- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-983-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21120-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- R. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-725-752/2019, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-725-752/2019 2019 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės B. M. K. ieškovei R. M. priteisė 33 000,00 Eur avanso, 243,48 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso – 33 893,48 Eur, bei 567,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
2. Atsakovė B. M. K. pateikė teismui prašymą išdėstyti sprendimu už akių ieškovei priteistą sumą vienam šimtui mėnesių, kas mėnesį mokant po 130,25 Eur, bei atidėti valstybei priteistos sumos mokėjimą vieneriems metams.
3. Nurodė, kad dėl neteisėtų trečiojo asmens A. F. veiksmų neteko 12 000,00 Eur. Jos gaunamas pajamas sudaro tik senatvės pensija, vienintelis turtas – gyvenamasis namas, priklausantis bendros jungtinės nuosavybės teise jai su sutuoktiniu V. K., kuris teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu. Greitai realizuojamo turto atsakovė neturi, jos materialinė padėtis yra sunki.
Šalies argumentai
4. Ieškovė R. M. su atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo nesutiko. Nurodė, kad vien VSDFV pažyma neparodo tikros atsakovės turtinės padėties, be to, nėra pateikta duomenų apie atsakovės sutuoktinio gaunamas pajamas, kurios būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovei jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, atsakovė jame negyvena, todėl, manytina, kad atsakovė turi kitų finansinių galimybių sprendimui įvykdyti. Atsakovė siekia, kad sprendimas būtų vykdomas tik iš jos pensijos ir tai užtruktų ilgiau nei 8 metus, kas pažeistų ieškovės interesus.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo A. F. prašė atsakovės prašymo netenkinti, o trečiasis asmuo R. D. su atsakovės prašymu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovės B. M. K. prašymą tenkino iš dalies – išdėstė Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimu už akių iš atsakovės B. M. K. priteistos ir nesumokėtos 13 024,84 Eur sumos vykdymą, įpareigojant atsakovę B. M. K. sumokėti ieškovei R. M. nurodytą sumą per 10 mėnesių, pradedant mokėjimą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo, mokant po 1 302,48 Eur per mėnesį, o paskutinę įmoką sumokant 1 302,52 Eur; atidėjo valstybės naudai priteistos 567,37 Eur sumos (bylinėjimosi išlaidų) vykdymą vienerių metų terminui, terminą pradedant skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; nustatė, kad atsakovei B. M. K. ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluojant sumokėti bent vieną šioje nutartyje nurodytą įmoką, ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovės visos sumos sumokėjimo prieš nutartyje nurodytus terminus; kitoje dalyje prašymo netenkino.
7. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė dalį priteistos skolos ieškovei yra sumokėjusi, likęs skolos likutis – 13 024,84 Eur. Iš pateiktos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad atsakovė gauna 245,03 Eur senatvės pensiją. Tačiau, kaip nurodė trečiasis asmuo R. D., atsakovė kartu su neveiksniu sutuoktiniu gyvena pas ją, pragyvena iš sutuoktinio gaunamų pajamų, o savo gaunamas lėšas taupo bei prisideda prie tėvų išlaikymo, todėl atsakovė turi galimybę per trumpesnį laikotarpį sukaupti reikalingą piniginių lėšų kiekį atsiskaityti su ieškove. Kita vertus, sutiktina su atsakovės pozicija, kad, įvertinus jos gaunamas pajamas, ji neturi galimybės iš gaunamos senatvės pensijos iš karto grąžinti ieškovei likusią sprendimu priteistą sumą. Atsakovei kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas. Atsakovė galėtų šį nekilnojamąjį turtą parduoti ir atsiskaityti su ieškove, tačiau kadangi turtas priklauso ir neveiksniu pripažintam jos sutuoktiniui, pardavimas yra apsunkintas ir per trumpą laiką jo nepavyktų parduoti, nes šiuo atveju yra būtinas teismo leidimas. Kaip matyti iš trečiojo asmens R. D. paaiškinimų, nors šiuo metu atsakovė gyvena pas savo dukrą, tačiau nėra apsisprendusi turtą parduoti, pageidauja grįžti gyventi į savo gyvenamąjį namą. Be to, minėto nekilnojamojo turto vertė gerokai viršija likusios grąžinti priteistos skolos likutį, todėl nekilnojamojo turto pardavimas prieš atsakovės valią (priverstinis turto realizavimas vykdymo procese) neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, galimai pažeistų ir neveiksnaus asmens interesus. Atsakovės inicijuotas teisminis ginčas dėl jai priklausiusių lėšų pasisavinimo, nevertintinas kaip turintis reikšmę priteistos skolos mokėjimo išdėstymui. Nors atsakovė nurodė, kad teismui patenkinus jos trečiajam asmeniui A. F. pareikštą ieškinį, ji turės lėšų atsiskaityti su ieškove, tačiau bylos nagrinėjimas dar nėra prasidėjęs, jis gali užtrukti, be to, bylos iškėlimas dar nereiškia, kad bus priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas. Be to, net ir tuo atveju, jei atsakovės ieškinys A. F. būtų tenkinamas, gali užtrukti priteistų sumų išieškojimas. Akivaizdu, kad sieti nagrinėjamoje byloje priteistos skolos likučio mokėjimą su kitu teisminiu procesu būtų neprotinga ir neadekvačiai būtų pažeisti ieškovės lūkesčiai ir teisėti interesai.
8. Ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, nekilnojamojo turto neturi, butą nuomojasi, jos gaunamas pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis, kaip ir atsakovės, yra sunki, be to, ji yra atsakinga ir už nepilnamečiui vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymą. Ieškovės paaiškinimu, teismo sprendimu priteistos sumos likutis jai yra reikšmingas, nes šiomis lėšomis ji ketina įsigyti gyvenamąjį būstą. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji ketina gerinti savo ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas yra teisingos, nes iš išnagrinėtos bylos medžiagos nustatyta, kad ji ketino įsigyti gyvenamąjį būstą, dėl to ir buvo pervestos lėšos atsakovei, tačiau, atsakovei atsisakius sudaryti galutinę pirkimo – pardavimo sutartį ir negrąžinus sumokėto avanso, ieškovė prarado galimybę įgyvendinti savo ketinimus.
9. Sprendimu už akių priteistos skolos likutis išdėstytinas, tačiau visiškas atsakovės prašymo tenkinimas ir sprendimo vykdymo išdėstymas, atsakovei mokant kas mėnesį po 130,25 Eur, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovei neturint oficialių santaupų bei gaunant nurodyto dydžio pajamas, jai iš karto sumokėti sprendimu priteistą sumos likutį būtų sudėtinga. Atsakovei neišgalint įvykdyti teismo sprendimo ir vykdant priverstinį skolos išieškojimą, ieškovė taip pat neatgautų priteistos skolos per trumpesnį laikotarpį nei laikotarpis, kuriam sprendimo vykdymas išdėstytinas. Be to, priverstinis vykdymas sukeltų atsakovei nemažų papildomų išlaidų, kas pablogintų ir taip prastą atsakovės finansinę padėtį. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį ir ieškovės interesus, atsakovės prašymas tenkintinas dalinai. Nustatytas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų esmės bei išlaikys abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovė R. M. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atskirajame skunde teigia, kad teismas iš esmės pažeidė šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, bendruosius teisingumo ir sąžiningumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, taikant ir aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatas. Skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, joje nepilnai pasisakyta dėl ieškovės atsiliepime išdėstytų argumentų. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Vien atsakovės gaunamos pensijos dydis negalėjo būti pagrindas išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, VSDFV pažyma neparodo konkrečios atsakovės turtinės padėties. Atsakovei jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovė jame negyvena. Teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų apie piniginių lėšų likutį banko sąskaitose, turimas turtines teises, duomenų iš registrų, nevertino atsakovės sutuoktinio tikrosios turtinės padėties. Atsakovės sutuoktinio būklė neturėtų būti siejama su sprendimo vykdymu. Tai iš esmės pažeidžia ieškovės, kaip išieškotojos, teises ir teisėtus interesus, kuri neturi jokio gyvenamojo būsto, turėtas lėšas, skirtas būsto įsigijimui pervedė atsakovei. Ieškovės gaunamos pajamos taip pat nedidelės, ji išlaiko nepilnametį vaiką, tuo tarpu visi su sprendimo įvykdymu susiję nepatogumai perkeliami ieškovei. Atsakovė nesiekė kilusį ginčą išspręsti taikiai. Ir neįrodė CPK 284 straipsnyje nurodytų sąlygų sprendimo vykdymo išdėstymui. Jos prašyme nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas. Atsakovės ginčai su kitais asmenimis negali turėti įtakos šio sprendimo vykdymui. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė mokėtų net ir po 1 302,48 Eur kas mėnesį, todėl išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 10 mėnesių laikotarpiui nebuvo pagrindo. Atsakovė su ieškove neatsiskaito ilgą laiko tarpą. Sprendimo įvykdymo išdėstymas faktiškai sąlygoja ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Teismas išdėstydamas sprendimą nenurodė ir kaip mokamos priteistos palūkanos, todėl skundžiama teismo nutartimi teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neužtikrina teisėtų ieškovės interesų įgyvendinimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovė B. M. K. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį; paskirti trečiajam asmeniui A. F. 200,00 Eur piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti iš ieškovės R. M. 122,50 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.
