Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį ieškovei A. R. dėl santuokos akto įrašo panaikinimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas A. P. (toliau – ir atsakovas) prašė (2025-01-10 DOK-4010) pakeisti 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytą laikiną išlaikymą vaikams ir nustatyti, jog iki bylos išnagrinėjimo iš tėvo (atsakovo) priteistinas nepilnametėms dukterims A. P., A. P. ir A. P. (toliau – ir nepilnametės dukros) laikinas išlaikymas po 100 Eur kiekvienai kas mėnesį, nustatant, jog lėšas skirtas nepilnamečių dukterų išlaikymui motina (ieškovė) valdo uzufrukto teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8.2 Akivaizdu, jog apeliantės interesai nėra pažeidžiami. Priešingai, apeliantei, kurios bendravimo laikas su vaikais panašus, kaip ir atsakovo, yra kompensuojamos jos išlaidos vaikams (jos nurodytas maistas, buities prekės, kita), tačiau atsakovui niekas šių išlaidų nekompensuoja, jis negauna ir paramos iš valstybės (vaiko pinigų), nors byloje yra nustatyta, jog apeliantė yra (duomenys neskelbtini) šalyje ir šalių turinės padėtis skiriasi ekstraordinariai. Nuo 2022 m. nagrinėjamoje civilinėje byloje pati apeliantė yra patvirtinusi, jog jos reali turto masė yra virš (duomenys neskelbtini) Eur, o pajamos sudaro per (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, todėl teismas vadovavosi aplinkybėmis, dėl kurių ginčo byloje nėra.

8.3 Visi kiti apeliantės teiginiai yra teoriniai ir deklaratyvūs, skunde niekaip neįrodoma, kad dėl pakeistos LAP nukentės vaikų interesai, priešingai – vaikų teisių skyrius pritarė atsakovo prašymui dėl LAP keitimo. Pažymėtina, jog neproporcingai apkrovus finansine našta atsakovą, jo galimybės tiesiogiai tenkinti vaikų poreikius prastėja, būtent šios aplinkybės ir yra potenciali grėsmė vaikų interesams vaikams gyvenant pas atsakovą (taigi pagrindas taikyti LAP). Šiomis aplinkybėmis motyvuodamas teismas priėmė teisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas nepilnamečiams vaikams reikalingo laikino išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus, paaiškinimus.

Dėl ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 164 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kai nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais iš esmės atitinka 50:50 principą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliantės teigimu, atsakovas nepagrindė mažesnių, nei minimali mėnesinė alga, išlaidų reikalaujančių vaikų poreikių, o siekis sumažinti išlaikymą negali būti pateisinamas aplinkybe dėl mokamo kredito ar deklaratyviu ir be jokių įrodymų pareiškimu, kad atsakovui reikia išlaikyti savo motiną. Teismas formaliai sumažino atsakovui tenkantį laikiną išlaikymą iki 164 Eur, neįvertinęs, kaip toks laikino išlaikymo sumažinimas paveiks nepilnamečių vaikų interesus. Iki sprendimo įsiteisėjimo abu tėvai turi užtikrinti minimalių vaikų poreikių patenkinimą, todėl atsakovas turėtų mokėti ne mažiau nei 327,45 Eur kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.

16. Byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymus jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis).

17. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

18. Pasisakant dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pažymėtina, jog laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti.

19. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

20. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo nustatęs laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priteisdamas iš atsakovo po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nustatant, jog lėšas skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovė valdo uzufrukto teise.

21. Atsakovas, prašydamas pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytą laikiną išlaikymo dydį be kita ko rėmėsi aplinkybe, kad teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. pakeitė laikinąją vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, kuri įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 11 d. Pagal šiuo metu galiojančią laikinąją bendravimo tvarką atsakovas lyginėmis savaitėmis bendrauja (gyvena) su vaikais antradieniais – ketvirtadieniais (3 dienas), o nelyginėmis savaitėmis – antradieniais ir nuo penktadienio iki sekmadienio (4 dienas). Taigi, nustatyta bendravimo tvarka iš esmės atitinka „50:50“ bendravimo tvarką.

22. Išvadą teikianti institucija nurodė (2025-01-28 DOK-11362), kad atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatytą atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendraavimo tvarką (lyginėmis savaitėmis nuo antradienio 18:30 val. iki ketvirtadienio 19:30 val.; nelyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 18.30 val. iki 20 val. bei nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.), Tarnybos Skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone nuomone, tikslinga pakeisti priteistą išlaikymo dydį, atitinkamai mažinant atsakovui priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ir iš skyrium gyvenančio tėvo priteisti tokio dydžio išlaikymą, kuris sudarytų galimybę tenkinti nekasdienius vaikų poreikius.

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi atmetė ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (dėl bendravimo tvarkos) pakeitimo.

24. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.).

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu yra patvirtinusi 2025 metais taikomą 1 038 Eur minimaliąją mėnesinę algą, kas atskaičius mokesčius sudaro 777,39 Eur. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Nuo 2025 m. išmoka vaikui – 122,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 72,10 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 194,60 Eur. Gausia šeima laikoma tokia šeima, kurioje auginami, globojami trys ir daugiau vaikų. Nagrinėjamu atveju šalys turi tris nepilnamečius vaikus, todėl kiekvienam vaikui kas mėnesį mokama 194,60 Eur išmoka, o ne 122,50 Eur kaip nurodė apeliantė. Ši išmokos suma taip pat yra aktuali ir vertinama vaiko poreikiams reikiamos/būtinos sumos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą.

