- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2-25283-1097/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19329-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- E. K., M. K.
- Advokatai
- Marius Grucė, Irena Maksimova
- Kategorijos
- 2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
dalyvaujant ieškovo S. S., atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audata“, atstovei advokatei Irenai Maksimovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams E. K. ir M. K. dėl įnašo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. I. S. Semėnas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų E. K. ir M. K. solidariai 25 000 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad ginčo šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o prašoma priteisti suma – ieškovo įnašas pagal jam tekusią jungtinės veiklos dalį. Ieškovas teigė, kad su atsakovu E. K. yra pažįstamas daugiau kaip 20 metų, juos siejo tiek draugiški, tiek dalykiniai santykiai, abipusis pasitikėjimas. 2015 m. gruodžio mėnesį ieškovas pasiūlė atsakovui iš bankrutuojančios J. D. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) bankroto administratoriaus pirkti parduodamą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir du butus bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pardavus butą, (duomenys neskelbtini) buvo gautas 50 000 Lt pelnas, kurį šalys sutarė investuoti dvibučio namo, (duomenys neskelbtini)statybai pabaigti ir taip padidinti galimą pelną iš turto pardavimo. Tai buvo šalių susitarimas, kurį jos vadino projektu ir kurio tikslas buvo gauti pelną ir juo pasidalyti. Ieškovas nepamena, dėl kokių priežasčių 2016 m. vasario 22 d. atsakovas žemės sklypą su dvibučiu namu padovanojo savo motinai M. K., tačiau atsakovas patikino, jog tai nekeis susitarimo dėl jungtinės veiklos esmės. 2016 m. pradžioje atsakovas E. K. savo ranka surašė jungtinės veiklos planą patvirtinantį raštą, kuriame pažymėjo, jog į projektą jis investavo 225 000 Eur. Konkrečiai į namą, esantį Nemenčinės pl., Vilniuje, buvo investuota 50 000 Eur, kurie lygiomis dalimis priklausė ieškovui ir atsakovui. Buvo sutarta, kad, turtą pardavus, pelnas bus pasidalytas. 2017 m. pabaigoje kilo šalių nesutarimų; butai, esantys Nemenčinės pl., Vilniuje, buvo parduoti, tačiau ieškovas savo įnašo neatgavo, todėl ir prašo jį priteisti.
3. A. E. K. ir M. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylojimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodė, kad su ieškovu nėra dalyvavę jokiuose projektuose, kurių pagrindu būtų gaunamos pajamos ir pelnas. Ieškovui turint didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams, 2015 m. gegužės 20 d. atsakovas E. K., padėdamas ieškovui kaip senam pažįstamam, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš AS ,,Reverta“ atlygintinai perėmė reikalavimo teisę į ieškovą ir kitus solidariai atsakingus asmenis ir 2017 m. gegužės 24 d. perleido likusį turimą reikalavimą į ieškovą ir kitus solidariai atsakingus asmenis paties ieškovo nurodytam asmeniui, tokiu būdu atsisakydamas finansinių pretenzijų ieškovui. Tuo tarpu dvibutis namas, esantis Nemenčinės pl., buvo baigtas statyti ir parengtas pardavimui atsakovų lėšomis – 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutartimi atsakovė M. K. pasiskolino 150 000 Eur, kurie buvo skirti investicijai į namą. Ieškovas ketino prisidėti prie namo užbaigimo, tačiau persigalvojo, nustojo bendrauti su atsakovu ir jokie susitarimai su ieškovu taip ir nesudaryti.
4. Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimą ir rėmėsi ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovai nepaaiškina, kokiu tikslu pasirašė ieškovo pateiktą susitarimą dėl investicijų ir būsimo pelno pasidalijimo. Be to, šalių susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad visi dvibučio namo, esančio Nemenčinės pl., Vilniuje, statybos darbai buvo ieškovo ir atsakovo derinami. Šalys buvo pasirašiusios susitarimą dėl veikimo kartu, siekiant gauti pelną, kuriame pats atsakovas E. K. išdėstė esmines jungtinės veiklos sąlygas, o jas patvirtino ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas ir apsikeitimas dokumentais. A. M. K., pasirašydama susitarimą, suvokė esanti jungtinės veiklos dalyvė, nes jos įnašas buvo nuosavybės teise valdomo turto perdavimas, siekiant užbaigti statybos darbus, parduoti turtą, grąžinti investicijas ir pasidalyti pelnu.
