Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo N. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 4 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. K. nuteistas Danijos Karalystės Sioderborgo apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 191 straipsnio 2 dalį, žr. 1 dalies 2 punktą, žr. įstatymo dėl euforizuojančių medžiagų 3 straipsnio 1 dalį, žr. 2 straipsnio 4 dalį, žr. nutarimo dėl euforizuojančių medžiagų 27 straipsnio 2 dalį, žr. 3 straipsnio 2 dalį, žr. B Nr. 29, žr. tuo metu galiojusio sąrašo B Nr. 16, jam paskirta galutinė 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pripažintas Danijos Karalystės Siondenborgo apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. N. K. pagal Danijos Karalystės baudžiamąjį įstatymą skirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalimi ir nustatyta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas Danijos Karalystėje atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas iki faktinio N. K. perdavimo Lietuvos Respublikai (viso 460 dienų).

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. vasario 16 d., jos pabaiga – 2029 m. lapkričio 13 d.

3. Komisijos 2024 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Nutarime pažymėta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos jo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Jis vykdo darbinę veiklą, pagal galimybes laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukia į resocializacijos procesą, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir nesukelia jokio pavojaus, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, buvo penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Be to, nuteistasis palaiko socialinius ryšius, yra prisiėmęs atsakomybę už savo veiksmus, suvokia nusikalstamo elgesio žalą visuomenei. Komisija konstatavo, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakyta patvirtinti. Nors teismas pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendė, jog ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis N. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, grindžiama ne objektyviu ir nešališku motyvų išnagrinėjimu. Anot nuteistojo, tai kad per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką jis laikėsi ir vykdė jam paskirtas resocializacijos priemones, leidžia teigti, kad jis pasiekė bausmės paskirties tikslą laikytis įstatymų, keistis ir vėl nenusikalsti. Jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, taip pat jau šiuo metu egzistuoja ir materialusis pagrindas šio instituto taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Todėl teismo argumentavimas, kad nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, yra akivaizdžiai neteisingas. Nuteistasis taip pat pažymi, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo darbinę veiklą, buvo penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, korekcinėse programose bei individualiuose pokalbiuose su specialistais. Jo vertybinėms nuostatoms nėra būdingas aiškiai išreikštas asocialumas ar negatyvus nusiteikimas visuomenėje deklaruojamoms normoms. Jis kritiškai vertina savo poelgį, jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais, supranta, kad ateityje turi laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Be to, jo santykiai su sugyventine ir draugais yra artimi, šilti, paremti pasitikėjimu ir palaikymu. Savaitgaliais jam leidžiama išvykti į namus pasimatyti su artimaisiais, išvykimo be palydos sąlygos nė karto pažeistos. Taigi, neabejotinai egzistuoja veiksniai jo sėkmingai integracijai į visuomenę. Šios aplinkybės taip pat parodo, jog jis keičiasi ir stengiasi laikytis visų normų, koreguoja savo elgesį tinkama linkme.

