- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- eAS-1680-821/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06083-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė (pran.)
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- E. Č.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 25S232146 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą (vykdymą), uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Būtinybę užtikrinti reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, jog Sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio nuostatas, todėl nesustabdžius Sprendimo galiojimo (vykdymo), bus vykdomas pareiškėjo išsiuntimo procesas į kilmės valstybę ir pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą. Dar prieš išanalizuojant pareiškėjo situaciją dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje, jis būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kurioje susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo E. Č. skundą, tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Migracijos departamento Sprendimo galiojimą (vykdymą) iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo.
Teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju skundžia Sprendimą, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.
Teismas vertino, kad išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, jis faktiškai negalės veiksmingai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą šioje byloje, jam taip pat nebebus teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl nusprendė, kad yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.
Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą (vykdymą).
III.
Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį iš dalies, t. y. netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimo (vykdymo).
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus ir nepagrindė savo išvadų.
Atsakovas akcentuoja, jog spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo, bylos aplinkybės yra deklaratyvios, paremtos tik paties pareiškėjo žodiniais paaiškinimais, įrodomosios reikšmės neturinčiais duomenimis. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, šios priemonės negali būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, nepagrįsta ir antroji būtinoji reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti sąlyga dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Asmuo, kuriam sprendimu nebuvo suteiktas prieglobstis neturi būti Lietuvos Respublikoje per visą skundo dėl Migracijos departamento priimto Sprendimo nagrinėjimo laikotarpį. Pavojus pareiškėjui grįžti į kilmės valstybę nebuvo nustatytas, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtintos patikimais šaltiniais. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o galimos žalos atsiradimas siejamas ne su ginčijamu sprendimu, o su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo procedūra, todėl pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl galimos kilti žalos, yra hipotetinio pobūdžio.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo byla teisme yra elektroninė, t. y. pareiškėjas turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), taip pat susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais. Pareiškėją byloje atstovauja advokatas, kurio pagalba pareiškėjas gali įgyvendinti savo procesines teises. Atsakovo vertinimu, jeigu pareiškėjas pageidauja asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, jis gali prašyti skirti teismo posėdį nagrinėti bylą nuotoliniu būdu.
Atsakovas pažymi, kad užsieniečio teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti nėra prigimtinė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė Migracijos departamento Sprendimo galiojimą (vykdymą), taip pat savo nutartyje nepagrindė nė vienos iš dviejų būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų.
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, pareiškėjo skunde ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodo, kad nesustabdžius Migracijos departamento Sprendimo galiojimo (vykdymo) būtų padaryta neigiama įtaka pareiškėjo teisinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, bet pareiškėjas jau būtų išsiųstas į kilmės valstybę, jis netektų tarptautinės apsaugos gavėjams taikomos apsaugos ir garantijų.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė skundo reikalavimą, todėl jis atitinka pirmąją reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygą. Pareiškėjas taip pat atitinka ir antrąją reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygą dėl neatitaisomos žalos, kadangi pareiškėjo skunde ir prašyme dėl šios priemonės taikymo nurodyta, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę jam gresia pavojus dėl persekiojimo ir kyla grėsmė jo gyvybei, laisvei ir sveikatai. Migracijos departamentas nepagrindė, kodėl prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų neproporcinga, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir kita.
Pareiškėjas paaiškina, kad jis neturi prieigos prie elektroninės teismų sistemos ir prie jos prisijungti bei asmeniškai teikti įrodymų negali. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-733-463/2025 išaiškinta, jog pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtina sąlyga, siekiant įgyvendinti teisę nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo panaikinti Sprendimą nagrinėjimu teisme. Šioje byloje teismas konstatavo, kad neuždraudus pareiškėjo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir jį išsiuntus į kilmės valstybę, galėtų susidaryti situacija, dėl kurios pareiškėjui būtų sukelta didelė žala ir kurią būtų sudėtinga grąžinti į pradinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).
Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, kilusio ginčo pobūdį, konstatavo, kad pareiškėjas įrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.
Pasisakydama dėl Migracijos departamento pozicijos, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo ir nepaneigė ginčijamo Sprendimo motyvuotų išvadų, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012 ir kt.). Todėl Migracijos departamento argumentai dėl kilusio ginčo esmės, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties (ginčijamos dalies) neteisėtumas, vertintini bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu, kad pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ nustatytus ir tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ir kad nėra pagrindo tvirtinti, jog atlikus preliminarų įvertinimą, nėra objektyviai tikėtina, kad skundo reikalavimas negali būti patenkintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-433-629/2025 ir kt.).
Konstatavus, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės motyvavo tuo, kad jį išsiuntus į kilmės valstybę, jis patirs persekiojimo veiksmus, kils grėsmė jo sveikatai ir / ar gyvybei. Įvertinusi ginčo esmę, aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017 ir kt.).
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl antrosios sąlygos buvimo, pažymi, kad pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Kadangi dėl pareiškėjo pateikto paskesnio prieglobsčio prašymo nenagrinėjimo vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi skunde išdėstytus argumentus dėl galbūt kilsiančios grėsmės pareiškėjui, ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos, todėl atsakovo argumentai, kad neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo sąlyga neįrodyta, atmetami.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjui sukeliamus teisinius padarinius ir tai, kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, o kartu ir sudarytos kliūtys efektyviai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą šioje administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas pareiškėjo teisinės padėties klausimas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atskirajame skunde nenurodė aplinkybių bei argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, kilusio ginčo ir prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, byloje priimtą nagrinėti reikalavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą, taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Migracijos departamento Sprendimo galiojimą (vykdymą) iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.
Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo E. Č. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.