Atsiliepimas
5. Atsakovai triplike prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimo išlaidų atlyginimą; rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad iš ieškovo teiginių nėra aišku, ar jo pateiktas raštelis yra jungtinę veiklą (jos planą) patvirtinantis raštas ar pati jungtinės veiklos sutartis. Atsakovai neigė, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, ir pažymėjo, kad ieškovo pateikto raštelio pats ieškovas net nėra pasirašęs, nenurodyta jo data. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų realiai investavęs 25 000 Eur, ir net neįrodinėjo, jog tokią sumą ginčo laikotarpiu turėjo. Iš tiesų šalių santykiai apsiribojo tik tuo, kad atsakovas E. K. vardan senos pažinties su ieškovu sutiko iš ieškovo kreditoriaus AS ,,Reverta“ išpirkti ieškovo skolą (virš 1 mln. Eur) tam, kad kreditorius neperimtų ieškovo turto. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas 2017 m. gegužės 24 d. perleido likusį turėtą 545 498,67 Eur reikalavimą į ieškovą ir kitus solidariai atsakingus asmenis paties ieškovo nurodytam asmeniui ir tokiu būdu atsisakė finansinių pretenzijų ieškovui. Atsakovas, perimdamas AS ,,Reverta“ reikalavimą, perėmė ir ieškovo bei J. D. turtą – butą, esantį (stuomenys neskelbtini) o dvibutis namas ieškovui niekada ir nepriklausė.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį patenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
7. Teismo posėdžio metu atsakovai prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovų 25 000 Eur kildina iš, ieškovo teigimu, šalis siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių. Atsakovai, prašydami atmesti ieškinio reikalavimus, nurodo, kad jokios jungtinės veiklos sutarties nepasirašė. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar šalių santykius galima kvalifikuoti jungtinės veiklos teisiniais santykiais.
9. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).
10. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma, o šių sutarties formos reikalavimų nesilaikymas sukelia teisinius padarinius – sutartis tampa negaliojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).
11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kadangi teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai teisiniai santykiai, šalių tarpusavio susitarimas dėl jungtinės veiklos vykdymo yra būtinas, siekiant tam tikrus teisinius santykius identifikuoti kaip jungtinės veiklos. Šalys turi susitarti dėl siekiamo bendro dalyvių tikslo, jų įnašų ir dalies jungtinėje veikloje, partnerių bendrosios nuosavybės ir jos tvarkymo, bendrų reikalų organizavimo ir sprendimo, bendrų išlaidų ir nuostolių bei jų paskirstymo tarp šalių, partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles, pelno paskirstymo ir partnerio dalies atidalijimo, jungtinės veiklos sutarties pabaigos. Nesant rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo, įrodinėjimas tampa apsunkintu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, ypač kai šalių pozicijos skiriasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).
12. Nagrinėjamu atveju bylos rašytinė medžiaga ir šalių paaiškinimai leidžia nustatyti tokias reikšmingas faktines aplinkybes ir jų chronologinę seką:
12.1. 2015 m. gegužės 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi AB ,,Reverta“ atlygintinai perleido E. K. savo turėtą 1 044 850,47 Eur finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka, ir 648,20 Eur trečios eilės reikalavimą į skolininkus S. S. (dabar S. S.), J. D. ir J. D. TŪB (t. 1, b. l. 59–64). Sutartyje nurodytos tokios jos prielaidos: pagal 2003 m. balandžio 3 d. kreditavimo sutartį Nr. BKS/89 su vėlesniais pakeitimais AB ,,Citadele“ bankas suteikė S. S. 167 545,12 Eur būsto kreditą. Kredito grąžinimas užtikrintas skolininkui priklausančio turto (duomenys neskelbtini) hipoteka ir J. D. TŪB laidavimu. Pagal 2007 m. kovo 29 d. kreditavimo sutartį Nr. KSV/169 su vėlesniais pakeitimais, AB ,,Citadele“ bankas suteikė S. S. 2 000 000 Lt veiklos kreditą. Kredito sutarties įvykdymas užtikrintas J. D. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) hipoteka ir J. D. TŪB laidavimu. Pagal 2008 m. liepos 1 d. kredito kortelės sutartį AB ,,Citadele“ bankas suteikė S. S. kreditinę kortelę. Kreditavimo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos. Kreditų portfelio perleidimo sutartimi AB ,,Citadele“ bankas perleido reikalavimo teises iš kreditavimo sutarčių AS ,,Parex banka“, o šis 2012 m. įregistravo naują pavadinimą AS ,,Reverta“. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi iškelta J. D. TŪB bankroto byla, kurioje patvirtintas 1 044 850,47 Eur dydžio finansinis AS ,,Reverta“ reikalavimas, užtikrintas hipoteka, ir 648,20 Eur dydžio trečios eilės reikalavimas.
