- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1553-777/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neįgaliųjų integracija“
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neįgaliųjų integracija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį (patikslintą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Neįgaliųjų integracija“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, V. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2019 m. sausio 18 d. patikslino, prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų į Liepojos gatvės pusę užimtą valstybinę žemę: pašalinti įrengtus želdinius, trinkeles, stoginę, visą teritoriją juosiančią tvorą (surenkamuosius vartus) ir gyvatvorę.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius), vykdydamas planinę žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2016 m. lapkričio 3 d. atliko valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia 0,0786 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, žemės naudojimo patikrinimą ir 2016 m. lapkričio 4 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Patikrinimu nustatyta, kad už žemės sklypo ribų (prie (duomenys neskelbtini) g.), valstybinėje žemėje yra įrengti želdiniai, trinkelės, stoginė. Visą teritoriją juosia tvora (su surenkamaisiais vartais) ir gyvatvorė. Iš pridedamos matavimų schemos (naudojama valstybinė žemė) matyti, kad atsakovė savavališkai naudoja apie 0,0478 ha valstybinės žemės.
2.2. Valstybinės žemės sklypas, kuriuo savavališkai naudojasi atsakovė, nėra suformuotas, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, valstybinis žemės patikėtinis nėra davęs leidimo nesuformuotame žemės sklype sodinti želdinius.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovė gera valia nesutinka atlaisvinti valstybinės žemės sklypo, todėl reiškiamas ieškinys teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę užimtą valstybinę žemę (477,85 kv. m): pašalinti įrengtus želdinius, betono trinkeles, stoginę, teritoriją juosiančią tvorą (surenkamuosius vartus). Priteisė valstybei iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,0786 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k. v.) ir pastatas – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį. 2016 m. lapkričio 4 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu (priedai – situacijos schema, fotolentelė, kontrolinis klausimynas), patikrinus suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimą, nustatyta, jog savavališkai užimta valstybinė žemė – už žemės sklypo ribų (prie (duomenys neskelbtini) g.) valstybinėje žemėje yra įrengti želdiniai, trinkelės, stoginė, visą teritoriją juosia tvora (su rakinamais vartais) ir gyvatvorė. Iš byloje pateiktos matavimų schemos (naudojama valstybinė žemė) M 1:200 nustatė, jog atsakovė naudoja 477,85 kv. m ploto teritoriją, esančią už suformuoto žemės sklypo ribos. Iš 2016 m. lapkričio 3 d. fotofiksacijos nustatė, jog yra pastatyta tvora (su vartais), gyvatvorė, stoginė, įrengta danga (trinkelės). Apie atlikto patikrinimo rezultatus (nustatyta, jog už žemės sklypo ribų ((duomenys neskelbtini) g. pusėje) yra naudojama valstybinė žemė, t. y. įrengta gyvatvorė, įvažiavimas (trinkelės), rakinami vartai, stoginė; žemės sklype nėra laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimų) atsakovė informuota. Atlikus pakartotinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą, nustatyta, jog žemės sklypo savininkas (atsakovė) į raginimus atlaisvinti savavališkai naudojamą valstybinę žemę nereaguoja.
4.2. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), į vakarus link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ribojasi su nesuformuotu ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotu žemės sklypu. Atsakovė šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė. Byloje pateiktų įrodymų visuma (Žemės naudojimo patikrinimo aktai, NŽT ir atsakovės susirašinėjimo dokumentai, kadastro žemėlapio ištraukos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir kt.) patvirtina, jog žemės sklypas link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, su kuriuo ribojasi atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo dalis tarp inžinerinio statinio – (duomenys neskelbtini) gatvės ir atsakovės sklypo), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Byloje nėra duomenų, paneigiančių nurodytą aplinkybę.
4.3. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo subjektas. Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės teisę reikšti negatorinį ieškinį.
