Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui F. V. (F. W.) dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

10. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą Tarnybos atstovei nedalyvaujant (el. b. priedas, b. l. 35–37). Atsižvelgiant į tai, kad gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovei nedalyvaujant, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. L. ir atsakovas F. V. yra susilaukę (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E. L.-V., kuri šiuo metu yra pilnametė, ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus J. L.-V., kuriam šiuo metu yra nepilnametis (el. b. apyrašas, b. l. 13). Bylos duomenimis, J. L.-V. yra diagnozuota limfoma (kraujo vėžys) (el. b. apyrašas, b. l. 34). Duomenų apie kitus vaiko sveikatos sutrikimus ir (ar) specialiuosius poreikius byloje nepateikta.

12. Nustatyta, jog I. L. ir F. V. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) apskaityta Vilniaus miesto CM skyriuje, nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-19118-809/2009 (el. b. apyrašas, b. l. 14). Minėtu sprendimu taip pat buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų E. L.-V. ir J. L.-V. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jų motina I. L. (sutarties 3 p.), sutarties 5 punkte numatant, jog F. V. teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikams, mokamą po 144,81 Eur (500,00 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės (el. b. apyrašas, b. l. 12).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

14. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.).

15. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).

16. Šio sprendimo 12 punkte nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-19118-809/2009, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktu, šalys susitarė, jog atsakovo mokamas išlaikymas nepilnamečiam sūnui J. L.-V. sudaro 144,81 Eur (500,00 Lt) per mėnesį. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pakeisti minėtu teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkte įtvirtintą sąlygą bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. L.-V., mokamą po 350,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškinį grindžia ta aplinkybe, jog nuo minėto teismo sprendimo priėmimo praėjo didelis laiko tarpas, per tą laiką esmingai padidėjo prekių ir paslaugų kainos, taip pat padidėjo vaiko poreikiai, atsirado nauji poreikiai, dėl ko atsakovo teikiamas išlaikymas nebegali patenkinti visų vaiko poreikių. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas teikia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. N2-19118-809/2009, nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas atsisako papildomai prisidėti prie nepilnamečio sūnaus padidėjusių poreikių.

17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

18. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

19. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Ieškovė nepilnamečio sūnaus J. L.-V. poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 662,21 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui namuose – 200,00 Eur; maistui mokykloje – 20,00 Eur; mokesčiui už telekomunikacines paslaugas – 14,00 Eur; būsto išlaikymui – 56,50 Eur; susijusios su mokyklos lankymu (mokymosi ir ugdymo priemonės, kt.) – 33,00 Eur; mokesčiams už lankomus būrelius – 89,00 Eur; rūbams ir avalynei – 70,00 Eur; už kirpimo paslaugas, vaistams, vitaminams ir higienos priemonėms – 25,00 Eur; kompiuterinės įrangos įgijimui – 70,40 Eur; pramogoms ir atostogoms – 50,00 Eur; gyvybės draudimui – 34,30 Eur (el. b. apyrašas, b. l. 43). Atsakovas aplinkybės, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas teiktino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis, šalių vaiko poreikiai ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma iš esmės pasikeitė, neginčija, tačiau nesutinka su ieškovės paskaičiuotu vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžiu. Atsakovas nurodo, jog pagal savo turtinę padėtį galėtų mokėti vaikui ne didesnį nei 234,00 Eur dydžio išlaikymą.

21. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: čekiais, mokėjimų nurodymais, banko sąskaitos išrašais, sąskaitomis, (duomenys neskelbtini) pažyma, vaiko draudimo sutarties kopija ir pan. (el. b. apyrašas, b. l. 32–33, 35–42, 44, 87–94, 129–142, 153–154).

22. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

23. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, aprangos, laisvalaikio, sveikatos palaikymo ir kitas išlaidas, pavyzdžiui, kompiuterinės įrangos ir kitų prekių įsigijimui, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

24. Įvertinęs šio sprendimo 20 punkte nurodytas nepilnamečio J. L.-V. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui namuose ir mokykloje (220,00 Eur), vaikui tenkančiomis būsto išlaikymo išlaidomis (56,50 Eur), įvertinus energijos šaltinių brangimą, išlaidomis mokymosi priemonėms, sporto aprangai, mokyklos rinkliavoms ir kitoms prekėms, reikalingoms mokyklos lankymui (33,00 Eur), išlaidomis rūbams ir avalynei (70,00 Eur), laisvalaikiui, pramogoms ir atostogoms (50,00 Eur), vaistams, maisto papildams ir asmeninės higienos priemonėms įsigyti, taip pat kirpimo paslaugoms (25,00 Eur), įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos, atitinka vaiko geriausius interesus, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau bendra tokių išlaidų suapvalintina iki bendros 450,00 Eur sumos.

