Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jurtė“ atstovams V. G. ir advokatui V. R.,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „A. M.“ ir bendrovės „Barents F. T. OÜ“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Jurtė“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB ,,Termosnaigė” ir Ko dėl sumokėto avanso priteisimo, nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo bei atsakovės UAB ,,Termosnaigė” ir Ko priešieškinį ieškovei UAB ,,Jurtė“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir išlaidų bei nuostolių, patirtų vykdant sutartį, atlyginimo, tretieji asmenys - ribotos atsakomybės bendrovė „A. M.” ir bendrovė „Barents F. T. OÜ“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Jurtė“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu (reg. 2019-10-01 DOK-37700) prašo teismo priteisti ieškovei UAB „Jurtė“ iš atsakovės UAB „Termosnaigė“ ir Ko 19 119,49 Eur sumokėto ir negražinto avanso, 378,12 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (ieškinio pareiškimo teisme dienos) nuo negrąžinto avanso, 14 304,50 Eur dėl nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB ,,Jurtė” ir užsakovas bendrovė „Barents F. T. OÜ“ 2017 m. liepos 24 d. sudarė laivo remonto rangos sutartį Nr. 20170724/01, pagal kurią rangovas (ieškovė) įsipareigojo Kirkeneso uoste, Norvegijoje, pats ar pasitelkdamas subrangovus atlikti RAB „A. M.” nuosavybės teise priklausančio žvejybinio laivo M-0185 „NEREY“ triumo izoliavimo ir remonto darbus, o užsakovas bendrovė „Barents F. T. OÜ“ įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. 2017 m. liepos 24 d. rangos sutarties Nr. 20170724/01 2.1 punkte nustatyta darbų (sutarties) kaina (123 564,00 Eur), o 7.1 punkte nustatyta, kad už atliekamų darbų vėlavimą dėl tiesioginės rangovo (ieškovės) kaltės pastarasis privalo sumokėti užsakovui bendrovei ,,Barents F. T. OÜ” 0,2 % dydžio baudą nuo galutinės darbų vertės už kiekvieną uždelstą parą, bet ne daugiau 10 % nuo bendros sutarties kainos.

Ieškovė, vykdydama su bendrove „Barents F. T. OÜ“ sudarytą rangos sutartį, subrangovu nusprendė pasitelkti atsakovę UAB ,,Termosnaigė“ ir Ko ir tuo tikslu 2017 m. spalio 17 d. su ja sudarė rangos sutartį dėl izoliavimo darbų atlikimo nurodytame laive (toliau – Sutartis). Atsakovė šia Sutartimi įsipareigojo atlikti laivo izoliavimo darbus, specialia įranga putų poliuretano medžiaga užpildant tarp laivo išorinio borto ir vidinės laivo borto apdailos esančias ertmes, viso apie 90 m³. Sutarties 2.2 punkte sutarta, kad bendrą Sutarties kainą sudarys 26 100,00 Eur, skaičiuojant po 290 Eur už 1 m³ įrengtos izoliacijos. Konkreti darbų kaina turėjo būti apskaičiuojama pagal faktiškai įrengtą izoliacijos kiekį, pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktą. Sutarties 3.1 punktas numatė, kad Sutartyje numatyti darbai bus atliekami per 15 darbo dienų, darbų pradžią suderinus su užsakovu (ieškove). Numatoma darbų pradžia – 2017 m. lapkričio 1 d., arba ne anksčiau kaip 10 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos. Dešimties dienų terminas nuo avanso sumokėjimo buvo reikalingas tam, kad atsakovė, gavusi avansinį mokėjimą, nusipirktų ir į laivą Norvegijoje pristatytų darbams atlikti būtinas medžiagas – poliuretano putas. RAB „A. M.” atsiliepime į pradinį ieškinį patvirtino, kad planuojamas laivo izoliavimo darbų terminas buvo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. Poliuretano izoliacijai įrengti technologiškai yra būtina, kad oro temperatūra įrengiamose patalpose būtų ne žemesnė kaip +10 C (Sutarties 3.3 punktas). Dėl šios priežasties ieškovė tikėjosi, kad darbai bus atlikti kuo anksčiau, iki prasidedant žiemos šalčiams.

Patikslintame ieškinyje teigiama, kad Sutarties 4.1 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 55 procentus numatytos darbų kainos (14 355,00 Eur) avansu per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo. Likusią sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti per 30 dienų po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros gavimo. Sutarties tekstą rengė atsakovė, todėl ieškovė nesureikšmino ir nesiaiškino Sutarties 4.2 punkte įrašyto sakinio, kad likusios sumos apmokėjimo užtikrinimui ieškovė pateikia Sutarties šalių suderintą atsiskaitymo garantiją. Ieškovės teigimu, versle yra įprasta atsiskaityti už atliktus darbus per 30 dienų nuo darbų rezultato pridavimo užsakovui. Bet kokiu atveju, mokėjimo užtikrinimo pareiga ieškovei pagal Sutartį nekilo anksčiau, nei buvo (turėjo būti) pasirašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas.

Kadangi ieškovei buvo svarbu, kad Sutartyje numatyti darbai būtų atlikti kiek įmanoma greičiau, ieškovė 2017 m. spalio 17 d. bankiniu pavedimu į atsakovės sąskaitą pervedė 14 355,00 Eur avansą, kaip tai buvo numatyta Sutarties 4.1 punkte. Faktiškai ieškovė dėl direktoriaus komandiruotės Sutartį pasirašė 2017 m. spalio 23 d. Ieškovės teigimu, 14 355,00 Eur avanso sumokėjimas nepasirašius Sutarties parodo, jog ieškovei buvo svarbu, kad darbus atsakovė pradėtų kuo greičiau. Atsakovės nupirktos poliuretano putos į laivą buvo pristatytos 2017 m. spalio 31 d., todėl atsakovė darbus privalėjo pradėti 2017 m. lapkričio 1 d., kaip numatyta Sutartyje. Atsakovei visą savaitę nepradedant vykdyti Sutartyje numatytų darbų, ieškovės direktorius V. G. 2017 m. lapkričio 6 d. (pirmadienį) paskambino atsakovės gamybos direktoriui G. P. ir žodžiu informavo, kad darbus būtina pradėti ne vėliau nei 2017 m. lapkričio 7 d. Atsakovės gamybos direktorius nurodė, kad atsakovė darbų nepradės, kol nėra gauta Sutarties 4.2 punkte nurodyta garantija, užtikrinanti likusią 45 procentų Sutarties kainą. Iki 2017 m. lapkričio 6 d. atsakovė jokių reikalavimų ar pageidavimų ieškovei dėl likusios Sutarties kainos sumokėjimo užtikrinimo nei žodžiu, nei raštu nereiškė. Ieškovė tą pačią dieną (2017 m. lapkričio 6 d.) ant bendrovės firminio blanko surašė ir elektroniniu paštu atsakovei nusiuntė atsiskaitymo garantiją. Elektroniniame laiške ieškovė atsakovei nurodė, kad Sutarties 4.2 punkte apie banko garantiją nekalbama, nes čia kalbama apie šalių suderintą atsiskaitymo garantiją. Ieškovė taip pat atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad ji yra sumokėjusi 55 procentus Sutarties kainos, o atsakovė nupirkusi ir į laivą nugabenusi izoliavimo darbams reikalingas medžiagas, todėl būtų neracionalu gaišti laiką ir iš naujo derėtis dėl Sutarties sąlygų. Tačiau sekančią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d., ieškovė elektroniniu laišku gavo atsakovės atsakymą, kuriame atsakovė pareikalavo pateikti banko garantiją arba sumokėti avansu likusią neatliktų darbų kainą tiesiogiai atsakovei. Ieškovė tą pačią dieną (2017 m. lapkričio 7 d.) elektroniniu paštu ir registruotu paštu nusiuntė atsakovei raštą Nr. S-28 „Dėl sutarties vykdymo“. Rašte ieškovė nurodė, kad atsakovės reikalavimas pateikti banko garantiją arba sumokėti avansu už neatliktus darbus yra netikėtas, siūlė atsakovei geranoriškai pradėti vykdyti darbus, nurodant, kad darbus būtina pradėti vykdyti ne vėliau nei iki 2017 m. lapkričio 10 d. Ieškovė rašte akcentavo, kad Sutartyje numatytų darbų atlikimo laikas yra esminė sąlyga. Sekančią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 8 d., ieškovė gavo atsakovės atsakymą, kuriame atsakovė be kita ko nurodė: „Jeigu Jūsų įmonė turi sunkumų pateikti galutinio atsiskaitymo garantiją, mes siūlome:

-šiandien, lapkričio 8 d. (vėliausiai lapkričio 9 d.), bankas „Citadelė“ Jūsų įmonei pateikia AVANSO GRĄŽINIMO GARANTIJĄ. Garantija įsigalioja Užsakovui sumokėjus galutinio atsiskaitymo sumą pagal Sutartį Nr. 17102017/022PPU/E. Ši suma banko deponuojama iki Sutarties sąlygų įvykdymo.

-garantija reiškia, kad Rangovui neįvykdžius Sutarties, sumokėtas avansas bus grąžintas Užsakovui, o Rangovas galės disponuoti galutinio atsiskaitymo suma tik pilnai įvykdęs sutartinius įsipareigojimus.

-garantijos suteikimo mokestį sumoka UAB „Termosnaigė“ ir Ko. Jeigu šis pasiūlymas priimtinas, duokite skubų atsakymą. Darbus objekte galėsime pradėti lapkričio 13 d. (pirmadienio) rytą...“.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog, kaip matyti iš aukščiau pacituoto atsakovės rašto, atsakovė, visiškai skirtingai nei nurodyta Sutartyje, aiškina Sutarties sąlygas ir laiko, kad ieškovės sumokėtas 55 procentų Sutarties kainos dydžio avansas buvo skirtas žaliavų nupirkimui ir pristatymui į objektą (laivą). Kadangi žaliavą atsakovė pristatė, tai, pagal atsakovę, reiškia, kad ji už tokią sumą įvykdė savo įsipareigojimus ieškovei, nepaisant to, kad Sutartyje nebuvo numatyta, jog ieškovė 14 355,00 Eur avansą moka už poliuretano žaliavos pristatymą į laivą, o ne už laivo izoliavimo darbus. CK 6.647 straipsnis numato, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Taigi, atsakovė, prieštaraujant Sutarties sąlygoms ir CK 6.655 straipsnio nuostatoms, nepridavusi jokio darbų rezultato ir nepradėjusi vykdyti Sutartyje numatytų darbų (neskaitant žaliavos pristatymo), pareikalavo, kad ieškovė sumokėtų Sutarties kainą avansu.

Ieškovė, siekdama, kad atsakovė kuo greičiau pradėtų vykdyti Sutartimi prisiimtus darbus, ir, atsižvelgdama į atsakovės pažadą darbus pradėti 2017 m. lapkričio 13 d. ryte, 2017 m. lapkričio 8 d. raštu S-29 sutiko sumokėti dar 9 745,00 Eur sumą kaip užstatą, pinigus pervedant į banke „Citadelė“ esančią atsakovės sąskaitą, gavus banko avanso grąžinimo garantiją, su sąlyga, kad atsakovė darbus pradės ne vėliau nei 2017 m. lapkričio 13 d. (pirmadienį). 2017 m. lapkričio 9 d. šalys ir bankas „Citadelė“ suderino avansinio mokėjimo garantijos tekstą ir 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu (siųsta 8:29:49 GMT+2) atsakovė nusiuntė ieškovei skenuotą banko „Citadelė“ pasirašytos garantijos kopiją bei nurodė, kad garantijos originalas siunčiamas ieškovei registruotu paštu. Gavęs banko „Citadelė“ avansinio mokėjimo grąžinimo garantijos kopiją ir atsakovės patvirtinimą, kad originalas siunčiamas registruotu paštu, ieškovė 2017 m. lapkričio 10 d. ryte apmokėjo atsakovės atsiųstą papildomą išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. B201707, pervedant į atsakovės sąskaitą 9 745,00 Eur.

Ieškovės teigimu, nors ji sutiko su atsakovės sąlyga sumokėti avansu, gavus AB „Citadelė“ banko avanso grąžinimo garantiją, beveik visą Sutarties kainą su sąlyga, kad darbus laive atsakovė pradės ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 13 d., tačiau šią iš naujo sutartą dieną atsakovė darbų taip ir nepradėjo. Atsakovės darbuotojai atvyko į laivą Norvegijos Kirkineso uoste tik 2017 m. lapkričio 14 d. apie 15.00 val. vietos laiku. Kadangi ši atvykimo diena ir laikas su ieškove nebuvo iš anksto suderinti, ieškovė negalėjo suorganizuoti atsakovės atsivežtos poliuretano putų pylimo įrangos įkėlimo į laivą iki 2017 m. lapkričio 16 d. ryto. Tačiau 2017 m. lapkričio 16 d., įkėlus į laivą poliuretano putų pūtimo įrangą, atsakovės darbuotojai izoliavimo darbų laive nepradėjo, nes pasirodė, kad įranga yra sugedusi/ar sugedo laive prieš pradedant darbus. Nepavykus sugedusios įrangos pataisyti Norvegijos Kirkineso uoste, atsakovės darbuotojai 2017 m. lapkričio 23 d. su įranga išvyko iš laivo taip ir nepradėję Sutartyje numatytų darbų.

Atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų darbų ir neinformuojant ieškovės apie darbų nevykdymo priežastis bei nederinat iš naujo darbų atlikimo termino, ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. S-36 kreipėsi į atsakovę ir paprašė informuoti, ar atsakovė galės atlikti Sutartimi prisiimtus darbus ir su ieškove suderinti darbų atlikimo terminus. Ieškovės teigimu, vietoje to, kad paaiškintų darbų nevykdymo priežastį ir tartųsi dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo, atsakovė 2017 m. gruodžio 15 d. elektroniniu paštu atsiuntė raštą–reikalavimą atlyginti nuostolius pagal pridėtą nuostolių skaičiavimo lentelę. Nurodė, jog atsakovė, vykdydama Sutartį, laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 24 d. neva patyrė 4 324,29 Eur išlaidų. Dėl patirtų išlaidų atsakovė laikė atsakinga ieškovę, darydama prielaidas, kad: a) atsakovės darbuotojai ir įranga patyrė daugiau nei dviejų parų prastovas, b) ieškovės atsakingi darbuotojai 2017 m. lapkričio 17 d. elektrinę atsakovės įrangą prijungė prie netinkamų parametrų elektros tinklo, dėl ko buvo sugadinta poliuretano putų užpylimo įranga.