12.2. 2015 m. gruodžio 30 d. įkeisto turto priėmimo–perdavimo aktu Nr. 15/12/30 bankrutavusios J. D. TŪB bankroto administratorius perdavė E. K. butą, (savininkas S. S.); butą ir žemės sklypą, (savininkė J. D.) (t. 1, b. l. 15-16). Nurodyta, kad hipotekos kreditoriaus E. K. 1 044 850,47 Eur kreditorinio reikalavimo grąžinimas užtikrintas turto perdavėjo bankrutavusios J. D. TŪB narių S. S. ir J. D. asmeninio turto hipoteka ir nurodytas turtas perduodamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn. Nurodyta perduodamo turto vertė – 500 000 Eur. 2016 m. sausio 20 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie įkeisto turto priėmimo–perdavimo akto Nr.15/12/30 hipotekos kreditoriui E. K. perduotas ir antras butas (t. 1, b. l. 17–18).
12.3. 2016 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartimi E. K. dovanojo M. K. du butus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8–14). 2016 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartimi E. K. dovanojo D. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 20–23).
12.4. 2016 m. vasario 22 d. įgaliojimu Nr. DA-1481 M. K. įgalioja S. S. parduoti butus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24, 19).
12.5. 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutartimi bylos duomenimis neidentifikuoti asmenys M. K. suteikė 150 000 Eur paskolą (t. 1, b. l. 69–73).
12.6. 2017 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi E. K., kuriam atstovavo S. S., už 1 Eur perleido visus savo turimus kreditorinius reikalavimus bankrutavusiai J. D. TŪB bylos duomenimis neidentifikuotam trečiajam asmeniui (t. 1, b. l. 65–67). Nurodyta, kad likęs nepadengtas ir perleidžiamas reikalavimas yra 545 498,67 Eur dydžio, o sutarties 4 punkte susitarta, kad skolininkų prievolė atsiskaityti su E. K. laikoma visiškai įvykdyta ir pastarasis neturės jokių pretenzijų.
13. Šiame kontekste ieškovas pateikia, jo teigimu 2016 m. pradžioje surašytą, dokumentą ,,Dėl žemės sklypo su dvibučiu namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta: ,,Į šį projektą mano įdėta 225 000 Eur, kuriuos aš turiu atsiimti iš pirmų dviejų parduotų butų. Į namo remontą bus dedama 50 000 Eur, kurie priklauso man ir S. S. lygiomis dalimis. Pritrūkus remontui pinigų investuosime lygiomis dalimis. Paimta paskola 50 000 Eur yra mano vardu ir už ją atsakingas tik aš. Parduodant pirmą butą pasižadu paskolą grąžinti. Gautą pelną dalinsime lygiomis dalimis“; ,,Susipažinau, sutinku“; pasirašo E. K., M. K., D. K. (t. 1, b. l. 7). Ieškovo tvirtinimu, tai yra šalių jungtinę veiklą, siekiant pelno pardavus butus, esančius Vilniuje, patvirtinantis įrodymas. Taip pat, grįsdamas teiginius dėl šalių jungtinės veiklos, ieškovas pateikia 2016-2017 m. susirašinėjimą el. paštu, iš kurio matyti, kad atsakovas E. K. su rangovais derina butų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos bei remonto darbus, medžiagas, kainas, sąmatas ir šią informaciją persiunčia taip pat ir ieškovui. Taip pat persiunčiamos ir M. K. išrašytos PVM sąskaitos faktūros už statybines medžiagas.
14. Tuo tarpu atsakovas E. K. nurodo, kad, siekdamas padėti didelius kreditorinius įsiskolinimus turėjusiam senam pažįstamam ieškovui, jis perėmė jo kreditorių reikalavimus, kurie buvo užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka. Jam, kaip kreditoriui, buvo perduotas hipoteka įkeistas skolininkų nekilnojamasis turtas, kuriuo atsakovas, kaip savininkas, turėjo teisę disponuoti ir, tą darydamas, perleido sūnui D. K. bei motinai M. K.. Pastaroji ėmė paskolą butams, esantiems Vilniuje, remontuoti, siekiant vėliau pelningai parduoti. Ieškovas, atsakovo teigimu, išreiškė norą taip pat dalyvauti bei prisidėti baigiant statyti šiuos butus, todėl buvo pasirašytas ieškovo pateiktas susitarimas – kaip ketinimas ateičiai. Tačiau šis ketinimas, atsakovo teigimu, nebuvo įgyvendintas. Nors atsakovas informuodavo ieškovą apie remonto darbų eigą bei kainas, pastarasis prie statybos ir remonto darbų neprisidėjo ir atsakovų pasirašytas planas ateičiai liko neįgyvendintas.
15. Taigi, šalys skirtingai vertina ieškovo pateiktą rašytinį dokumentą bei el. laiškus: ieškovo teigimu, tai patvirtina jungtinės veiklos buvimą, atsakovų teigimu – tai tebuvo neįgyvendinti ieškovo siekiai prisidėti.
16. Esant tokiai situacijai, ginčui išspręsti esminę reikšmę turi šalių rodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).
17. Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami šalių jungtinei veiklai pagrįsti, todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti buvus jungtinės veiklos teisinius santykius (CPK 185 straipsnis). Pirmiausia, ieškovo pateiktas rašytinis dokumentas, kurį ieškovas įvardija jungtinės veiklos sutartimi ar planu, neįrodo esminės šalių suderintos valios dėl bendro veiklos tikslo ir konkretaus susitarimo turinio. Iš pateikto dokumento matyti, kad jis nėra pasirašytas ieškovo, t. y. jį pasirašė tik atsakovai. Be to, dokumente nėra nurodyta jo pasirašymo data, o jis formuluojamas tekstą rašant pirmuoju asmeniu, kas, atsižvelgiant į trijų asmenų parašus ir prie jų įrašytas vienodas pastabas ,,susipažinau, sutinku“, neleidžia konkrečiai identifikuoti rašiusio pirmu asmeniu asmens ir apibrėžti susitariančiųjų rato. Lingvistinis šio dokumento teksto aiškinimas (tokios formuluotės kaip ,,bus dedama“, ,,investuosime“, ,,pasižadu“, ,,dalinsime“) taip pat patvirtina atsakovų dėstomą įvykių paaiškinimą, kad tai buvo tam tikras ketinimas, į ateitį nukreiptas planas, o ne konkretus susitarimas dėl esančios padėties. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo ir atsakovų turinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimą, kas yra vienas iš jungtinės veiklos sutarties požymių. Nėra įrodymų, kad ieškovo realiai perduotas lėšas ar turtą ginčo butų, t. y. nėra dokumentų, patvirtinančių jo nurodomo dydžio įnašo realų įmokėjimą (CPK 178, 185 straipsniai). Visas įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekstas leidžia pripažinti, kad šalys buvo pažįstamos, bendravo, planavo, tačiau to nepakanka konkrečiai jungtinės veiklos sutarčiai apibrėžti. Taip pat ir ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas el. laiškais neduoda pagrindo kitokiai išvadai, nes jis patvirtina atsakovo teiginius, kad informacija buvo persiunčiama ieškovui, nors visą butų remonto procesą organizavo atsakovai (rangovai susirašinėja ir informaciją siunčia atsakovui, sąskaitos išrašomos atsakovei, paskola suteikta taip pat atsakovei). Byloje nėra duomenų apie ieškovo atliktus aktyvius veiksmus prisidedant prie bendros veiklos. Tokio veikimo nepatvirtina ir pateiktas 2016 m. vasario 22 d. įgaliojimas Nr. DA-1481, kuriuo M. K. įgaliojo S. S. parduoti butus ir žemės sklypą, nes nėra duomenų, jog ieškovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus pagal šį įgaliojimą (CPK 185 straipsnis). Turint galvoje ilgamečius šalių tarpusavio santykius (kurių neneigia nei ieškovas, nei atsakovas) toks keitimasis informacija yra suprantamas, atsižvelgiant į išreikštus planus įtraukti ir ieškovą (kas matyti iš ieškovo pateikto rašto), tačiau, byloje nesant konkrečių bendros veiklos, įnašų, konkrečių veiksmų vykdant būtent jungtinę veiklą įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti buvus jungtinės veiklos sutartį. Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio sutarčiai įstatymas įtvirtina privalomą sandorio formą, kurios nesilaikant sutartis tampa negaliojančia (CK 6.969 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju dokumento, kurį būtų pasirašiusios visos šalys byloje nėra.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovas ir atsakovai būtų sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, taip pat nėra įrodymų apie ieškovo realiai įmokėtą prašomą priteisti įnašą ar perduotą atitinkamos vertės turtą, nėra duomenų apie realų aktyvų ieškovo dalyvavimą veikloje baigiant namo statybos darbus (ieškovas pateikiamo dokumento nepasirašė, susirašinėjimuose iš esmės nedalyvauja (tik yra informuojamas). Ieškovo pateiktas rašytinis dokumentas ir el. laiškai labiau patvirtina ir atitinka atsakovų dėstomą įvykių vertinimo poziciją. Dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, atsakovams iš ieškovo priteistinas jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 750 Eur už teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 74, 75, 100, 101, 118, 120). Šias išlaidas atsakovai prašo priteisti M. K., kuri ir sumokėjo už teiktą teisinę pagalbą 2019 m. liepos 18 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. spalio 3 d. mokėjimo pavedimais (t. 1, b. l. 58, 75, 99, 101, 118).
20. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovo S. S., atstovaujamo bankroto administratorės UAB ,,Audata“, ieškinį atsakovams E. K. ir M. K. dėl 25 000 Eur įnašo priteisimo.
Priteisti atsakovei M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo bankroto administratorės UAB ,,Audata“, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.