4.4. Byloje pateikti įrodymai (Žemės naudojimo patikrinimo aktai, kadastro žemėlapio ištraukos ir kt.) patvirtina, jog valstybinėje žemėje yra įrengti želdiniai, trinkelės, stoginė, visą teritoriją juosia tvora (su rakinamais vartais) ir gyvatvorė. Iš byloje pateiktos situacijos schemos nustatyta, jog atsakovė naudojasi 477,85 kv. m valstybinės žemės sklypu. Atsakovė, nesutikdama su nurodytu užimamos valstybinės žemės sklypo plotu, įrodymų, patvirtinančių atsakovės poziciją, nepateikė, duomenų, sudarančių pagrindą abejoti byloje pateikta situacijos schema, viešojo registro duomenimis bei kadastro žemėlapių ištraukomis, nepateikė. Priešingai, iš byloje pateikto atsakovės 2017 m. vasario 6 d. rašto turinio matyti, jog atsakovė neginčijo ieškovės nustatytų pažeidimų, rėmėsi aplinkybe, jog įsigydama turtą apie pažeidimus duomenų neturėjo, o 2017 m. kovo 22 d. rašte ieškovei atsakovė nurodė, jog pripažįsta, kad yra apsitvėrusi didesnį žemės plotą, nei jai priklauso, tačiau vėl rėmėsi aplinkybe, jog tai buvo padaryta ankstesnio savininko. Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog želdiniai, trinkelės, stoginė, tvora (su vartais) ir gyvatvorė buvo įrengti teisėtai. Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog savininko teisės yra pažeistos.
Atsiliepimas
4.5. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog pažeidimai nebuvo nustatyti daugiau nei dvidešimt metų, nagrinėjamos bylos kontekste vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi nepaneigia savininko teisės kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-537/2008).
4.6. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė be teisinio pagrindo naudoja 477,85 kv. m ploto valstybinės žemė sklypą, nustatytų pažeidimų iki ieškinio pateikimo teismui dienos nepašalino. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), apjuostas tvora su vartais, įrengtos trinkelės bei želdiniai, iki atsakovė nuosavybės teise įgijo turtą, nėra teisiškai reikšminga ir nepaneigia atsakovės pareigos pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, kadangi šie pažeidimai buvo nustatyti laikotarpiu, kai žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, stoginės, trinkelių, tvoros ir želdinių įrengimo momento, neįrodė aplinkybės, kada šie buvo įrengti, be to, atsakovė pripažino, jog yra apsitvėrusi didesnio, nei jai priklauso, ploto žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
4.7. Atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimą 3–4 mėnesiams, iki bus suformuotas žemės sklypas, negali būti tenkinamas, kadangi toks prašymas nėra pagrįstas, be to, tokios galimybės nenumato civilinio proceso įstatymas.
4.8. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos negatorinio ieškinio sąlygos. Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat reikšti reikalavimą ginti pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikalauti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę pašalinant joje įrengtus tvorą su vartais, trinkeles, stoginę, želdinius.
4.9. Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalis numato, jog savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
4.10. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu nusprendė, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, byloje pateikti įrodymai patvirtina nuosavybės teisės pažeidimo faktą, ieškovės teisę reikalauti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. Tačiau įvertinęs Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtintą želdinių sąvoką (želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai), bei aplinkybę, jog gyvatvorė – tai tvora iš augančių medžių ar krūmų, pripažintina nesant tikslinga sprendime gyvatvorę išskirti atskirai iš kitų želdinių kategorijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Apeliantė negali būti laikoma atsakinga už neteisėtus veiksmus, kurių ji neatliko, o įsigydama žemės sklypą ir pastatą, net nesuprato, nebuvo informuota, kad yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos interesai.
6.2. Valstybinė žemė buvo užstatyta 1994 m., kada buvo pastatytas minėtas pastatas, t. y. iki apeliantei įsigyjant žemės sklypą ir ant jo stovintį pastatą. Atsakovė nuo 1994 m. iki 2017 m., t. y. 23 metus, nesiėmė veiksmų sklypui atlaisvinti, nekonstatavo, jog yra / buvo nuo 1994 m. pažeidžiami Lietuvos Respublikos interesai. Toks aplaidumas ir neveikimas lėmė, jog apeliantė buvo suklaidinta ne tik V. B., bet ir ieškovės, jog įsigyja tvarkingą teisėtą nekilnojamąjį turtą, ir šiuo metu bylinėjasi kaip asmuo, neva atsakingas už daromą žalą Lietuvos Respublikai.
6.3. Apeliantė 2013 m. gegužės 28 d. žemės sklypą įsigijo iš V. B.. Tai, jog ne apeliantė įrengė / užstatė aplink įsigyto pastato esančią teritoriją, įrodo byloje esančios nuotraukos: želdiniai yra dideli, tvirtai suaugę ar net seni, t. y. pasodinti tikrai ne per pastaruosius 5 metus, visa teritorija aplink namą apstatyta vienodu principu, kaip visas kvartalas, kuris kūrėsi panašiai, kaip buvo pastatytas minimas pastatas (apie 1994 m.) – viena linija eina visos palei (duomenys neskelbtini) gatvę einančių namų tvoros, tame kvartale / namų linijoje nėra nė vieno namo, kurio tvora eitų taip, kad nebūtų užstatyta valstybinė žemė; dar daugiau, kaip matyti iš tų pačių nuotraukų, savivaldybė yra įrengusi tarpinę gatvelę patogesniam susisiekimui tarp namų kvartalo ir (duomenys neskelbtini) gatvės.
