Panevėžio apylinkės teismo nutartis, eA2-10785-1103/2022

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-27
Bylos Nr.: eA2-10785-1103/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-07104-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Monika Mockutė
Pareiškėjas: S. K., K. V.
Suinteresuotas asmuo: K. V., Z. V., AB „SEB bankas“, AB „Šiaulių bankas“, Luminor Bank AS

Kategorijos

3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

Civilinė byla Nr. eA2-10785-1103/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07104-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.3.4.3. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. prašymą suinteresuotiems asmenims K. V., Z. V., AB „SEB bankas“, AB „Šiaulių bankas“, Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų K. V. ir S. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas, prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo (jeigu teismas laikytų jį esant praleistą); atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baigtą įsiteisėjusiu galutiniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu dalyje dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo (neatnaujinant proceso dalyje dėl santuokos nutraukimo), kurioje sutuoktiniai S. K. ir K. V., inter alia, sutarties 9, 10, 11, 12 punktais susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo; panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjų S. K. ir K. V. 2019 m. gegužės 13 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.53 straipsnio 4 dalimi, pasiūlyti pareiškėjams S. K. ir K. V. pateikti teismui tvirtinti viešajai tvarkai neprieštaraujančią ir nei vieno iš sutuoktinių teisių bei teisėtų interesų nepažeidžiančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktu, civilinę bylą sustabdyti, iki bus pateikta įstatymui neprieštaraujanti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; priteisti iš K. V. S. K. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Prašyme nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. teismo sprendimas toje dalyje, kurioje buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams pobūdžio ir dėl šių prievolių vykdymo yra neteisėtas, pažeidžiantis imperatyviąsias materialinės teisės normas, o taip pat ir procesinės teisės normas, todėl laikytinas neteisėtu ir toje dalyje turi būti panaikintas. S. K. yra sudaręs santuoką, todėl atnaujinti santuokos nutraukimo bylą prašo tik sprendimo dalyje, kuri susijusi su (buvusių) sutuoktinių kreditoriais, t. y. dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir dėl prievolių vykdymo. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų pagrindais.

3. Teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtintos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeidžia vieno iš sutuoktinių – S. K. teises ir teisėtus interesus. Teismas patvirtino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurios buvo suformuluotos taip, kad teismo sprendimas negali būti įvykdytas, o tai draudžia įstatymas. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys dokumentai patvirtina, jog vieną iš prievolių SEB bankui, t. y. prievolę pagal 2006 m. liepos 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2006 m. kredito sutartis) įvykdė ne sutuoktiniai (t. y. ne kredito sutarties šalys ir ne laiduotojai), bet su kreditavimo sutartimi visiškai nesusijęs K. V. tėvas Z. V., kuris už sutuoktinius sumokėjo bankui 18 000 Eur. 2006 m. kredito sutarties pagrindu suteiktas kreditas buvo tikslinis, t. y. skirtas įsigyti butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). 2009 m. vasario 12 d. santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis patvirtina, kad S. K. ir K. V. susitarė, jog minėtas butas asmenine nuosavybės teise atitenka K. V.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė Buto rinkos vertė – 50 393,88 Eur (butas) ir 2 880,85 Eur (dalis palėpės). Ta pačia sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi S. K. atiteko 34 paprastosios vardinės UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, kurių vertė – po 28,96 Eur kiekviena ir 14 481,00 Eur piniginė kompensacija. Niekuomet nebuvo ir šiuo metu nėra ginčo dėl to, kad Butas, kurio įsigijimui buvo imtas kreditas iš SEB banko pagal 2006 m. liepos 28 d. kreditavimo sutartį, santuokos nutraukimo metu buvo asmeninė K. V. nuosavybė, o kreditas buvo imtas būtent šiam Butui. 2019 m. vasario 26 d. parengiamajame teismo posėdyje K. V. patvirtino, kad tėvas Z. V. padengė solidarią (prieš banką) prievolę, ir kad ši prievolė prieš tėvą bus jos asmeninė prievolė, ji viena šią prievolę „prisiima“, nurodė, kad pateiks teismui visus dokumentus dėl kredito sutarties įvykdymo. Tačiau šie dokumentai nustatytu terminu teismui pateikti nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

