Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, ši bausmė sumažinta 1/3 – iki 40 MGL (2000 Eur).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatyta subendrintos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį bei Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį neatliktąja dalimi ir V. Z. skirta 2 metų 5 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 2025,32 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaityta 1 para, išbūta laikinajame sulaikyme, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant V. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, V. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas iki 2020 m. gegužės 3 d. atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu iš jo priteistą turtinę žalą; uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 7 d.; priteista valstybės naudai automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 3 157 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Z. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 12 d., laikotarpiu nuo 03.40 val. iki 04.20 val., Panevėžio miete, Pajuostės plentu, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis bei Nevėžio, S. Kerbedžio, Smėlynės, Alyvų gatvėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, KET 17 punkto reikalavimą bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo V. P. 2019 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą, bet Lietuvos Respublikoje neregistruotą kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris naudojamas Vokietijos Respublikoje), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki kol 04.20 val. Panevėžyje, Alyvų gatvėje, ties pastatu Nr. 8, buvo sulaikytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. A., J. S., kuriems nustačius V. Z. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, paaiškinus atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą padarinius bei užfiksavus tai 2019 m. birželio 12 d. 04.50 val. surašytame Neblaivumo nustatymo akte Nr. 0119000299021, pasiūlius leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę – pasitikrinti, ar V. Z. gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu Alkotest 6810 Nr. ARFM 0424, turinčiu metrologinės patikros sertifikatą Nr. 0968211, galiojusiu iki 2019 m. rugsėjo 22 d., prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis, V. Z. atsisakė atlikti bendros asmens būklės vertinimą bei pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, nepageidavo vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta jo apžiūra savo lėšomis, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir V. Z. pagrįstai pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija nenustatė, kad tiriant nusikalstamą veiką ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, sutrukdę teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo pradžios, konfiskuotino turto vertės ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios

6. Nuteistasis V. Z. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalimi, kuria paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 7 d.

6.1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nuteistajam V. Z., remiantis BK 68 straipsniu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo taikymo pradžios – 2019 m. spalio 7 d. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija šios jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo ir termino, tačiau mano, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pradžią turėjo skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 12 d., kadangi nuo tos dienos, po apelianto patalpinimo į areštinę, jo vairuotojo pažymėjimas liko automobilyje ir jam grąžintas nebuvo. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina.

6.2. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. D. 2019 m. spalio 7 d. nutarimu V. Z. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas. Iki šios datos teisė vairuoti kelių transporto priemones apeliantui jokiu kompetentingos institucijos priimtu sprendimu nebuvo atimta ar suvaržyta.

6.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šioje byloje tai buvo padaryta 2019 m. spalio 7 d., o ne 2019 m. birželio 12 d., kaip teigia apeliantas.

6.4. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad iškart po įvykio V. Z. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, o jo vairuota transporto priemonė paimta saugojimui. Anot nuteistojo, šiame automobilyje liko jo vairuotojo pažymėjimas, todėl nuo 2019 m. birželio 12 d. yra faktiškai netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina pirmiausia dėl to, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. galioja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi jo turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (13 straipsnio 6 dalis). Taigi, iš šios teisės normos analizės yra akivaizdu, kad vairuoti kelių transporto priemones V. Z. realiai galėjo iki pat 2019 m. spalio 7 d., nepriklausomai nuo to, kad jo vairuotojo pažymėjimas liko paimtame saugojimui automobilyje. Be to, V. Z. iki kardomosios priemonės jam paskyrimo, jeigu jo vairuotojo pažymėjimas liko sulaikytame automobilyje, turėjo visas galimybes iki kardomosios priemonės paskyrimo prašyti grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą, t. y. jį atgauti ir jį turėti su savimi. Todėl aplinkybė, jog apeliantas nuo 2019 m. birželio 12 d. nebevairavo jokios transporto priemonės vertintina išimtinai kaip jo paties pasirinktas elgesio variantas savo laisva valia ir nesudaro jokio teisinio pagrindo nuo šios datos skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo termino, nes teise vairuoti transporto priemones V. Z. realiai galėjo naudotis iki kol ši teisė jam nebuvo suvaržyta paskiriant jam kardomąją priemonę.

6.5. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo taikymo pradžios (2019 m. spalio 7 d.) baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar BPK pažeidimų nepadarė, o V. Z. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir šioje dalyje pakeisti apylinkės teismo nuosprendį.

Dėl konfiskuotino turto vertės

7. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalį, konfiskuotino turto vertę nustatė vadovaudamasis išimtinai VšĮ „Emprekis” vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvos Respublikoje nustatymo pažyma ir neatsižvelgė į tai, kad jo vairuotas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už daug mažesnę kainą, nei nurodoma šioje pažymoje, o jo savininkas V. P. automobilį remontavo nežymiai – pakeitė tik bamperius.