6.4. Iš 2013 m. gegužės 28 d. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1. punkto matyti, kad apeliantė įsigijo tik žemės sklypą ir ant jo stovintį pastatą, tačiau minėta sutartimi apeliantei nėra perleista nei stoginė, nei tvora, nei želdiniai, nei kiti ieškovės ir teismo nurodomi objektai. Minėtų objektų nuosavybė apeliantei nėra įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, jog teismo nurodomi objektai, kuriuos apeliantė yra įpareigojama nugriauti, jai nuosavybės teise nepriklauso, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 4.37 straipsnio ji neturi nei pareigos, nei teisės jų nugriauti ar kitaip juos naudoti, valdyti, disponuoti.
6.5. V. B. yra atsakinga už valstybinės žemės sklypo atlaisvinimą ar atlaisvinimo kaštų padengimą, kadangi ji užstatė valstybinę žemę, jai nuosavybės teise vis dar priklauso stoginė, tvora, želdiniai ir trinkelės, kadangi jos 2013 m. gegužės 28 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi apeliantei perleistos nebuvo, kaip tai numato Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 2 dalis. Sprendimas, kuriuo apeliantė įpareigojama atlaisvinti valstybinę žemę ir sumokėti žyminį mokestį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Ieškovė teikdama teismui negatorinį ieškinį siekia pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis Nekilnojamojo turto registre neįregistruotu ir nesuformuotu 477,85 ha ploto žemės sklypu, esančiu prie atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
8.2. Nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad „negali būti atsakinga už neteisėtus veiksmus, kurių neatliko, o įsigydama žemės sklypą pastatą, net nesuprato, nebuvo informuota, kad yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos interesai“. Ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai (žemės naudojimo patikrinimo aktai, pateikta situacijos schema, fotonuotraukos, planinės medžiagos ištraukos ir kt. medžiaga) patvirtina ir įrodo, kad valstybinėje žemėje įrengti želdiniai, trinkelės, stoginė, tvora (su vartais), gyvatvorė užima valstybinę žemę. Atsakovė atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, kad yra apsitvėrusi didesnį žemės sklypo plotą nei jai priklauso, t. y. naudojasi valstybine žeme be teisinio pagrindo.
8.3. Ieškovė gera valia siekė, kad atsakovė pašalintų nustatytus pažeidimus ir tik po to kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl užimtos valstybinės žemės, t. y. dėl pažeistų teisių gynimo.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą atmesti.
10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
10.1. Apeliantė nurodė, jog esamos būklės (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,0786 ha ir gyvenamąjį namą įsigijo būtent iš trečiojo asmens – V. B., t. y. nežinojo, jog buvo neteisėtai užimta valstybinės žemės 0,0478 ha dalis ir joje įrengti tam tikri statiniai (betono trinkelės, stoginė, tvora), pasodinti želdiniai. Vadinasi, apeliantė „nepastebėjo“, jog realiai naudojasi 1,6 karto didesne teritorija nei įsigytas žemės sklypas (0,0786 + 0,0478 = 0,1264 ha). Tokie apeliantės teiginiai yra visiškai neįtikinami.
10.2. Pagal oficialius Nekilnojamojo turto registro 2018 m spalio 1 d. išrašo duomenis, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) stovi ant 0,786 ha registruoto žemės sklypo, kurio ribos pavaizduotos ir kadastro žemėlapiuose. Minėtuose oficialiuose kadastro žemėlapiuose matyti, jog teritorijos ruože tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo ribos į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę aiškiai pažymėtas faktinis užstatymas, atitinkantis ieškovės teiginius ir pateiktas fotonuotraukas dėl atsakovės stoginės.
10.3. Apeliantė nurodė, jog Savivaldybės administracija yra įrengusi kažkokią „tarpinę gatvelę“ – tokie teiginiai neatitinka faktinių duomenų, nes Savivaldybės administracija neįrenginėja jokių žvyruotų gatvių miesto centre. Dėl neteisėtų valstybinės žemės aptvėrimų, trukdančių dubliuojančios gatvės įrengimui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 6 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, dėl to buvo inicijuota tiek ši, tiek kitos analogiškos teisminės bylos.