5. (Duomenys neskelbtini) mirė S. K. motina I. K.. Į 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdį ieškovas atvyko ypatingai sunkios psichologinės būsenos, sukrėstas, praėjus porai dienų po motinos laidotuvių. Šio posėdžio metu atsakovės K. V. prašymu į bylą trečiuoju asmeniu (kreditoriumi) buvo įtrauktas K. V. tėvas Z. V., dėl 18 000 Eur dydžio piniginės prievolės bankui SEB įvykdymo pagal 2006 m. kreditavimo sutartį. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutuoktinių prievolės šiam kreditoriui pobūdžio ir vykdymo: S. K. teigė, kad prievolės Z. V. jis neprivalo vykdyti, nes šis kreditorius – atsakovės K. V. tėvas – sumokėjo paskolą už savo dukrą ir už dukros asmeninį turtą, kurio įsigijimui ir buvo imta paskola. K. V. neneigė šių faktų, tačiau kilo ginčas dėl to ar Z. V. įvykdė prievolę su S. K. žinia ir jo sutikimu, ar be tokio sutikimo. K. V. ir šio posėdžio metu patvirtino, kad 18 000 Eur prievolę tėvui įvykdys ji viena pati. Teismo posėdyje buvo padaryta pertrauka, po kurios gauta pasirašyta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas atliko minimalų sutarties sąlygų vertinimą. Vertindamas sutarties sąlygas dėl prievolių kreditoriams vykdymo, teismas nurodė, jog pagal sutartį prievolė Z. V. bus solidari, tačiau šią prievolę įvykdys K. V.. Sutuoktinių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas patvirtino posėdžio metu, į sprendimą įtraukdamas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 p. numatytą sąlygą: „Prievolės kreditoriui Z. V. šalims liks solidarios, tačiau už jas mokės K. V.“. Sutuoktiniai neturėjo jokių galimybių gerai apgalvoti, apsvarstyti visų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, o pareiškėjas S. K., be to, buvo sugniuždytas, psichologiškai palūžęs, gedėjo dėl ką tik palaidotos savo motinos. Be to, teismo posėdžių metu buvo naudojamas didelis psichologinis spaudimas, teismo tikslo siekimas – sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepakankamai tikrinant sutarties teisėtumą ir atitiktį įstatymui. Itin trumpas laikas apgalvoti sutarties sąlygas sutrukdė teisiškai įvertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitikimą įstatymams; patikrinti ar sutartis nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, kas paaiškėjo tik pradėjus vykdyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

6. Teismas tvirtindamas sutartį, nesilaikė pareigos patikrinti, ar sutartis neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai, gerai moralei, ar sutartis nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Turi būti nustatytas kiekvienos prievolės dydis santuokos nutraukimo metu. Sutuoktinių sutartyje nėra nurodytos konkrečios prievolės, pagal kurias kreditoriams atsakingi sutuoktiniai, o tai daro sutartį neteisėta, nes tokios sutarties neįmanoma įvykdyti, pagal tokį sutarties tekstą neįmanoma patikrinti, kokio dydžio prievoles privalės vykdyti sutuoktiniai bendrai ir/ar asmeniškai. Pareiškėjas nežinodamas, kokios konkrečiai prievolės slepiasi už teiginio „...prievolės kreditoriui Z. V. šalims liks solidarios...“, negalėjo žinoti, kokias pasekmes jam sukels tokia sutartis ir jos vykdymas/nevykdymas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ir nepareikalavo į sutartį įrašyti ne tik konkrečių sutuoktinių prievolių, bet ir nei vienos iš sutuoktinių prievolės dydžio, be to, teismas visiškai netikrino, ar prievolės egzistuoja, nes sutarties 9 punktas prieštarauja sutarties 12 punktui: į sutarties 9 įrašyta prievolė SEB bankui pagal 2006 m. liepos 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, tuo tarpu Z. V. tvirtino būtent šią prievolę įvykdęs. Į bylą pateikto Z. V. 18 000 Eur atlikto mokėjimo paskirtis „Apmokėjimas pagal SEB banko 2015 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) pranešimą K. V. dėl buto esančio (duomenys neskelbtini), kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžintos paskolos. Skola pervedama į tarpinę sąskaitą, kadangi K. paskolos sąskaitos numerio nepateikė“ patvirtina skolų sutapimą. Teismas privalėjo patikrinti, ar Z. V. už solidarius skolininkus įvykdžius prievolę bankui, neturint tokios pareigos nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį, be skolininkų sutikimo S. K. ir K. V. tapo solidariais Z. V. skolininkais, ar tai tapo asmenine vieno iš skolininkų prievole, ar daline abiejų skolininkų prievole. S. K. niekuomet dėl šios prievolės įvykdymo su Z. V. nesudarė jokios sutarties. Nėra pagrindo, dėl ko S. K. būtų tapęs Z. V. solidariu skolininku drauge su K. V.. Prievolė SEB bankui pagal 2006 m. liepos 28 d. kredito sutartį atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių – K. V. – interesais. CK 6.9 straipsnio 5 dalies nuostatos nurodo jeigu prievolė atsiranda išimtinai vieno iš bendraskolių interesais, šiuo atveju K. V., tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams, šiuo atveju S. K., už visą skolą. Z. V. nėra gavęs atsakovo sutikimo dėl 18 000 Eur sumokėjimo už K. V. ir S. K.. Tokiu būdu Z. V., įvykdęs išimtinai tik K. V. interesais ir jos naudai sudarytą sandorį įgijo reikalavimo teises tik į K. V., nes neįrodė buvus kitokį susitarimą su S. K.. Įstatymo reikalavimo patikrinti sutuoktinių sutarties atitiktį įstatymo reikalavimams pažeidimas yra esminis, reikšmingas ir sukėlė pareiškėjui ypač sunkias pasekmes.