Ieškovė 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovei nusiuntė raštą Nr. S-40, jame dar kartą akcentavo, kad darbų atlikimo terminas yra esminė sąlyga ir paneigė bet kokią atsakomybę dėl atsakovės patirtų išlaidų, kurios buvo nurodytos 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovės reikalavime. Be kita ko, ieškovė rašte nurodė, kad ieškovės atstovai nedalyvavo atsakovės įrangos prijungime prie laivo elektros įtampos. Ieškovė raštu pareikalavo, kad atsakovė pradėtų vykdyti Sutartimi prisiimtus darbus ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 8 d. ir įspėjo, kad, atsakovei nepradėjus vykdyti Sutartyje numatytų darbų iki 2017 m. gruodžio 11 d., ieškovė nutrauks su atsakove Sutartį ir pareikalaus grąžinti avansą bei išsigabenti į laivą atsakovės atgabentas putų poliuretano medžiagas. Ieškovė, nesulaukusi atsakovės atsakymo dėl Sutartyje numatytų darbų vykdymo, 2017 m. gruodžio 15 d. 15.36 val. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, informuodama atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2017 m. gruodžio 12 d. CK 6.219 str. pagrindu. Pranešime dėl Sutarties nutraukimo ieškovė pareikalavo grąžinti ieškovės sumokėtą avansą (24 100,00 Eur) bei iš laivo išsigabenti poliuretano putų izoliacines medžiagas. 2017 m. gruodžio 15 d. ieškovė gavo atsakovės direktoriaus A. L. elektroninį laišką, jame jis ieškovės atsiųstus raštus pavadino „demagogijos šedevrais“ ir nurodė, kad juos perdavė teisinių paslaugų įmonei. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė gavo atsakovės advokatės V. P. raštą (datuotas 2017 m. gruodžio 19 d.), jame atstovė pakartojo atsakovės 2017 m. gruodžio 15 d. reikalavime atlyginti nuostolius nurodytas aplinkybes bei pasiūlė ieškovei nupirkti iš atsakovės į laivą atgabentą poliuretano putų žaliavą/medžiagas už 14 355,00 Eur ir sumokėti papildomai atsakovei 4 764,49 Eur atsakovės patirtų išlaidų atlyginimą.

Į atsakovės atstovės raštą ieškovė pavedė atsakyti advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatui V. R.. Rašte dar kartą ieškovė pareikalavo, kad atsakovė grąžintų ieškovės sumokėtą avansą ir išsigabentų iš laivo poliuretano putų žaliavą/medžiagas. 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovė, praėjus daugiau nei savaitei nuo tos dienos, kai ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį, atsiuntė pasiūlymą atlikti izoliacijos įrengimo darbus laive 2018 m. sausio 4-12 dienomis. Į atsakovės pasiūlymą ieškovė atsakė tos pačios dienos raštu Nr. S-46, nurodydama, kad Sutartis su atsakove, kaip nepatikima bendrove, buvo nutraukta. Ieškovė pakartotinai pareikalavo iki 2017 m. gruodžio 21 d. 12.00 val. grąžinti sumokėtą 24 100,00 Eur avansą. Ieškovė, 2017 m. gruodžio 12 d. nutraukusi su atsakove Sutartį, kreipėsi į AB „Citadelė“ banką su reikalavimu grąžinti ieškovei sumokėtą 9 745,00 Eur avansą, kurio grąžinimą bankas buvo garantavęs 2017 m. lapkričio 10 d. avansinio mokėjimo grąžinimo garantija. Ieškovė 2017 m. gruodžio 18 d. gavo AB „Citadelė“ bankas raštą Nr. VB3-9/8294, kuriuo bankas atsisakė mokėti pagal garantiją dėl to, kad ieškovė nepateikė bankui UAB „Termosnaigė“ ir Ko patvirtinimo dėl Sutarties Nr. 17102017/022PPU/E nutraukimo arba Sutarties sąlygų pakeitimo inicijavimo.

Kadangi atsakovė iki Sutarties nutraukimo neatliko jokių darbų ir negrąžino iš ieškovės avansu gautų 24 100,00 Eur, ieškovė 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl skolos iš atsakovės priteisimo. 2017 m. gruodžio 22 d. atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė 4 980,51 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai avanso grąžinimas. Kadangi atsakovė aiškiai nenurodė, jog grąžina dalį avanso pagal tarp šalių sudarytą 2017 m. spalio 17 d. rangos sutartį, o pavedimo suma nesutapo nei su 2017 m. spalio 17 d. ieškovės atsakovei pervesto 14 355,00 Eur avanso suma, nei su 2017 m. lapkričio 10 d. ieškovės atsakovei pagal AB ,,Citadelė” banko avanso grąžinimo garantiją pervesta 9 745,00 Eur suma, ieškovė, manydama, jog mokėjimas atliktas per klaidą, 2017 m. gruodžio 28 d. grąžino atsakovei 4 980,51 Eur. Iškėlus civilinę bylą, atsakovė bankiniu pavedimu grąžino ieškovei dalį avanso – 4 980,51 Eur.

Atsakovės darbuotojams iš laivo Norvegijoje išvykus į Lietuvą 2017 m. lapkričio 23 d. ir iki 2017 m. gruodžio 12 d. nepradėjus vykdyti darbų, ieškovė net du kartus raštu pareikalavo atsakovės pradėti vykdyti Sutartimi prisiimtus darbus. Tačiau atsakovė ne tik nepradėjo darbų, bet nesiteikė paaiškinti priežasties, kodėl negali pradėti darbų. Atsakovė nesitarė dėl naujo darbų atlikimo termino ir tik vienašališkai reikalavo atlyginti jos patirtas išlaidas. Atsakovei nekreipiant dėmesio į ieškovės raginimus pradėti vykdyti Sutartimi prisiimtus darbus, ieškovė kito pasirinkimo kaip tik nutraukti Sutartį su ir darbus kuo skubiau pavesti atlikti kitam rangovui neturėjo. Vietoje atsakovės laivą MK-0185 „NEREY“ poliuretano putomis izoliavo ieškovės pasamdytas rangovas UAB ,,Polimaris”, kuriam už atliktus darbus ieškovė sumokėjo iš viso 27 691,70 Eur. Taigi, ieškovė patyrė 1 591,70 Eur (27 691,70 Eur – 26 100,00 Eur) papildomų išlaidų, palyginus su išlaidomis, kurias ieškovė būtų patyrusi, jeigu darbus laiku ir tinkamai būtų atlikusi atsakovė.

Kadangi atsakovė darbų pagal 2017 m. spalio 17 d. Sutartį neatliko, buvo viršytas ieškovės ir trečiojo asmens bendrovės „Barents F. T. OÜ“ 2017 m. liepos 24 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 20170724/01 įvykdymo terminas. Už vėlavimą atlikti darbus trečiasis asmuo „Barents F. T. OÜ” taikė ieškovei sankciją – pilnai neapmokėjo ieškovės pateiktos sąskaitos, dėl ko ieškovė negavo 25 425,60 Eur apmokėjimo už atliktus darbus, kurį būtų gavusi, jei darbai būtų buvę atlikti be vėlavimo. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nesumokėjimo ieškovei už laivo izoliavimo darbus priežastimi nurodė ne vien izoliavimo darbų atlikimo vėlavimą, bet ir atliktų darbų netinkamą kokybę, už kurią atsakovė nėra atsakinga, ieškovė laiko, kad atsakovė atsakinga už 50 proc. (12 712,80 Eur) ieškovės negautų pajamų.

Gindama savo pažeistas teises, ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 19 119,49 Eur avansą, palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais, taip pat dėl atsakovės kaltės ieškovės patirtų 14 304,50 Eurų nuostolių atlyginimą (1 591,70 Eur padidėjusi sutarties kaina ir 12 712,80 Eur negautas atlyginimas už atliktus darbus iš bendrovės “Barents F. T. OÜ”).

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. 2019-11-07 DOK-43159) nurodė, kad patikslintas ieškinys faktinėmis aplinkybėmis tapatus ieškiniui, dėl kurio atsakovė išsamiai pasisakė atsiliepime į ieškinį.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat teigiama, jog kartu su patikslintu ieškiniu buvo pateikta laivo remonto rangos sutartis Nr. 2017 07 24/1, pasirašyta tarp ieškovės ir bendrovės „Barents F. T. OÜ“. Iš šios sutarties matosi, kad UAB „Jurtė“ su bendrove „Barents F. T. OÜ“ 2017 m. liepos 24 d. susitarė dėl laivo „NEREY“ triumo izoliavimo darbų. Pagal šios sutarties 3.1 ir 3.2 p. p. UAB „Jurtė“ įsipareigojo nuo 2017 m. liepos 27 d. per 45 darbo dienas atlikti darbus, taigi, darbų atlikimo terminas – 2017 m. rugsėjo 27 d. Su UAB „Termosnaigė” ir Ko Sutartis buvo sudaryta tik 2017 m. spalio 17 d., nors iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė pasiūlymą ieškovei su jame nurodytomis darbų apimtimis ir kainomis pateikė dar 2017 m. liepos 24 d. Ieškovė, žinodama, kad iki 2017 m. rugsėjo 27 d. privalo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal laivo remonto rangos sutartį Nr. 2017 07 24/1, operatyvi nebuvo. Atsakovė įsitikinusi, kad dėl ieškovės neveikimo Sutarties su atsakove pasirašymas ir, tuo pačiu, darbų atlikimas, nusikėlė į rudenį. Akivaizdu, kad savo sutartinių įsipareigojimų užsakovei bendrovei „Barents F. T. OÜ“ ieškovė neįvykdė ne dėl atsakovės kaltės. Ieškovės UAB „Jurtė“ ir bendrovės „Barents F. T. OÜ“ sudaryta sutartis Nr. 2017 07 24/1 paneigia trečiojo asmens ribotos atsakomybės bendrovės „A. M.“ atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad laivo izoliavimo darbų terminas buvo planuojamas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. Ieškovė, 2017 m. spalio 17 d. pasirašydama su atsakove Sutartį, terminą dėl savo paties veiksmų (neveikimo) jau buvo praleidusi.

Iš ieškovės pateiktos 2017 m. gruodžio 20 d. laivo šiltinimo darbų rangos sutarties Nr. 17/12/15, pasirašytos su UAB „Polimaris”, matyti, kad ji buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 20 d. Tą pačią dieną pasiūlymą tęsti darbus pateikė ir atsakovė. Be to, darbų pradžia ieškovės pasirašytoje su UAB „Polimaris” sutartyje numatyta ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 5 d., taigi, dar vėliau nei siūlė atsakovė. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės 1591,70 Eur, tačiau atsakovė nėra atsakinga už ieškovės pagal 2017 m. gruodžio 20 d. sutartį su UAB „Polimaris” prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės nuomone, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja trečiojo asmens RAB „A. M.” atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, nes iš trečiojo asmens atsiliepimo matosi, kad UAB „Jurtė” izoliavimo darbų laive „NEREY“ nebaigė dėl gaisro, kurį sukėlė UAB „Jurtė” samdyti darbininkai, jie iš laivo pasišalino ir į darbą negrįžo. Tretysis asmuo patvirtino, kad UAB „Jurtė” izoliavimo darbų laive „NEREY” faktiškai neatliko. Tad kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės atliktų ir teismui pateiktų mokėjimo pavedimų.

Atsakovės teigimu, 25 425,60 Eur sumos pagal ieškovės ir bendrovės „Barents F. T. OÜ“ 2017 m. liepos 24 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 2017 07 24/01 ieškovė negavo dėl jos pačios neveikimo, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei UAB „Polimaris” neįvykdytų įsipareigojimų dėl šios bendrovės darbuotojų sukelto gaisro laive. 2017 m. liepos 24 d. rangos sutarties Nr. 2017 07 24/01, pasirašytos tarp UAB „Jurtė” ir bendrovės „Barents F. T. OÜ“, 2.1 punkte nustatyta darbų (sutarties) kaina: 123 564,00 Eurų. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad už atliekamų darbų vėlavimą dėl tiesioginės rangovo (šiuo atveju ieškovės) kaltės, pastaroji privalo sumokėti užsakovui bendrovei „Barents F. T. OÜ“ 0,2 % dydžio baudą nuo galutinės darbų vertės už kiekvieną uždelstą parą, bet ne daugiau 10% dydžio nuo bendros sutarties sumos. Todėl maksimali užsakovės nesumokėta suma rangovui už atliekamų darbų vėlavimą gali būti 12 356,40 Eur, bet ne 25 425,60 Eur.

Atsiliepime į ieškinį (reg. 2018-03-02 DOK-7830) atsakovė nurodė, kad, nors ieškovė akcentuoja, jog, sudarant ir pasirašant su atsakove izoliavimo darbų sutartį Nr. 17102017/022PPU/E, jai buvo svarbu atlikti izoliavimo darbus kuo anksčiau iki prasidės žiemos šalčiai, iš atsakovės pateiktų ieškovės ir atsakovės susirašinėjimų matyti, kad atsakovė pasiūlymą ieškovei pateikė dar 2017 m. liepos 24 d. Jame buvo nurodytos darbų apimtys ir kainos, tačiau dėl ieškovės neveikimo sutarties pasirašymas ir darbų atlikimas nusikėlė į rudenį. Ieškovei pagal Sutartį 2017 m. spalio 17 d. sumokėjus 14 355 Eur avansą, atsakovė užsakė putų poliuretano žaliavas, už jas gamintojui Polychem System Sp.z.o.o. sumokėjo 2017 m. spalio 19 d. Taigi, sutartį pradėjo vykdyti nedelsiant. Medžiagos, reikalingos darbams pagal Sutartį atlikti, buvo pristatytos išmuitintos 2017 m. spalio 31 d. (CMR transporto važtaraštis). Ieškovės teiginiai, jog atsakovei nepradėjus vykdyti sutarties, ieškovės atstovas 2017 m. lapkričio 6 d. skambino atsakovės gamybos direktoriui I. P. ir žodžiu informavo, kad būtina pradėti vykdyti darbus, prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams – 2017 m. lapkričio 6 d. elektroniniame laiške ieškovės atstovas V. G. akcentuoja, kad sutartis pradėta vykdyti.

Atsakovei keista ieškovės pozicija ir dėl Sutarties 4.2 punkto. Ieškovė nurodo, kad pasirašydama atsakovės parengtą Sutartį, Sutarties 4.2 punkte įrašyto sakinio dėl atsiskaitymo garantijos nesiaiškino ir nesureikšmino. Sutartis ieškovei buvo išsiųsta 2017 m. spalio 19 d., pasirašyta tik 2017 m. spalio 23. Ieškovė yra verslo įmonė, iš pateikiamų teismui dokumentų matyti, kad naudojasi kvalifikuotų teisininkų paslaugomis, todėl akivaizdu, kad turėjo pakankamai laiko ir galimybių išsiaiškinti visas Sutarties sąlygas ir dėl jų derėtis, kaip numatyta CK 6.156 straipsnio nuostatose. Atsakovės teigimu, ieškovė atsiskaitymo garantiją nepagrįstai prilygina Sutarties kainos avansiniam mokėjimui. Garantija užtikrinamas prievolių vykdymas, taip mažinant sudaromų sandorių riziką. Siekdama sumažinti šio sandorio riziką, atsakovė į Sutartį įtraukė 4.2 punktą. Atsakovės turimais duomenimis UAB „Jurtė” įsteigta 2014 metais, įstatinis kapitalas 2 896,00 Eur, įmonė nedisponuoja nekilnojamuoju turtu, jos buveinė registruota gyvenamojo namo bute. Sutartyje numatyti darbai atliekami R. F. registruotame žvejybiniame laive, prišvartuotame Kirkenes uoste (Norvegijoje). Ankstesnių sutarčių, pasirašytų su ieškovės atstovu V. G., vykdymas parodė, kad ieškovė nėra linkusi tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus (2011 m. liepos 18 d. įspėjimas dėl skolos sumokėjimo). Atsakovė, matydama, kad ieškovė turi sunkumų pateikti galutinio atsiskaitymo garantiją, pateikė siūlymą savo pastangomis ir kaštais AB „Citadele” banke gauti avanso grąžinimo garantiją. Ieškovė su pasiūlymu sutiko (ieškovės pateiktas priedas Nr.7). Negavus iš ieškovės garantijos lėšų sumos (9 745,00 Eur), ši suma buvo nuskaityta nuo atsakovės sąskaitos (AB „Citadelė” banko 2017 m. lapkričio 10 d. pranešimas).