10.4. Apeliantė nurodė, jog neįgijo nuosavybės teisės į užimtoje valstybinės žemės 0,0478 ha dalyje esančius statinius ir želdinius, nes 2013 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje jie nebuvo paminėti, todėl neturi pareigos pažeidimų šalinimui. Tačiau pati apeliantė 2018 m. liepos 31 d. atsiliepimo 3 dalyje nurodė, jog užimta valstybinės žemės 0,0478 ha dalis ir joje įrengti statiniai (betono trinkelės, stoginė, tvora), pasodinti želdiniai yra reikalingi apeliantės veiklai. Išeina, jog apeliantė gali naudotis užimta valstybine žeme ir ten esančiais statiniais (kurie netgi būtini) daug metų, nors, kaip pati teigia, neturi tam jokių nuosavybės teisių, tačiau kažkodėl nebegali pašalinti to, kuo naudojasi.
10.5. Apeliantės teiginiai yra prieštaringi, be to, apeliantė taip ir neįrodė, jog ne ji padarė ieškovės nurodytus pažeidimus – pačios apeliantės nurodytas suinteresuotumas papildomu žemės plotu ir jame esančiais statiniais (pažeidimais) suponuoja ir atitinkamą apeliantės pareigą pažeidimus pašalinti.
10.6. Pažymėjo, kad apeliantė, pašalinusi pažeidimus, vėliau turės galimybę atitinkamą žalos atlyginimą prisiteisti iš tariamai kaltojo trečiojo asmens V. B.. Apeliantė nepateikė duomenų, jog inicijavo kokius nors teisminius procesus dėl tariamos V. B. apgavystės sudarant 2013 m. gegužės 28 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, nors laiko buvo daugiau nei pakankamai.
10.7. Apeliantės abejotinų ir prieštaringų motyvų esmė – dėl neteisėtų apeliantės veiksmų (žemės aptvėrimo) gaunamą naudą (faktinį papildomą žemės naudojimą) pratęsti neribotam laikotarpiui, kol kiti asmenys teisėtu būdu atliks teisėtus veiksmus (suplanuos valstybinės žemės sklypus, suprojektuos ir įrengs dubliuojančią gatvę), nors teisėtiems kitų asmenų veiksmams trukdys neteisėti atsakovės veiksmai. Šiuo atveju atsakovė siekia ignoruoti bendrąjį teisės principą – iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), nesąžininga šalis negali remtis įstatyme nustatytomis garantijomis, kurios skirtos teisėtai (sąžiningai) besielgiantiems asmenims.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, taip pat tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu, įpareigojant atsakovę atlaisvinti valstybinę žemę, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vienu argumentu. Apeliantė nesutinka, jog visus veiksmus, kuriais buvo neteisėtai užimta valstybinė žemė, atliko atsakovė. Atsakovės teigimu, visi ieškinyje išvardyti ir valstybiniame žemės sklype esantys objektai buvo iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
15. Ginčo nėra, jog ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
16. Esant nurodytai teismų praktikai, matyti, kad ieškovė šiuo atveju turi pareigą įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ji elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.
17. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
18. Apeliantė nurodė, kad negali būti laikoma atsakinga už neteisėtus veiksmus, kurių ji neatliko, o įsigydama žemės sklypą ir pastatą, net nesuprato, nebuvo informuota, kad yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos interesai. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, jog jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), apjuostas tvora su vartais, įrengtos trinkelės bei želdiniai, iki atsakovė nuosavybės teise įgijo turtą, nėra teisiškai reikšminga ir nepaneigia atsakovės pareigos pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, kadangi šie pažeidimai buvo nustatyti laikotarpiu, kai žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių stoginės, trinkelių, tvoros ir želdinių įrengimo momento, neįrodė aplinkybės, kada šie buvo įrengti. Be to, atsakovė pripažino, jog yra apsitvėrusi didesnio, nei jai priklauso, ploto žemės sklypą ir atsiliepime nurodė, jog žemės sklypo dalis yra fasadinė, reprezentuojanti visus svečių namus, šioje teritorijoje svečiai stato mašinas.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog pažeidimai nebuvo nustatyti daugiau nei dvidešimt metų, nagrinėjamos bylos kontekste vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi nepaneigia savininko teisės kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-537/2008).
20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovė savavališkai užėmė ir naudojasi valstybine žeme, todėl pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu ir įpareigojo atsakovę atlaisvinti valstybinės žemės sklypą. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o atsakovė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą) nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.