7. Kadangi sutartyje buvo nustatyta, kad 18 000 Eur dydžio prievolę kreditoriui Z. V. pagal teismo patvirtintos sutarties 12 punktą įvykdys jo dukra K. V., pareiškėjas, būdamas pakankamai sąžininga, atidi, apdairi ir rūpestinga bylos šalis, tikėjosi to iš kitos bylos šalies. Abu pareiškėjai yra kvalifikuoti teisininkai, taigi turėjo suprasti, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visiems ir vykdytinas taip, kaip yra nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurioje dėl Z. V. prievolės nurodoma, jog ją įvykdys K. V.. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu K. V. asmeninės nuosavybės teise valdė butą (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 14 d. K. V. pardavė minėtą butą už 51 000 Eur, tačiau neatsiskaitė su savo tėvu Z. V., kuris už ją sumokėjo banko paskolą Buto įgijimui. Z. V. skolos iš savo dukros nereikalavo.

8. 2020 m. vasario 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje trečiasis asmuo Z. V. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašė iš K. V. ir S. K. solidariai priteisti 18 000 Eur skolą ir palūkanas. Reikšdamas savarankišką reikalavimą Z. V. pareikalavo įvykdyti 18 000 Eur dydžio prievolę, kurią jis įvykdė bankui SEB už solidarius banko skolininkus K. V. ir S. K. pagal 2006 m. liepos 28 d. kreditavimo sutartį, kuri buvo sudaryta dėl K. V. asmeninės naudos. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu Z. V. savarankiškas reikalavimas buvo patenkintas visiškai, teismas priteisė solidariai iš K. V. ir S. K. 18 000 Eur skolą bei palūkanas. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sprendimui įsiteisėjus, tampa privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

9. Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti su turtinėmis teisėmis susijusius klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007). Kai teismas nevykdo šios pareigos, laikoma, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir tai yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punkte įrašyta sąlyga yra ne tik neaiški, bet ir prieštaringa, dviprasmiška: pirmiausia, neaiškios, nenustatytos kilmės prievolėms naudojamas žodis „solidarios“ ir tai reikštų prievolių bendrumą, antra, pareiga įvykdyti 12 punkte numatytas prievoles nustatyta K. V.. Jeigu teismas būtų patikrinęs sutarties 12 punkto atitikimą įstatymui, sutuoktinių valiai ir teisinį bei faktinį pagrindą, neabejotinai būtų nustatęs, jog nėra ir nebuvo pagrindo atsirasti solidariai abiejų sutuoktinių prievolei iš kitos – solidarios – prievolės bankui įvykdymo. Solidari sutuoktinių atsakomybė bankui visiškai nereiškia, kad savaime solidaria tampa skolininkų prievolė prieš naują kreditorių, kai solidarią prievolę įvykdo asmuo be įstatyme numatyto pagrindo ir be solidaraus skolininko valios, leidimo, sutikimo. Tokiu būdu 2019 m. gegužės 13 d. sutartis neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų, grubiai pažeidė vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus.

