Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Z. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl probacijos sąlygų pakeitimo V. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2022 m. sausio 27 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl probacijos sąlygų keitimo V. Z., motyvuojant tuo, jog pakeitus nuteistajam įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, į baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, būtų galima padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei užtikrinti nukentėjusiųjų interesus.

4. Panevėžio apygardos teisme gautas V. Z. skundas, kuriame jis prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti Probacijos tarnybos teikimą dėl probacijos sąlygų pakeitimo.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra savaime prieštaringa – akivaizdu, jog dirbti užsienyje ir negyventi ten – nėra jokių to realizacijos galimybių. Norint dirbti, užsidirbti pakankamai pajamų tiek žalai atlyginti, tiek šeimai išlaikyti, būtina dirbti ir gyventi užsienyje. Dirbdamas Vokietijoje galėtų periodiškai nukentėjusiesiems mokėti įmokas, o gaunamų pajamų, iš šiuo metu vykdomos individualios veiklos, vos užtenka būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti. Dirbant Lietuvoje, žala vis dar nėra ir vargu ar visiškai bus atlyginta iki probacijos pabaigos dėl nepalankios probuojamojo turtinės padėties. Darbą Vokietijoje susirado ir darbo sutartį sudarė paskatintas Probacijos tarnybos darbuotojos, kuri vėliau savo poziciją pakeitė. Teismo nutarties teiginiai apie siekį palengvinti savo padėtį ir tenkinti asmeninius interesus yra niekuo nepagrįsti. Nuteistasis įsipareigojo teisme, kad jis, būdamas užsienyje, realiai galės mokėti kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip po 100 Eur į antstolių sąskaitas.

4.2. Akcentuojama, kad probuojamasis Probacijos tarnybos priežiūroje yra labai ilgą laiką, jau 7 metus, resocializacija yra faktiškai įgyvendinta, nėra nusikaltimo recidyvo, sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką, dirba pagal individualią veiklą. Nuteistasis turi ne vieną skolinį išieškojimą, vykdomą antstolių. Nėra jokios jo kaltės, kad jis negauna Lietuvoje jokio normaliai apmokamo darbo, nes jis teturi vidurinį išsilavinimą, neturi jokios profesijos, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jo gaunamų pajamų iš individualios veiklos vos užtenka prasimaitinti, patenkinti minimalius šeimos poreikius, sumokėti mokesčius, taip pat komunalinius mokėjimus. Kadangi jis negali įtakoti kokią pinigų sumą antstoliai įskaito į savo išlaidas, kokią sumą perveda kitiems kreditoriams ar nukentėjusiems, todėl vertinti, kad per ilgą laiką nėra padengta žala nukentėjusiems yra nepagrįsta ir ydinga, nes tokios aplinkybės prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

4.3. Teigia, jog yra nesuprantami teismo motyvai dėl jo atsisakymo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užimtumo.

4.4. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl jo elgesio priežiūros ir individualaus prevencinio darbo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, susijusiais su nuteistojo atžvilgiu vykdoma probacine veikla. Jeigu nėra sukurto norminiais aktais reglamentuojamo kontrolės mechanizmo kaip įvykdyti teismo įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kai asmuo išvyksta dirbti ir darbo laikotarpiu gyvena užsienyje, tai nėra pagrindas tokios priemonės netaikyti – probacijos tarnyba bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir gali pavesti patikrinti, ar nuteistasis nėra apsvaigęs.

4.5. Tolimesnė jo priežiūra užsienyje, viena vertus, galėtų būti užtikrinta Probacijos tarnybai bendradarbiaujant su Vokietijos teisėsauga, pavedant pastarajai tikrinti probuojamąjį. Kita vertus, minima nepalanki užsienio valstybių praktika dėl perimtų kitų valstybių nuteistųjų kontrolės, todėl prašoma susidariusią situaciją vertinti lanksčiau – leisti probuojamajam išvykti į užsienį dirbti ir gyventi. Nurodoma Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartis byloje Nr. T-1021-1095/2021, kuomet teismas to paties probuojamojo atžvilgiu klausimą jau sprendė ir prašo klausimą išspręsti iš esmės, sudarant galimybę nuteistajam realiai dirbti užsienyje.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

6.1. Apygardos teismas, išnagrinėjęs V. Z. skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą, konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti ir priimti naują sprendimą nėra. Atmesdamas Probacijos tarnybos teikimą, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą – keisti nuteistajam nuosprendžiu nustatytos pareigos neišvykti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi į baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nėra pagrindo.