Atsiliepime į ieškinį taip pat teigiama, kad, įvykdžius Sutarties 4.2 punktą, atsakovė 2017 m. lapkričio 12 d. išsiuntė darbuotojus ir įrangą izoliavimo darbų atlikimui į Kirkenes miestą Norvegijoje. Darbų pradžios terminas buvo suderintas 2017 m. lapkričio 15 d. (ieškovės atstovo raštas atsakovei Nr. S-36), o ne 2017 m. lapkričio 13 d., kaip ieškinyje nurodo ieškovė. Darbuotojai atvyko 2017 m. lapkričio 14 d. Apie darbuotojų atvykimą ieškovė buvo informuota 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodyta, kad viskas suorganizuota ir pirmadienį darbininkai bus vietoje, į ką ieškovės atstovas V. G. atsakė „OK“, taip patvirtindamas, jog yra informuotas apie darbuotojų atvykimą. Ieškovės atstovas V. G. 2017 m. lapkričio 13 d. telefonu, kuris buvo nurodytas aukščiau paminėtame elektroniniame laiške, su atsakovės darbuotoju R. C. tikslinosi darbuotojų atvykimo laiką. Be to, 2017 m. lapkričio 10 elektroniniu laišku atsiuntė UAB „Jurtė“ atstovo N. S. telefoną ir el. pašto adresą: (duomenys neskelbtini). Su šiuo asmeniu telefonu bendravo 2017 m. lapkričio 14 d. į Norvegiją atvykę atsakovės darbuotojai (Telia sąskaitos išklotinė). N. S. atsakovės darbuotojus pasitiko mieste, palydėjo juos į uostą ir laivą. Taigi, ieškovė buvo informuota apie darbuotojų atvykimą ir privalėjo imtis priemonių vykdyti Sutarties 3.5 ir 3.6 punktus. Tačiau Sutarties 3.5 punkto sąlygos - apšiltinimo įrangos įkėlimas į darbų zoną nebuvo vykdomos dėl ieškovės kaltės iki 2017 m. lapkričio 16 d. 17 val. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neteikė pagalbos, kurią privalėjo teikti, atsakovė išsiuntė ieškovei pretenziją. Galiausiai, įkėlus įrangą į laivą ir pradėjus vykdyti Sutartyje numatytus darbus, dėl to, kad ieškovė neužtikrino tinkamos elektros įtampos atsakovės elektrinių prietaisų prijungimui prie elektros tinklo (Sutarties 3.6 p.), atsakovės įranga buvo sugadinta. Atsakovės darbuotojai vietoje ieškojo būdų suremontuoti įrangą ir atlikti darbus. Nepavykus suremontuoti dėl ieškovės kaltės sugadintos technikos, atsakovės darbuotojai grįžo į Lietuvą. Aukščiau paminėtas aplinkybes patvirtina 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimai.

Lietuvoje įranga buvo defektuota ir suremontuota (S. V. firmos techninės ekspertizės aktas ). Tuo metu, kai buvo defektuojama ir remontuojama įranga, atsakovės atstovas G. P. su ieškovės atstovu V. G. telefonu derino nuostolių atlyginimo klausimą ir tolimesnį izoliavimo darbų grafiką. Ieškovės atstovas dėl nuostolių atlyginimo neprieštaravo, tačiau vėliau nuomonę pakeitė. Kadangi įranga buvo sugadinta dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo, atsakovė, kaip numatyta CK 6.660 straipsnyje, 2017 m. gruodžio 5 d. raštu pareikalavo atlyginti nuostolius. Tačiau ieškovė 2017 m. gruodžio 6 d. raštu S-40, pasirašytu V. G., atlyginti nuostolius atsisakė. Tame pačiame rašte V. G. pabrėžė, kad „... N. S. nėra nei UAB „Jurtė“ darbuotojas, nei įgaliotas ar kitaip įpareigotas asmuo, todėl neaišku, kodėl Jūsų darbuotojai vadovavosi pastarojo nurodymais, susijusiais su elektros tinklo eksploatacija“. Atsakovas neturėjo pagrindo nesivadovauti N. S. nurodymais, nes jį, kaip kontaktinį asmenį Norvegijoje, Kirkenes uoste, 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniame laiške nurodė UAB „Jurtė“ atstovas V. G.. V. G., derindamas izoliavimo medžiagų kiekius ir sudėtį, 2017 m. lapkričio 10 d. elektroninius laiškus dėl Sutarties vykdymo siuntė tiek atsakovės darbuotojui G. P., tiek N. S..

Atsiliepime į ieškinį taip pat nurodyta, kad dėl ieškovės kaltės sugedusios įrangos remontas buvo baigtas 2017 m. gruodžio 13 d. (S. V. firmos PVM sąskaita-faktūra). Atsakovė buvo pasirengusi bendradarbiavimą tęsti, tačiau ieškovė, kaip nurodyta ieškinyje, 2017 m. gruodžio 12 d. raštu S-41 Sutartį vienašališkai nutraukė. Nežiūrint į tai, atsakovė ginčą bandė spręsti geranoriškai, bendradarbiaudama ir 2017 m. gruodžio 20 d. pateikdama pasiūlymą darbus tęsti, tačiau ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S-46, pasirašytu V. G., ir 2017 m. gruodžio 18 d. advokatų kontoros „duomenys neskelbtini“ advokato raštu bendradarbiauti atsisakė, tokiais veiksmais pažeisdama šalių bendradarbiavimo principą (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pažeidė bendruosius sutarčių vykdymo principus, todėl laikoma, jog ji pažeidė prievolę.

Ieškovė pateikė dubliką (reg. 2018-03-16 DOK-9978), jame nurodė, kad 2017 m. liepos mėnesį ieškovė tarėsi su laivo MK-0185 „NEREY“ valdytoju (pagrindiniu užsakovu) dėl galimo darbų atlikimo laive, tame tarpe ir laivo borto izoliavimo darbų. Todėl atsakovės, kaip galimo subrangovo izoliavimo darbams laive atlikti, siūlomos sąlygos ieškovei buvo reikalingos sutarčiai su pagrindiniu užsakovu sudaryti. Prieš sudarant sutartį dėl izoliavimo darbų atlikimo laive ieškovė privalėjo sudaryti atitinkamą sutartį su laivo valdytoju, iki atliekant laive izoliavimo darbus laive turėjo būti atlikti kiti darbai, tokie kaip laivo bortų apsiuva iš vidaus ir kiti. Šalims 2017 m. spalio 17 d. sudarius sutartį dėl izoliavimo darbų atlikimo laive ir joje numačius konkretų darbų atlikimo terminą - 15 dienų, darbų pradžią suderinus su užsakovu (Sutarties 3.1 p.), šis terminas atsakovei tapo privalomas. Aplinkybė, kad atsakovė buvo pasirengusi Sutartį sudaryti dar 2017 m. liepos mėnesį, nesuteikia atsakovei teisės interpretuoti Sutartį taip, kad, neva Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas nebuvo esminė Sutarties sąlyga.

Ieškovės teigimu, Sutartį ruošė atsakovė, kuri Sutarties 3.3 punkte nurodė, kad „Užsakovas užtikrina izoliavimo putų poliuretanu darbų zonos ir šiltinamų laivo atitvarų temperatūrą ne žemesnę nei +10C°. Užsakovas sudaro sąlygas Rangovo atsiųstų putų poliuretano žaliavų sandėliavimui pliusinėje temperatūroje. Neužtikrinus šių būtinų temperatūros režimų, Rangovas neatsako už įrengtos putų poliuretano izoliacijos techninius parametrus bei putų poliuretano žaliavos sunaudojimo normą“. Sutarties 5.1. punktas taip pat numatė, kad Rangovas atsako už Sutartyje numatytų darbų savalaikį atlikimą. Darbus pagal Sutartį buvo būtina pradėti ir atlikti kuo skubiau, iki prasidedant žiemos šalčiams, dėl naudojamų medžiagų cheminių savybių. Ieškovė taip pat buvo sudariusi atitinkamą sutartį su užsakovu ir jai grėsė rimtos sankcijos už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, įskaitant sutarties nutraukimą. Siekdama, kad atsakovė darbus atliktų kuo greičiau, ieškovė 2017 m. spalio 17 d. sumokėjo atsakovei 14 335,00 Eur avansą, nors pati Sutartis fiziškai buvo pasirašyta tik 2017 m. spalio 23 d. Todėl atsakovės bandymas interpretuoti Sutartį taip, kad joje numatytų darbų atlikimo terminas apskritai nebuvo svarbus ir darbus atsakovė galėjo atlikti kada panorėjusi, galbūt praėjus žiemos šalčiams, yra niekuo nepagrįstas ir nelogiškas.

Ieškovės teigimu, aplinkybė, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės avansą nupirko ir 2017 m. spalio 30 d. į laivą Norvegijoje atgabeno poliuretano putų žaliavą, reiškė ne laivo izoliavimo darbų atlikimo pradžią, o tik tai, kad atsakovė praktiškai ruošėsi darbų atlikimui. Todėl ieškovės direktoriaus V. G. 2017 m. lapkričio 6 d. elektroniniame laiške parašyta frazė, kad Sutartis pradėta vykdyti, nereiškia ir negali reikšti, kad atsakovė pradėjo vykdyti Sutartimi prisiimtus darbus.

Ieškovė nurodė, kad avanso sumokėjimas atsakovei, pastarosios poliuretano putų įsigijimas ir pristatymas į laivą patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 7 d. šalys buvo pradėję Sutartį vykdyti. Todėl ieškovės atstovas akcentavo, kad šalims pradėjus vykdyti Sutartį, atsakovės reikalavimas užtikrinti banko garantija likusios Sutarties kainos dalį yra siurprizinis, neatitinkantis normalios praktikos ir, iš esmės, tai buvo atsakovės komercinis spaudimas ieškovei, žinant, kad izoliavimo darbus laive ieškovė yra suinteresuota atlikti kuo greičiau.

Ieškovė teigia, kad Sutarties 4.2 punkte nurodyta šalių suderinta atsiskaitymo garantija nereiškia, kad ieškovė, pasirašydama Sutartį, įsipareigojo atsakovei pateikti banko garantiją visai darbų kainai. Dėl šios sąlygos Sutarties šalys turėjo iš naujo susitarti ir toks susitarimas priklausė tik nuo abiejų šalių valios. Atsakovė, teigdama, kad ji ieškovę laikė nepatikimu užsakovu, Sutarties galėjo nesudaryti, arba sudarant Sutartį joje aiškiai nurodyti visas sąlygas, įskaitant apmokėjimo už atliktus darbus avansu, ar naudojant banko garantiją. Atsakovė klausimų dėl Sutarties 4.2 punkto sukonkretinimo nekėlė iki pat 2017 m. lapkričio 6 d., kuomet ieškovė pareikalavo pradėti vykdyti Sutartyje numatytus darbus. 2017 m. lapkričio 8 d. atsakovės ieškovei siųstame rašte atsakovė nurodė: „..Jeigu šis pasiūlymas priimtinas, duokite skubų atsakymą. Darbus objekte galėsime pradėti lapkričio 13 d. (pirmadienio) rytą...“. Ieškovė, tos pačios dienos raštu atsakydama į atsakovės pasiūlymą, nurodė: „...Atkreipiu Jūsų dėmesį į darbų atlikimo terminų svarbą. Dėl minėtų aplinkybių mūsų sutikimas grindžiamas Jūsų pateikta garantija, sutarus dėl garantijos pagal sutartį suteikimo formos, pradėti darbus pagal minėtą sutartį ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 13 d.“.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog buvo sutarta, kad darbus atsakovė laive pradės 2017 lapkričio 13 d. Tačiau faktiškai ieškovės darbuotojai į Norvegijos Kirkines uostą atvyko tik 2017 m. lapkričio 14 d. po pietų. Tą pačią aplinkybę patvirtina ir atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktas 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovės gamybos direktoriaus G. P. ieškovės direktoriui V. G. siųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma: „...Valerija, Viskas suorganizuota, pirmadienį būsim..“, į kurį V. G. 2017 m. lapkričio 10 d. 16:09 siųstu elektroniniu laišku atsakė: „Ok Gero poilsio...“. 2017 m. lapkričio 13 d. buvo pirmadienis, o lapkričio 14 d. - antradienis. Tačiau lapkričio 14 d. antroje dienos pusėje į laivą atvykę atsakovės darbuotojai buvo po pusantros paros kelionės automobiliu ir prieš pradedant darbus jiems buvo būtina gerai išsimiegoti. Tad realiai darbus laive atsakovės darbuotojai buvo pasirengę pradėti 2017 m. lapkričio 15 d., bet ne lapkričio 13 d., kaip buvo sutarta. Todėl kaltinti ieškovę dėl to, kad, tik atvykus į laivą atsakovės darbuotojams (dvi paras vėliau nei buvo sutarta), jų prie laivo nelaukė technika atsivežtai įrangai įkelti, yra nelogiška ir nesąžininga. Iš anksto nesuderinus darbuotojų naujos atvykimo į laivą datos, jų atsivežtos įrangos svorio ir gabaritų, surasti ir užsakyti tinkamų parametrų mobilų kraną užtruko. Kaip nurodo atsakovė, įranga buvo sukelta į laivą 2017 m. lapkričio 16 d. 17.00 val., todėl atsakovės darbuotojai darbus galėjo pradėti.

2017 m. gruodžio 58 d. rašte pavadinimu „REIKALAVIMAS ATLYGINTI NUOSTOLIUS“ atsakovės direktorius A. L. rašė: „...Užsakovas atlieka Rangovo elektrinės įrangos ir elektrinių prietaisų prijungimą prie Sutartyje nurodytų parametrų elektros tinklo. Dėl mums nežinomų priežasčių Užsakovo darbuotojai lapkričio 17 dieną elektrinę įrangą prijungė prie netinkamų parametrų elektros tinklo. To pasėkoje dėl Užsakovo kaltės buvo nepataisomai sugadinta putų poliuretano užpylimo mašinos GUSMER H20/23GE PRO FP valdymo elektroninė plokštė.“. 2018 m. kovo 1 d. atsiliepime į ieškinį teigiama: „...Galiausiai įkėlus įrangą į laivą ir pradėjus vvkdyti sutartyje numatytus darbus, dėl to, kad ieškovas neužtikrino tinkamos elektros įtampos Atsakovo elektrinių prietaisų prijungimui prie elektros tinklo (Sutarties 3.6 p.), buvo sugadinta Atsakovo įranga. Nepavykus sutaisyti dėl Ieškovo kaltės sugadintos technikos, Atsakovo darbuotojai grįžo į Lietuvą.“.