10. Proceso atnaujinimo pagrindą sudaro ir CPK 366 straipsnio 2 punktas. Pareiškėjui sprendimo priėmimo ir sutarties tvirtinimo metu nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad buvusi sutuoktinė K. V. neketina vykdyti sutarties 12 punkto. Ši aplinkybė paaiškėjo tik 2022 m. kovo 8 d., įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutarčiai atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo 12 punkto priverstinio vykdymo. Ši aplinkybė jau egzistavo 2019 m. gegužės 13 d. priimant sprendimą, nes nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdant joje priimtą 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą – K. V. ir Z. V. jau sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo metu žinojo, jog K. V. šios sutarties 12 punkto nevykdys, o Z. V. nereikalaus šio punkto vykdymo. Z. V., gavęs vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš solidarios skolininkės K. V., šio vykdomojo rašto nerealizavo, tačiau reikalauja, kad jam būtų išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo S. K.. Remdamasis aukščiau išdėstytu pareiškėjas prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo K. V. pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė nesutinkanti su pareiškėjo pateiktu prašymu atnaujinti procesą dėl neva padarytos aiškios teisės taikymo klaidos ir neva savo valios išraiškos apribojimo. S. K. nevykdė 2019 m. gegužės 13 d. teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, t. y. ji padengė bendrus kreditus, bei prisiteisė šią skolą iš S. K.. Teismas teisingai aiškino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Jai 2019 m. gegužės 13 d. teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nesutrukdė tinkamai jos vykdyti. S. K. galėjo prašyti atidėti posėdį, jei manė, jog buvo rimtos aplinkybės, o ne po 3 – 4 metų prisiminti „naujas aplinkybes“. S. K. yra daugiau kaip 25 metus praktikuojantis profesionalus advokatas ir jis pats pasiūlė taikiai po savo motinos mirties išsiskirti, pats pasiūlė būtent tokį sutarties tekstą, kurį abi šalys pasirašė. Be to, jis nebuvo paveiktas motinos mirties, nes senai žinojo apie jos onkologinę ligą bei ligos perspektyvas. S. K. inicijavo skyrybas, nes skubėjo išsiskirti ir naujai vesti, ką skubiai po skyrybų ir padarė. S. K. galėjo per įstatymų numatytą terminą, t. y. per tris mėnesius kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau to nepadarė. S. K. tik gavęs II instancijos teismo nepalankų sprendimą dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo jo nenaudai ėmėsi piktnaudžiavimo teise veiksmų – t. y. nuo pat 2022 metų pradžios siekia atnaujinti skyrybų procesą, dėl to, kad jo naudai yra priimtas nepalankus teismo sprendimas, iki tol jam niekada nekliuvo nei „valios išraiškos įtakojimas“ nei „aiškios teisės taikymo klaidos buvimas“. S. K. prašyme atnaujinti procesą dėsto aiškios teisės taikymo klaidos buvimą, tačiau nenurodo, kokia ta aiški teisės taikymo klaida. Netinkama formuluotė nėra aiški teisės normos taikymo klaida, kadangi šalys pačios pateikė savo surašytą sutartį; nebuvo neteisėto sprendimo; nebuvo jokios valios įtakos; nebuvo aiškios teisės taikymo klaidos. Teismo sprendime esant netinkamai formuluotei S. K. visada galėjo kreiptis dėl jos išaiškinimo. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Tačiau klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos.