5.2. Taip pat skunde N. K. nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, kadangi lygtinio paleidimo taikymui neturi įtakos nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, nuteistasis, neatlyginęs net ir dalies dėl nusikaltimo padarytos žalos, esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms, gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos. Šiame kontekste nuteistasis taip pat mini BK 77 straipsnį. Teigia, jog jis ieško būdų, kaip pradėti mokėti priteistas sumas – susirado darbą, iš gaunamo atlyginimo įsiskolinimai yra dengiami. Be to, padengti skolas padeda ir šeimos nariai. Anot nuteistojo, jis supranta ir stengėsi įvykdyti savo pareigą grąžinti skolas kuo greičiau, tačiau atliekant bausmę neturi galimybės atlyginti tokios sumos. Todėl turimos skolos negali būti pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. N. K. nuomone, savybės, kurias įvertinus jam buvo priskirti kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, buvo būdingos nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl jais remtis apylinkės teismas taip pat neturėjo.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo N. K. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šiuo atveju taip pat aktuali ir BVK 82 straipsnio 4 dalis, kuria nustatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, N. K. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra, jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). N. K. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vis tik, priešingai nei mano N. K., net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas neprivalo nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, galima pagrįstai manyti, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog joje yra pažymėta, kad N. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo darbinę veiklą, buvo penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, žemesnės instancijos teismas vertino teigiamai nuteistąjį bei jo pataisos procesą bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat apylinkės teismo nepaminėtas, bet socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis atvykęs į įkalinimo įstaigą buvo motyvuotas ne tik dirbti, bet ir įgyti vidurinį išsilavinimą (2023 m. jis baigė vienuoliktą klasę (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje, šiuo metu mokosi dvyliktoje klasėje), aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, pripažino savo kaltę, abejonių teigiamais N. K. asmenybės pokyčiais nekyla ir apygardos teismui. Vis tik, nors ir egzistuoja aplinkybės, kurios turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, jos, svarstant galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatsveria apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas N. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismo sprendimą netaikyti N. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė ne viena aplinkybė. Visų pirma, tai lėmė duomenys, kurie buvo gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, o kartu ir informacija apie nuteistojo padarytus pažeidimus ir gautus paskatinimus. Žemesnės instancijos teismas nurodė, kad nors N. K. rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau jo elgesys siekiant teigiamos dinamikos nusikalstamo elgesio pataisos procese nebuvo nuoseklus ir nukreiptas išimtinai teigiamo pokyčio linkme, kadangi nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nustatytą įkalinimo įstaigos tvarką pažeidė net tris kartus. Šie pažeidimai padaryti penkių mėnesių laikotarpyje, paskutinis pažeidimas padarytas 2022 m. birželio 30 d. Atsižvelgęs į pažeidimų padarymo laiką bei tai, kad pirmąjį kartą už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje N. K. buvo paskatintas tik 2022 m. spalio 13 d., apylinkės teismas padarė išvadą, jog nuteistasis net ir gerai susipažinęs su laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, nesilaikė tinkamo, teisei ne priešingo elgesio, savo nusikalstamo elgesio korekcijos nesiekė disciplinuotai ir nuosekliai, o teigiama elgesio dinamika stebima dar itin trumpai. Vertindamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, žemesnės instancijos teismas nurodė ir tai, kad nors jo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau jam vis priskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami. Giliau analizuodamas nuteistajam nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo dedamas pastangas juos suvaldyti/panaikinti, apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog N. K. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 3 685,00 Eur, išieškota suma sudaro tik 257,00 Eur, ir nors nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai dengiami darbdavio iniciatyva iš jo gaunamo darbo užmokesčio, tačiau savanoriškai nuteistasis turimų įsiskolinimų nedengia, kas jį charakterizuoja neigiamai. Taip pat skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistajam finansiškai padeda sugyventinė ir draugas, kas rodo, jog jam trūksta finansinio raštingumo, kaip teisingai paskirstyti gaunamas pinigines lėšas. Apylinkės teismas sprendė, kad šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo reintegracija į visuomenę, kadangi jo nusikalstama veika buvo padaryta siekiant finansinės naudos. Sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, apylinkės teismas grindė ir nuteistojo neatliktos bausmės dalimi. Teismas nurodė, jog N. K. neatliktos bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 5 metai 8 mėnesiai ir 14 dienų) dar yra labai didelė ir neleidžianti spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti N. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo. Apygardos teismo nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog N. K. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Pritardamas žemesnės instancijos teismo argumentams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus bei pateikia papildomas įžvalgas.

12. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog abejonių N. K. pažanga, daroma mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kelia ir tai, kad nuteistajam yra nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai, visi jie dinaminiai, kai tuo tarpu jo riziką pakartotinai nusikalsti mažina vos vienas veiksnys – patvirtinta gyvenamoji vieta po bausmės atlikimo. Toks riziką nusikalsti didinančių bei mažinančių veiksnių santykis neleidžia prognozuoti sėkmingos nuteistojo reintegracijos į visuomenę. Kritiškas savo nusikalstamo elgesio vertinimas, deklaruojamas noras realizuoti save socialiai priimtinais būdais, tvirtinimas, kad nuteistasis suvokia, jog ateityje turi laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, o kartu ir tai, kad N. K. vertybinėms nuostatoms nėra būdingas aiškiai išreikštas asocialumas ar negatyvus nusiteikimas visuomenėje deklaruojamoms normoms, kad jis palaiko socialinius ryšius bei naudodamasis teise išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo tvarkos, nepaneigia šiuo metu jam nustatomų kriminogeninių veiksnių egzistavimo ir jų svarbos prognozuojant jo elgesį ateityje. Juo labiau, kad net ir tie nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu leidžiama išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys, o artimi ir palaikantys socialiniai ryšiai tarp N. K. ir jo artimųjų egzistavo ir jam planuojant bei įvykdant nusikalstamą veiką, už kurią jis šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, dėl ko ši aplinkybė ir socialinio tyrimo išvadą parengusios resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės nebuvo įvertinta kaip veiksnys, mažinantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Kaip matyti iš skundo argumentų, jame yra ginčijamas nuteistajam nustatytų ir socialinio tyrimo išvadoje išskiriamų kriminogeninių veiksnių aktualumas, tvirtinama, jog į juos žemesnės instancijos teismas neturėjo atsižvelgti vertindamas galimybę taikyti N. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Su tokiu argumentu ir skunde nurodomais motyvais, kuriais jis grindžiamas, skundą nagrinėjantis teismas nesutinka.