Prie atsiliepimo į ieškinį pridėtame atsakovės darbuotojų R. C. ir A. J. 2017 m. lapkričio 27 d. pranešime nurodyta: „...Mūsų buvimo laive laiku nuo atvykimo dienos (lapkričio 14 d.) iki išvykimo dienos (lapkričio 23 d.) laive jokie darbai nevyko, nebuvo nei vieno užsakovo UAB „Jurtė“ darbuotojo. Bendravome tik su laivo kapitonu ir elektriku. Lapkričio 17 d. 9 valandą laivo elektrikas iš laivo pajungė elektrą. Bandant pajungti aparatą, jis nedirbo tinkamai. Paklausus, ar laive yra pajungtas darbinis nulis, sužinojome, kad jo laive nėra. Kapitonas pakvietė elektriką ir 17 valandą pajungė tinkamą elektrą nuo kranto (ne iš laivo). Bandant pajungti aparatą, jis jau nebeveikė. Kaip išsiaiškinome, sudegė poliuretano mašinos valdymo schema (plata)...”. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktame atsakovės gamybos direktoriaus G. P. 2017 m. gruodžio 4 d. pranešime nurodoma: „...Dėl netinkamai objekte pajungto elektros įvado, buvo sugadinta nepataisomai poliuretano mašinos GUSMER H20/23 GE PRO FP (toliau mašina) elektronika, ko pasėkoje įranga neveikė. 2017 m. lapkričio 27-30 d. Alytuje buvo atliekami mašinos defektavimo darbai, išvada sekanti: Objekte Norvegijoje (Kirkines Uostas) buvo paduotas trifazis elektros įvadas mašinos pajungimui. Tik pajungus mašiną buvo sudeginta mašinos elektronika. Tai atsitiko dėl to, kad elektros įvade buvo paduotos trys fazės po 380 V, be darbinio nulio. Dėl to įvyko užsimaitinimas nuline grandine svetima faze, arba vietoj fazės ir nulio 220 V, mašinos maitinimo grandinė gavo 380 V dviejų fazių įtampą. Kad nepaduotas darbinis nulis buvo išsiaiškinta tik po elektronikos sudeginimo...”. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė S. V. firmos techninės ekspertizės aktą bei 2017 m. gruodžio 13 d. sąskaitą už įrengimo taisymą - defektavimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad buvo perdegę du saugikliai, vienas diodas ir mikroschema L4970A., bei konstatuota, kad įrenginys buvo pajungtas prie elektros įtampos be neutralaus (nulinio) laidininko ir įvyko maitinimas papildoma 400V įtampa. Sąskaitoje nurodyta, kad įrenginio gedimų nustatymas ir remontas kainavo 50 Eurų plius PVM.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovė daro išvadą, kad atsakovės įrangos gedimas įvyko dėl to, kad atsakovės darbuotojai R. C. ir/ar A. J. poliuretano putų užpylimo aparatą prijungė prie laivo MK-0185 „NEREY“ elektros tinko prieš tai neįsitikinę, ar laivo elektros įtampa yra tinkama jų atsivežtam įrenginiui prijungti. Kaip nurodyta jų tarnybiniame pranešime, tik po to, kai prijungus įrenginį prie laivo elektros tinklo, įrenginys nedirbo tinkamai, jie pasiteiravo laivo mechaniko (kurį pranešime jie vadina elektromechaniku), ar laivo elektros tinkle yra neutrali (nulinė) fazė. Tačiau laivuose, tame tarpe ir MK-0185 „NEREY“ neutralios fazės (laido) nėra, nes ši fazė (laidas) skirti elektros įrenginio įžeminimui. Tačiau laivai yra plaukiojančios transporto priemonės ir jų elektros tinklo įžeminimas nėra galimas. Kaip nurodo atsakovės darbuotojai, prie laivo elektros įtampos jie prisijungė tuomet, kai laivo mechanikas pajungė laive elektros maitinimą iš laivo pagalbinių variklių sukamų laivo generatorių, nelaukiant, kol laive bus pajungta elektros įtampa iš kranto. Kaip jau buvo nurodyta ieškinyje, atsakovės darbuotojams atvykus į laivą, laivas MK-0185 „NEREY“ Kirkines uosto kapitono nurodymu buvo peršvartuotas prie kitos krantinės. Dėl to nuo kranto į laivą kabeliu paduota elektros įtampa buvo laikinai atjungta. Laivą peršvartavus uosto elektrikas turėjo ją iš naujo pajungti. Laivą peršvartuojant prie kitos krantinės ir kranto elektrikui dar neprijungus laivo prie kranto elektros tinklo, laivo mechanikas užvedė pagalbinį laivo variklį, tam, kad laive būtų elektra, reikalinga apšvietimui, šildymui, laivo elektros įrenginiams. Tačiau prie laive naudojamos elektros įtampos negalima jungti elektros prietaisų, kurie yra skirti naudoti ne laive, t. y., kuriems reikalinga neutrali fazė.

Todėl atsakovės 2017 m. gruodžio 5 d. reikalavime atlyginti nuostolius nurodyta aplinkybė, kad atsakovės putų poliuretano užpylimo mašiną užsakovo (ieškovės) atsakingi darbuotojai prijungė prie netinkamų parametrų elektros įtampos, neatitinka tikrovės. Vienintelė priežastis, dėl kurios atsakovės įranga buvo sugadinta, buvo atsakovės darbuotojų neatsargumas. Prieš jungdami savo atsivežtą įrenginį prie laivo elektros tinklo, jie neįsitikino ir net neklausė laivo mechaniko, ar kitų laive buvusių asmenų, ar naudojama elektros įtampa yra tinkama krante naudojamiems elektros įrenginiams.

Kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, atsakovės įrenginio didžiausias gedimas buvo jo maitinimo schemos sudegimas, kurią atsakovė atsisiuntė dar jos darbuotojams esant laive. Likę gedimai buvo dviejų saugiklių ir vieno diodo perdegimas. Gedimo nustatymas ir remontas atsakovei kainavo 50 eurų plius PVM. Tad visiškai nesuprantama, kodėl dėl tokio paprastai pašalinamo gedimo atsakovė nesikreipė į Kirkinės miesto atsitinkamą servisą tam, kad gedimą operatyviai pašalintų ir įvykdytų sutartimi prisiimtus darbus. Atsakovės sprendimas siųsti savo darbuotojus į namus su visa įranga tik patvirtina atsakovės visišką nesikooperavimą su ieškove ir nenorą vykdyti Sutartį, nes visą apmokėjimą pagal Sutartį iš ieškovės atsakovė jau ir taip buvo gavusi. Iš teismui pateikto pakankamai gausaus ieškovės susirašinėjimo su atsakove elektroniniu paštu siųstais raštais matyti, kad apie jokių atsakovės patirtų nuostolių atlyginimą ieškovė nerašė, tik nuolat reikalavo atsakovės pradėti vykdyti sutartus darbus.

Atsakovė pateikė tripliką (reg. 2018-03-29, DOK-11805), jame nurodė, kad iš atsakovės teismui pateikiamo elektroninio laiško matyti, jog jau 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovė buvo susitarusi su laivo valdytoju, bet Sutartį su atsakove sudarė tik 2017 m. spalio 17 d. Iš teismui pateiktos oro temperatūrų suvestinės Kirkenes, Norvegijoje, nuo 2017m. rugpjūčio 27d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. akivaizdu, kad ieškovė nebūtų galėjusi įvykdyti Sutarties 3.3 punkto reikalavimų jau Sutarties pasirašymo momentu, t. y. 2017 m. spalio 17 d. Žiemos šalčiai prasidėjo 2017 m. spalio 9 d., o Sutartis pasirašyta 2017 m. spalio 17 d. Taigi, ieškovė, nukeldama Sutarties pasirašymą į spalio mėnesį ir neatskleisdama visų sąlygų, apsunkinančių Sutarties vykdymą, elgėsi nesąžiningai tiek atsakovės, tiek laivo „NEREY“ valdytojo atžvilgiu. Ieškovė turėjo įvertinti visas aplinkybes ir nesudarinėti Sutarties nerealiomis sąlygomis.

Atsakovės teigimu, 2017 m. lapkričio 6 d. elektroninis laiškas su jame aiškiai išdėstyta ieškovės direktoriaus V. G. pozicija abejonių dėl Sutarties vykdymo pradžios, t. y. 2017 m. lapkričio 15 d., nekelia. Atsakovė neneigia, kad susirašinėjimuose su ieškovės direktoriumi V. G. buvo numatytas darbų pradžios terminas – 2017 m. lapkričio 13 d., tačiau galutinis darbų pradžios terminas buvo suderintas 2017 m. lapkričio 15 dienai (ieškovės atstovo raštas atsakovei Nr. S-36). Atsakovės darbuotojai atvyko 2017 m. lapkričio 14 d., t. y. iki darbų pradžios. Apie tai, kokių kėlimo priemonių reikės atsakovės įrangai įkelti į darbų zoną, buvo nurodyta Sutarties 3.5 punkte. 2017 m. lapkričio 16 d. įkėlus įrangą į laivą, atsakovės darbuotojai pradėti dirbti negalėjo, nes ieškovė nevykdė Sutarties 3.6 punkto, o atsakovės darbuotojai svetimoje teritorijoje neturėjo teisės jungtis prie elektros tinklo. Tam ir yra numatyta Sutarties 3.6 sąlyga, todėl ieškovės teiginys, jog įranga buvo sugadinta dėl atsakovės darbuotojų neatsargumo, nelogiška, nes taip siekiama išvengti atsakomybės. Atsakovės darbuotojai anksčiau yra vykdę izoliavimo darbus laivuose Klaipėdos, Liepojos ir Ventspilio uostuose, jokių nesklandumų dėl elektros prijungimo ar kitų sąlygų sudarymo darbams nekilo. Atsakovės įrenginio remonto kaina ir trukmė nepriklausė nuo atsakovės valios, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė nesirūpino kuo skubiau suremontuoti įrangą, nes nesirengė vykdyti Sutartimi prisiimtų darbų, nelogiški.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, RAB „A. M.“ atsiliepime (reg. 2019-05-08 DOK-18057) nurodė, kad RAB „A. M.“ planavo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 15 d. atlikti žvejybinio laivo MK-0185 „NEREY“ korpuso izoliavimo darbus per prietaisą, esantį poliuretano putų izoliato viduje, tuo metu, kai laivas buvo Kirkeneso uoste, Norvegijoje, laivų remonto įmonėje „Kimek“. 2017 m. lapkričio pradžioje rangovas, pasamdytas agento – „Barents F. T.“, pradėjo paruošiamuosius laivo korpuso izoliavimo darbus - rangovo jėgomis buvo atvežamos ir kraunamos laive ir laivo žuvies triume izoliacinės medžiagos. Laivo valdytojas darbams atlikti suteikė rangovui žuvies triumą, pasirūpino laivo stovėjimu, rangovo prašymu pasirūpino priėjimu į triumą, tinkamu būdu aprūpino elektros energija, tačiau į gamybinę veiklą nesikišo, todėl nebuvo įtrauktas į klausimų dėl darbo organizavimo sprendimą. Laivo valdytojas ir jo agentas mokėjo už būsimus laivo korpuso izoliavimo darbus pagal tvarką, numatytą sutartimi, tuo pačiu sąžiningai įvykdė pasiektus susitarimus. Paruošiamuoju laikotarpiu laivo valdytojo atstovui susidarė įspūdis, kad pasiruošimas vyko neprofesionaliai, laivo korpuso izoliavimo darbus rangovo darbininkai pradėjo smarkiai pavėlavę ir buvo aiškiai matyti, kad darbai nebus atlikti iki 2017 m. lapkričio 15 d. Rangovas darbus atliko labai nekvalifikuotai, su žymiu broku (neizoliavo metalinių konstrukcijų, palikdamas temperatūros tiltus, lubų izoliavimą atliko su grubiais technologiniais pažeidimais ir pan.). Triumo izoliavimą putomis ruošė labai keistu būdu, iš pradžių atvežė vieną komplektą statinių su komponentais, po to kažkodėl vėl atvežė dar vieną komplektą - žymiai daugiau nei reikėtų. Visas statines sutalpino triumo prieangyje. Triumą užgriozdino šiukšlėmis, neišveždamas iš laivo, atliko darbus su grubiais priešgaisrinės saugos pažeidimais, darbininkai dirbdami triume rūkė nepaisydami elementarių priešgaisrinės saugos reikalavimų ir ignoruodami ekipažo reikalavimus ir pastabas šioje srityje. Laivo „NEREY“ ekipažo nariai tuo metu, kai rangovo darbininkai atliko izoliavimo darbus žuvies triume, aptiko kylant dūmus ir pajuto gaisro pavojų. Į laivo stovėjimo vietą buvo iškviesta Norvegijos gaisrinė pagalba. Dūmai laiku buvo lokalizuoti, buvo užkirstas kelias kilti gaisrui, statinių su komponentais sprogimui, ir kilti lemtingoms pasekmėms. Rangovo darbuotojai, dirbę darbus, pasislėpė ir su jais laivo valdytojo atstovams susisiekti nepavyko. Tokiu būdu, rangovas savo įsipareigojimų, numatytų kontrakte, neįvykdė, darbų nebaigė ir laivo valdytojui nepridavė, pastatė į žūties pavojų laivą ir žmones, padarė žymią žalą ne tik sunaikindamas atliktus darbus ir medžiagas, bet ir sunaikindamas laivo sistemas, tame tarpe ir kabelių trasas. Rangovas po to su laivo valdytoju ir jo agentu nesusisiekė.

Papildomai nurodė, kad N. S. nebuvo nei laivo valdytojo atstovas, nei jo darbuotojas ir jam nebuvo deleguoti jokie įgaliojimai; tiksliau atvirkščiai - jis prisistatydavo oficialiu rangovo atstovu ir jo vardu susitarė su laivo valdytoju ir jo agentu apie darbų atlikimą laive: triumo izoliavimą (Jurtė), šaldymo sistemų modernizavimą (Feluga) ir gamyklos statymą. Jo įgaliojimai pasitvirtindavo skambučiais iš Lietuvos, ir sekė iš bylos aplinkybių. Jis sprendė visus klausimus, susijusius su medžiagų tiekimu, rangovo darbininkų paskirstymu, darbų organizavimu ir darbų pateikimu užsakovui rangovo vardu. Jis tvarkė rangovo dokumentus. Mano, kad neturi būti apmokėta už žvejybinio laivo MK-0185 „NEREY“ korpuso izoliavimo darbus per prietaisą, esantį poliuretano putų izoliato viduje, nes faktiškai darbai nebuvo atlikti ir nepriduoti laivo valdytojui.

Patikslintu priešieškiniu (reg. 2018-08-30 DOK-31300) atsakovė prašo pripažinti 2017 m. spalio 17 d. izoliavimo darbų sutarties Nr. 17102017/022PPU/E nutraukimą neteisėtu, priteisti iš ieškovės UAB „Jurtė” atsakovės UAB „Termosnaigė” ir Ko naudai 14 355,00 Eur patirtų išlaidų vykdant sutartį ir 4 764,49 Eur nuostolių, viso 19 119,49 Eur.

Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. spalio 17 d. pasirašė izoliavimo darbų sutartį Nr. 17102017/022PPU/E (toliau - Sutartis). Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti žvejybos laivo išorinio korpuso izoliavimo darbus, iš vidaus įrengiant putų poliuretano izoliaciją. Ieškovė įsipareigojo perduoti darbų aikštelę, reikalingą Sutartyje numatytiems darbams atlikti, pašalinti izoliavimo darbų atlikimui bet kokius kliuvinius, atsakovės įrangos įkėlimui į darbų zoną organizuoti kėlimo priemonę bei organizuoti atsakovės elektrinių prietaisų prijungimą prie elektros tinklo (Sutarties 3.3, 3.5, 3.6 p.). Ieškovė, vadovaujantis Sutarties 4.1 punktu, 2017 m. spalio 17 d. sumokėjo atsakovei 14 355 Eur avansą. Atsakovė, vykdydama sutartį, izoliavimo darbams atlikti užsakė ir nupirko medžiagas - putų poliuretano žaliavas. Medžiagos buvo pristatytos į Norvegiją ir 2017 m. spalio 31 d. išmuitintos. Sutarties 4.2 punktu ieškovė įsipareigojo pateikti Sutarties šalių suderintą atsiskaitymo garantiją. Šis punktas į Sutartį buvo įtrauktas todėl, kad Sutartyje numatyti darbai turėjo būti atliekami R. F. registruotame žvejybiniame laive, prišvartuotame Kirkenes uoste (Norvegijoje). Ankstesnių sutarčių, pasirašytų su ieškovės atstovu V. G., vykdymas parodė, kad ieškovė nėra linkusi tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus. Atsiskaitymo garantijos derinimas vyko iki 2017 m. lapkričio 10 d. Atsakovė, siekdama operatyvumo ir bendradarbiaudama su ieškove, savo pastangomis ir kaštais AB “Citadele” banke gavo avanso grąžinimo garantiją.

Užtikrinus prievolės įvykdymą garantija, atsakovės darbuotojai 2017 m. lapkričio 12 d. išvyko izoliavimo darbų atlikimui į Kirkenes miestą Norvegijoje. Darbų pradžios terminas buvo sutartas 2017 m. lapkričio 15 d. Darbuotojai į vietą atvyko 2017 m. lapkričio 14 d. Apie darbuotojų atvykimą ieškovei buvo pranešta 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku. Ieškovė 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku nurodė, kad UAB „Jurtė“ atstovas Norvegijoje yra N. S. bei atsiuntė jo telefoną ir el. pašto adresą: (duomenys neskelbtini). Atsakovės darbuotojai, atvykę į Norvegiją, susisiekė su šiuo asmeniu telefonu. N. S. atsakovės darbuotojus pasitiko mieste, palydėjo juos į uostą ir į laivą. Atsakovės darbuotojams atvykus į Sutartyje numatytų darbų atlikimo vietą, ieškovei atsirado prievolė vykdyti savo įsipareigojimus, numatytus Sutarties 3.5 ir 3.6 punktuose.

Nors ieškovė buvo tinkamai informuota apie atsakovės darbuotojų atvykimą į laivą, Sutarties 3.5 punkto sąlyga - apšiltinimo įrangos įkėlimas į darbų zoną - nebuvo vykdoma dėl ieškovės kaltės iki 2017 m. lapkričio 16 d. 17 val. Dėl prastovos atsakovė ieškovei išsiuntė pretenziją. Laivo „NEREY“ kapitonui, bet ne ieškovei organizavus technikos įkėlimo į laivą darbus ir 2017 m. lapkričio 17 d. įkėlus įrangą į laivą, ieškovė neužtikrino tinkamos elektros įtampos elektrinių prietaisų prijungimui prie elektros tinklo (Sutarties 3.6 p.), todėl, pradėjus izoliavimo darbus, perdegė atsakovės įranga. Kadangi įrangos sutvarkyti Norvegijoje nepavyko, technika buvo parvežta ir defektuota Lietuvoje. Nustatyta, kad perdegė elektrinė įrenginio dalis. Gedimo priežastis - prijungimas prie netinkamos įtampos elektros tiekimo sistemos.

Atliekant įrangos remonto darbus, atsakovės atstovas G. P. su ieškovės atstovu V. G. telefonu derino atsiradusių nenumatytų nuostolių atlyginimo klausimą ir tolimesnį izoliavimo darbų grafiką. Ieškovės atstovas dėl nuostolių atlyginimo neprieštaravo, vėliau nuomonę pakeitė. Kadangi įranga buvo sugadinta dėl ieškovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, atsakovė, kaip numatyta CK 6.660 straipsnyje, 2017 m. gruodžio 5 d. raštu pareikalavo atlyginti nuostolius. Ieškovė 2017 m. gruodžio 6 d. raštu S-40 tai daryti atsisakė. Rašte pabrėžė, kad N. S. su UAB „Jurtė” nieko bendro neturi, todėl atsakovės darbuotojai neturėjo vadovautis jo nurodymais, susijusiais su elektros tinklo eksploatacija. Atsakovės pateikti teismui rašytiniai įrodymai (elektroniniai laiškai) patvirtina, kad UAB „Jurtė“ direktorius V. G. šį asmenį nurodė kaip UAB „Jurtė” atstovą. UAB „Jurtė” pažeidė Sutarties 3.6 p. reikalavimus. Atsakovės darbuotojai yra profesionalai, dirba laikydamiesi darbų saugos reikalavimų, todėl patys niekada nejungia įmonės įrenginių prie elektros tinklo svetimoje teritorijoje.

Patikslintame priešieškinyje teigiama, kad dėl ieškovės kaltės sugadintos įrangos remontas buvo baigtas 2017 m. gruodžio 13 d. Atsakovė buvo pasirengusi tęsti bendradarbiavimą, tačiau ieškovė 2017 m. gruodžio 12 d. atsiuntė pranešimą apie Sutarties nutraukimą nuo 2017 m. gruodžio 12 d. Atsakovė 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė pasiūlymą toliau tęsti darbus, tačiau ieškovė bendradarbiauti atsisakė. 2017 m. gruodžio 20 d. AB „Citadelė” bankas grąžino atsakovei rezervuotas pagal garantiją Nr. VB3/17GR1529 lėšas. Atsakovė grąžino ieškovei 4 980,51 Eur, sumokėto pagal garantiją avanso, likusias 14 355,00 Eur ir 4 764,49 Eur sumas atsakovė pasiliko kaip patirtų išlaidų ir nuostolių atlyginimą. 2017 m. gruodžio 28 d. ieškovė 4 980,51 Eur sumą grąžino atsakovei.

Atsakovės teigimu, ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį, nesilaikydama vienašalio sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, ieškovė, žinodama, jog atsakovė dėl įrangos gedimo negali vykdyti Sutarties įsipareigojimų, jokio papildomo protingo termino nenustatė. Akivaizdu, kad atsakovė Sutartimi nustatytų darbų atlikti negalėjo dėl ieškovės kaltės, neįvykdžius Sutarties 3.6 punkto reikalavimų. Atliekant įrangos remontą, tolimesnis darbų vykdymas iš esmės priklausė tik nuo ieškovės noro, valios bei sąžiningumo - izoliavimo darbams reikalingos medžiagos buvo Sutartyje numatytų darbų atlikimo vietoje Norvegijoje. Atsakovė nepadarė esminių sutarties pažeidimų, todėl ieškovė neturėjo pagrindo nutraukti sutarties, remiantis CK 6.219 straipsniu.

Sutarties 5.3 punkte yra numatyta, jog užsakovas, nutraukęs Sutartį ne dėl rangovo kaltės, atlygina rangovui jo turėtas pagrįstas išlaidas, susijusias su Sutarties nutraukimu. Sutartis buvo nutraukta ne dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovei atsirado prievolė atlyginti atsakovės turėtas realias sąnaudas vykdant Sutartį iki jos nutraukimo.

Atsakovės patirtos išlaidas vykdant Sutartį iki jos nutraukimo sudaro 14 355,00 Eur už putų poliuretano žaliavų įgijimą, transportavimą bei ekspedijavimą. Žaliavos yra specialios receptūros ir sudėties, kuri reikalinga konkrečiai laivo konstrukcijų izoliavimui. Sudėtis ir kiekiai 2017 m. lapkričio 10 d. buvo suderinti su ieškove. Žaliavų techninės receptūros taip pat buvo perduotos ieškovei. Atsakovė neturi galimybės panaudoti šios receptūros putų poliuretano žaliavų kitų objektų izoliavimo darbams, todėl putų poliuretano izoliacijos įrengimo žaliavų grąžinimas atsakovei natūra neįmanomas ir nepriimtinas. 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovei buvo išrašyta ir išsiųsta PVM sąskaita-faktūra, bet ieškovė 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. S-53 grąžino ją atsakovei.

Kiti atsakovės patirti nuostoliai dėl įrangos sugadinimo ir Sutarties nutraukimo yra 4 764,49 Eur, šią sumą sudaro darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis, išlaidų kompensavimas darbuotojams tarnybinės komandiruotės į Norvegiją metu, transporto nuoma, sugadintos įrangos defektavimas, remontas, detalių keitimas ir kt. Atsakovė Sutarties sąlygų nepažeidė, todėl atsakovės patirtos išlaidos vykdant Sutartį ir nuostoliai priteistini iš ieškovės.

Atsiliepime į priešieškinį (reg. 2018-03-28 DOK-11597) ieškovė nurodė, kad atsakovė, reikalaudama priteisti nuostolių atlyginimą iš ieškovės, prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Civilinei atsakomybei kilti ir taikyti turi egzistuoti visos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). CK 6.256 straipsnio, nustatančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius. Rungimosi principas civiliniame procese lemia, kad nagrinėjamu atveju priešieškinį pareiškusiai atsakovei tenka pareiga įrodyti sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ieškovei sąlygų egzistavimą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė, remiantis CK 6.660 straipsniu, pagal kurį rangovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu užsakovas rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka neteikia pagalbos rangovui atliekant darbus, nurodo, esą ieškovė vengė vykdyti Sutartimi prisiimtus bendradarbiavimo ir kooperavimosi įsipareigojimus: laiku nepateikė Sutartimi numatytos atsiskaitymo garantijos, dėl ko nusikėlė izoliavimo darbų pradžia, nesudarė sąlygų atsakovei laiku pradėti izoliavimo darbų, o juos pradėjus, dėl ieškovės kaltės įvykusio atsakovės įrangos gedimo ir nepagrįsto vienašališko Sutarties nutraukimo – nesudarė sąlygų atsakovei pabaigti izoliavimo darbų. Tokia atsakovės pozicija neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų ir Sutarties nuostatų, todėl yra nepagrįsta. Ieškovės teigimu, ginčo šalių sudarytos Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad numatoma darbų pradžia – 2017 m. lapkričio 1 d. arba ne anksčiau, kaip 10 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos. Sutartyje numatyta darbų pradžia niekaip nebuvo susieta su Sutarties 4.2 punkte nurodytos garantijos pateikimu, Sutartyje nebuvo nuostatos, kuri leistų atsakovei nepradėti izoliavimo darbų, kol ieškovė pateiks atsiskaitymo garantiją. Todėl 2017 m. spalio 17 d. pervedus 14 355,00 Eur avansą į atsakovės sąskaitą, atsakovei atsirado pareiga darbus pradėti 2017 m. lapkričio 1 d. Teisinio pagrindo stabdyti savo prievolės vykdymą atsakovei nebuvo.

Faktiškai atsakovės darbuotojai į laivą MK-0185 ,,NEREY” atvyko net 2 savaitėmis vėliau nei buvo numatyta Sutartyje ir 2 dienomis vėliau nei buvo nurodyta atsakovės 2017 m. lapkričio 8 d. siųstame rašte. Vis dėlto, įranga buvo sukelta į laivą 2017 m. lapkričio 16 d. 17.00 val. – per įmanomai trumpiausią laiką, esant nurodytai situacijai. Todėl nurodytos aplinkybės paneigia priešieškinio prielaidas, kad ieškovė neteikė pagalbos atsakovei ir nesudarė sąlygų laiku pradėti izoliavimo darbų. Priešingai, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė dėjo maksimalias pastangas tam, jog izoliavimo darbai būtų pradėti kuo anksčiau.

Ieškovės teigimu, priešingai nei teigiama priešieškinyje, atsakovės elektros įranga perdegė ne dėl ieškovės kaltės, o dėl atsakovės darbuotojų neatsargumo. Atsakovė yra profesionali verslo įmonė, veikianti statybos srityje ir teikianti termoizoliavimo paslaugas, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl atsakovės darbuotojai turėjo įvertinti, kad izoliavimo darbus atliks specifiniame objekte – laive MK-0185 „NEREY“, kuriame nėra įžeminimui skirtos neutralios elektros fazės (laido), nes laivai yra plaukiojančios transporto priemonės ir jų elektros tinklo įžeminimas nėra galimas. Atsakovės darbuotojų atvykimo metu laivas MK-0185 „NEREY“ Kirkineso uosto kapitono nurodymu buvo peršvartuotas prie kitos krantinės. Dėl to nuo kranto į laivą

kabeliu paduota elektros įtampa buvo laikinai atjungta ir, laivą peršvartavus, uosto elektrikas turėjo ją iš naujo pajungti. Laivą peršvartuojant prie kitos krantinės ir kranto elektrikui dar neprijungus laivo prie kranto elektros tinklo, laivo mechanikas užvedė pagalbinį laivo variklį, kad laive būtų elektra, reikalinga apšvietimui, šildymui, laivo elektros įrenginiams. Tačiau prie laive naudojamos elektros įtampos negalima jungti elektros prietaisų, kurie yra skirti naudoti ne laive, t. y., kuriems reikalinga neutrali fazė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės darbuotojai poliuretano putų užpylimo įrangą prijungė prie laivo MK-0185 „NEREY“ elektros įtampos tuomet, kai laivo mechanikas pajungė laive elektros maitinimą iš laivo pagalbinių variklių sukamų laivo generatorių, nelaukiant kol laive bus pajungta elektros įtampa iš kranto elektros tinko. Taigi, atsakovės darbuotojai pajungė savo įrangą prie laivo elektros tinklo, prieš tai neįsitikinę, ar laivo elektros įtampa yra tinkama jų atsivežtai įrangai, ir apie tai net nepaklausę nei laivo mechaniko, nei kitų laive buvusių asmenų. Atsakovės darbuotojų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tik po to, kai prijungus įrangą prie laivo elektros tinklo, ji nedirbo tinkamai, jie pasiteiravo laivo mechaniko, ar laivo elektros tinkle yra neutrali (nulinė) fazė. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad jos darbuotojai laive MK-0185 ,,NEREY” dėl įrangos pajungimo bendravo su elektromechaniku neatitinka tikrovės, nes iš pridedamo laivo įgulos sąrašo akivaizdu, kad laive nebuvo elektromechaniko, buvo tik vyresnysis mechanikas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.217 straipsnio 2 dalyje yra įstatymo nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013). Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. <...> sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Atsakovei 2017 m. spalio 17 d. sudarius sutartį su ieškove dėl izoliavimo darbų atlikimo laive ir joje numačius konkretų darbų atlikimo terminą – 15 dienų, darbų pradžią suderinus su užsakovu (Sutarties 3.1 p.), šis terminas tapo privalomas atsakovei. Dėl naudojamų medžiagų cheminių savybių darbus buvo būtina pradėti ir atlikti kuo skubiau, iki prasidedant žiemos šalčiams. Ieškovė buvo sudariusi atitinkamą Sutartį su laivo valdytoju ir jai grėsė sankcijos už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, įskaitant Sutarties nutraukimą. Ieškovė nuolatos ragino atsakovę pradėti darbus. Tai suponuoja išvadą, jog griežtas Sutarties terminų laikymasis ieškovei buvo viena iš esminių Sutarties vykdymo sąlygų (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sugedus atsakovės įrangai, ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. raštu prašė atsakovę informuoti, kada ji galės atlikti darbus, ir pasiūlė suderinti darbų atlikimo grafiką. Atsakovė pareiškė reikalavimą atlyginti dėl įrangos sugadinimo ir dėl darbuotojų komandiruotės į Norvegiją patirtus nuostolius, apie ketinimą tęsti darbus neužsiminė. 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovė raštu pareikalavo atsakovei pradėti vykdyti darbus iki 207 m. gruodžio 8 d. (suteikiant 2 dienų terminą atsakovės darbuotojams nuvykti į Norvegiją) ir įspėjo, kad atsakovei nepradėjus vykdyti darbų iki 2017 m. gruodžio 11 d., ieškovė nutrauks Sutartį. Šį ieškovės reikalavimą-įspėjimą atsakovė ignoravo į jį neatsakydama. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog Sutarties įvykdymo terminas ieškovei turėjo esminės reikšmės, o atsakovė nuolatos raginama ir įspėta apie Sutarties nutraukimą, taip ir nepradėjo vykdyti izoliavimo darbų, konstatuotina, kad ieškovė iš esmės negavo to, ką pagal Sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Todėl ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti Sutartį su atsakove ir darbus kuo skubiau pavesti atlikti kitam rangovui. Konstatavus, kad ieškovė teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl atsakovės kaltės, atsakovei nėra pagrindo reikalauti išlaidų atlyginimo remiantis Sutarties 5.3 punktu.