25. Tuo tarpu, ieškovės nurodoma suma, skirtina vaiko neformaliajam ugdymui – karate būrelio lankymui, pripažintina pagrįsta tik iš dalies. Ieškovė nurodo, kad vaiko (karate) būreliui vidutiniškai per mėnesį išleidžia 89,00 Eur sumą, kurią sudaro mėnesinis mokestis už būrelį, išlaidos aprangos įsigijimui, varžybų mokesčiai ir pan. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad mokestis už būrelio lankymą per metus sudaro 540,00 Eur (45,00 Eur per mėn.), dalyvavimas tarpklubinėse varžybose – 80,00–100,00 Eur per metus, dalyvavimas tarptautinėse varžybose – 250,00 Eur per metus, dalyvavimas seminaruose – 60,00–80,00 Eur per metus, atestacinių egzaminų laikymas – 25,00–50,00 Eur per metus, dalyvavimas įvairiuose klubo renginiuose – 50,00 Eur per metus (el. b. apyrašas, b. l. 44). Sudėjus minėtas sumas ir jas padalinus iš 12 mėnesių gaunasi 89,16 Eur suma. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pažymoje pateikta informacija apie galimas metines išlaidas yra abstraktaus ir hipotetinio pobūdžio, nepatvirtinanti tokių išlaidų realumą. Ieškovė gi jokių įrodymų patvirtinančių, kiek kartų šalių sūnus per metus dalyvavo tarpklubinėse ar tarptautinėse varžybose, ar laikė ir, jeigu taip, tai kiek kartų laikė atestacinius egzaminus per paskutinius metus, ar sūnus dalyvavo klubo renginiuose, seminaruose ir pan., taip pat, kiek ieškovė patyrė su tuo susijusių papildomų išlaidų, byloje nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, ar ieškovė turi galimybę ir, jeigu taip, ar yra pasinaudojusi Vilniaus miesto savivaldybės skiriamu neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu (15,00 Eur). Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomų išlaidų (89,00 Eur) sūnaus neformaliajam ugdymui – karate būrelio lankymui realumą, teismas sprendžia, kad pagrįsta ir reali suma nepilnamečio neformaliajam ugdymui užtikrinti yra 60,00 Eur per mėnesį.

26. Vertindamas ieškovės nurodomas vaikui tenkančias išlaidas už telekomunikacines paslaugas (mobilaus ryšio paslaugas, įrangos mokestį ir įrangos draudimą) – 14,00 Eur, teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus (el. b. apyrašas, b. l. 32, 130), daro išvadą, kad jos atitinka realią situaciją, yra realaus ir protingo dydžio, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis.

27. Vertindamas ieškovės nurodomas išlaidas, susijusias su vaiko gyvybės ir nuo nelaimingų atsitikimų draudimu, kurios sudaro 34,30 Eur per mėnesį (el. b. apyrašas, b. l. 153–154), teismas sprendžia, kad tokia vaiko draudiminė apsauga iš esmės atitinka vaiko geriausius interesus. Pažymėtina, jog nors byloje nėra duomenų, kad šalys buvo bendru sutarimu sutarusios dėl minėtų išlaidų prisiėmimo, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tokios išlaidos atitinka vaiko interesus, o mėnesinė draudimo įmoka nėra tokia didelė, jog tėvai negalėtų jos sumokėti, teismas daro išvadą, kad tokios išlaidos yra pagrįstos ir pateisinamos, ir atsakovas, kaip vaiko tėvas, taip pat turi prisidėti prie tokių išlaidų apmokėjimo.

28. Ieškovė vaiko poreikius taip pat grindžia išlaidomis kompiuterinei įrangai įsigyti, kurios jos paskaičiavimu sudaro apie 70,40 Eur per mėnesį. Ieškovė byloje pateikė čekius, pirkimo sąskaitą, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. buvo įsigyta kompiuterinė ir kita įranga (kompiuteris, monitorius, ausinės, pelė, plaukų kirpimo mašinėlė ir kt.) už bendrą 894,54 Eur (84,99 + 79,99 + 49,99 + 92,99 + 586,57) sumą (el. b. apyrašas, b. l. 41–42). Ieškovė, atimdama iš minėtos sumos 50,00 Eur atsakovo sumokėtą sumą ir padalindama ją iš 12 mėnesių, nurodo, kad vidutinės mėnesinės išlaidos minėtai įrangai įsigyti sudaro 70,40 Eur. Teismas tokį ieškovės vaiko poreikių apskaičiavimą laiko nepagrįstu. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į šiuolaikinę realybę, susijusią su pasaulį, taip pat ir Lietuvą, apėmusia viruso Covid-19 pandemija, dėl ko moksleivių ugdymas ugdymo įstaigose dažnai yra organizuojamas nuotoliniu būdu, naudojantis nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tokiomis kaip kompiuteris, išmanusis telefonas ar pan., yra pagrindas tokias išlaidas priskirti prie būtinųjų. Tačiau įvertinus tą aplinkybę, jog kompiuterinės įrangos nusidėvėjimo normatyvai sudaro nuo 2 iki 3 metų, ieškovės nurodomos išlaidos turėtų dalinamos mažu mažiausiai iš 24 mėnesių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kitų (vienkartinio pobūdžio) išlaidų, susijusių su kompiuterinės ar kitokios įrangos, baldų įsigijimu, vaiko aplinkos gerinimu ir pan., protingas ir realus dydis yra 35,00 Eur per mėnesį arba 420,00 Eur per metus. Tokio dydžio išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis.

