinti asmens požiūrį į padarytą nusikaltimą. Socialinio tyrimo išvados duomenys rodo, kad pokalbių su pataisos įstaigos darbuotojais metu akivaizdžiai matyti nuteistojo N. K. nuosekli mąstymo pozicija dėl padaryto nusikaltimo: jis geba analizuoti įvykdyto nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, suvokia ir prisiima atsakomybę už savo elgesį bei tokio elgesio pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir artimiesiems, sugeba atpažinti ir socialinius veiksnius, galinčius įtakoti pakartotinį nusikalstamumą. Tai, kad N. K. iš tiesų nori pakeisti mąstymą ir išmokti atpažinti problemas bei pasirinkti tinkamus jų sprendimo būdus, patvirtina jo savanoriškas lankymasis individualiose konsultacijose pas psichologą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo ir jų sprendimo įgūdžiai, savikontrolės stoka bei savo elgesio pasekmių vertinimas, tačiau bausmės atlikimo metu stebimas šių sričių valdymas, įsitraukimas į resocializacijos procesą.
13. Remiantis aukščiau aptartu, yra pagrindas daryti išvadą, kad nors nuteistajam N. K. ir yra nustatyta keletas kriminogeninių veiksnių, pataisos įstaigos pateikti duomenys būtent ir patvirtina, kad viso įkalinimo laikotarpiu vyksta nuosekli ir efektyvi šių N. K. nustatytų veiksnių korekcija.
14. N. K. iki bausmės atlikimo turėjo pastovią deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje pastoviai gyveno su sugyventine bei dukra. Bausmė atlikimo metu palaiko artimus santykius su šeimos nariais – mama, sugyventine bei vaiku, grįžta į namus trumpalaikių išvykų metu, turi draugų, brolį ir sesę, su kuriais bendrauja skambučių pagalba. Asmens byloje yra jo sugyventinės sutikimas priimti jį gyventi tuo pačiu adresu, kur jis gyveno iki įkalinimo, taip pat vyksta trumpalaikių išvykų metu, ten pat yra ir jo deklaruota gyvenamoji vieta. Nėra duomenų apie nuteistojo gyvenamosios vietos įtaką nusikalstamumui. Aukštesnysis teismas sutinka su Komisijos išvada, kad nuteistojo stiprūs šeimyniniai ir kuriami asmeniniai santykiai, gali palengvinti jo integraciją į visuomenę. Šios aplinkybės Socialinio tyrimo išvadoje taip pat įvertintos kaip galinčios palengvinti nuteistojo integraciją į visuomenę ir tarpti pagrindiniu motyvuojančiu veiksniu nedaryti teisės pažeidimų.
15. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka, kad nuspręsti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nėra ginčo, kad N. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau, kaip jau minėta, nusikalstama veika buvo įvertinta teismo, priimant nuosprendį ir skiriant bausmę, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, dėmesys turi būti akcentuojamas į nuteistojo asmens mąstymo pokyčius, kaip jis vertina savo paties veiksmus, ar pripažįsta kaltę, suvokia atliktų veiksmų pavojingumą, pasekmes ir pan., kas duotų pagrindo išvadai apie tikimybę nusikalsti ateityje. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad N. K. požiūris į padarytą veiką bei jo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad kriminogeniniai veiksniai yra valdomi ir likusią bausmės dalį asmuo su probacijos priežiūra gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.
16. Aukštesnysis teismas pritaria ir skundžiamos nutarties teiginiams, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, tačiau kartu pažymi, kad N. K. jau yra atlikęs minimalią įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, todėl šiuo atveju, kai su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, jo dalyvavimu socialinės reabilitacijos procese susiję aspektai teikia pagrindą išvadai, kad nuoseklus ir kryptingas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas bei teigiami pokyčiai, mažinantys riziką nusikalsti yra stabilūs, ir leidžia spręsti, kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai, – paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalies santykis neturėtų būti įtakojantis faktorius lygtinio paleidimo taikymui. Šiame kontekste pažymima, kad BVK 82 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip bausmės laiko sutrumpinimas ar atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo. Taigi, nėra pagrindo ir išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, bus paneigti bausmės tikslai ir jos paskirtis.
17. Remiantis aptartu, daroma išvada, jog 2025 m. spalio 9 d. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. LK-N-809 taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 18 d. priimta nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – tenkinamas nuteistojo N. K. skundas ir tvirtinamas Komisijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. LK-N-809 LK-N-695 taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo Komisijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. LK-N-809 taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo Komisijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. LK-N-809 taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.