Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Holta“, atstovaujamos nemokumo (bankroto) administratorės G. V., ieškinį atsakovei S. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Genida“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutavusi ieškovė, atstovaujama nemokumo (bankroto) administratorės (toliau – ieškovė), prašė teismo pripažinti tarp jos ir trečiojo asmens sudarytą 2019 m. spalio 15 d. paslaugų sutartį (toliau – paslaugų sutartis arba sutartis), sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) (7 000,00 Eur), 0020 (7 530,00 Eur), 0021 (8 500,00 Eur), 0023 (8 5000,00 Eur), 0023 (8 470,00 Eur), 0025 (4 390,15 Eur) (toliau – sandoriai) negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir priteisti 44 390,15 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir ginčo esmės

12. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo tenkintas bankrutavusios ieškovės, atstovaujamos nemokumo (bankroto) administratorės, ieškinys dėl žalos iš buvusios ieškovės vadovės priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Byloje kilo ginčas dėl buvusios bankrutavusios įmonės (ieškovės) (duomenys neskelbtini) (apeliantės (atsakovės) civilinės atsakomybės, kai, atsakovės (apeliantės) teigimu, neįrodyta, kad ji realiai pasisavino ieškovės 44 390,15 Eur pinigines lėšas.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

14. Apeliantė (atsakovė) bankrutavusios ieškovės (duomenys neskelbtini) buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1. l. 158–163). Be to, apeliantė (atsakovė) nuo 2017 m. iki 2022 m. liepos 7 d., kai trečiojo asmens vadovas nedirbo, nes buvo išvykęs, pagal jo įgaliojimą būdama trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pasirašinėjo trečiojo asmens dokumentus vadovo vardu (žr. teismo baudžiamojo įsakymo l. 2–3).

15. Tarp apeliantės (atsakovės), atstovaujamos ieškovės (užsakovės) ir trečiojo asmens (vykdytojo), kai apeliantė (atsakovė) veikė įgaliojimo pagrindu, sudaryta 2019 m. spalio 15 d. paslaugų sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo (vykdytojas) įsipareigojo ieškovei (užsakovei) surasti patalpas veiklos vykdymui ir tiekti statybines medžiagas jų remontui už 90 000,00 Eur sumą (e. b. t. 1. l. 29–30).

16. Byloje pateikti trečiojo asmens pinigų priėmimo kvitai: 2019 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (7 000,00 Eur), 2019 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) (7 530,00 Eur), 2019 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) (8 500,00 Eur), 2019 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) (8 5000,00 Eur), 2019 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) (8 470,00 Eur), 2020 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) (4 390,15 Eur), iš viso už sumą 44 390,15 Eur. Kvituose ties įrašu ,,sumokėjau“ pasirašyta apeliantės (atsakovės) parašu ir ranka nurodytas vardas / pavardė, ties įrašu ,,pinigus gavau“ – trečiojo asmens direktoriaus (vadovo) parašas ir spausdintomis raidėmis nurodytas vardas / pavardė (e. b. t. 1. l. 33–35).

17. Byloje pateiktas 2020 m. vasario 17 d. kasos išlaidų orderis (duomenys neskelbtini) už 40 000,00 Eur sumą, gavėju nurodytas trečiasis asmuo, o pagrindas – avansas pagal 2019 m. lapkričio 13 d. sutartį (e. b. t. 1. l. 31).

18. Byloje pateiktas ieškovės 2020 m. kovo 1 d. pranešimas trečiajam asmeniui dėl paslaugų sutarties nutraukimo nuo 2020 m. kovo 31 d. (e. b. t. 1. l. 36). Pateikta 2020 m. balandžio 20 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pardavėju nurodytas trečiasis asmuo, o pirkėja – ieškovė, už 44 390,15 Eur sumą, pagrindas – sutarties nutraukimas dėl ieškovės (užsakovės) kaltės ir paskaičiuota bauda bei netesybos; sąskaita nepasirašyta (e. b. t. 1. l. 32).

19. Ieškovės nemokumo (bankroto) administratorė 2022 m. rugpjūčio 15 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštais kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su 2019 m. spalio 15 d. paslaugų sutarties sudarymu, vykdymu bei apmokėjimu, pateikimo (e. b. t. 1. l. 37–40). Trečiojo asmens vadovas prašomų dokumentų nepateikė, tačiau inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl pirmiau nurodytų dokumentų klastojimo.

20. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-3534-1165/2022 priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo apeliantė (atsakovė) pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (e. b. t. 1. l. 43–55). Teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo pinigų perteklius, nors realių pinigų nebuvo, o apeliantė (atsakovė) negalėjo nurodyti, kur pinigai išleisti, todėl suklastojo paslaugų sutartį ir pinigus ,,nurašė“. Ieškovės pinigai buvo išleisti, tačiau apeliantė (atsakovė) neturėjo dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, todėl sugalvojo minėtą planą dėl suteiktos paslaugos. Paslaugų sutartį įtraukė į trečiojo asmens ir ieškovės buhalterinę apskaitą, o ieškovės buhalterinę apskaitą su minėtu dokumentu vėliau pateikė ir ieškovės nemokumo (bankroto) administratorei. Ikiteisminiame tyrime taip pat nustatyta, kad apeliantė (atsakovė), vėliau tęsdama savo veiksmus, pagamino netikrus dokumentus, pirmiau minėtus pinigų priėmimo kvitus (žr. nutarties 16 punktą), į kuriuos įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis bei grafoje ,,pinigus gavau“ įrašė trečiojo asmens vadovo (direktoriaus) vardą / pavardę ir už jį pasirašė. Šiuos dokumentus įtraukė į abiejų įmonių buhalterines apskaitas. Be to, apeliantė (atsakovė) pagamino netikrą 2020 m. balandžio 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtraukė į abiejų įmonių buhalterines apskaitas. Ikiteisminiame tyrime atsakovė (apeliantė) pripažino, kad tuo metu, kai trečiasis asmuo buvo sustabdęs veiklą ir trečiojo asmens direktorius (vadovas) nėjo šių pareigų, ji jo asmeniu pasirašinėjo dokumentus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos apeliantė (atsakovė) prisipažino visiškai, nurodydama, kad dokumentus klastojo, nes nesitikėjo, kad tai išaiškės.

Dėl apeliantės (atsakovės) deliktinės atsakomybės

21. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį ir pripažino negaliojančiais paslaugų sutartį ir su ja susijusius pinigų priėmimo kvitus bei sąskaitą faktūrą, konstatavus, kad šie dokumentai yra apeliantės (atsakovės) suklastoti, be to, priteisė ieškovei iš apeliantės (atsakovės) 44 390,15 Eur žalos atlyginimą.

22. Nagrinėjamu atveju sprendžiant apeliantės (atsakovės) atsakomybės klausimą taikytinas CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytas reguliavimas, kai apeliantės (atsakovės) atžvilgiu reikia nustatyti keturias civilinės atsakomybės sąlygas. Kaip antai, neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad apeliantė (atsakovė) kalta. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka būtent pačiai atsakovei (apeliantei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, teismų praktika, 2009, Nr. 32; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, teismų praktika, 2011, Nr. 35).

23. Pagrindiniai apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai, kuriuos ji kėlė ir pirmosios instancijos teisme, yra tokie, kad byloje nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, įskaitant priežastinis ryšys tarp žalos ir apeliantės (atsakovės) veiksmų. Jos nuomone, byloje nėra nustatyta nei kaip žala susiformavo, nei kokiu būdu ginčo pinigai buvo išgryninti. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo skolos suma yra reali, sukėlusi ieškovei realią finansinę žalą, o yra tik netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos pasekmė. Teismo baudžiamuoju įsakymu apeliantė (atsakovė) buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, t. y. suklastojusi ieškovės buhalterinius dokumentus, tačiau, apeliantės (atsakovės) nuomone, tai neįrodo, kad ji realiai pasisavino ieškovės lėšas. Be to, jos nuomone, nemokumo (bankroto) administratorė tinkamai neatliko savo pareigų, neįsigilino į buhalterinę apskaitą, nepatikrino sandorių, nenustatė, iš kokio sandorio susidarė ginčo suma ir ar sandoriais buvo pažeisti ieškovės interesai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės (atsakovės) argumentais nesutinka.

24. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Kaip matyti, apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo pirmiau nurodytas aplinkybes, tačiau šių argumentų plačiau nedetalizuoja, nenurodo, su kokių konkrečių faktinių aplinkybių vertinimu ir (ar) teisine jų kvalifikacija nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai šias aplinkybes išnagrinėti konkrečiai būtent apie jas pasisakydamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-299-567/2023 28 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė (atsakovė) identišką savo poziciją dėstė pirmosios instancijos teismui procesiniuose dokumentuose, tačiau ji (jos atstovas) pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo ir paaiškinimų, siekdama argumentuotai pagrįsti procesiniuose dokumentuose dėstomą deklaratyvią gynybinę poziciją, neteikė.

25. Priešingai nei, kad ieškovės nemokumo (bankroto) administratorė, kuri posėdžio metu paaiškino, kad pati apeliantė (atsakovė) baudžiamojoje byloje pripažino, kad ieškovės kasoje pinigai buvo, tačiau ji nepagrindė, kaip pinigai buvo išleisti ieškovės interesams. Kaip antai, kokias prekes įsigijo, ar už kokias realias paslaugas sumokėjo ir pan. Pagal paslaugų sutartį ieškovė – užsakovė, trečiasis asmuo – vykdytojas, o sutarties objektas – trečiojo asmens pareiga surasti patalpas ieškovės veiklos vykdymui ir teikti statybines medžiagas patalpų remontui (e. b. t. 1, l. 29–30). Tačiau pats trečiasis asmuo PVM sąskaitų faktūrų neišrašė, o apeliantė (atsakovė) turėjusi pareigą nepagrindė, kaip buvo išleisti ginčo pinigai, be to, nėra pateikti ir darbų atlikimo perdavimo aktai (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 00 sek. – 10 min. 30 sek.). Kaip minėta, apeliantė (atsakovė) pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniuose dokumentuose nedetalizavo ginčo sumos panaudojimo fakto ir pagrindžiančių dokumentų nepateikė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-339-798/2022 24–25 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-460-798/2019 22 , 26 punktai).

26. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BK 41 straipsnis), todėl baudžiamuoju įsakymu konstatuoti apeliantės (atsakovės) nusikalstami padariniai laikytini prejudiciniais faktais. Todėl baudžiamuoju įsakymu, kaip prejudiciniu faktu, teisėjų kolegija grindžia apeliantės (atsakovės) neteisėtus veiksmus, kai ji suklastojo dokumentus (paslaugų sutartį ir su ja susijusius pinigų priėmimo kvitus bei sąskaitą faktūrą), juos įtraukė į ieškovės ir trečiojo asmens buhalterinę apskaitą ir realizavo pateikdama bankrutavusios ieškovės nemokumo (bankroto) administratorei (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-299-567/2023 26–27 punktai).

27. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktą, kad apeliantė (atsakovė) ieškovei padarė prašomą priteisti žalą patvirtina ieškovės buhalteriniai dokumentai, kuriuose pinginės lėšos buvo apskaitytos. Kaip antai, 2021 m. lapkričio 26 d. balanso duomenimis ieškovės įmonėje buvo 37 619,00 Eur (e. b. t. 1. l. 167). 2020 m. sintetinės analizės registre–didžiosios knygos sąskaitoje (e. b. t. 1. l. 115–116) nurodomos susidariusios ieškovės skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas. Šio dokumento antrame lape apskaitytas ieškovės kasos likutis už 144 724,53 Eur sumą, kuris tariamai atsiskaičius (išmokėjus) iš ieškovės kasos 40 000,00 Eur trečiajam asmeniui, sumažintas iki 104 724,53 Eur. Be to, apeliantė (atsakovė) apskaitė 40 000,00 Eur tariamą pinigų išmokėjimą trečiajam asmeniui iš ieškovės kasos 2020 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. skolų tiekėjams už prekes ir paslaugas sąraše (e. b. t. 1. l. 117) ir 2020 m. didžiojoje knygoje (e. b. t. 1. l. 118–122). Ieškovei bankroto byla iškelta 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi, o ieškovės kasos likutis – nulinis, apeliantė (atsakovė) apskaitė 40 000,00 Eur ir 4 390,15 Eur sumas, iš viso ginčo 44 390,15 Eur sumą, tariamą pinigų išmokėjimą trečiajam asmeniui iš ieškovės kasos, o tai užfiksuota 2021 m. sausio 1d.–2021 m. lapkričio 26 d. didžiojoje knygoje (e. b. t. 1. l. 123–124).

28. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, priešingai nei mano apeliantė (atsakovė), kad ieškovės nemokumo (bankroto) administratorė tinkami vykdė savo pareigas, t. y. atliko įmonės dokumentų analizę ir išsiaiškino ieškovei kilusios žalos padarymo aplinkybes, nustatė neteisėto sandorio ir su juo susijusių dokumentų sudarymo aplinkybes bei ėmėsi teisinių veiksmų apginti bankrutavusios ieškovės bei jos kreditorių interesus. Apeliantei (atsakovei) nepateikus 44 390,15 Eur sumos panaudojimą ieškovės veikloje ir jos interesams patvirtinančių įrodymų, konstatuotinas ne tik pirmiau nurodytas jos veiksmų neteisėtumas, o kartu ir 44 390,15 Eur žala bei priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Nustačius, kad apeliantė (atsakovė) atliko neteisėtus veiksmus (tyčia), lėmusius žalos atsiradimą, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apeliantė (atsakovė) šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

29. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad fiktyvūs sandoriai nelaikytini veikimu įmonės interesais, tokie veiksmai neatitinka protingo sprendimo požymių, jais pažeistos ne tik CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytos fiduciarinės pareigos veikti sąžiningai ir protingai, bet ir imperatyviosios įstatymų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022 44 punktas). Byloje nustatyti neteisėti apeliantės (atsakovės), kaip ieškovės vadovės, veiksmai bei jos kaltės prezumpcija nėra paneigti. Taip pat nustatytos kitos ieškovės vadovės (apeliantės) civilinės atsakomybės sąlygos – žalos faktas ir dydis, žalos atsiradimo bei vadovės (apeliantės) neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys. Todėl nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), apeliantei (atsakovei) pagrįstai taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant žalos atlyginimą.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nepateikus konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, pirma, negali būti laikoma tinkamu apeliacinio skundo pagrindu, antra, savaime neįrodo skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-299-567/2023 31 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reguliuojančias vadovės civilinę atsakomybę. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Bylą laimėjusi ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl iš priešingos šalies apeliantės (atsakovės) jos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.