14. Nors tas faktas, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu neatlygino visų turimų įsiskolinimų, savaime nėra pagrindas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti N. K. lygtinį paleidimą, kadangi BVK nuostatos nedraudžia taikyti šio instituto dėl nurodytos aplinkybės, vis tik šiuo atveju ši aplinkybė negali būti ignoruojama įvertinus tai, jog būtent finansinis motyvas paskatino skundo autorių nusikalsti praeityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokių prognozių darymas yra neatsiejamas nuo asmens elgesio ir jį nulėmusių priežasčių dar iki bausmės atlikimo vertinimo. Kadangi N. K. jam inkriminuotą sunkų nusikaltimą įvykdė dėl savanaudiškų paskatų, akivaizdu, jog finansinis nestabilumas gali įtakoti jo nusikalstamo elgesio pasireiškimą ir ateityje. Todėl, sprendžiant, ar skundo autorius būdamas laisvėje laikytųsi įstatymų ir nenusikals, yra ne tik, kad galima, bet ir privaloma įvertinti jo dabartinę turtinę padėtį, kas apima ir turimas skolas. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu įsidarbino ir iš jo gaunamo atlyginimo priverstinio vykdymo būdu buvo padengta dalis turimų įsiskolinimų, vis tik priverstinai išieškota pinigų suma sudaro nedidelę dalį, likęs įsiskolinimas dar yra pakankamai žymus – 3 428 Eur. Taigi, jau šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai jį slėgtų sąlyginai didelė finansinė našta, galinti paskatinti jį pakartotinai užsiimti nusikalstama veika, siekiant greito lėšų gavimo, o tai kelia abejones dėl to, ar nuteistasis lygtinio paleidimo metu iš tiesų nedarys naujų nusikalstamų veikų, tuo tarpu lygtinio paleidimo taikymas galimas tik esant kategoriškai išvadai, jog būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Nors remiantis socialinio tyrimo išvadoje nurodoma informacija galima pritarti nuteistajam, jog likusieji kriminogeniniai veiksniai – būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, jam buvo nustatyti įvertinus aspektus, susijusius su jo praeitimi, tai nereiškia, jog šie rizikos veiksniai nepagrįstai buvo priskirti prie dinaminių (kintančių) kriminogeninių N. K. poreikių ar, kad jais be pagrindo buvo atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiame kontekste pažymėtina, jog kintantys kriminogeniniai veiksniai, net ir tuo atveju, kai jie apima faktus bei patirtis, susijusius su nuteistojo praeitimi, gali išlikti aktualiais rizikos veiksniais visą asmens gyvenimą, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami.

16. Jokie kiti argumentai, kurie leistų sutikti su nuteistojo nuomone, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta tinkamai neįvertinus aktualių duomenų apie N. K. asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančios medžiagos ir pažeidus teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, skunde nėra pateikti. Todėl, esant aukščiau padarytoms išvadoms, skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas. Nors ir stebimi teigiami N. K. pokyčiai, kadangi nuteistasis vykdė jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dirbo, dengė finansinius įsiskolinimus iš įkalinimo įstaigoje gaunamo atlyginimo, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, siekiant gerinti socialinius įgūdžius), mokėsi, nuo 2022 m. birželio 30 d. nepažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas penkis kartus, tačiau egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, ir jos nusveria nagrinėjamo klausimo kontekste nuteistojo naudai vertintinas aplinkybes. Todėl nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo N. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.