Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu įpareigotas per bausmės laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. G. pripažintas kaltu pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 MGL (3000 (trijų tūkstančių)) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę, E. G. paskirta galutinė bausmė - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. G. per bausmės laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 60 MGL – 3000 (trijų tūkstančių) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. G. sulaikyme išbūtas laikas.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinta E. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinta E. G., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)rūmų raštinės ((duomenys neskelbtini)) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu E. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 3 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuota transporto priemonė automobilis BMW 530 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

E. G. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir prie jos nesiartinti bei su ja nebendrauti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paskirtas ir 2022 m. sausio 6 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui BMW 530 XD valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 2 d. apie 18 val. 00 min., bute, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sutuoktinės R. G. atžvilgiu, tai yra sudavė ne mažiau kaip keturis kartus metaline grandinėle nukentėjusiajai R. G. per dešinę ranką, dešinį petį, dešinę šlaunį, pilvą, padarydamas nukentėjusiajai R. G. odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, pilve ir krūtinėje ir taip nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą.

2. E. G. nuteistas ir už tai, kad 2021 m. kovo 2 d., 18 val. 34 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kuriais draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę automobilį BMW 530 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kliudė iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuojantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą P. M. ir pasišalino iš įvykio vietos. 2021 m. kovo 2 d. apie 18 val. 59 min. policijos pareigūnams suradus E. G. (duomenys neskelbtini) r. sav., apie 19 val. 30 min. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde ginčijama E. G. kaltė dėl BK 281-1 straipsnio 1 dalies, prašo jį išteisinti nesant neginčijamų kaltės įrodymų, taip pat nesutinkama su paskirta bausme už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą, bei prašoma taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir šioje dalyje bylą nutraukti. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 281-1 straipsnio 1 dalies

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ginčija įrodymų vertinimą.

9. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nusprendė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog E. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors apeliaciniu skundu su apylinkės teismo išvadomis nesutinkama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais sutikti negali. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis ir pateikiamas kitoks surinktų bei ištirtų įrodymų vertinimas, negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį bei padaryti priešingas išvadas.

11. E. G. neneigia, kad sulaikymo metu jis buvo neblaivus, tačiau tvirtina, kad transporto priemonės jis nevairavo, ir byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jį atlikus kaltinime nurodytus veiksmus. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nuosekliais jo parodymais, kad po konflikto su sutuoktine, jis sutiko V. P. ir jo paprašė jį kur nors nuvežti. Kuomet V. P. jį vežė, E. G. nejautė ir nematė, kad automobilis būtų atsitrenkęs į kokį nors kitą automobilį. Kai prie garažų atvyko policijos pareigūnai ir teiravosi, kas vairavo jo automobilį, šių aplinkybių pareigūnams iš karto nenurodė, nes nemanė, jog atvykimo iki garažų aplinkybės kaip nors susijusios su įvykusiu konfliktu tarp jo ir žmonos. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadoms, jog E. G. kaltė visiškai įrodyta teisme ištirtais įrodymais, ir apelianto išdėstytą versiją vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.

15. Tai, kad P. M. atpažino asmenį, vairavusį į jį atsitrenkusį automobilį, patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Vaizdo įraše (failas 2021_0302_195729_008.MP4 yra 272 MB dydžio), užfiksuota, kaip vyras aiškina policijos pareigūnams, kaip įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis. Asmuo patvirtina, kad matė, kas vairavo automobilį, kai į jį atsirėmė kitas automobilis, to automobilio vairuotojo veidas buvo gal 2 metrų atstumu. Policijos pareigūnai fiksuoja automobilio apgadinimus. Apžiūrimo automobilio vairuotojas kalbasi su policijos pareigūnais, apie asmenį, kuris į jį atsitrenkė. Vadina jį E., klausia, ar jo mama dar dirba. Vaizdo įraše (failas 2021_0302_202225_013.MP4 yra 268 MB dydžio) užfiksuota, kad policijos pareigūnas tarnybiniame automobilyje rašo asmens paaiškinimą apie tai, kaip įvyko eismo įvykį. Asmuo nurodo, kad už minėto automobilio vairo sėdėjo jam iš matymo pažįstamas žmogus, kurio vardas E. Jis matė, kad E. yra apsvaigęs. Skunde E. G. nurodo, kad tarp jo ir liudytojo P. M. anksčiau yra buvę tarpusavio konfliktų, ir ši aplinkybė pagrįstai leidžia teigti, kad liudytojas turi pagrindą jį apkalbėti. Toks teiginys yra deklaratyvus, kadangi byloje nėra nustatyta jokių apelianto ir liudytojo P. M. konfliktinius santykius patvirtinančių aplinkybių. Liudytojas nurodė, kad E. G. yra anksčiau matęs ir žinojo jį, nes jo motina dirbo policijoje, kaip ir liudytojas, tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad P. M. būtų suinteresuotas bylos baigtini ir nurodytų neteisingas, E. G. kaltinančias aplinkybes.

17. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta skundo teiginius dėl netinkamai vertintų nuoseklių liudytojo V. P. parodymų. Šis liudytojas palaikė nuteistojo E. G. versiją, kad jis pastarąjį, nuteistajam priklausančiu automobiliu BMW nuvežė į S.gatvę. Jo parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinami kritiškai, kaip noras padėti kaltinamajam E. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad išanalizavus liudytojo V. P. parodymus, matyti, jog jie yra priderinti prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, taip siekiant įtikinti teismą jų teisingumu, tačiau šio liudytojo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms. Liudytojas V. P. paaiškino, kad 2021 m. kovo 2 d. vakare, apie 18.00 val. prie kaltinamojo namų atsidūrė atsitiktinai, vaikščiodamas po (duomenys neskelbtini)miestą, nes namuose nerado draugo G. Š., tačiau iš pastarojo liudytojo parodymų matyti, kad nors jis ir pažįsta V. P., nes kartu su juo dirbo, kai V. P. gyveno (duomenys neskelbtini)mieste, tačiau nurodė, kad 2021 metais V. P. išvyko iš (duomenys neskelbtini)miesto ir nepamena tokio atvejo, kad po gyvenamosios vietos pakeitimo V. P. būtų atvykęs pas jį į namus. Apie savo atvykimą 2021 m. kovo 2 d. į jo namus V. P. jam nėra pasakojęs. V. P. pažįsta ir jo brolį gyvenantį (duomenys neskelbtini), tačiau brolis jam niekada nėra sakęs, kad 2021 m. kovo 2 d. V. P. būtų lankęsis jo namuose. Mobilaus telefono pokalbių išklotinių analizė patvirtina, kad V. P. priklausantis telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. kovo 2 d. 17.00 val. iki 2021 m. kovo 2 d. 24.00 val. veikė (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime ir juo buvo intensyviai naudojamasi. V. P. šią neginčijamą aplinkybę paaiškino tuo, kad tą dieną mobilaus ryšio telefoną jis paliko namuose.

18. Liudytojo V. P. parodymų nepatikimumą patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. V. P. parodė, kad vairuodamas E. G. priklausantį automobilį BMW, jis nejautė, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį, o apie tai, kad važiuodamas juo apgadino kitą automobilį, jis sužinojo tik po keleto dienų iš kaltinamojo. Tačiau, kaip paaiškino liudytojas P. M., kurio parodymais, kaip minėta, nėra pagrindo netikėti, į jo automobilį atsitrenkęs automobilis BMW nesustojo ir nuvažiavo toliau (duomenys neskelbtini) gatve. P. M. teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė ir nurodė tikslesnes automobilių susidūrimo aplinkybes, dėl ko patvirtino jo pagarsintus parodymus, apie tai, kad automobilio BMW vairuotojas nepristabdęs, sukdamas atsitrenkė savo automobilio priekine kaire puse į jo automobilio kairį šoną, tada to automobilio vairuotojas padidino greitį, savo automobiliu pastūmė jo automobilį truputį į šoną ir nuvažiavo. Kolegijos vertinimu, neįtikima, jog sankryžoje automobiliui priekine kaire puse, t. y. vairuotojo puse atsitrenkus į kitą automobilį, o po to jį dar pastūmus, vairuotojas, nors ir mažai patyręs, galėtų tokio susidūrimo nejausti ir nepastebėti.

19. Apeliantas skunde teigia, kad teismas be pagrindo netikėjo nuosekliais jo parodymais, kad jo automobilį vairavo ne jis, o V. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenų visumą, pagrįstai E. G. pateiktą įvykių versiją vertino kritiškai, kaip neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių, kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

20. Pirmosios instancijos teisme E. G. teigė, kad jį nuo namų iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių garažų jam priklausančiu automobiliu nuvežė V. P. ir savo parodymų patikimumą grindė šio liudytojo parodymais, kurie patvirtina jo versiją. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodymai kito. Nors jis nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę vairavus neblaiviam ir sukėlus autoįvykį, neigė, tačiau 2021-03-03 apklaustas įtariamuoju apie jį vežusį V. P. nieko nepaaiškino. Nurodė, kad automobilio nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė, tačiau kaip jis atsidūrė prie garažų (duomenys neskelbtini) gatvėje, paaiškinti negalėjo. Apklaustas papildomai 2021-04-30 E. G. nurodė, jog pirmosios apklausos metu žinojo, kad jo automobilį vairavo V. P., tačiau nenorėjo pareigūnams apie jį sakyti ir į tai „velti“. Iš vaizdo įraše (failas 2021_0302_190000_003.MP4) užfiksuotų duomenų matyti, kad policijos pareigūnė paklausia E. G., kas vairavo jo bei jo žmonos automobilį. E. G. pradžioje atsako: „Nieks“, po to – „Nežinau“. Pareigūnei teigiant, kad automobilį vairavo jis, E. G. tai neigia. Policijos pareigūnui E. G. paklausus, kai jis čia atsirado, pastarasis atsako, kad stovi čia nuo vakar.

21. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė I. L., kuri atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, parodė, kad 2021 m. kovo 19 d. į jos mobilųjį telefoną paskambino E. G. ir pasakė, kad atsirado žmogus, kuris „apsiima“ eismo įvykį ir kuris jį nuvežė prie garažų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jai E. G. paklausus, kas tai per žmogus, kaltinamasis atsakyti negalėjo ir pasakė, kad paklaus ir perskambins. Perskambinęs E. G. pasakė, kad tas žmogus yra V. P. ir prašė kuo greičiau apklausti liudytoją, bei grąžinti sulaikytą automobilį bei jo vairuotojo pažymėjimą. Taip pat I. L. paaiškino, kad ji keletą kartų apklausė įtariamąjį E. G., kuris pirmoje apklausoje negalėjo paaiškinti, kaip jis su jam priklausančiu automobilių atsidūrė (duomenys neskelbtini) gatvėje, sakė, kad gal žmona, gal draugas jį atvežė. Kitoje apklausoje sakė, kad automobilį vairavo V. P.. Šių duomenų visumos analizė leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog 2021-03-02 sulaikymo ir 20212-03-03 pirmosios apklausos dėl eismo įvykio metu E. G. neigė savo kaltę, nes siekė išvengti atsakomybės ir neprarasti teisės vairuoti, nes jam buvo konstatuotas neblaivumas, tačiau dar neturėjo argumentuoto paaiškinimo ir jį pateisinančių duomenų ar faktų dėl policijos nustatytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. O 2021-03-19 jis paskambinęs tyrėjai pranešė, kad atsirado žmogus, kuris prisiims atsakomybę už jį ir 2021-04-30 papildomai apklaustas įtariamuoju E. G. jau nurodė naujas aplinkybes, apie jo automobilį vairavusį asmenį – V. P.. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir 2021-03-24 liudytoju apklaustas V. P.

22. Skunde apeliantas teigia kategoriškai nesutinkantis su liudytojos I. L. paaiškinimais, kad jis paskambino jai ir pasakė dėl jo pažeidimus „apsiimančio“ žmogaus, nes niekas jų nepatvirtina, be to, ji jų pokalbio detalės gali interpretuoti savaip dėl subjektyvių priežasčių – jos pačios atlikto ikiteisminio tyrimo. Šie skundo teiginiai nepagrįsti. Aplinkybė, kad I. L. šioje byloje vykdė ikiteisminį tyrimą, neduoda pagrindo laikyti ją šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, nes byloje nėra duomenų, kad ji asmeniškai pažinojo E. G., turėjo su juo konfliktų, dėl ko buvo pagrindas jam pakenkti. I. L. apie tai, kad E. G. jai paskambino ir nurodė, jog atsirado žmogus, kuris „apsiima“ eismo įvykį ir kuris jį nuvežė prie garažų, nuosekliai nurodė savo tarnybiniame pranešime ir teisme apklausta liudytoja. Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, jų visuma patvirtina liudytojos I. L. parodymus ir kartu sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, patvirtinančią ikiteisminio tyrimo eigoje atsiradusį asmenį, kuris prisipažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavęs apelianto automobilį.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas analizuoja inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus, teigdamas, jog vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje ir buvo padaryta. Gynybai kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, teismui negali būti pagrindu netikėti surinktų ir aukščiau ištirtų įrodymų visetu, kurie patvirtina E. G. kaltę. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ir nuteistojo veika pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

24. Apeliaciniame skunde E. G. prašo dėl BK 140 straipsnio 2 dalies, jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Toks prašymas gynybos buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame apie BK 38 straipsnio nuostatų taikymą teismas pasisakė ir padarė motyvuotas išvadas, kad nėra pagrindo E. G. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas.

25. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-273-788/2020).

26. Spręsdamas BK 38 straipsnio taikymo E. G. klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, ji žalos atlyginimo nereikalauja. Skunde apeliantas teigia, kad šio instituto taikymas nėra negalimas vien dėl to, kad toje pačioje baudžiamojoje byloje jam buvo inkriminuojama kita nusikalstama veika. Atsakant į šį teiginį teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinęs visumą BK 38 straipsnio taikymui reikšmingų aplinkybių apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos vienos iš būtinų sąlygų – pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, teismas nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų ne dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, ir šią aplinkybę vertino ne kaip esminę, trukdančią taikyti aptariamas įstatymo nuostatas, o kaip asmenį charakterizuojančius duomenis.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, E. G. padarė būdamas neteistas, tačiau po šios nusikalstamos veikos padarymo tą pačią dieną padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl kurio padarymo kaltę neigia. E. G. ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, pažeidimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, alkoholio vartojimu. Šiuo metu turi penkias galiojančias administracines nuobaudas. Pažymėtina, kad ir pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, E. G. padarė du administracinius nusižengimus, už kuriuos jis buvo nubaustas. Kaip minėta, šioje byloje jis pripažintas kaltu už dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viena jų, dėl kurios kaltės nepripažino, susijusi su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir šiuo pagrindu atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusioji ir kaltininkas susitaikė, neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad vienos iš būtinų sąlygų nėra, t. y. nėra pagrindo manyti, kad E. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo E. G. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.