Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-569-956/2019 ,ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartį, kuria atsisakytas priimti pareiškėjo S. K. atskirasis skundas dėl vykdomojo rašto išdavimo bei prašo perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 6 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-569-956/2019 išieškotojai K. V..

3. Pareiškėjas 2020 m. sausio 10 d. pateikė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

4. Panevėžio apylinkės teismo Panežio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi tai nėra apeliacinio skundo objektas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp pareiškėjų S. K. ir K. V., jų bendru sutikimu.

7. 2020 m. sausio 2 d. pareiškėja K. V. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 7 punkto vykdymo

8. 2020 m. sausio 6 d. pareiškėjai K. V. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 7 punkto, t.y. dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjo S. K..

9. Pareiškėjas S. K. pateikė atskirąjį skundą dėl išduoto vykdomojo rašto.

10. Teismas pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas ( nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

11. Teismas pažymėjo, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjųsį teismo sprendimą negali būti skundžiamas apeliacine tvarka, t.y. nėra apeliacinio apskundimo objektas. Atskirasis skundas buvo atsisakytas priimti ir grąžintas pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartį, kuria atsisakytas priimti pareiškėjo atskirasis skundas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

13. Pareiškėjas nurodo, kad Civilinio proceso kodekso 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

14. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-270-1075/2019) yra išaiškinusi, kad teismo nutartis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti skundžiama Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ( kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai).

15. Civilinio proceso kodekso XLIV skyriuje, reglamentuojančiame vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

16. Tokios taisyklės nėra ir kitose Civilinio proceso kodekso normose, reglamentuojančiose vykdomojo rašto išdavimą. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą yra nustatyta tik vienu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

17. Įstatymo leidėjas nenustatė ir tiesioginio draudimo išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju, nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, reikia vertinti, ar tokia nutartis neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.

18. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju atskirasis skundas dėl išduoto vykdomojo rašto turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo S. K. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).

21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2YT-569-956/2019.

22. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu, santuoka tarp S. K. ir K. V. nutraukta jų abiejų bendru sutikimu. Tuo pačiu teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

23. Pareiškėja K. V. 2020 m. sausio 2 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-569-956/2019 dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punkto vykdymo.

24. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 6 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-569-956/2019 dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punkto, kuriuo pareiškėjai buvo susitarę, jog iškaikymo įsiskolinimą 1000 EUR S. K. sumoka iki 2019 m. gruodžio 31 d.

25. Pareiškėjas S. K. 2020 m. sausio 13 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą.

26. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, atskirasis skundas atsisakytas priimti ir grąžintas pareiškėjui, kadangi vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjųsį teismo sprendimą negali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

27. Pareiškėjas S. K. pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad įstatymo leidėjas nenumato teisiogiai galimybės apskųsti vykdomojo rašto išdavimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nutartys, kuriomis yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, įstatymų leidėjas nenumato draudimo skųsti vykdomojo rašto išdavimo, todėl jo atskirasis skundas turėtų būtų priimamas ir nagrinėjamas apeliacine tvarka.

28. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims bei turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teismas vykdomąjį raštą gali išduoti tik tuo atveju, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

29. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų pareiškėjų S. K. ir K. V. bendru sutikimu yra įsiteisėjęs. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje 7 punkte yra numatyta, kad S. K. sumoka išlaikymo įsiskolinimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja K. V. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2020 m. sausio 2 d. Remiantis šiuo pareiškėjos pateiktu prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas.

30. CPK 612 straipsnis numato, jog vykdymo procese priimtos nutartys yra neskundžiamos, jeigu Civilinio proceso kodekso normos nenumato kitaip. CPK 646 straipsnis, reglamantuojantys vykdomojo rašto išdavimo tvarką, išskyrus šio staripsnio 3 dalyje numatytą atvejį, neįtvirtina teisės apskųstį teismo sprendimo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

31. Pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėųsį teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, todėl CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostata dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą apskundimo atskiruoju skundu netaikytina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju sprendimas dėl vykdomojo rašto išdavimo neskunžiamas apeliacine tvarka ir nėra apeliacinio apskundimo objektas.

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.