26. Įvertinus tai, kad ieškovė vaiko poreikiams tenkinti papildomai turėtų gauti po 122,50 Eur kas mėnesį valstybės kiekvienam vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, bendra vaikui šiuo metu išlaikyti skirtina suma sudarytų 654,89 Eur (777,39 Eur -122,50 Eur), o vieno iš sutuoktinių – 327,45 Eur (654,89 Eur/2). Teismas priteisė išlaikymą po 164 Eur kiekvienam vaikui, taigi mažesnį nei orientacinis dydis.

27. Laikoma, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tuo tarpu mažesnis nei 1 MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

28. Šiuo atveju, nors orientacinis vaikui teiktinas abiejų tėvų išlaikymas per mėnesį sudarytų 654,89 Eur, tačiau kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai, įvairių aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikius (įvertinant, ar turi specialiųjų poreikių), kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, o, nagrinėjamu atveju, ir nustatytą vaikų su kiekvienu iš tėvų bendravimo tvarką bei jos intensyvumą. Nagrinėjamu atveju tuo laikotarpiu, kai vaikai būna su tėčiu, jie iš esmės su juo gyvena, todėl būtent jis tenkina kasdienius ir kitus būtinus vaikų poreikius.

29. Kadangi vaikai pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką su tėvais praleidžia iš esmės vienodai laiko (lygiavertis bendravimas), atitinkamai tas tėvas, su kuriuo vaikas gyvena, tą laiką patiria daugiau išlaidų, dengia maisto, drabužių, būsto ir kitas išlaidas, kurios objektyviai įskaičiuotinos į vaiko būtinųjų išlaidų apimtį. Tėvai bendraudami su vaiku pagal iš esmės 50:50 procentų laiko modelį didžiąja dalimi tenkina kasdienius būtinus vaiko poreikius, tačiau, kaip matyti ir galima suprasti iš šalių procesinių dokumentų, yra tam tikra apimtis vaikų poreikių, kurių tenkinimas, dengiant vaikų ugdymo įstaigų išlaidas, kitų būrelių ir užsiėmimų išlaidas ir kt. svarbius vaikų poreikius dengiami ieškovės ir tokiems poreikiams tenkinti išlaikymas turi būti priteisiamas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

30. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį (priteisė kiekvienam vaikui po 164 Eur, o buvo po 250 Eur) atsižvelgė į tai, kad vaikams būnant pas atsakovą pastarasis patiria kasdienių ir laisvalaikio išlaidų. Taikius vartotojų kainų indeksą (šiuo metu 2024 m. VKI – 102,10) atsakovo mokama suma kiekvienam vaikui kas mėnesį sudarys 315 Eur (308x102,10/100). Taip pat ieškovė kiekvienam vaikui gauna po 194,60 Eur valstybės mokamus vaiko pinigus. Kas iš viso sudaro kiekvienam vaikui po 509,60 Eur (194,60+315).

31. Apeliantė pateikė naujus įrodymus, kuriais remiantis laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2025 m. vasario 5 d. (per nepilnai 5 mėnesius) vaikų poreikiams apeliantė išleido 6 240,05 Eur. Taigi, apeliantė nurodė, jog tiesiogiai patyrė apie 1 248,01 Eur per mėn. išlaidų vaikų poreikiams tenkinti. 1 248,01 Eur dalinant tėvui ir motinai lygiomis dalimis, gautųsi taip, kad šalys turi padengti po 624 Eur šios sumos. Pagal 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytą laikiną išlaikymą atsakovui buvo nustatyta mokėti prašymo dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo dienai (su indeksavimu) kiekvienam vaikui po 308 Eur, kas trims vaikams sudaro 924 Eur. Iš to seka, kad ieškovės pateikti įrodymai apie patiriamas išlaidas vaikų poreikiams yra mažesnės nei nustatytas ir iš atsakovo priteistas laikino išlaikymo dydis 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi.

32. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo preliminariai įvertinti atsakovo turtinę padėtį, ypač atsakovo gaunamą 3 800 Eur atlyginimą, kas būtų leidę konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, atsakovas gauna 3 800 Eur atlyginimą, turi nekilnojamojo turto, santaupų, prabangų automobilį, akcijų, yra naudos gavėjas (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat yra nurodęs kad šalims pradėjus gyventi skyrium turėjo 300 000 Eur santaupų. Tikėtina, kad atsakovas santaupų turi ir daugiau, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas faktas, kad atsakovas dovanojimo sutartimi iš ieškovės gavo 500 000 Eur.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su šalių galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.

34. Apeliantės teigimu, teismas nemotyvavo savo išvadų, sumažindamas nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį; nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad teismas pakeičia 2022 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, tačiau turėjo būti nurodyta 2022 m. gegužės 26 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismo nutartyje padarytas rašymo apsirikimas taip pat nelaikytinas netinkamu nutarties motyvavimu.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galios. Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, turi teisę nustatyti kitokį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Be to, CPK nedraudžia šalims, pasikeitus faktinei situacijai, teikti prašymus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

37. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti nutarties, kuria priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.