29. Taigi, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis šio sprendimo 24–28 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 22 punkte paminėtomis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir raidą, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 593,30 Eur (450,00 + 60,00 + 14,00 + 34,30 + 35,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).

30. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 593,30 Eur.

31. Iš šalių paaiškinimų byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto mokama 70,00 Eur dydžio išmoka vaikui, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (593,30 - 70,00)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą iš moką ir galutinę sumą suapvalinus, sudaro 520,00 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

32. Atsakovas pripažindamas savo pareigą prisidėti prie sūnaus išlaikymo, dėl savo turtinės padėties nurodo, kad gali ir sutinka mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui tik po 234,00 Eur per mėnesį, nes mokėti didesnį išlaikymą jam neleidžia jo turtinė padėtis. Atsakovas nurodo, jog šiuo metu teikia savo sūnui 219,00 Eur dydžio išlaikymą.

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

34. Iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas gyvena Vokietijoje, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri teikia transportavimo ir logistikos paslaugas, jo darbo užmokestis 2021 m. sudarė apie 1 800,00 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį (el. b. apyrašas, b. l. 72–73, 102–118), atsakovo vardu Vokietijos Federacinėje Respublikoje taip pat yra registruota transporto priemonė Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas, b. l. 119–121). Duomenų apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje ar Vokietijoje, ar iš kitos veiklos gaunamas pajamas byloje nepateikta. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą.

35. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie savo prievoles, iš kurių matyti, kad atsakovas 2013 m. spalio 21 d. yra sudaręs būsto nuomos sutartį, pagal kurią yra įsipareigojęs mokėti kas mėnesį 440,00 Eur dydžio būsto nuomos mokestį, iš kurių 340,00 Eur sudaro nuomos mokestis, o 100,00 Eur – mokestis už komunalines paslaugas (el. b. apyrašas, b. l. 74–76, 122–127), atsakovas 2017 m. taip pat yra sudaręs su Targo Bank AG&Co KGaA paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2024 m. gegužės 1 d. grąžinti bankui 44 339,34 Eur dydžio paskolą su palūkanomis ir kitais mokesčiais, kas mėnesį mokėdamas po 527,80 Eur sumą (el. b. apyrašas, b. l. 68–71), taip pat šiuo metu atsakovas teikia 219,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui (el. b. apyrašas, b. l. 83–84). Kitas atsakovo būtina kasmėnesines išlaidas sudaro mokesčiai už televiziją ir internetą, už elektrą, už telefoną, transporto priemonės draudimo įmoka ir kelionės išlaidos, kurios atsakovo skaičiavimu sudaro apie 230,00 Eur per mėnesį (el. b. apyrašas, b. l. 54–55, 60–67, 79–82, 85–86). Duomenų apie kitą atsakovo turimą turtą ar turimas prievoles byloje nepateikta. Taigi, atėmus iš atsakovo gaunamų pajamų kasmėnesines išlaidas, neįskaitant sūnui teikiamo išlaikymo, atsakovui lieka apie 600,00 Eur suma pragyvenimui (1 800,00 - 440,00 - 527,80 - 230,00).

36. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o jos pajamos vidutiniškai sudarė apie 3 040,00 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį (el. b. apyrašas, b. l. 9–11). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės pajamos sudaro vidutiniškai 1 500,00 Eur atskaičius mokesčius, tuo tarpu Tarnybos atstovui ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį sudaro nuo 1 500,00 Eur iki 1 700,00 Eur atskaičius mokesčius, taip pat ieškovė Tarnybos atstovui nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 4-ių kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. priedas, b. l. 2–9). Duomenų apie ieškovės vardu registruotą kitą nekilnojamąjį ar registruotiną kilnojamąjį turtą byloje nepateikta. Byloje nepateikta duomenų apie ieškovės turimus įsipareigojimus bei apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą.

37. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovo 350,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

38. Byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atskaičius valstybės mokamas išmokas, suapvalinus sumą, sudaro 520,00 Eur suma per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Abiejų tėvų mėnesinės pajamos esmingai nesiskiria (1 800,00 v 1 500,00–2 000,00). Vertinant šalių turtinę padėtį, paminėtina tai, kad šalys nepateikė teismui banko sąskaitų nuoseklių išrašų, iš kurių būtų matyti apie šalių banko sąskaitose piniginių lėšų įplaukas ir išlaidas, t. y. apie piniginių lėšų judėjimą. Atsakovas pateikė duomenis apie turimą terminuotą finansinį įsipareigojimą pagal paskolos sutartį, taip pat neterminuotą finansinį įsipareigojimą pagal būsto nuomos sutartį, pagal kurias kas mėnesį moka apie 970,00 Eur. Ieškovė duomenų apie turimus trumpalaikius ar ilgalaikius finansinius įsipareigojimus byloje nepateikė. Taigi, remiantis byloje esančiais duomenimis galima padaryti išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Kita vertus, ieškovei gyvenant kartu su sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės ir socialinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pasiimdamas paskolą iš banko ir tuo pagrindu prisiimdamas ilgalaikį finansinį įsipareigojimą, pagal kurį privalo kas mėnesį mokėti 527,80 Eur dydžio kredito įmoką, tokiu būdu pablogindamas savo galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, nepateikė teismui jokių įtikinamų įrodymų ar paaiškinimų, pagrindžiančių tokio dydžio paskolos paėmimo būtinumą.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

40. Vadovaujantis šio sprendimo 38 punkte nustatytomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 39 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovo prisiimta prievolė bankui, pagal kurią atsakovas kas mėnesį privalo mokėti bankui 527,80 Eur dydžio kredito įmoką, įrodo ne sunkesnę turtinę padėtį, o kaip tik tokią turtinę padėtį, pagal kurią atsakovas gali sau leisti prisiimti tokio pobūdžio ir dydžio finansinius įsipareigojimus.

41. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat įvertinus, kad tėvai gyvena skirtingose valstybėse, atsakovas su nepilnamečiu sūnumi betarpiškai bendrauja retai, dėl ko didžioji vaiko kasdienio auklėjimo ir priežiūros, tame tarpe ir sveikatos priežiūros, našta iš esmės yra perkelta išimtinai ieškovei, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda, todėl, teismo vertinimu, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais.

42. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių ir iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) jo poreikius, taip pat į vaiko ne tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį (520,00 Eur), įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas užtikrinti tėvų teisių ir pareigų savo vaikui pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei šiuo atveju tenka iš esmės didžioji dalis vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, nustatant, kad atsakovas privalo teikti 290,00 Eur, t. y. apie 55 proc. nuo bendros sumos, dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

43. Remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-19118-809/2009, iš F. V. priteisto (šalių bendru sutarimu nustatyto) išlaikymo nepilnamečiam sūnui J. L.-V. 145,81 (500,00 Lt) Eur dydis pakeistinas, jį padidinant iki 290,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 11 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., 3.208 str.).

44. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

45. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

46. Šalims išaiškintina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

47. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

48. Pažymėtina, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

50. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė viso 795,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. priedas, b. l. 31–33; el. b. apyrašas, b. l. 150–151). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 450,06 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, taip pat 3 355,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. bylos apyrašas, b. l. 46–47, 96–98, 144–148), viso atsakovas patyrė 3 805,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 70,76 proc. patenkintų reikalavimų (290,00 - 144,81) x 100 / (350,00 - 144,81). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 562,54 Eur (795,00 Eur x 0,7076) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 1 112,83 Eur (3 805,86 Eur x 0,2924) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 550,29 Eur (1 112,83 Eur - 562,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

52. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 39,00 Eur (145,19 x 12) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

53. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 3,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma, kuri sudaro 2,78 Eur (3,22 x 0,2924), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės nepriteistina jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (70,76 proc.), iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 2,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (3,22 x 0,7076).

54. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 41,28 Eur (39,00 + 2,28).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-19118-809/2009, iš atsakovo F. V. (F. W.), gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. L.-V. (J. L.-V.), a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo F. V. (F. W.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. L.-V. (J. L.-V.), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui J. L.-V. (J. L.-V.), a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo F. V. (F. W.), gim. (duomenys neskelbtini), naudai 550,29 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo F. V. (F. W.), gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 41,28 Eur (keturiasdešimt vieno euro ir 28 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.