Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. (E. Č.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 25S232146 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė nenagrinėti pareiškėjo naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas Migracijos departamentui buvo nurodęs, jog jis negali grįžti į kilmės valstybę, nes valstybės institucijos juo domisi, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai buvo paėmę jo kompiuterį, lankėsi namuose, jis nepagrįstai kaltinamas pedofilija, Lietuvoje užsiima Ukrainoje veikla, kuria antikarinius vaizdo įrašus ir kelia juos į „Youtube“ platformą. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl, Migracijos departamento nuomone, vaizdo įrašai negalėtų atkreipti (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesio ir nelemtų pareiškėjo persekiojimo, jei patys vaizdo įrašai kritikuoja (duomenys neskelbtini) valdžią ir prie vaizdo įrašų tiesiogiai nurodytas jo vardas ir pavardė. Be to, pareiškėjas nurodė, kad palaiko Ukrainą, viešojoje erdvėje stebi ekstremistinę medžiagą, reiškia savo nuomonę apie karą Ukrainoje, o tokios pažiūros yra priešingos oficialiai (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui vien jau pasisakius prieš (duomenys neskelbtini) karą Ukrainoje, jog pradėtą karą laiko tarptautiniu karo nusikaltimu, tai reikštų, kad jis diskredituoja ir kritikuoja (duomenys neskelbtini) ginkluotąsias pajėgas, už tai jam gresia baudžiamoji atsakomybė ir įkalinimas.

3. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į jo prieglobsčio prašymo motyvus ir pateiktus naujus įrodymus, turėjo nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, o ne priimti sprendimą jo nenagrinėti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis turi įsitikinimus, kurie yra priešingi (duomenys neskelbtini) politikai. Be to, pateikti objektyvūs duomenys pagrindžia, kad tokie asmenys persekiojami ir jiems skiriamos bausmės. Taigi byloje yra nustatyti būtini elementai, kad pareiškėjui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, taip pat pateikti objektyvūs duomenys ir įrodymai pagrindžia, jog persekiojimo rizika nėra neapibrėžta ar hipotetinė, o reali ir pagrįsta.

5. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas, nurodydamas, kad šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta baudžiamoji byla, neatliktos kratos, institucijos neišsiuntė šaukimo atvykti į apklausą, iškėlė reikalavimą, jog pareiškėjas jau būtų nukentėjęs nuo persekiojimo (duomenys neskelbtini), tačiau toks reikalavimas iš esmės paneigia prieglobsčio sampratą ir tikslą.

6. Pareiškėjas skunde dėl Sprendime nurodytų argumentų, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį (neteisėtas sienos perėjimas), nurodė, jog atsakovas privalėjo nustatyti, koks jo asmeninis elgesys kelia realų, esamą ir pakankamai didelį pavojų pagrindiniam visuomenės interesui ir Lietuvos vidiniam arba išoriniam saugumui, tačiau tai nebuvo nustatyta. Šiuo atveju pareiškėjas neteisėtai kirto sieną, padarė nesunkų nusikaltimą, jam skirtos 45 paros arešto. Be to, šiuo atveju jis atvyko su tikslu gauti tarptautinę apsaugą ir apskritai galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi jo keliama grėsmė nėra reali, esama ar pakankamai didelė, toks sprendimas pripažinti jį keliančiu grėsmę yra neproporcingas ir neteisingas.

7. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria Migracijos departamentas nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, nepagrįstai konstatavo jo keliamą grėsmę ir dėl to nusprendė, jog pareiškėjas turi būti išsiųstas ir jam turi būti uždrausta atvykti į Lietuvą, pareiškėjas teigė, kad Sprendimas šia apimtimi yra neteisėtas ir naikintinas. Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui į Lietuvos Respubliką atvykti.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą 2024 m. balandžio 15 d. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo nesuteikė pareiškėjui tarptautinės apsaugos, nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti atvykti, įvesti perspėjimą į SIS. Šis sprendimas buvo apskųstas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2427-502/2025 panaikino sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo, uždraudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į SIS. LVAT pripažinus, kad Migracijos departamento sprendimas išsiųsti pareiškėją yra nepagrįstas (neužtenka argumentų, jog pareiškėjas kirto sieną neteisėtai, sprendimas buvo priimtas skubos tvarka ir t. t.), tik 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo atliktas tyrimas ir nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė, kurios pagrindu Migracijos departamentas ir priėmė Sprendimą pareiškėją išsiųsti, vėl nesuteikiant galimybės grįžti savanoriškai. Abejonių kelia ne tik pačios pareiškėjo nustatytos grėsmės realumas, bet ir aplinkybė, kad tokia grėsmė buvo nustatyta praėjus daugiau nei metams nuo jo padarytos nusikalstamos veiklos ir tik po to, kai LVAT priėmė nutartį, kuria panaikino Migracijos departamento sprendimo dalį, ir nustatė, jog Migracijos departamento išvados dėl jo išsiuntimo, draudimo atvykti ir įvedimo į SIS yra nepagrįstos.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas nenagrinėti naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas, nes pareiškėjas nepateikė informacijos ar duomenų, dėl kurių labai padidėjo tikimybė, jog pareiškėjas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES. Pareiškėjas pateikė naują (antrą) paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas (Migracijos departamento 2025 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 25S111350). Įvertinus pareiškėjo naujo (antro) paskesnio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į tai, jog nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, taip pat į tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, priėmus išsiuntimo sprendimą, pareiškėjo išsiuntimas turi būti vykdomas nedelsiant. Šiuo metu pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipiasi jau su trečiu prašymu suteikti prieglobstį.

11. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo naujas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas iš esmės tuo pačiu motyvu kaip ir pirmasis paskesnis prieglobsčio prašymas – jam gresia persekiojimas dėl nepritarimo karui Ukrainoje: jis bendravo su pussesere ir pasiūlė jos broliui pasiduoti ukrainiečiams, jis gali būti apkaltintas tėvynės išdavyste, taip pat seksualinių paslaugų siūlymu nepilnamečiams.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų duomenų, kurie pagrįstų jo pasikeitusias aplinkybes dėl prieglobsčio suteikimo. LVAT atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl pirmojo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį.

II.

13. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2026 m. sausio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 15 d. pateikė pirmą prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo 2024 m. balandžio 16 d. prašymą nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Lietuvos Respublikoje, kadangi jis nori grįžti į (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 24S101062 nutraukti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

15. Pareiškėjas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį arešto bausme.

16. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 17 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. 25S111350, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) bei uždrausti atvykti 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. LVAT 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Migracijos departamento 2025 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 25S111350 dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, panaikinta, įpareigojant Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo grąžinimo klausimą.

17. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 9 d. pateikė naują paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamento specialistė 2025 m. rugsėjo 23 d. atliko pareiškėjo apklausą.

18. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė Migracijos departamentui raštą (reg. Nr. 9K-23646), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečio E. Č. atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir mano, jog tikslinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui ir įvesti šio užsieniečio duomenis į SIS.

19. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 25S232146 nusprendė nenagrinėti pareiškėjo naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

20. Teismas rėmėsi Įstatymo, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas) nuostatomis, aktualia LVAT praktika.

21. Teismas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas nepateikė informacijos ar duomenų, dėl kurių labai padidėjo tikimybė, jog prieglobsčio prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES. Pareiškėjas teigia, kad nurodė, jog negali grįžti į kilmės valstybę, nes valstybės institucijos juo domisi, FSB pareigūnai buvo paėmę jo kompiuterį, lankėsi namuose, jis nepagrįstai kaltinamas pedofilija, Lietuvoje užsiima (duomenys neskelbtini) veikla (pareiškėjas yra nusiteikęs prieš (duomenys neskelbtini) vykdomą vidaus ir užsienio politiką, ypač prieš (duomenys neskelbtini) agresyvų karą Ukrainoje), kuria antikarinius vaizdo įrašus ir kelia juos į „Youtube“ platformą (vaizdo įrašai kritikuoja (duomenys neskelbtini) valdžią ir prie vaizdo įrašų tiesiogiai nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė). Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į jo (pareiškėjo) prieglobsčio prašymo motyvus ir pateiktus naujus įrodymus, turėjo nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, o ne priimti sprendimą jo nenagrinėti.

22. Vertindamas nurodytus argumentus teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės: tai, kad pareiškėjui gresia persekiojimas dėl nepritarimo karui Ukrainoje, teiginiai dėl kaltinimų tėvynės išdavyste, šmeižiamas dėl pedofilijos, jau buvo įvertintos Migracijos departamento 2025 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 25S111350 kaip nesudarančios pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas Sprendime įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus: ekrano nuotraukas su kontaktais, pavadintais (duomenys neskelbtini) bei jų telefono numeriais, taip pat ranka rašyto raštelio nuotrauką, vaizdo įrašus, nuorodas į „Youtube“ kanalą (duomenys neskelbtini), Priėmimo ir integracijos agentūros 2025 m. liepos 4 d. Priėmimo koordinavimo ir teisinės pagalbos organizavimo skyriaus E. Č. psichologinės būklės vertinimo pažymos skanuotą nuotrauką. Nors pareiškėjas teismui pateiktame skunde teigia, kad FSB pareigūnai juo domisi, lankėsi namuose, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo nurodyti kontaktai yra teisėsaugos darbuotojų, taip pat, kad teisėsaugos pareigūnai turi savo žinioje pareiškėjo nurodomą raštelį. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde taip pat pažymi, kad kuria antikarinius vaizdo įrašus ir kelia juos į „Youtube“ platformą, tačiau, kaip nustatė atsakovas, vaizdo įrašų pagrindinis veikėjas yra (duomenys neskelbtini) aktyvistas S. S., didžiąja dalimi jo kritika nukreipta į (duomenys neskelbtini) režimą, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga stebi duomenys neskelbtini) piliečių veiklą internete, atitinkamai, nėra tikėtina, kad prieglobsčio prašytojo pavardės paminėjimas prie (duomenys neskelbtini) aktyvisto vaizdo įrašo atkreiptų (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesį bei savaime lemtų prieglobsčio prašytojo persekiojimą.

23. Teismas vertino, kad atsakovas išsamiai išanalizavo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog minėti duomenys savaime nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga domėjosi / domisi juo, siekė / siekia jį sulaikyti. Atitinkamai, pateikti įrodymai savaime nepatvirtina, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kyla reali persekiojimo grėsmė. Įvertinęs pareiškėjo naujo paskesnio prašymo ir pareiškėjo atliktos apklausos turinį, teismas sprendė, kad pareiškėjas naujame paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nenurodė naujų esminių aplinkybių, pagrindžiančių jo naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimtinumą.

24. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su keliama grėsme, nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį arešto bausme. VSAT Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad nusikalstama veika, kurią įvykdė pareiškėjas (neteisėtas valstybės sienos perėjimas) yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Pažymėjo, kad pagal Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2024 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 4-139, 27.1 papunktį, prašymą pateikęs užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, jog jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Teismas vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo pripažinimą kaltu padarius nusikalstamą veiką, taip pat VSAT pateiktas vertinimas yra pakankamas pagrindas spręsti, jog Migracijos departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

25. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą. Sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į kilmės valstybę lėmė aplinkybė, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Ši aplinkybė yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas išsiųsti asmenį iš šalies. Migracijos departamentas, nuspręsdamas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos, vertino, kokie ryšiai sieja pareiškėją su Lietuvos Respublika. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, Lietuvoje nedirbo, o Lietuvos Respublikoje buvo tik prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, o pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas Migracijos departamento 2025 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 25S111350, atsižvelgęs į tai, jog priežasčių, dėl kurių negalima pareiškėjo išsiųsti, nėra, atsakovas padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

26. Sprendimu taip pat nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Atsakovas tokį sprendimą priėmė įvertinęs tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pareiškėjas neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, atsakovas nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad Migracijos departamento nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, siekiant užtikrinti visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Atsakovas pareiškėjo situaciją įvertino individualiai, atsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes.

27. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS, motyvavo aplinkybėmis, jog pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (neteisėtas valstybės sienos perėjimas), pareiškėjo paskesnis prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas 2025 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 25S111350, kuriame buvo įvertinti visi prieglobsčio prašytojo nurodyti motyvai, tačiau nenustatyta visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo elgesį, padarė išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūromis. Teismas vertino, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS, laikytina proporcinga ir motyvuota.

28. Teismas taip pat nurodė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, priimtas atlikus individualų asmens vertinimą, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

III.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartodamas faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas nurodo, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į jo prieglobsčio prašymo motyvus ir pateiktus naujus įrodymus, turėjo nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, o ne priimti sprendimą jo nenagrinėti. Šios klaidos neištaisė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad nurodė, jog jis kuria antikarinius vaizdo įrašus ir kelia juos į „Youtube“ platformą, buvo nustatyta, kad po vaizdo įrašais yra nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, tačiau šiuos įrodymus Migracijos departamentas vertino kaip turinčius žemą įrodomąją galią, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jiems pritarė.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad prieglobsčio prašo dėl to, jog (duomenys neskelbtini) jam gresia persekiojimas dėl politinių priežasčių, kadangi jis nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomai užsienio ir vidaus politikai – nepritaria (duomenys neskelbtini) pradėtam karui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. byloje Nr. C-151/22 išaiškino, kad sprendžiant prieglobsčio suteikimą situacijose, kuriose asmuo grindžia savo persekiojimo baimę dėl politinių įsitikinimų, yra esminiai ir svarbūs du klausimai: svarbu nustatyti, kad prieglobsčio prašytojas turi politinius įsitikinimus bei, nustačius prieglobsčio prašytojo politinius įsitikinimus, kitas žingsnis yra atlikti įvertinimą ir atsakyti į klausimą, ar prieglobsčio prašytojui grįžus į kilmės valstybę ir išreiškus politinius įsitikinimus jis patirs persekiojimą.

32. Pareiškėjas pažymi, kad nepritarimas karui, karo smerkimas ir tokios nuomonės reiškimas yra politinės pažiūros, kurios yra ypač nepriimtinos (duomenys neskelbtini) valdžiai, ir dėl tokių pažiūrų pareiškėjui gresia (duomenys neskelbtini) režimo persekiojimas. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui vien jau pasisakius prieš (duomenys neskelbtini) karą Ukrainoje, jog pradėtą karą laiko tarptautiniu karo nusikaltimu, tai reikštų, kad jis diskredituoja ir kritikuoja (duomenys neskelbtini) ginkluotąsias pajėgas, už tai jam gresia baudžiamoji atsakomybė ir įkalinimas. Šių argumentų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, jų nevertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

33. Nurodo, kad jis yra nusiteikęs prieš (duomenys neskelbtini) vykdomą vidaus ir užsienio politiką, ypač prieš (duomenys neskelbtini) agresyvų karą Ukrainoje, palaiko Ukrainą, tačiau (duomenys neskelbtini) jis negali ne tik aktyviai protestuoti prieš vyriausybės veiksmus, bet ir reikšti kitos nuomonės net ir bendravime su kitais asmenimis. Tokio pobūdžio nepritarimo vyriausybės politikai demonstravimas yra persekiojamas ir keltų pavojų pareiškėjui. Migracijos departamento pažymoje pateikiama kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys (duomenys neskelbtini) išreiškiantys savo politinę poziciją, nepritariančią (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai, nepritariančią kariniams veiksmams Ukrainoje, yra persekiojami, jiems gresia baudžiamosios bylos ir įkalinimas. Taigi ši kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, kurie išreiškia savo nepritarimą (duomenys neskelbtini) politikai, ypač kai tai susiję su karinių veiksmų kritikavimu, yra persekiojami, jiems keliamos baudžiamosios bylos dėl kariuomenės diskreditavimo dėl melagingos informacijos apie kariuomenę skleidimo, asmenys gali būti kaltinami ekstremizmu ar valstybės išdavyste. Migracijos departamentas turėjo pareigą įvertinti visą informaciją ir nustatyti, ar yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) asmenys, kurie išreiškia viešai nepritarimą karui Ukrainoje, nepalaiko (duomenys neskelbtini) režimo, yra persekiojami.