6.2. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

6.3. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, Probacijos tarnybos bei nuteistojo nurodytas argumentas, kad tik pakeitus bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimą – neišvykti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi – į baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą, būtų užtikrintas priteistos žalos nukentėjusiesiems atlyginimas, negali būti laikomas objektyvia priežastimi, dėl kurios nuteistajam jau paskirtos probacijos sąlygos bei teismo įpareigojimai negali būti įvykdyti. Juolab, jog bylos duomenys patvirtina probuojamojo nekliudomą darbinių funkcijų vykdymą net tik nakties metu, tačiau ir pataisos programos vykdymo metu. Be to, skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai įvertinta tai, kad nuteistajam teismo nuosprendžiais buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas (BK 69 straipsnis) ir nuteistasis V. Z. turėjo galimybę nuo 2017 m. sausio 3 d. pradėti atlyginti ir iki 2020 m. gegužės 3 d. atlyginti didžiąją dalį nukentėjusiems padarytos žalos, tačiau to nepadarius, jau beveik 2 metai kaip yra vykdomas antstolio prievartinis žalos atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo nukentėjusiesiems. Su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog keisti teismo įpareigojimą – nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, į analogišką baudžiamojo poveikio priemonę, kuri teismo nustatyta tvarka nebuvo įvykdyta, atsižvelgus į atlygintinos žalos dydį bei į nukentėjusiųjų teisių pažeidžiamumą, nėra jokio pagrindo. Su šia išvada bei ją pagrindžiančiais motyvais sutinka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Juolab, kad patenkintas Probacijos tarnybos teikimas dar nėra turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems garantas ir tai nereiškia, kad nukentėjusiųjų interesai būtų užtikrinti.

6.4. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad Probacijos tarnyba kreipėsi su teikimu į teismą, prašydama pakeisti nuteistajam probacijos sąlygas, atsižvelgdama vien tik į tai, kad nuteistasis visų pirma siekia išvykti dirbti ir gyventi į užsienį – Vokietiją, tačiau nuteistajam gyvenant kitoje valstybėje, Probacijos tarnyba neturėtų jokios galimybės užtikrinti, kaip vykdomi teismo skirti įpareigojimai, kadangi tai nebūtų trumpalaikės, griežtai terminuotos išvykos, o nuolatinis gyvenimas užsienyje.

6.5. Kaip galima suprasti iš skundo argumentų, minėtas bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimo pakeitimas į baudžiamojo poveikio priemonę, paskatintų nuteistąjį greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą bei netrukdytų nei jam dirbti užsienyje, nei tuo labiau Probacijos tarnybai trukdytų planuoti ir vykdyti pastarojo priežiūrą, tačiau su tuo negalima sutikti. Nustatant įpareigojimus būti tam tikromis valandomis namuose, nuteistajam buvo padaryta išlyga dėl darbo. Reiškia, kad esant būtinybei, kiek tai susiję su darbu ir atliekamomis pareigomis, nuteistajam nėra uždrausta išvykti į užsienį, tačiau šios darbinės išvykos – komandiruotės, pagal sudarytą darbo sutartį darbo funkcijoms atlikti, turi būti suderintos su Probacijos tarnyba ir tam nėra būtinas probacijos sąlygų keitimas. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo argumentais dėl probuojamojo subjektyvaus vertinimo, susijusio su pastarojo galimybėmis grįžti į Lietuvą kas 2 mėnesius, tuo pačiu atsiskaityti su Probacijos tarnyba ir t. t., kadangi tai tėra niekuo nepagrįsti teiginiai, juolab, kad nurodytoje darbo sutartyje nėra aptartos nei tokios atostogų galimybės, nei nurodytas lankstus, probuojamajam išskirtinai palankus darbo grafikas.

6.6. Svarbu ir tai, kad nuteistojo ir jo šeimos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl jam išvykus dirbti ir nuolat gyventi į Vokietiją, priešingai nei teigiama skunde, Probacijos tarnyba neturėtų realių galimybių tikrinti, kaip vykdomi teismo skirti įpareigojimai, tame tarpe ir nuteistojo akcentuojamas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi tokias pareigas pagal galiojančius įstatymus probuotojas gali atlikti tik (duomenys neskelbtini) regiono teritorijoje. Probacijos kontrolė galėtų būti efektyvi, kaip jau minėta, tik tuo atveju, jei vykimas į užsienį būtų trumpalaikis, tokiu atveju būtų galima užtikrinti tinkamą probuojamojo elgesio priežiūros ir individualaus prevencinio darbo tęstinumą. Kita vertus, ilgalaikis leidimas išvykti iš gyvenamosios vietos nenumatytas Probacijos įstatyme ir kituose bausmių vykdymo klausimus reglamentuojančiuose teisės aktuose.

6.7. Nors skunde kritikuojama teismų praktika nuteistųjų kontrolės perdavimo aspektu užsienio valstybėms, tačiau skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai akcentuota galimybė nuteistojo priežiūrą vykdyti remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos. Šiuo atveju nuteistasis siekia ne tik išvykti dirbti, tačiau ir gyventi Vokietijoje, tad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis gali būti perduotas vykdyti šiai šaliai, kadangi tokioje situacijoje, kompetentinga užsienio valstybės institucija galėtų užtikrinti jo priežiūrą, siekiant probacijos tikslų įgyvendinimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1S-106-606/2021).

6.8. Skunde cituojama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis 2021 m. spalio 18 d. Nr. T-1021-1095/2021 ir prašoma keliamus klausimus spręsti iš esmės, sudarant nuteistajam galimybę realiai dirbti užsienyje, tačiau, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek paminėta, tiek skundžiama nutartimis nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo probacijos užtikrinimo jo buvimo (tiek trumpalaikio, tiek nuolatinio) užsienyje metu, tačiau buvo sprendžiama dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Tai yra skirtingais pagrindais sprendžiami klausimai. Kita vertus, būtina pažymėti, kad nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Probacijos įstatymas nenurodo, jog teismas turi spręsti, išduoti ar neišduoti leidimo išvykti dirbi, gyventi į užsienio valstybę. Tokius klausimus įgaliojimų ribose sprendžia Probacijos tarnyba.

6.9. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Z. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.