12. Suinteresuotas asmuo Z. V. pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjo ir jo dukros K. V. skyrybų procesas vyko ne spontaniškai mirus I. K.. Į 2019 m. gegužės 13 d. skyrybų bylos nagrinėjimą teismo posėdyje Z. V. atvyko gavęs šaukimą. Dalyvavo teismo posėdyje, padarė pastabą dėl įsigyto turto pasidalinimo, nurodyto santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 13 dalyje „automobilis Honda Insihgt valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 7 000 Eur, tenka K. V.“ negali būti bendrai įgytas turtas, nes šiam automobiliui Z. V. asmeniškai 2014 metų liepos mėnesį paskolino 20 000 litų, t. y. automobilis įgytas Z. V. pinigais, tačiau ir pareiškėjas S. K. ir K. V. skyrybų procese pareiškė, kad jie turtą taip pasidalino ir vienas kitam pretenzijų neturi ir neturės. Po trijų metų, 2022 m. gegužės 12 d., pateikdamas prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pamiršo savo pažadą dėl pretenzijų neturėjimo. SEB bankui prievolę pagal 2006 m. liepos 28 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Z. V. įvykdė asmeniškai pareiškėjo S. K. prašymu, kuomet jis atvykęs į Z. V. namus paprašė padengti prievolę, nurodydamas savo sąskaitos numerį. Tačiau pakonsultuotas banko operatorių pinigus pagal banko prievolę Z. V. pervedė į tarpinę sąskaitą. Be to, santuokos nutraukimo metu S. K. atiteko 34 paprastosios vardinės UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, kurių vertė po 28,96 Eur ir 14 481,00 Eur piniginė kompensacija. S. K. prie UAB (duomenys neskelbtini) steigimo neprisidėjo. Santuokos nutraukimo pasekmių 12 punktu Z. V. kreditoriumi tapo pareiškėjo S. K. prašymu paskolinti pinigų, prievolei bankui įvykdyti. 2019 m. gegužės 13 d. pasibaigus teismo posėdžiui S. K. buvo geros nuotaikos, ne tik dėl to, kad gavo jam nepriklausančią dalį už automobilį, ir akcijas, o svarbiausia, kad nutraukus santuoką, jis gavo galimybę vesti trečiąkart. Šia galimybe tuojau pat ir pasinaudojo, todėl negali būti laikoma, kad pareiškėjas buvo kamuojamas gedulo naujų vedybų kontekste. Prašyme nurodoma pareiškėjo psichologinė būsena sutarties pasirašymo metu, neatitinka buvusios situacijos, kadangi apie I. K. neišgydomą ligą ją supantys asmenys žinojo jau senai. Pareiškėjas, būdamas patyrusiu advokatu, ne tik galėjo, bet ir privalėjo visas gautas paskolas ir paslaugas apiforminti tam tikromis sutartimis. Nesutinka su pareiškėjo motyvais atnaujinti procesą, nes skyrybų sutartis ir taip buvo sudaryta pareiškėjo naudai. Jokių naujų aplinkybių pareiškėjas nepateikė ir jų nėra. Pareiškėjas pats sudarė originalią skyrybų sutartį, ją pasirašė su savo žmona, kuri tebuvo advokato padėjėja jo paties kontoroje.

13. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateiktame atsiliepime nurodė, jog bankas neturi prieštaravimų dėl civilinėje byloje priimto sprendimo ir laikosi pozicijos, kad sutinka, kad prievolės pagal 2015 m. balandžio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, lieka asmeninėmis K. V. prievolėmis.

14. Suinteresuoti asmenys AB „SEB bankas“, AB „Šiaulių bankas“ nustatytu terminu atsiliepimų į pateiktą prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas. Procesą atnaujinti atsisakytina.

15. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu tenkintas pareiškėjų K. V. ir S. K. prašymas, nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjams paliktos iki santuokos turėtos pavardės, patvirtinta pareiškėjų 2019 m. gegužės 13 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 13 d.

16. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos vertinimo kriterijų, pagal kuriuos tokia klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

18. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys).

19. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kurioje sutuoktiniai S. K. ir K. V., inter alia, sutarties 9, 10, 11, 12 punktais susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo, tačiau kaip matyti iš prašymo turinio pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo, teismo sprendimo neteisėtumo yra susiję išimtinai su sutarties 12 punkto nuostata dėl prievolių kreditoriui Z. V. vykdymo. Sutarties 9-11 punktuose išdėstyti buvusių sutuoktinių susitarimai dėl prievolių kreditoriams AB „SEB bankas“, Luminor Bank AS, AB „Šiaulių bankas“ vykdymo. Pareiškėjas nenurodė argumentų dėl jo teisių pažeidimo, teismui tvirtinant šalių susitarimą dėl prievolių vykdymo šiems kreditoriams. Patys kreditoriai AB „SEB bankas“, Luminor Bank AS, AB „Šiaulių bankas“ argumentų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9-11 punktų sąlygų neapibrėžtumo, neaiškumo, jų teisių pažeidimo neišsakė. Dėl to teismas šių sutarties punktų sąlygų atskirai neaptaria.

20. Pareiškėjas teigia, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punktas – „Prievolės kreditoriui Z. V. šalims liks solidarios, tačiau už jas mokės K. V.“- neatitiko įstatymo reikalavimų, nes nėra ir nebuvo pagrindo atsirasti sutuoktinių solidariai prievolei, sutarties sąlyga neaiški, prieštaringa, neapibrėžtas prievolės dydis, neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų, pareiškėjo valios ir grubiai pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Teismas, patvirtinęs tokią pareiškėjų sudarytą sutartį, pasak pareiškėjo, aiškiai netinkamai taikė CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalies nuostatas.

21. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija ir prašyme išdėstytais argumentais nesutinka. Pareiškėjas selektyviai prašyme dėsto faktines civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybes bei siekia kitokio aplinkybių vertinimo, nei yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

22. Priešingai nei teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas S. K. sutiko šalių santuoką nutraukti ir teisines santuokos nutraukimo pasekmes spręsti sutuoktinių bendru sutikimu, be kita ko nurodė, turintis suruoštus dokumentus ir dabar (teismo posėdžio protokolo 0 val. 8 min.). Pastebėtina ir tai, kad aplinkybę, jog neseniai palaidojo motiną, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė kaip papildomą ankstiną šalims susitarti. Teismo posėdžio metu buvo aiškinamasis prievolės pareiškėjos K. V. tėvui Z. V. pobūdis. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teisėjos, nagrinėjusios civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nuomone, šiuo metu jo nuomonė dėl sutarties sąlygų yra pasikeitusi, nesudaro pagrindo konstatuoti nurodomų materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimą.

23. Pareiškėjas pripažino aplinkybę, kad Z. V., vykdydamas jo ir K. V. solidarią prievolę bankui, sumokėjo 18 000 Eur (teismo posėdžio protokolo 0 val. 43 min.). Z. V. nurodė padengęs bendros sutuoktinių prievolės dalį, laikėsi pozicijos, kad tai yra solidari pareiškėjų prievolė (teismo posėdžio protokolo 0 val. 56 min., 1 val. 2 min.), tačiau sutiko, kad po santuokos nutraukimo įmokas mokėtų K. V.. Tokios pozicijos dėl prievolių Z. V. ir jų vykdymo po santuokos nutraukimo viso posėdžio metu laikėsi ir K. V.. Po teismo posėdžio pertraukos pareiškėjai pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei 2019 m. gegužės 13 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pareiškėjai patvirtino susitarę dėl prievolių vykdymo (teismo posėdžio protokolas 1 val. 10 min.), patvirtino norintys nutraukti santuoką bendru sutikimu. Teismo posėdžio 1 val. 16 min. buvo pagarsinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punkto sąlyga, jai pritarė kreditorius Z. V., pareiškėjai jokių pastabų dėl jos nereiškė.

24. Pareiškėjo ir K. V. prievolės kreditoriui Z. V. dydžio ir jos pobūdžio klausimas taip pat buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu iš buvusių sutuoktinių S. K. ir K. V. solidariai priteista 18 000 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. lapkričio 26 d., kreditoriaus Z. V. naudai. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacine tvarka byla nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas S. K. nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie prievolės Z. V. asmeninį K. V. pobūdį, prievolės įvykdymą, ar nurodęs kitą prievolę ar jos dydį dėl kurios buvo nuspręsta sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (CPK 178 straipsnis).

25. Prašyme dėstomi pareiškėjo argumentai dėl prievolės Z. V. pobūdžio, paskolos tikslo ir panaudojimo buvo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo dalykas, be kita ko, šie argumentai buvo nurodyti pareiškėjo apeliaciniame skunde, ir teismų įvertinti priimant procesinius sprendimus. Tuo tarpu 2019 m. gegužės 13 d. šalims pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių valia dėl sutarties sąlygų, tame tarpe dėl sutarties 12 punkto, buvo suderinta ir teismas tuo įsitikino teismo posėdžio metu.

26. Nors santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punkte nėra įvardinta konkrečios buvusių sutuoktinių prievolės kreditoriui Z. V., jų dydis, tačiau su tokia teksto formuluote sutiko tiek patys pareiškėjai, tiek kreditorius Z. V.. Kaip jau minėta 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu buvo sprendžiama dėl 18 000 Eur buvusių sutuoktinių įsiskolinimo Z. V.. Būtent dėl 18 000 Eur skolos, tapačiu pagrindu, procesinių palūkanų priteisimo Z. V. reiškė savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad Z. V. pareiškėjui reikštų kitus reikalavimus, nei kad buvo aptarti 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu, byloje nėra ir pareiškėjas nenurodė. Todėl teismas atmeta, kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad nėra aiškus sutarties 12 punkto turinys, esminiai yra pažeistos pareiškėjo teisės. Aukščiau paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad sutarties 12 punkto sąlyga tiek buvusiems sutuoktiniams, tiek kreditoriui yra aiški ir suprantama, prievolės apimtis taip pat yra žinoma.

27. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodo, kad psichologinė būklė po motinos mirties, itin trumpas laikas apgalvoti sutarties sąlygas, sutrukdė jas tinkamai įvertinti. Tačiau, buvusių sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymo/nevykdymo klausimai buvo sprendžiami civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, pareiškėjui abejonių dėl sutarties 12 punkto sąlygos formuluotės, turinio, jo valios, teisių galimo pažeidimo nekilo, nors pareiškėjas sutarties sąlygas galėjo dar kartą įvertinti ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

28. 2019 m. gegužės 13 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvę sutuoktiniai susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo, pačių prievolių pobūdis nebuvo modifikuojamas. Taigi, pagal bendras prievoles, pareiškėjai kreditoriams liko solidariai atsakingi ir kreditoriams išliko teisė reikalauti prievolių įvykdymo iš abiejų skolininkų (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tiek S. K., tiek Z. V. geranoriškai nevykdo 2019 m. gegužės 13 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išdėstytų susitarimų, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie pačių sutarties sąlygų ydingumą, prieštaravimą įstatymams ar viešajai tvarkai, kaip pagrindą atnaujinti procesą byloje.

29. Paminėtina ir tai, kad pareiškėjo argumentai dėl materialinės ir procesinės normų netinkamo taikymo, kaip pagrindo atnaujinti procesą byloje, išskyrus aplinkybę dėl vykdomojo rašto neišdavimo sutarties 12 punkto pagrindu, reiškiami praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti (CPK 78, 185 straipsniai).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.). Ta aplinkybė, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo 2019 m. gegužės 13 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punkto pagrindu, priešingai nei teigia pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti esant paneigtą teismo sprendimo privalomumo principą. Įsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 13 d. teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neabejotinai jos šalims yra privaloma ir sukelia teisinius padarinius.

31. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip pagrindas atnaujinti išnagrinėtą civilinę bylą, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką turi atitikti tokius kriterijus: 1) tai aplinkybė, kuri buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) bylos nagrinėjimo metu ta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 3) pareiškėjui ji tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinoma, būtų priimtas iš esmės kitoks teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2004; 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-522/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004; kt.).

32. Pareiškėjas pateiktame prašyme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo tai, kad sutarties sudarymo metu jam nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad buvusi sutuoktinė K. V. neketina vykdyti sutarties 12 punkto, jo nevykdys, Z. V. nereikalaus iš jos priverstinio vykdymo, o teismas neišduos jam vykdomojo rašto dėl šio punkto vykdymo priverstine tvarka.

33. Teismo vertinimu tokios pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių kriterijaus, kaip pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, nėra esminės ir nelemia kitokio situacijos vertinimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad K. V. jau sutarties sudarymo metu neketino vykdyti prievolių kreditoriui Z. V., sudarydama 2019 m. gegužės 13 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nesąžininga, sakė netiesą teismo posėdžio metu. Šie argumentai dėl K. V., Z. V. nesąžiningumo iš esmės yra pareiškėjo prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Tai, kad ne visų 2019 m. gegužės 13 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų vykdymas gali būti užtikrinamas priverstine tvarka, pareiškėjui, juolab turinčiam specialių teisinių žinių, neabejotinai galėjo būti žinoma, įvertinta bei aptarta teismo posėdžio metu. Susipažinus su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio protokolu nenustatyta, kad priverstinio sutarties 12 punkto vykdymo klausimas pareiškėjui būtų buvęs aktualus sutarties sudarymo ir 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu. Sutarties 12 punkto nuostata atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius (2022 m. sausio 13 d. teismo nutartis), yra teisėta.

34. Paminėtina ir tai, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių <...> to, ką jis įvykdė, atsižvelgiant į įstatymo ir sutarties nuostatas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos 2019 m. gegužės 13 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, sutarties šalims, jų tarpusavio santykiuose, yra privalomos ir vykdytinos.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

36. Teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, lėmusi vieno iš sutuoktinių, jų kreditorių teisių, teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimą, pareiškėjas nenurodė esminių, naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti išnagrinėtą bylą ir lemtų kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje, todėl nėra pagrindo atnaujinti išnagrinėtos bylos proceso.

37. Nesant įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, pareiškėjo S. K. prašymas atmetamas, procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu,

nutaria:

prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Monika Mockutė