Dėl atsakovės priešieškinyje nurodytų išlaidų, patirtų dėl putų poliuretano medžiagos nupirkimo Lenkijoje ir jos nugabenimo į laivą Norvegijoje, ieškovė pažymėjo, kad ieškovė ne kartą ragino atsakovę išsigabenti putų poliuretano medžiagą, tačiau atsakovė ieškovės raginimus ignoravo bei reiškia nepagrįstą priešieškinį savo problemas išspręsti ieškovės sąskaita.

Dublike (reg. 2018-04-27 DOK-15851) atsakovė nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms kituose procesiniuose dokumentuose.

Triplike (reg. 2018-05-17 DOK-18464) ieškovė nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms kituose procesiniuose dokumentuose.

Ieškovės atstovai teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su patikslintu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atstovas V. G. paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje patikslintą priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atstovas A. L. paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ribotos atsakomybės bendrovės „A. M.“ ir bendrovės „Barents F. T. OÜ“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai jų nurodytais el. pašto adresais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

šalių paaiškinimais, liudytojų G. P., R. C., N. S. parodymais, rašytiniais į bylą pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Jurtė” ir užsakovas bendrovė „Barents F. T. OÜ“ 2017 m. liepos 24 d. sudarė laivo remonto rangos sutartį Nr. 2017 07 24/01 (patikslinto ieškinio, reg. 2019-10-01 DOK-37700, priedas), pagal kurią rangovas (ieškovė) įsipareigojo Kirkeneso uoste, Norvegijoje, pats ar pasitelkdamas subrangovus atlikti RAB „A. M.” nuosavybės teise priklausančio žvejybinio laivo M-0185 „NEREY“ triumo izoliavimo remonto darbus, o užsakovas bendrovė „Barents F. T. OÜ“ įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. 2017 m. liepos 24 d. rangos sutarties Nr. 2017 07 24/01 2.1 punkte nustatyta darbų (sutarties) kaina (123 564,00 Eur), o 7.1 punkte nustatyta, kad už atliekamų darbų vėlavimą dėl tiesioginės rangovo (ieškovės) kaltės pastarasis privalo sumokėti užsakovui bendrovei ,,Barents F. T. OÜ” 0,2 % dydžio baudą nuo galutinės darbų vertės už kiekvieną uždelstą parą, bet ne daugiau 10 % nuo bendros sutarties kainos.

Ieškovė, vykdydama su bendrove „Barents F. T. OÜ“ sudarytą 2017 m. liepos 24 d. laivo remonto rangos sutartį Nr. 2017 07 24/01, subrangovu pasitelkė atsakovę UAB ,,Termosnaigė“ ir Ko ir 2017 m. spalio 17 d. su ja sudarė izoliavimo darbų sutartį Nr. 17102017/022PPU/E dėl izoliavimo darbų atlikimo nurodytame laive (toliau – Sutartis, ieškinio, reg. 2018-01-31 DOK-3910, priedas). Atsakovė šia Sutartimi įsipareigojo atlikti laivo izoliavimo darbus, specialia įranga putų poliuretano medžiaga užpildant tarp laivo išorinio borto ir vidinės laivo borto apdailos esančias ertmes, viso apie 90 m³. Sutarties 2.2 punkte sutarta, kad bendrą Sutarties kainą sudarys 26 100,00 Eur, skaičiuojant po 290 Eur už 1 m³ įrengtos izoliacijos. Konkreti darbų kaina turėjo būti apskaičiuojama pagal faktiškai įrengtą izoliacijos kiekį, pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktą. Sutarties 3.1 punktas numatė, kad Sutartyje numatyti darbai bus atliekami per 15 darbo dienų, darbų pradžią suderinus su užsakovu (ieškove). Numatoma darbų pradžia – 2017 m. lapkričio 1 d., arba ne anksčiau kaip 10 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos. RAB „A. M.” atsiliepime į pradinį ieškinį patvirtino, kad planuojamas laivo izoliavimo darbų terminas buvo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 15 d. Poliuretano izoliacijai įrengti užsakovas (ieškovė) privalėjo užtikrinti, kad oro temperatūra įrengiamose patalpose būtų ne žemesnė kaip +10 C (Sutarties 3.3 punktas).

Sutarties 4.1 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 55 procentus numatytos darbų kainos (14 355,00 Eur) avansu per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo. Likusią sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti per 30 dienų po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros gavimo. Šiam apmokėjimo atidėjimui užsakovas (ieškovė) privalėjo pateikti Sutarties šalių suderintą atsiskaitymo garantiją. Ieškovė nurodė ir teismas su tuo sutinka, kad mokėjimo atidėjimo užtikrinimo pareiga pagal Sutarties 4.2 punktą ieškovei nekilo anksčiau, nei buvo (turėjo būti) pasirašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas. Tik pasirašius atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir gavus sąskaitą-faktūrą, ieškovei pagal Sutarties 4.2 punktą būtų kilusi pareiga per 30 kalendorinių dienų sumokėti už tinkamai atliktus ir priimtus darbus. Šio mokėjimo atidėjimui užsakovas (ieškovė) privalėjo pateikti šalių suderintą atsiskaitymo garantiją. Nesant mokėjimo pareigos, mokėjimo atidėjimo užtikrinimas garantija, vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, netaikomas.

Ieškinio (reg. 2018-01-31 DOK-3910) priedai patvirtina, kad ieškovė 2017 m. spalio 17 d. bankiniu pavedimu į atsakovės sąskaitą pervedė 14 355,00 Eur avansą, kaip tai buvo numatyta Sutarties 4.1 punkte. Dėl direktoriaus komandiruotės Sutartį ieškovės direktorius pasirašė 2017 m. spalio 23 d. Atsakovės nupirktos poliuretano putos į laivą buvo pristatytos 2017 m. spalio 31 d. (atsiliepimo į ieškinį, reg. 2018-03-02 DOK-7830, priedai).

Ieškovė 2017 m. lapkričio 8 d. raštu S-29 sutiko sumokėti dar 9 745,00 Eur sumą kaip užstatą, pinigus pervedant į banke „Citadelė“ esančią atsakovės sąskaitą, gavus banko avanso grąžinimo garantiją, su sąlyga, kad atsakovė darbus pradės ne vėliau nei 2017 m. lapkričio 13 d. (pirmadienį). 2017 m. lapkričio 9 d. šalys ir AB „Citadelė“ bankas suderino avansinio mokėjimo garantijos tekstą ir 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu (siųsta 8:29:49 GMT+2) atsakovė nusiuntė ieškovei skenuotą banko „Citadelė“ pasirašytos garantijos kopiją bei nurodė, kad garantijos originalas siunčiamas ieškovei registruotu paštu. Gavęs AB „Citadelė“ bankas avansinio mokėjimo grąžinimo garantijos kopiją ir atsakovės patvirtinimą, kad originalas siunčiamas registruotu paštu, ieškovė 2017 m. lapkričio 10 d. ryte apmokėjo atsakovės atsiųstą papildomą išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. B201707, pervedant į atsakovės sąskaitą 9 745,00 Eur.

Atsakovės darbuotojai atvyko į laivą Norvegijos Kirkenes uoste 2017 m. lapkričio 14 d. apie 15.00 val. vietos laiku. 2017 m. lapkričio 16 d., įkėlus į laivą poliuretano putų pūtimo įrangą, atsakovės darbuotojai izoliavimo darbų laive nepradėjo, nes pasirodė, kad įranga yra sugedusi/ar sugedo laive prieš pradedant darbus. Nepavykus sugedusios įrangos pataisyti Norvegijos Kirkineso uoste, atsakovės darbuotojai 2017 m. lapkričio 23 d. su įranga išvyko iš laivo taip ir nepradėję Sutartyje numatytų darbų.

Ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. S-36 kreipėsi į atsakovę ir paprašė informuoti, ar atsakovė galės atlikti Sutartimi prisiimtus darbus ir su ieškove suderinti darbų atlikimo terminus. Atsakovė 2017 m. gruodžio 15 d. elektroniniu paštu atsiuntė raštą–reikalavimą atlyginti nuostolius pagal pridėtą nuostolių skaičiavimo lentelę. Nurodė, jog atsakovė, vykdydama Sutartį, laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 24 d. neva patyrė 4 324,29 Eur išlaidų. Ieškovė 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovei nusiuntė raštą Nr. S-40, jame akcentavo, kad darbų atlikimo terminas yra esminė sąlyga ir paneigė bet kokią atsakomybę dėl atsakovės patirtų išlaidų, kurios buvo nurodytos 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovės reikalavime. Be kita ko, ieškovė rašte nurodė, kad ieškovės atstovai nedalyvavo atsakovės įrangos prijungime prie laivo elektros įtampos. Ieškovė raštu pareikalavo, kad atsakovė pradėtų vykdyti Sutartimi prisiimtus darbus ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 8 d. ir įspėjo, kad, atsakovei nepradėjus vykdyti Sutartyje numatytų darbų iki 2017 m. gruodžio 11 d., ieškovė nutrauks su atsakove Sutartį ir pareikalaus grąžinti avansą bei išsigabenti į laivą atsakovės atgabentas putų poliuretano medžiagas. Ieškovė, nesulaukusi atsakovės atsakymo dėl Sutartyje numatytų darbų vykdymo, 2017 m. gruodžio 15 d. 15.36 val. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, informuodama atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2017 m. gruodžio 12 d. CK 6.219 str. pagrindu. Pranešime dėl Sutarties nutraukimo ieškovė pareikalavo grąžinti ieškovės sumokėtą avansą (24 100,00 Eur) bei iš laivo išsigabenti poliuretano putų izoliacines medžiagas. 2017 m. gruodžio 15 d. ieškovė gavo atsakovės direktoriaus A. L. elektroninį laišką, jame jis ieškovės atsiųstus raštus pavadino „demagogijos šedevrais“ ir nurodė, kad juos perdavė teisinių paslaugų įmonei. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė gavo atsakovės advokatės V. P. raštą (datuotas 2017 m. gruodžio 19 d.), jame atstovė pakartojo atsakovės 2017 m. gruodžio 15 d. reikalavime atlyginti nuostolius nurodytas aplinkybes bei pasiūlė ieškovei nupirkti iš atsakovės į laivą atgabentą poliuretano putų žaliavą/medžiagas už 14 355,00 Eur ir sumokėti papildomai atsakovei 4 764,49 Eur atsakovės patirtų išlaidų atlyginimą.

Į atsakovės atstovės raštą ieškovė pavedė atsakyti advokatų kontoros „„duomenys neskelbtini““ advokatui V. R.. Rašte ieškovė pareikalavo, kad atsakovė grąžintų ieškovės sumokėtą avansą ir išsigabentų iš laivo poliuretano putų žaliavą/medžiagas. 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovė, praėjus daugiau nei savaitei nuo tos dienos, kai ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį, atsiuntė pasiūlymą atlikti izoliacijos įrengimo darbus laive 2018 m. sausio 4-12 dienomis. Į atsakovės pasiūlymą ieškovė atsakė tos pačios dienos raštu Nr. S-46, nurodydama, kad Sutartis su atsakove, kaip nepatikima bendrove, buvo nutraukta. Ieškovė pakartotinai pareikalavo iki 2017 m. gruodžio 21 d. 12.00 val. grąžinti sumokėtą 24 100,00 Eur avansą. Ieškovė, 2017 m. gruodžio 12 d. nutraukusi su atsakove Sutartį, kreipėsi į AB „Citadelė“ banką su reikalavimu grąžinti ieškovei sumokėtą 9 745,00 Eur avansą, kurio grąžinimą bankas buvo garantavęs 2017 m. lapkričio 10 d. avansinio mokėjimo grąžinimo garantija. Ieškovė 2017 m. gruodžio 18 d. gavo AB „Citadelė“ bankas raštą Nr. VB3-9/8294, kuriuo bankas atsisakė mokėti pagal garantiją dėl to, kad ieškovė nepateikė bankui UAB „Termosnaigė“ ir Ko patvirtinimo dėl Sutarties Nr. 17102017/022PPU/E nutraukimo arba Sutarties sąlygų pakeitimo inicijavimo.

2017 m. gruodžio 22 d. atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė 4 980,51 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog tai avanso grąžinimas. Ieškovė 2017 m. gruodžio 28 d. grąžino atsakovei 4 980,51 Eur. Iškėlus civilinę bylą, atsakovė bankiniu pavedimu grąžino ieškovei dalį avanso – 4 980,51 Eur.

Ieškovės UAB „Jurtė“ patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl reikalavimo priteisti avansą ir palūkanas už naudojimąsi avansu

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 19 119,49 Eur avansą ir 378,12 Eur palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais.

Teismas neabejotinai sutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytu argumentu, kad ieškovės reikalavimas atsakovei dėl avanso priteisimo kildinamas iš 2017 m. spalio 17 d. ginčo šalių sudarytos Sutarties, kurią vykdydama ieškovė dviem mokėjimais sumokėjo atsakovei iš viso 24 100,00 Eur avansą.

Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti sutarties kainą ar jos dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018, 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003;2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; ir kt.).

Todėl sutiktina su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytu argumentu, kad ieškovei 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimu vienašališkai nutraukus Sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu ir atsakovei neatlikus Sutartyje numatytų darbų, atsakovė neįgijo teisės gauti Sutartyje numatyto ir ieškovės avansu sumokėto atlyginimo už darbus, todėl privalo grąžinti iš ieškovės gautą avansą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį (4 980,51 Eur) avanso bankiniu pavedimu ieškovei grąžino, likusi negrąžinta avanso dalis yra 19 119,49 Eur (24 100,00 Eur – 4 980,51 Eur). Ji priteistina ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos atribojamos pagal įstatyme ar sutartyje nustatytą jų paskirtį. Mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis; pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai), funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

Ieškovė neabejotinai turi teisę gauti iš atsakovės palūkanas už atsakovės naudojimąsi ieškovės pinigais. Kadangi ginčo šalys Sutartimi nebuvo susitarę dėl palūkanų už atsakovės naudojimąsi iš ieškovės avansu gautomis lėšomis palūkanų dydžio, taikytina 6 proc. dydžio metinių palūkanų norma, nustatyta CK 6.210 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė prašomų priteisti palūkanų apskaičiavimą, su kuo teismas sutinka ir konstatuoja, kad už naudojimąsi ieškovės sumokėtu avansu iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovė privalo ieškovei sumokėti 378,12 Eur palūkanų.

Negalima sutikti su atsakovės argumentu, jog už iš ieškovės avansu gautus 14 355,00 Eur atsakovė nupirko ir ieškovei pardavė poliuretano putų medžiagas (2017-12-20 PVM sąskaita faktūra TER Nr. 016234, atsiliepimo į pradinį ieškinį, reg. 2018-03-02 DOK-7830, priedas). Ieškovės atstovas V. G. šią aplinkybę neigia, teigdamas, kad pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove dėl poliuretano putų medžiagų pirkimo nesudarė, todėl atsakovės ieškovei atsiųstą 2017-12-20 PVM sąskaitą faktūrą TER Nr. 016234 atsakovei grąžino. Kitų įrodymų, patvirtinančių šią atsakovės nurodytą aplinkybę, į bylą nepateikta, priešingai – abiejų šalių atstovų paaiškinimai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat procesiniuose šalių dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad poliuretano putų medžiagas atsakovė nupirko ir transportavo į laivo buvimo vietą Norvegijoje, vykdydama šalių sudarytą Sutartį, ir priešieškiniu be kita ko prašo priteisti 14 355,00 Eur nuostolių, patirtų dėl poliuterano putų įsigijimo, atlyginimą.

Dėl reikalavimo atlyginti 1 591,70 Eur ir 12 712,80 Eur nuostolius

Neabejotinai sutiktina su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytais teisiniais argumentais, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Atsakovė yra ūkinę komercinę veiklą vykdanti įmonė, todėl atsakovė už sutarties pažeidimą atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė civilinės atsakomybės kilusiuose ginčuose yra tokia, kad neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį, kaltę privalo įrodyti ieškovas.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės darbuotojams nepradėjus pagal Sutartį atlikti darbų ir nebendradarbiaujant su ieškove, ieškovė laivo MK-0185 „NEREY“ izoliavimo poliuretano putomis darbų atlikimui buvo priversta samdyti kitą rangovą, dėl ko ieškovė patyrė 1 591,70 Eur papildomų išlaidų, palyginus su išlaidomis, kurias ieškovė būtų patyrusi, jeigu darbus laiku ir tinkamai būtų atlikusi atsakovė. Vietoje atsakovės laivą MK-0185 „NEREY“ poliuretano putomis izoliavo ieškovės pasamdytas rangovas UAB ,,Polimaris”, kuriam už atliktus darbus ieškovė sumokėjo iš viso 27 691,70 Eur. Taigi, ieškovė patyrė 1 591,70 Eur (27 691,70 Eur – 26 100,00 Eur) papildomų išlaidų, palyginus su išlaidomis, kurias ieškovė būtų patyrusi, jeigu darbus laiku ir tinkamai būtų atlikusi atsakovė. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu (reg. 2019-10-01 DOK-37700) pateikė UAB „Polimaris“ ir UAB „Jurtė“ 2017 m. gruodžio 20 d. sudarytą laivo šiltinimo darbų rangos sutartį Nr. 17/12/15, tačiau teismo vertinimu, pastaroji sutartis neįrodo aplinkybės, kad ieškovė, dėl atsakovės neveikimo pagal Sutartį, patyrė 1 591,70 Eur nuostolius. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, kodėl ieškovė subrangovu laivo šiltinimo darbams atlikti pasirinko būtent UAB „Polimaris“, ar prieš sudarant subrangos sutartį su UAB „Polimaris“ buvo atliekama subrangovų atranka šiems darbams atlikti, derinamos sutarties sąlygos, apmokėjimas už darbus. Atskirai pažymėtina, kad, vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 2.2 punktu, konkreti Sutarties kaina turėjo būti nustatoma pagal priėmimo-perdavimo akte, baigus darbus, užfiksuotas atliktų darbų apimtis. Į bylą nebuvo pateiktas tinkamai įformintas dokumentas, patvirtinantis, koks tikslus izoliacijos kiekis būtų buvęs sunaudotas ir kokia būtų buvusi galutinė Sutarties kaina, atsakovei tinkamai įvykdžius Sutartį. Todėl teigti, kad su UAB „Polimaris“ sudarytos laivo šiltinimo rangos sutarties kaina buvo didesnė nei šalių sudarytos Sutarties kaina, pagrindo nėra. Šioje dalyje ieškovės reikalavimas netenkintinas, kaip neįrodytas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad dėl to, jog atsakovė darbų pagal 2017 m. spalio 17 d. Sutartį neatliko, buvo viršytas ieškovės ir trečiojo asmens bendrovės „Barents F. T. OÜ“ 2017 m. liepos 24 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 20170724/01 įvykdymo terminas. Už vėlavimą atlikti darbus trečiasis asmuo „Barents F. T. OÜ” taikė ieškovei sankciją – pilnai neapmokėjo ieškovės pateiktos sąskaitos, dėl ko ieškovė negavo 25 425,60 Eur apmokėjimo už atliktus darbus, kurį būtų gavusi, jei darbai būtų buvę atlikti be vėlavimo. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nesumokėjimo ieškovei už laivo izoliavimo darbus priežastimi nurodė ne vien izoliavimo darbų atlikimo vėlavimą, bet ir atliktų darbų netinkamą kokybę, už kurią atsakovė nėra atsakinga, ieškovė laiko, kad atsakovė atsakinga už 50 proc. (12 712,80 Eur) ieškovės negautų pajamų. Tačiau teismas su tokiais ieškovės argumentais sutikti negali.

Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį išsakyta pozicija, kad ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja trečiojo asmens RAB „A. M.” atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, nes iš trečiojo asmens atsiliepimo matosi, kad UAB „Jurtė” izoliavimo darbų laive „NEREY“ nebaigė dėl gaisro, kurį sukėlė UAB „Jurtė” samdyti darbininkai, jie iš laivo pasišalino ir į darbą negrįžo. Tretysis asmuo patvirtino, kad UAB „Jurtė” izoliavimo darbų laive „NEREY” faktiškai neatliko. Teismas pritaria atsakovės teiginiui, kad 25 425,60 Eur sumos pagal ieškovės ir bendrovės „Barents F. T. OÜ“ 2017 m. liepos 24 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 2017 07 24/01 ieškovė tikėtina negavo dėl jos pačios neveikimo, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei UAB „Polimaris” neįvykdytų įsipareigojimų dėl šios bendrovės darbuotojų sukelto gaisro laive. 2017 m. liepos 24 d. rangos sutarties Nr. 2017 07 24/01, pasirašytos tarp UAB „Jurtė” ir bendrovės „Barents F. T. OÜ“, 2.1 punkte nustatyta darbų (sutarties) kaina: 123 564,00 Eurų. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad už atliekamų darbų vėlavimą dėl tiesioginės rangovo (šiuo atveju ieškovės) kaltės, pastaroji privalo sumokėti užsakovui bendrovei „Barents F. T. OÜ“ 0,2 % dydžio baudą nuo galutinės darbų vertės už kiekvieną uždelstą parą, bet ne daugiau 10% dydžio nuo bendros sutarties sumos. Todėl maksimali užsakovės nesumokėta suma rangovui už atliekamų darbų vėlavimą gali būti 12 356,40 Eur, bet ne 25 425,60 Eur. Atskirai pažymėtina tai, kad 2017 m. liepos 24 d. rangos sutarties Nr. 2017 07 24/01, pasirašytos tarp UAB „Jurtė” ir bendrovės „Barents F. T. OÜ“, 3.1 ir 3.2 punktuose nustatyta, kad darbų pradžia – 2017 m. liepos 27 d., darbų atlikimo terminas – 45 darbo dienas. Akivaizdu, jog šalys Sutartį sudarė po to, kai buvo pasibaigęs 2017 m. liepos 24 d. rangos sutarties Nr. 2017 07 24/01, pasirašytos tarp UAB „Jurtė” ir bendrovės „Barents F. T. OÜ“, darbų atlikimo terminas – 2017 m. spalio 17 d. Todėl pagrindo teigti, kad dėl ieškovei bendrovės „Barents F. T. OÜ“ nesumokėtų 12 356,40 Eur atsakinga atsakovė, nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Atsakovės UAB „Termosnaigė“ ir Ko patikslintas priešieškinys atmestinas.

Dėl reikalavimo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu

Neabejotinai sutiktina su atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytais argumentais, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti visa, kas joje numatyta. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje, 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.200 straipsnio l-3dalyse nurodyta, kad šalių tarpusavio įsipareigojimai Sutarties šalims yra privalomi ir jų turi būti laikomasi.

Atsakovės teigimu, Sutarties 6.4 p. buvo nustatyta tvarka ir procedūros, kurių privaloma laikytis sprendžiant bet kokius tarpusavyje iškilusius ginčus, susijusius su Sutarties vykdymu. Atsakovės nuomone, ieškovė nesilaikė šiame punkte nustatytų ginčų sprendimo terminų, jog visi ginčai turėjo būti sprendžiami derybų keliu, o nepavykus susitarti ilgiau kaip 30 dienų - teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, netinkamai ir ne laiku vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, nesudarė sąlygų atsakovei tinkamai įvykdyti Sutarties įsipareigojimus. Tokiais veiksmais ieškovė pažeidė įstatymo įtvirtintus tinkamo ir ekonomiško sutarčių vykdymo principus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis), nesilaikė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su atsakove bei ikiteismine tvarka išspręsti bet kokius ginčus (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), todėl laikytina pažeidusiu prievolę.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį, nesilaikydama vienašalio sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju, atsakovės teigimu, ieškovė, žinodama, kad atsakovė dėl įrangos gedimo negali vykdyti Sutarties įsipareigojimų, jokio papildomo protingo termino nenustatė. Atsakovė nepadarė esminių sutarties pažeidimų, todėl ieškovė pagrindo nutraukti Sutartį remiantis CK 6.219 straipsniu neturėjo. Su pastaruoju atsakovės teiginiu teismas nesutinka ir štai dėl ko.

Šalių atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais rašytiniais byloje esančiais įrodymais byloje nustatyta, kad šalių sudarytos Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad Sutartyje numatyti darbai bus atliekami per 15 darbo dienų, darbų pradžią suderinus su užsakovu (ieškove). Numatoma darbų pradžia – 2017 m. lapkričio 1 d., arba ne anksčiau kaip 10 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos. RAB „A. M.” atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad planuojamas laivo izoliavimo darbų terminas buvo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. Sutarties 4.1 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 55 procentus numatytos darbų kainos (14 355,00 Eur) avansu per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo. Likusią sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti per 30 dienų po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros gavimo. Ieškovė 2017 m. spalio 17 d. bankiniu pavedimu į atsakovės sąskaitą pervedė 14 355,00 Eur avansą, kaip tai buvo numatyta Sutarties 4.1 punkte. Ieškovės direktorius dėl komandiruotės Sutartį pasirašė 2017 m. spalio 23 d. Todėl sutiktina su ieškove, kad 14 355,00 Eur avanso sumokėjimas nepasirašius Sutarties parodo, jog ieškovei buvo svarbu, kad darbus atsakovė pradėtų kuo greičiau. Atsakovės nupirktos poliuretano putos į laivą buvo pristatytos 2017 m. spalio 31 d., todėl atsakovė darbus privalėjo pradėti per 10 darbo dienų nuo 2017 m. spalio 17 d., kaip numatyta Sutartyje.

Ieškovės direktorius V. G. 2017 m. lapkričio 6 d. (pirmadienį) paskambino atsakovės gamybos direktoriui G. P. ir žodžiu informavo, kad darbus būtina pradėti ne vėliau nei 2017 m. lapkričio 7 d. Atsakovės gamybos direktorius nurodė, kad atsakovė darbų nepradės, kol nėra gauta Sutarties 4.2 punkte nurodyta garantija, užtikrinanti likusią 45 procentų Sutarties kainą. Šiam apmokėjimo atidėjimui užsakovas (ieškovė) privalėjo pateikti Sutarties šalių suderintą atsiskaitymo garantiją. Ieškovė nurodė ir teismas su tuo sutinka, kad mokėjimo atidėjimo užtikrinimo pareiga pagal Sutarties 4.2 punktą ieškovei nekilo anksčiau, nei buvo (turėjo būti) pasirašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas. Tik pasirašius atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir gavus sąskaitą-faktūrą, ieškovei pagal Sutarties 4.2 punktą būtų kilusi pareiga per 30 kalendorinių dienų sumokėti už tinkamai atliktus ir priimtus darbus. Šio mokėjimo atidėjimui užsakovas (ieškovė) privalėjo pateikti šalių suderintą atsiskaitymo garantiją. Nesant mokėjimo pareigos, mokėjimo atidėjimo užtikrinimas garantija, vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, netaikomas.

Visgi, ieškovė, kaip ji nurodė, siekdama, kad atsakovė kuo greičiau pradėtų vykdyti Sutartimi prisiimtus darbus, ir, atsižvelgdama į atsakovės pažadą darbus pradėti 2017 m. lapkričio 13 d. ryte, 2017 m. lapkričio 8 d. raštu S-29 sutiko sumokėti dar 9 745,00 Eur sumą kaip užstatą, pinigus pervedant į AB „Citadelė“ banke esančią atsakovės sąskaitą, gavus banko avanso grąžinimo garantiją, su sąlyga, kad atsakovė darbus pradės ne vėliau nei 2017 m. lapkričio 13 d. (pirmadienį). 2017 m. lapkričio 9 d. šalys ir AB „Citadelė“ bankas suderino avansinio mokėjimo garantijos tekstą ir 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu (siųsta 8:29:49 GMT+2) atsakovė nusiuntė ieškovei skenuotą AB „Citadelė“ banko pasirašytos garantijos kopiją bei nurodė, kad garantijos originalas siunčiamas ieškovei registruotu paštu. Gavęs AB „Citadelė“ banko avansinio mokėjimo grąžinimo garantijos kopiją ir atsakovės patvirtinimą, kad originalas siunčiamas registruotu paštu, ieškovė 2017 m. lapkričio 10 d. ryte apmokėjo atsakovės atsiųstą papildomą išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. B201707, pervedant į atsakovės sąskaitą 9 745,00 Eur.