34. Pareiškėjas teigia, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) asmenys, pareiškę internetinėje erdvėje, ar gatvėje, ar net asmeniniame pokalbyje nepritarimą karui Ukrainoje, nepalaikantys (duomenys neskelbtini) agresijos, sulaukia baudžiamosios atsakomybės. Tokiems asmenims skiriamos realios laisvės(duomenys neskelbtini) atėmimo bausmės. Šioje byloje pareiškėjas turi įsitikinimus priešingus (duomenys neskelbtini) politikai, taip pat pateikti objektyvūs duomenys pagrindžia, kad tokie asmenys persekiojami ir jiems skiriamos bausmės. Taigi byloje yra nustatyti būtini elementai, kad pareiškėjui būtų suteiktas pabėgėlio statusas. Be to, pateikti objektyvūs duomenys ir įrodymai pagrindžia, kad persekiojimo rizika nėra neapibrėžta ar hipotetinė, o reali ir pagrįsta. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas Migracijos departamento Sprendimo, netinkamai išnagrinėjo byloje pateiktą kilmės valstybės informaciją, individualią pareiškėjo situaciją, o tai lėmė nepagrįsto ginčijamo Sprendimo priėmimą.

35. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento Sprendimo ir teismo sprendimo argumentais, kad šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu nėra pradėta baudžiamoji byla, nėra atliktos kratos, institucijos neišsiuntė šaukimo atvykti į apklausą, ir jog tai, neva, pagrindžia, jog (duomenys neskelbtini) institucijos juo nesidomi. Migracijos departamentas iškėlė reikalavimą, kad pareiškėjas jau būtų nukentėjęs nuo persekiojimo (duomenys neskelbtini), tačiau toks reikalavimas iš esmės paneigia prieglobsčio sampratą ir tikslą. Sprendžiant, suteikti ar nesuteikti prieglobstį yra vertinama rizika ir tikimybės. Pabrėžia, kad prieglobsčio procedūros esmė yra ateities grėsmės, o tai, jog prieglobsčio prašytojas praeityje nukentėjo aktualu tuo aspektu, kad tai pagrindžia ateities persekiojimo riziką. Tačiau tai, kad prieglobsčio prašytojas nenukentėjo praeityje, nepaneigia teiginio, kad prieglobsčio prašytojas nenukentės ateityje.

36. Migracijos departamentas pareiškėjo pateiktus įrodymus ir aplinkybes nepagrįstai nurodo kaip nepagrindžiančius persekiojimo grėsmės, visą dėmesį sutelkiant į tai, jog neidentifikuota jokių požymių, kad prieglobsčio prašytojo veikla būtų patekusi į (duomenys neskelbtini) valdžios dėmesį. Ir tai neva leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog prieglobsčio prašytojo baimė patirti persekiojimą tėra hipotetinė. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjui kylančią grėsmę, iš esmės reikalauja, kad prieš pareiškėją jau būtų imtasi persekiojimo veiksmų, t. y. pareiškėjui sukuriama pareiga įrodyti, kad nėra jokios abejonės, jog persekiojimas jau vyksta. Atsakovas, vertindamas grėsmę pareiškėjui, vadovaujasi ne visiškai pagrįstos tikimybės principu, tačiau faktiškai reikalauja, kad pareiškėjas įrodytų jau įvykusio ar vykstančio persekiojimo faktus, o tai neatitinka aptartų prieglobsčio teisės standartų. Šių aplinkybių neįvertino ir pirmosios instancijos teismas.

37. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nesutinka su teismo sprendimo argumentais dėl neva jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Pažymi, kad vertinant jo situaciją Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijos kontekste, atsakovas privalėjo nustatyti, koks pareiškėjo asmeninis elgesys kelia realų, esamą ir pakankamai didelį pavojų pagrindiniam visuomenės interesui ir Lietuvos vidiniam arba išoriniam saugumui. Be reikalavimo identifikuoti asmeninį asmens elgesį, kuris grėstų valstybės saugumui, ESTT numato, kad tas identifikuotas asmeninis elgesys keltų „realų, esamą ir pakankamai didelį pavojų pagrindiniam visuomenės interesui ir Lietuvos vidiniam arba išoriniam saugumui“. Nei Migracijos departamento vertinime, nei pateiktoje informacijoje apie VSAT atliktą vertinimą nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjo elgesys keltų realų, esamą ir pakankamai didelį pavojų Lietuvos saugumui. Šiuo atveju pareiškėjas neteisėtai kirto sieną, padarė nesunkų nusikaltimą, jam skirtos 45 paros arešto. Be to, pagal BK 291 straipsnio 2 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Šiuo atveju pareiškėjas atvyko su tikslu gauti tarptautinę apsaugą, jis apskritai galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

38. Akivaizdu, kad pareiškėjo keliama „grėsmė“ nėra reali, esama ar pakankamai didelė, toks sprendimas pripažinti jį keliančiu grėsmę yra neproporcingas ir neteisingas. Vis dėlto, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į šiuos argumentus, jų tinkamai neįvertino ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

39. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento Sprendimo bei teismo sprendimo dalimi dėl jo išsiuntimo, uždraudimo atvykti ir į SIS įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Teigia, kad atsakovas padare? nepagri?sta? is?vada? de?l prieglobsc?io ar papildomos apsaugos pareis?ke?jui nesuteikimo, nepagrįstai konstatavo jo keliamą grėsmę ir dėl to nusprendė, jog pareiškėjas turi būti išsiųstas ir jam turi būti uždrausta atvykti į Lietuvą, Sprendimas s?ia apimtimi yra neteise?tas ir naikintas, Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos is?vestine?s priemone?s, susijusios su is?siuntimu is? Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti i? Lietuvos Respublika?. Akcentuoja, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo nesuteikė pareiškėjui tarptautinės apsaugos, nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti atvykti, įvesti perspėjimą į SIS. Šis sprendimas buvo apskųstas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo, uždraudimo atvykti ir įvedimo į SIS. Taigi pripažinus, kad Migracijos departamento sprendimas išsiųsti pareiškėją yra nepagrįstas (neužtenka argumentų, kad pareiškėjas kirto sieną neteisėtai, sprendimas buvo priimtas skubos tvarka ir t.t.), tik 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo atliktas tyrimas ir nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė, kurios pagrindu Migracijos departamentas ir priėmė sprendimą pareiškėją išsiųsti, vėl nesuteikiant galimybės grįžti savanoriškai. Abejonių kelia ne tik pareiškėjo nustatytos grėsmės realumas, bet ir aplinkybė, kad tokia grėsmė buvo nustatyta praėjus daugiau nei metams nuo jo padarytos nusikalstamos veiklos ir tik po to, kai apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Migracijos departamento sprendimo dalį ir nustatė, jog Migracijos departamento išvados dėl pareiškėjo išsiuntimo, draudimo atvykti ir įvedimo į SIS yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas neištaisė šių klaidų, nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

40. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

41. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo nuomonė yra nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

42. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir teigia, jog įvertinus pareiškėjo naują paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, jo pateiktos „naujos“ aplinkybės – 2024 m. balandžio mėn. jo gyvenamojoje vietoje atlikta krata, paimtas kompiuteris ir raštelis, jo ieško (duomenys neskelbtini) teisėsauga – nelaikytinos patikimu ir pakankamu įrodymu dėl ko kiltų poreikis iš naujo vertinti jo tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Kitų naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Įvertinus naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį pateiktas aplinkybes ir palyginus su paskesnio prašymo suteikti prieglobstį pateikta bei išnagrinėta informacija, laikyta, kad pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, t. y. naujos informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad jis gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateiktu vienu iš motyvų – jam gresia persekiojimas dėl nepritarimo karui Ukrainoje, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tyrimo metu nenustatyta materialinių bylos faktų, susijusių su prieglobsčio suteikimo kriterijais, įtvirtintais Įstatymo 86 ir 87 straipsnių 1 dalyse ir priskirtinais bylos esmei.

43. Kadangi naujame paskesniame prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, jo naujas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjamas. Dėl to pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, kad Migracijos departamentas turėjo nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, o ne priimti sprendimą jo nenagrinėti yra nepagrįsti.

44. Atsakovas pažymi, kad kilmės valstybės informacija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) už tėvynės išdavystę, kariuomenės diskreditavimą ar sąmoningą „klaidingos“ informacijos sklaidą buvo nuteisti žurnalistai, aktyvistai, socialinių tinklų vartotojai, kurie viešai pasisakė apie karą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas nėra priskiriamas prie šių asmenų. Pats pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis nereikš savo neigiamų pažiūrų dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos, nes tai lemtų persekiojimą. Kadangi pareiškėjas nesielgia kaip (duomenys neskelbtini) persekiojami asmenys, nėra duomenų, kad pareiškėją persekiotų (duomenys neskelbtini) institucijos, todėl baimė patirti persekiojimą yra tik hipotetinė. Pareiškėjas neįrodė realios grėsmės, kad dėl savo politinių įsitikinimų jam būtų taikomas persekiojimas kilmės valstybėje.

45. Atsakovas taip pat nurodo, jog Migracijos departamentas nekėlė pareiškėjui reikalavimų pagrįsti, kad prieš jį jau būtų imtasi persekiojimo veiksmų, t. y. jam sukuriama pareiga įrodyti, jog nėra jokios abejonės, kad persekiojimas jau vyksta. Migracijos departamentas iškėlė pareiškėjui reikalavimus, nustatytus prieglobsčio prašymui pagrįsti, nustatytus Įstatyme ir ES teisės aktuose, t. y., tikėtinai pagrįsti jam kylančią grėsmę kilmės valstybėje, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

46. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad jo keliama grėsmė nėra reali, esama ar pakankamai didelė, toks sprendimas pripažinti jį keliančiu grėsmę yra neproporcingas ir neteisingas. Teigia, kad Migracijos departamentas neatlieka pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tą atlieka policija arba VSAT. Šiuo atveju VSAT pateikė duomenis, nurodydama, kad nusikalstama veika, kurią įvykdė pareiškėjas, yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams, jis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jeigu nustatoma, kad jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas yra padaręs nusikalstamą veiką, akivaizdžiai nelinkęs laikytis teisės aktų, todėl jo grėsmė yra pakankamai reali, kad VSAT, laikydamasi nustatytos tvarkos, konstatuotų pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai.

47. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjo išsiuntimu, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė naują (antrą) paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, į tai, kad įvertinus pareiškėjo naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1–2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti, vadovaujantis Įstatymo 140⁹ straipsniu, pareiškėjas neturi teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jo išsiuntimas turi būti vykdomas nedelsiant. Migracijos departamento vertinimu, draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpis yra proporcingas. Taip pat pagrįstai į SIS įvestas įspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

48. Atsakovas teigia, kad sprendimai išsiųsti, uždrausti atvykti ir įvesti įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į SIS yra pagrįsti ir pakankamai motyvuoti, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl paminėtų aplinkybių yra vertinami kaip deklaratyvūs.

49. Kadangi ginčijamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, nustatytos visos reikšmingos aplinkybės ir teisinis pagrindas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka VAĮ ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, naikinti jį nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

50. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo pagrįstumo.

51. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjas naujame paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nenurodė naujų esminių aplinkybių, pagrindžiančių jo naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimtinumą. Teismas taip pat vertino, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pritarė atsakovo pozicijai dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukimo į SIS. Atsakovas pareiškėjo situaciją įvertino individualiai, atsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes.

52. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų, kuriuos jis pateikė su paskesniu prašymu, todėl teismo sprendimas ir Sprendimas turi būti panaikinti.

53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

54. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 d.), pažymi, kad šiuo atveju yra aktualūs Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nustatyti prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo pagrindai. Vienas iš jų – kai prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų (Įstatymo 77 str. 1 d. 3 p.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 18¹ dalį paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

55. Pagal Prieglobsčio tvarkos aprašo 36.1 papunktį įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti ar yra Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas. Prieglobsčio tvarkos aprašo 49 punkte numatyta, kad atlikus aprašo 47–48 punktuose nurodytus veiksmus ir patvirtinus, kad yra Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, Migracijos departamentas, laikydamasis Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, priima sprendimą nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį.

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas Įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). Taip pat, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan. (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019).

57. Įstatymu įgyvendinamoje Direktyvoje 2013/32/ES nustatyta, kad kai asmuo, kuris paprašė tarptautinės apsaugos valstybėje narėje, pateikia papildomų nusiskundimų arba paskesnį prašymą toje pačioje valstybėje narėje, ta valstybė narė nagrinėja šiuos papildomus nusiskundimus arba su paskesniu prašymu susijusią informaciją, nagrinėdama ankstesnį prašymą ir nagrinėdama sprendimą, kuris apskųstas teismine arba administracine tvarka, tiek, kiek toks nagrinėjimas leidžia kompetentingoms institucijoms atsižvelgti į visą informaciją, kuria pagrįsti papildomi nusiskundimai arba paskesnis prašymas, ir ją svarstyti. Siekiant priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo pagal 33 straipsnio 2 dalies d punktą, paskesnis tarptautinės apsaugos prašymas visų pirma turi būti preliminariai išnagrinėjamas, siekiant nustatyti, ar dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu dėl prašytojo priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES (40 str. 1 ir 2 d.). Jeigu po 2 dalyje nurodyto preliminaraus nagrinėjimo padaroma išvada, kad atsirado naujos informacijos arba duomenų arba juos pateikė prašytojas ir dėl to labai padidėja tikimybė, kad prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES, prašymas toliau nagrinėjamas pagal II skyrių. Valstybės narės taip pat gali numatyti kitas priežastis, dėl kurių paskesnis prašymas nagrinėjamas toliau (40 str. 3 d.). Kai paskesnis prašymas pagal šį straipsnį toliau nenagrinėjamas, jis pagal 33 straipsnio 2 dalies d punktą laikomas nepriimtinu (40 str. 5 d.). Pagal Direktyvos 2023/32/ES 33 straipsnio 2 dalies d punktą valstybės narės gali laikyti tarptautinės apsaugos prašymą nepriimtinu, jeigu prašymas yra paskesnis prašymas, kai neatsirado naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu, ar prašytojas priskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES arba prašytojas jų nepateikė.

58. Nagrinėjau atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 14 d. atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame teigė bijantis, jog jo pusseserė perduos teisėsaugos institucijoms informaciją apie jo politines pažiūras (nusistatymą prieš (duomenys neskelbtini) karą Ukrainoje ir pan.), dėl kurių jis gali būti pasodintas į kalėjimą. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 16 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog atsisako savo prašymo suteikti prieglobstį, nes pageidauja grįžti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą, priėmė sprendimą nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

59. Pareiškėjas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Atlikęs bausmę, pareiškėjas buvo paleistas 2024 m. gegužės 15 d.

60. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 17 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame jis iš esmės pakartojo pirminiame prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes.

61. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. 25S111350, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) bei uždrausti atvykti 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Migracijos departamento 2025 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 25S111350 dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, panaikinta, įpareigojant Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo grąžinimo klausimą.

62. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 25SD16548, be kita ko, informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Migracijos departamentą spręsti klausimą dėl galimybės pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, paprašė informuoti, ar pareiškėjas sutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ar valstybę, į kurią asmuo turi teisę vykti. Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 26 d. telefonu informavo Migracijos departamentą, kad norėtų išvykti į Kazachstaną su Tarptautinės migracijos organizacijos pagalba. Migracijos departamento valstybės tarnautojui susisiekus su minėta organizacija, telefonu gautas atsakymas, kad toks asmuo į organizaciją su prašymu suteikti pagalbą nesikreipė.

63. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 9 d. pateikė naują paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 23 d. atliko pareiškėjo apklausą.

64. VSAT 2025 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo Migracijos departamentą, kad (duomenys neskelbtini) piliečio E. Č. atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. VSAT vertinimu, tikslinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui ir įvesti jo duomenis į Šengeno informacinę sistemą (SIS).

65. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame sprendė, kad įvertinus E. Č. naują paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, jo pateiktos „naujos“ aplinkybės – 2024 m. balandžio mėn. jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, paimtas kompiuteris ir raštelis, jo ieško (duomenys neskelbtini) teisėsauga – nėra laikytinos patikimu ir pakankamu įrodymu, dėl ko kiltų poreikis iš naujo vertinti E. Č. tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Kitų naujų aplinkybių prieglobsčio prašytojas nenurodė. Įvertinus naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį E. Č. pateiktas aplinkybes ir palyginus su paskesnio prašymo suteikti prieglobstį pateikta bei išnagrinėta informacija, laikytina, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė naujų esminių motyvų, t. y. naujos informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų. Prieglobsčio prašytojas iš esmės rėmėsi paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateiktu vienu iš motyvų – jam gresia persekiojimas dėl nepritarimo karui Ukrainoje, todėl yra pagrindas taikyti UTPĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tyrimo metu nenustatyta materialinių bylos faktų, susijusių su prieglobsčio suteikimo kriterijais, įtvirtintais UTPĮ 86 ir 87 straipsnių 1 dalyse ir priskirtinais bylos esmei.

66. Taigi, nagrinėjamos bylos esminis dalykas yra įvertinti, ar pareiškėjo naujame paskesniame prašyme ir Migracijos departamento atliktos pareiškėjos apklausos metu buvo nurodytos naujos esminės aplinkybės, kurių Migracijos departamentas anksčiau nebuvo vertinęs ir kurios galėjo paneigti anksčiau Migracijos departamento padarytas išvadas ar suponuoti būtinybę visus pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus įvertinti iš naujo.

67. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad pateikė esminius motyvus ir įrodymus, dėl ko Migracijos departamentas jo prašymą turėjo nagrinėti iš esmės, tačiau akivaizdu, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.

68. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad teismas vertina bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas.

70. Įvertinusi pareiškėjo naujo paskesnio prašymo ir jo pagrindu atliktos apklausos turinį visų nustatytų bylos aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nenurodė naujų esminių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtinumą ir būtinybę jį išnagrinėti iš esmės.

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas savo naujame paskesniame prašyme iš esmės pakartojo jau ankstesniame paskesniame prašyme suteikti prieglobstį išdėstytus argumentus, taip pat pareiškėjo nurodyti argumentai dėl to, jog jam gresia persekiojimas dėl nepritarimo karui Ukrainoje, dėl kaltinimų tėvynės išdavyste, šmeižimo dėl pedofilijos, jau buvo įvertinti Migracijos departamento 2025 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 25S111350 kaip nesudarantys pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

72. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus: ekrano nuotraukas su kontaktais, pavadintais (duomenys neskelbtini) bei jų telefono numeriais, taip pat ranka rašyto raštelio nuotrauką „IMG_20250819_175845_723“, vaizdo įrašus, nuorodas į „Youtube“ kanalą (duomenys neskelbtini), Priėmimo ir integracijos agentūros 2025 m. liepos 4 d. Priėmimo koordinavimo ir teisinės pagalbos organizavimo skyriaus E. Č. psichologinės būklės vertinimo pažymos skanuotą nuotrauką. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo naujus esminius motyvus, be kita ko, nurodė, jog naują paskesnį prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas iš esmės grindžia neoficialiais kaltinimais dėl seksualinių paslaugų siūlymo nepilnamečiams, numanomu (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų persekiojimu tuo atveju, jeigu jo giminaitė (pusseserė) pasidalintų su teisėsauga judviejų susirašinėjimu „Telegram“ programėlėje dėl jo nepritarimo karui Ukrainoje, taip pat tariamai jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) vykstančiu ikiteisminiu tyrimu dėl seksualinių paslaugų siūlymo nepilnamečiams (duomenys neskelbtini) bei dėl tėvynės išdavystės, kadangi jis perėjo sieną į „nedraugišką“ šalį. Pažymėjo, jog nagrinėjat paskesnį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nurodyti motyvai buvo vertinti, todėl Migracijos departamentas konstatavo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo pozicijai pritarė, jog naujame paskesniame prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, kurie nebūtų įvertinti Migracijos departamentui priimant 2025 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 25S111350.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo, jame išsamiai ir detaliai įvertinti pareiškėjo naujame paskesniame prašyme nurodyti argumentai, kuriems pagrįstai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog pareiškėjas naujame paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nenurodė naujų esminių aplinkybių, t. y. naujos informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui pateikus naują paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, atlikus pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjo teikti paaiškinimai dėl jo prašymo suteikti prieglobstį motyvų buvo išsamiai įvertinti Sprendime. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas išsamiai aptarė pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus bei argumentus ir padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad jie nėra esminės, naujos aplinkybės Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo aspektu, todėl pagrįstai pareiškėjo naujo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjo.

74. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme viešajai tvarkai ir visuomenei, teisėjų kolegija pažymi, kad VSAT 2025 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 21-19-532 informavo Migracijos departamentą, jog remdamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimą. Nustatyta, kad pareiškėjas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta arešto bausmė. Nusikalstama veika, kurią įvykdė E. Č., pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams. VSAT, įvertinęs nurodytus duomenis, sprendė, jog pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl tikslinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui (Įstatymo 133 str. 5 d.), įvesti pareiškėjo duomenis į SIS.

75. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

76. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punkte numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta šios tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

77. NAS taisyklių 15 punkte nurodyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – C.SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka, be kita ko, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

78. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama sąlyga: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Taigi, atvejis, kai asmuo į šalį pateko neteisėtai pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, slapta išvengdamas teisės aktais nustatytos sienos kirtimo kontrolės, laikytinas Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje apėjimu SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkto prasme: sienų perėjimo punktuose jų kirtimo kontrolės tikslais atliekamais patikrinimais siekiama, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 11 punkte, užtikrinti, kad asmenims būtų leidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją arba iš jos išvykti (žr. ESTT 2020 m. vasario 5 d. sprendimo byloje Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid / J. ir kt., C-341/18, 57 punktą).

79. 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, iš proporcingumo principo kylantys imperatyvai nagrinėjame kontekste yra itin reikšmingi, atsižvelgiant į tai, kad perspėjimo įvedimas į Šengeno informacinę sistemą iš esmės riboja galimybę asmeniui patekti į Šengeno erdvę, o tai susiję su kitų asmens teisių, pavyzdžiui, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, ribojimu (žr., pvz., 2024 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir kt.).

80. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, rėmėsi VSAT raštu, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pažymėtina, kad ši aplinkybė, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas išsiųsti asmenį iš šalies. Migracijos departamentas, nenustatęs Įstatymo 130 straipsnio 1–2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į užsienio valstybę, priėmė sprendimą pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

81. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su paminėta atsakovo Sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis yra nepagrįsti ir nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių paminėtu aspektu. Pareiškėjo argumentai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą, taip pat tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2427-502/2025 panaikino Migracijos departamento sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo, uždraudimo atvykti ir įvedimo į SIS ir įpareigojo atsakovą šį klausimą nagrinėti iš naujo, savaime nereiškia, jog Migracijos departamentas, gavęs VSAT informaciją, kurios neturėjo priimant ankstesnį sprendimą (pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei), negalėjo priimti sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

82. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nepagrįstos atsakovo Sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedimo į SIS.

83. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime ir pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo pozicijai aptariamu klausimu, įvertinęs tai, jog pareiškėjo atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, VSAT siūlo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, pareiškėjas neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktą ir 38.1 papunktį, nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kuris atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra proporcingas.

84. Taip pat Migracijos departamentas, vadovaudamasis NAS taisyklių 15 punktu, SIS reglamento nuostatomis, nusprendė pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo teikti SIS. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS, motyvavo aplinkybėmis, jog pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (neteisėtas valstybės sienos perėjimas), pareiškėjo paskesnis prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas Migracijos departamento 2025 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 25S111350, kuriame buvo įvertinti visi prieglobsčio prašytojo nurodyti motyvai, tačiau nenustatyta visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju, įvertinęs pareiškėjo elgesį, padarė išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūromis, todėl teismas vertino, jog Sprendimu pagrįstai nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS.

85. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

86. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą, nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.1 p.), užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.2 p.).

87. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024). Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

88. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo paminėta, Migracijos departamentas, spręsdamas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvertino tai, kad VSAT prašė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, pareiškėjas neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ir nustatė 3 metų draudimo atvykti laikotarpį, kurį vertino kaip proporcingą. Šiai atsakovo pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas.

89. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, atsižvelgdama į VSAT 2025 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 21-19-532 nurodytus argumentus, dėl kurių siūloma uždrausti E. Č. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui (pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei), Migracijos departamento Sprendime nurodytus argumentus, kuriais remdamasis Migracijos departamentas nustatė pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (VSAT raštas, pareiškėjas neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminas šiuo atveju yra proporcingas.

90. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nekvestionuoja fakto, kad pareiškėjas yra nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir atlikęs paskirtą bausmę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkiems nusikaltimams, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų baustas už kitus priešingus teisei veiksmus administracine tvarka arba nesilaikytų nustatytų elgesio normų ir taisyklių, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, yra pagrindas Migracijos departamento Sprendimu nustatytą 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį bei įtraukimo į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sutrumpinti iki 1 metų.

91. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, tačiau nepagrįstai vertino, jog draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukimo į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos terminas yra proporcingas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas.

92. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė priteisti jam 511,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

93. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

94. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į proporcingai tenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo E. Č. (E. Č.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo E. Č. (E. Č.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 25S232146 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip: „3. Uždrausti E. Č. (E. Č.) atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu E. Č. (E. Č.) išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 4. Įtraukti į SIS perspėjimą dėl E. Č. (E. Č.) draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos“.

Kitą Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui E. Č. (E. Č.) ir atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.