12.1. Nurodė, kad nors tokia teismo nutartis neatitiko atsakovės lūkesčių, atsakovė nutarties apeliacine tvarka neskundė, nes net ir toks dalinis sprendimu priteistos sumos išdėstymas suteikė atsakovei vilčių sulaukti artimųjų pagalbos ir buvo pagrindu ieškoti kitų pajamų šaltinių, nei tik senatvės pensija. Atsakovė ėmėsi priemonių mažinti įsiskolinimą ir pradėjo nutartį vykdyti – 2019 m. kovo 25 d. atsakovė sumokėjo pirmąją įmoką. Šis turtas turi būti skaičiuojamas kartu su pajamomis. Kad ieškovės pajamos atitinka minimalaus darbo užmokesčio dydį, ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Už nepilnametį vaiką yra atsakingi abu tėvai, ne tik viena ieškovė. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad lėšos jos vaiko išlaikymui yra priteistos iš vaiko tėvo ir kad priverstinis vykdymas yra negalimas. Be to, ieškovė turi teisę į valstybės mokamus „vaiko pinigus“, kitas išmokas. Kitų pajamų, kaip tik senatvės pensija, atsakovė neturi, todėl priverstinis išieškojimas turėtų būti nukreiptas į nekilnojamąjį turtą, kuris atsakovei priklauso bendrąja jungtine nuosavybe su neveiksniu sutuoktiniu. Varžytynių būdu turtas dažniausiai parduodamas mažesne, nei tikra rinkos kaina, be to, prie išieškomos sumos ieškovei prisidėtų ir antstolio atlyginimas bei kitos vykdymo išlaidos. Vykdant teismo sprendimą tokiu būdu neišvengiamai būtų pažeistos ir neveiksnaus atsakovės sutuoktinio teisės.
12.2. Kadangi trečiasis asmuo A. F. buvo atsakovės atstovė sudarant sandorį su ieškove, ji procese dalyvauja kaip trečiasis asmuo atsakovės pusėje, todėl A. F. negali veikti prieš atsakovę, nepaisant blogų jų asmeninių santykių, ir kitų, su šia byla nesusijusių ginčų, sprendžiamų civilinio proceso tvarka. Iš trečiojo asmens A. F. atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, akivaizdžiai veikia prieš atsakovę, kurios pusėje ji dalyvauja byloje. Todėl trečiojo asmens atsiliepimo argumentai nevertintini.
13. Su atsiliepimu atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė – banko sąskaitos išrašą, mokėjimo nurodymą.
14. Trečiasis asmuo A. F. prašė atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai pageidauja išdėstyti likusios negrąžintos skolos dalį. Atsakovė skolos išdėstymui nurodė tik vieną pagrindą – savo mėnesio pajamas, todėl jos prašymas ir privalėjo būti vertinamas tik šio fakto pagrindu. 245,03 Eur mėnesio pajamos negalės užtikrinti teismo nutartyje nurodytos išdėstytos skolos grąžinimo. Atsakovė turi nekilnojamojo turto bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu ir asmeninės nuosavybės pagrindu, kurio vertė kelis kartus didesnė už prievolę, todėl gali įvykdyti prievolę iš karto. Jos neįgalus sutuoktinis, gaunantis apie 700,00 Eur pajamas, taip pat yra saistomas šios prievolės. Atsakovė daugiau kaip prieš metus yra pareiškusi, kad nebeparduos sutarto turto, todėl privalėjo numatyti, kad reikės grąžinti visą avansinę įmoką be jokių išlygų. Tarp šalių susiklostęs santykis negali būti ir toliau vertinamas kaip kreditavimo santykis, išdėstant mokėjimą periodiškai. Pirmiausiai turi būti vertinami ir ginami pažeisti ieškovės interesai ir aplinkybės, svarbios ieškovei, kaip nukentėjusiajai šaliai, o ne atsakovės.
15. Kitų atsiliepimų atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl naujų įrodymų
17. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju būtinybė atsakovei pateikti naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą ir mokėjimo nurodymą – atsirado siekiant atsikirsti į apeliantės argumentus. Ieškovė turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo esmės
18. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-725-752/2019 2019 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės B. M. K. ieškovei R. M. priteisė 33 000,00 Eur avanso, 243,48 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso – 33 893,48 Eur, bei 567,37 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
20. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas išdėstęs 2019 m. sausio 21 d. sprendimu už akių iš atsakovės priteistos ir nesumokėtos 13 024,84 Eur sumos vykdymą 11 mėnesių laikotarpiui iš esmės pažeidė šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, paneigė patį sprendimo privalomumo principą, prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo.
21. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
22. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
23. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo už akių išdėstymo klausimą, faktines bylos aplinkybes analizavo visais esminiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytais aspektais. Pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių turtinę padėtį ir atsižvelgė ne tik į prašymą išdėstyti sprendimą pateikusios atsakovės, bet ir į ieškovės interesus, juos įvertinęs šalių lygiateisiškumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kriterijais. Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantės argumentai dėl skundžiamos nutarties nepakankamo motyvavimo, teisiškai reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išsamiai išanalizuotos. Be to, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo motyvavimas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012).
24. Susipažinęs su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis riboja jos galimybes įvykdyti teismo sprendimą, o sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui.
25. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti, nagrinėjamu atveju vertino ne tik atsakovės gaunamos pensijos dydį, tačiau ir kitas jos galimybėms vykdyti sprendimą turinčias reikšmės aplinkybes. Nors atsakovė turi galimybę parduoti jai su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su ieškove, tačiau skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kadangi šis turtas priklauso ir atsakovės sutuoktiniui, kuris yra pripažintas neveiksniu, jo pardavimas yra apsunkintas. Parduodant neveiksniu pripažinto asmens turtą būtinas teismo leidimas (CK 3.244 str.), todėl per trumpą laiką jo parduoti nepavyktų. Be to, nustačius, jog atsakovei ieškovei dalį priteistos sumos jau yra grąžinusi, likusi nesumokėta skolos dalis – 13 024,84 Eur, o minėto nekilnojamojo turto vertė gerokai viršija likusios grąžinti pritiestos skolos sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis turto realizavimas vykdymo procese neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, galimai pažeistų ir neveiksnaus asmens interesus. Atsakovės pateiktas 2017 m. lapkričio 1 d. – 2019 d. balandžio 5 d. jos banko sąskaitos išrašas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės sprendimo vykdymo galimybių nepaneigia, priešingai – jis patvirtina konstatuotas aplinkybes, jog atsakovė oficialių santaupų neturi.
26. Pažymėtina, kad minėtas banko sąskaitos išrašas bei 2019 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas rodo, kad, nors Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, atsakovė pirmąją įmoką yra sumokėjusi.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės ir skundžiama nutartimi nustatytas ne ilgas sprendimo už akių vykdymo išdėstymo terminas – 11 mėnesių, sudaro pagrindą spręsti, jog toks sprendimo vykdymo išdėstymas nepaneigia paties sprendimo privalomumo, nepažeidžia ieškovės interesų ir teisėtų lūkesčių, kuo greičiau atgauti lėšas, bei atitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; (duomenys neskelbtini) v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
29. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su sprendimo vykdymo išdėstymu, ir sprendimo vykdymą atsakovei išdėstė pagrįstai., todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutarties dalį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl baudos trečiajam asmeniui skyrimo
30. Atsakovė B. M. K. atsiliepime prašo paskirti trečiajam asmeniui A. F. 200,00 Eur piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teigdama, kad ji negali veikti priešingai atsakovės, kurios pusėje dalyvavo byloje, interesams.
31. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
32. Pagrindinis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą. Bet koks priešingas šiam tikslui veiksmas prieštarauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto esmei. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys laisvai disponuoja savo procesinėmis teisėmis, o pagal CPK 47 straipsnio nuostatas trečiasis asmuo turi teisę pasirinkti, kurios šalies pusėje jis dalyvaus byloje.
33. Nagrinėjamu atveju, tiek iš atsiliepimo į ieškinį, tiek iš atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad trečiasis asmuo A. F. palaikė ieškovės poziciją, taigi, byloje dalyvauja ieškovės pusėje. Trečiojo asmens išreikšta neigiama nuostata dėl atsakovės pareikšto prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą tenkinimo negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, todėl tenkinti atsakovės prašymą dėl baudos trečiajam asmeniui A. F. paskyrimo nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 122,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu. Pažymėtina, kad prašoma priteisti suma, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (8.15 p.), todėl šio išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir atmetus ieškovės atskirąjį skundą priteistinos atsakovei (CPK 93 str.).
36. Be to, atskirąjį skundą atmetus iš ieškovės valstybei priteistinos 4,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei B. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 122,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,80 Eur (keturis eurus, aštuoniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šią sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.