Atsakovės darbuotojai į laivą Norvegijos Kirkenes uoste atvyko 2017 m. lapkričio 14 d. apie 15.00 val. vietos laiku. 2017 m. lapkričio 16 d., įkėlus į laivą poliuretano putų pūtimo įrangą, atsakovės darbuotojai izoliavimo darbų laive nepradėjo, nes pasirodė, kad įranga yra sugedusi/ar sugedo laive prieš pradedant darbus. Nepavykus sugedusios įrangos pataisyti Norvegijos Kirkenes uoste, atsakovės darbuotojai 2017 m. lapkričio 23 d. su įranga išvyko iš laivo taip ir nepradėję Sutartyje numatytų darbų.

Ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. S-36 kreipėsi į atsakovę ir paprašė informuoti, ar atsakovė galės atlikti Sutartimi prisiimtus darbus ir su ieškove suderinti darbų atlikimo terminus. Ieškovės teigimu, vietoje to, kad paaiškintų darbų nevykdymo priežastį ir tartųsi dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo, atsakovė 2017 m. gruodžio 5 d. elektroniniu paštu atsiuntė raštą–reikalavimą atlyginti nuostolius pagal pridėtą nuostolių skaičiavimo lentelę. Nurodė, jog atsakovė, vykdydama Sutartį, laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 24 d. patyrė 4 324,29 Eur išlaidų. Dėl patirtų išlaidų atsakovė laikė atsakinga ieškovę, darydama prielaidas, kad: a) atsakovės darbuotojai ir įranga patyrė daugiau nei dviejų parų prastovas, b) ieškovės atsakingi darbuotojai 2017 m. lapkričio 17 d. elektrinę atsakovės įrangą prijungė prie netinkamų parametrų elektros tinklo, dėl ko buvo sugadinta poliuretano putų užpylimo įranga.

Ieškovė 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovei nusiuntė raštą Nr. S-40, jame dar kartą akcentavo, kad darbų atlikimo terminas yra esminė sąlyga ir paneigė bet kokią atsakomybę dėl atsakovės patirtų išlaidų, kurios buvo nurodytos 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovės reikalavime. Be kita ko, ieškovė rašte nurodė, kad ieškovės atstovai nedalyvavo atsakovės įrangos prijungime prie laivo elektros įtampos. Ieškovė raštu pareikalavo, kad atsakovė pradėtų vykdyti Sutartimi prisiimtus darbus ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 8 d. ir įspėjo, kad, atsakovei nepradėjus vykdyti Sutartyje numatytų darbų iki 2017 m. gruodžio 11 d., ieškovė nutrauks su atsakove Sutartį ir pareikalaus grąžinti avansą bei išsigabenti į laivą atsakovės atgabentas putų poliuretano medžiagas. Ieškovė, nesulaukusi atsakovės atsakymo dėl Sutartyje numatytų darbų vykdymo, 2017 m. gruodžio 12 d. 15.36 val. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, informuodama atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2017 m. gruodžio 12 d. CK 6.219 str. pagrindu. Pranešime dėl Sutarties nutraukimo ieškovė pareikalavo grąžinti ieškovės sumokėtą avansą (24 100,00 Eur) bei iš laivo išsigabenti poliuretano putų izoliacines medžiagas. 2017 m. gruodžio 15 d. ieškovė gavo atsakovės direktoriaus A. L. elektroninį laišką, jame jis ieškovės atsiųstus raštus pavadino „demagogijos šedevrais“ ir nurodė, kad juos perdavė teisinių paslaugų įmonei. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė gavo atsakovės advokatės V. P. raštą (datuotas 2017 m. gruodžio 19 d.), jame atstovė pakartojo atsakovės 2017 m. gruodžio 15 d. reikalavime atlyginti nuostolius nurodytas aplinkybes bei pasiūlė ieškovei nupirkti iš atsakovės į laivą atgabentą poliuretano putų žaliavą/medžiagas už 14 355,00 Eur ir sumokėti papildomai atsakovei 4 764,49 Eur atsakovės patirtų išlaidų atlyginimą.

Į atsakovės atstovės raštą ieškovė pavedė atsakyti advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatui V. R.. Rašte dar kartą ieškovė pareikalavo, kad atsakovė grąžintų ieškovės sumokėtą avansą ir išsigabentų iš laivo poliuretano putų žaliavą/medžiagas. 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovė, praėjus daugiau nei savaitei nuo tos dienos, kai ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį, atsiuntė pasiūlymą atlikti izoliacijos įrengimo darbus laive 2018 m. sausio 4-12 dienomis. Į atsakovės pasiūlymą ieškovė atsakė tos pačios dienos raštu Nr. S-46, nurodydama, kad Sutartis su atsakove, kaip nepatikima bendrove, buvo nutraukta.

CK 6.219 straipsnyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas, pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus (Sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas buvo esminė sąlyga, nes ieškovė privalėjo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2017 m. laivo remonto rangos sutartį Nr. 2017 07 24/01, taip pat atsižvelgiant į naudojamų medžiagų charakteristikas bei žiemos šalčius Norvegijoje) ir CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar Sutarties pažeidimas, pasireiškęs termino praleidimu, buvo esminis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Sutarties pažeidimas neatitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, nes buvo būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė patirs didelių nuostolių, jei Sutartis bus nutraukta, dėl to, kad medžiagos, reikalingos Sutarties vykdymui, buvo pristatytos į vietą. Visgi, teismas, atsižvegdamas į tai, kad ieškovė nustatė atsakovei papildomą terminą darbams pagal Sutartį atlikti, pradedant darbus 2017 m. gruodžio 8 d. (ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 11 d.), daro išvadą, kad papildomą terminą Sutarčiai įvykdyti ieškovė atsakovei, kaip to reikalauja CK 6.217 straipsnio 3 dalis, nustatė. Atsakovei nepradėjus darbų iki 2017 m. gruodžio 11 d. ir nepateikus paaiškinimų, kodėl atsakovė darbų nustatytu terminu nepradėjo, ieškovei tapo aišku, kad atsakovė darbų pagal Sutartį neatliks. Atskirai pažymėtina, kad darbus pagal Sutartį atsakovė objekte privalėjo pradėti per 10 darbo dienų nuo 2017 m. spalio 17 d., kuomet buvo sumokėtas avansas, nes reikalingos medžiagos į laivą buvo pristatytos 2017 m. spalio 31 d. Sutartyje nebuvo numatyta sąlyga, kad darbų pagal Sutartį pradžia yra siejama su atsiskaitymo garantijos pateikimu. Taigi, dėl pačios atsakovės kaltės darbus pagal Sutartį buvo vėluojama pradėti.

Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad ieškovė neįvykdė Sutarties 3.5 ir 3.6 numatytų reikalavimų, todėl dėl ieškovės kaltės užtruko darbų pradžia pagal Sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės darbuotojai ir įranga į Kirkenes Norvegijoje atvyko 2017 m. lapkričio 14 d. pavakary. Atsakovės darbuotojų atvykimo į Norvegiją datos buvo keičiamos iš 2017 m. lapkričio 13 d. į 15 d. Akivaizdu, jog tokios įrangos įkėlimui į laivą reikalingas specialus kranas, todėl viena para – 2017 m. lapkričio 15 d. – įrangos įkėlimui yra protingas laikas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė, vykdydama Sutarties 3.5 punkto nuostatas, veikė operatyviai ir greitai, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją.

Kaltinimai ieškovei dėl Sutarties 3.6 punkto pažeidimų, teismo nuomone, taip pat nepagrįsti. Techninės ekspertizės akte ir atsakovės darbuotojų R. C., A. J., gamybos direktoriaus G. P. pranešimuose (atsiliepimo, reg. 2018-03-02 DOK-7830, priedai) nurodyta, kad Gusmer H20/35-GE PRO FP poliuretano putų mobilaus įrenginio valdymo plokštė buvo sugadinta, nes įrenginys buvo maitinamas be neutralaus (nulinio) laidininko ir įvyko maitinimas papildoma faze 400 V įtampa. Sutarties 3.6 punkte reikalavimo, kad jungiant elektros prietaisus prie elektros tinklo būtų neutralus (nulinis) laidininkas, nebuvo, todėl darytina išvada, kad ieškovė Sutarties 3.5 ir 3.6 punktų reikalavimų nepažeidė. Atskirai pažymėtina, kad atsakovė, užsiimdama izoliavimo darbais, kaip nurodė atstovas, turi kelis poliureteno putų mobilius įrenginius. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kodėl darbų pagal Sutartį atlikimui nebuvo panaudoti kiti atsakovės turimi įrenginiai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad Sutartį ieškovė nutraukė pagrįstai ir teisėtai, todėl atsakovės reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, netenkinamas.

Dėl reikalavimo priteisti 14 355,00 Eur vykdant Sutartį patirtų išlaidų

Atsakovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš ieškovės 14 355,00 Eur vykdant Sutartį patirtų išlaidų, vadovaujasi Sutarties 5.3 punktu, kuriame nustatyta, kad užsakovas (ieškovė), nutraukusi Sutartį ne dėl rangovo (atsakovės) kaltės, atlygina rangovui jo turėtas pagrįstas išlaidas, susijusias su Sutarties nutraukimu.

Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad atsakovės patirtas išlaidas vykdant sutartį iki jos nutraukimo sudaro 14 355,00 Eur (už putų poliuretano žaliavų įgijimą, transportavimą bei ekspedijavimą), ir pateikė jas patvirtinančius rašytinius įrodymus (atsiliepimo, reg. 2018-03-02 DOK-7830, priedai). Atsakovės teigimu, jos nupirktos putų poliuretano izoliacijos įrengimo žaliavos šiuo metu yra Sutartyje nurodytoje vietoje. Žaliavos yra specialios receptūros ir sudėties, kuri reikalinga konkrečiai laivo konstrukcijų izoliavimui. Sudėtis ir kiekiai 2017 m. lapkričio 10 d. buvo suderinti su ieškove. Žaliavų techninės receptūros taip pat buvo perduotos ieškovei. 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovei buvo išrašyta ir išsiųsta PVM sąskaita-faktūra, bet ieškovė 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. S- 53 grąžino ją atsakovei (atsiliepimo, reg. 2018-03-02 DOK-7830, priedai).

Teismas, įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad ieškovė Sutartį nutraukė dėl atsakovės kaltės, daro išvadą, jog ieškovė nėra atsakinga už atsakovės vykdant Sutartį iki jos nutraukimo patirtas 14 355,00 Eur išlaidas, todėl atsakovės reikalavimo šioje dalyje netenkina. Atskirai pažymi, kad atsakovė, nuolat užsiimdama analogiška izoliavimo veikla, privalėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai, kad putų poliuretano medžiaga, nutraukus Sutartį, būtų grąžinta atsakovei, tačiau atsakovės atstovas net nenuvyko į vietą išsiaiškinti, kur šiuo metu yra laikoma ši medžiaga, bet prašo medžiagos įsigijimo išlaidas priteisti iš ieškovės. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ši medžiaga buvo ir iki šiol laikoma netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant Sutarties 3.3 punkto reikalavimus.

Dėl reikalavimo priteisti 4 764,49 Eur nuostolių atlyginimą

Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad kiti atsakovės patirti nuostoliai dėl įrangos sugadinimo ir Sutarties nutraukimo sudaro 4 764,49 Eur sumą (darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis, išlaidų kompensavimas darbuotojams tarnybinės komandiruotės į Norvegiją metu, transporto nuoma, sugadintos įrangos defektavimas, remontas ir detalių keitimas ir kt.) (atsiliepimo, reg. 2018-03-02 DOK-7830, priedas).

Teismas aukščiau pasisakė, kad kaltinimai ieškovei dėl Sutarties 3.6 punkto pažeidimų yra nepagrįsti. Techninės ekspertizės akte ir atsakovės darbuotojų R. C., A. J., gamybos direktoriaus G. P. pranešimuose (atsiliepimo, reg. 2018-03-02 DOK-7830, priedai) nurodyta, kad Gusmer H20/35-GE PRO FP poliuretano putų mobilaus įrenginio valdymo plokštė buvo sugadinta, nes įrenginys buvo maitinamas be neutralaus (nulinio) laidininko ir įvyko maitinimas papildoma faze 400 V įtampa. Sutarties 3.6 punkte reikalavimo, kad jungiant elektros prietaisus prie elektros tinklo būtų neutralus (nulinis) laidininkas, nebuvo, todėl darytina išvada, kad ieškovė Sutarties 3.6 punkto reikalavimų nepažeidė. Todėl atsakovės reikalavimas dėl 4 764,49 Eur nuostolių atlyginimo laikytinas neįrodytu ir netenkinamas.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinas 438,69 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (((19 119,49+378,12)x3:100)x75:100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus.

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Bylą laimėjusios šalies naudai iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neturi viršyti Rekomendacijose numatytų dydžių, nebent teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (byla itin sudėtinga ir specifinė), nukryps nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir tinkamai tai motyvuos.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šioje byloje patyrė 8304,06 išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai bylos duomenys. Teismo nuomone, 8304,60 Eur ieškovės nurodyta atstovavimo išlaidų suma, atsižvelgiant į tai, kad pradinis ieškinys teisme gautas 2018 m. sausio 31 d., į bylos sudėtingumą, advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, atsižvelgiant į tai, kad ji neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, pateikta šių išlaidų detalizacija ir šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (CPK 178 straipsnis), yra protinga ir įrodyta, todėl ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas 57,68 proc. (prašė priteisti 33 802,11 Eur, priteistina suma – 19 497,61 Eur), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 4790,09 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (8304,60x57,68:100).

Kadangi atsakovės patikslintas priešieškinys netenkinamas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas sudaro 95,89 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas 57,68 proc., o atsakovės patikslintas priešieškinys atmetamas, teismas laiko, kad ieškovė laimėjo bylą 75 proc., atsakovė laimėjo bylą 25 proc., todėl iš ieškovės valstybei priteisiama 25 proc. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. 23,97 Eur, o iš atsakovės valstybei priteisiama 75 proc. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. 71,92 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurtė“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Jurtė“, juridinio asmens kodas 303243551, iš atsakovės UAB „Termosnaigė“ ir Ko, juridinio asmens kodas 150113254, 19 119,49 Eur (devyniolika tūkstančių vieną šimtą devyniolika eurų 49 ct ) negražinto avanso, 378,12 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 12 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 19 497, 61 Eur sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2018 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 438,69 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 69 ct) žyminio mokesčio ir 4790,09 (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų 09 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Termosnaigė“ ir Ko patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB “Jurtė”, juridinio asmens kodas 303243551, valstybei 23,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės UAB “Termosnaigė” ir Ko, juridinio asmens kodas 150113254, valstybei 71,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovės UAB „Termosnaigė“ ir Ko, juridinio asmens kodas 150113254, buveinės adresas – Gamyklos g. Alytus, turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimą įvykdžius, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.