7.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-100-648/2019).

7.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. Z. vairuoto automobilio vertę ir nuspręsdamas šią sumą išieškoti iš V. Z., vadovavosi VšĮ „Emprekis“ nustatyta vidutine tokio automobilio kaina Lietuvoje 2019 m. birželio mėn. – 3 157 Eur be PVM. Be to, apylinkės teismas įvertino automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būklę įvykio metu, pateikdamas išsamius ir aiškius motyvus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konfiskuotino turto – automobilio vertės nustatymu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausus liudytoją V. P., jis nurodė, kad automobilį įsigijo aukcione už 1 550 Eur, automobilis buvo daužtas, apgadinti priekinis ir galinis buferiai, todėl automobilį remontavo. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, bylos duomenys patvirtina, kad prieš priduodant saugojimui automobilis nebuvo apgadintas, kas reiškia, jog įvykio metu automobilio būklė buvo geresnė, nei jo įsigijimo metu, todėl neabejotina, kad automobilio vertė po jo įsigijimo buvo padidinta. Tuo tarpu apelianto nurodyti argumentai, kad automobilio būklė nebuvo gera, nes įvykio metu bevažiuojant atsidarė bagažinės dangtis, yra visiškai deklaratyvūs, nes, viena vertus, prieš priduodant automobilį laikinai saugoti jokių automobilio bagažinės defektų nenustatyta, kita vertus, bagažinė galėjo atsidaryti ir dėl to, kad buvo tinkamai neuždaryta. Taigi, apylinkės teismas, nustatinėdamas automobilio vertę ir remdamasis, be kita ko, VšĮ „Emprekis” pažyma, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nes šioje pažymoje yra nurodyta automobilio rinkos vertė, kuri turėtų būti suprantama kaip vertė, parodanti kainą, už kurią yra realu tam tikru momentu įsigyti daiktą. Taip pat teismas tinkamai įvertino kitas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai nustatė konfiskuotino turto vertę, todėl pagrindo tenkinti V. Z. apeliacinį skundą nėra.

Dėl bausmių subendrinimo

8. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nebendrinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

8.1. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, o minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmės tokiu atveju subendrinamos visiškai jas sudedant. Iš šios įstatymo nuostatos akivaizdu, kad įstatymo leidėjas nustatė teismui pareigą paskyrus bausmę už naują nusikalstamą veiką tuo atveju, kai ji padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, ir nenumatė jokių išlygų, kurių pagrindu nuteistiesiems atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės galėtų būti nebendrinamos.

8.2 Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai nustatė, kad V. Z. naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, atsižvelgė į neatliktų bausmių rūšį, nuteistojo asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes ir visiškai pagrįstai V. Z. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su neatliktų bausmių, nustatytų įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. bei Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiais, dalimis visiško sudėjimo būdu, teisingai taikydamas BK 64 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir tuo pagrindu paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę.

8.3. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog vykdo ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes ir sumokėjo likusią 25,32 Eur dydžio baudos dalį, tačiau, nors skunde ir nurodė, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikia, bet nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (mokėjimo kvitų, pavedimų ir pan.), todėl minėtas V. Z. teiginys atmestinas kaip deklaratyvus. Kita vertus, apeliaciniame skunde nuteistasis pripažįsta, jog iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nebuvo sumokėjęs visos jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos, todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiškai pagrįstai subendrino su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nesumokėta bauda. Jeigu po to apeliantas šią baudą sumokėjo (nors, kaip minėta, tai įrodančių duomenų nepateikė ir apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui), ji į paskirtą bausmę bus įskaityta.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir paskirtų įpareigojimų

9. Apeliantas teigia, jog jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas neturėtų būti skaičiuojamas iš naujo, kaip tai padaryta skundžiamu nuosprendžiu, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas tęstųsi iš viso apie 8 metus, kas yra neteisinga ir prieštarauja protingumo bei sąžiningumo kriterijams.

9.1. Apeliantas iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo nuteistas 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Po to jis dar buvo nuteistas ir 2018 m. kovo 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu 9 mėnesių laisvės apribojimo ir 40 MGL dydžio baudos bausmėmis. Šiais abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams ir 40 MGL bauda. Šia nutartimi nustatytos laisvės atėmimo bausmės vykdymas dar kartą buvo atidėtas 3 metams. Skundžiamu nuosprendžiu V. Z. už naują padarytą nusikalstamą veiką, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 40 MGL (2000 eurų) bauda, kuri, kaip minėta, pagrįstai, pritaikius BK 64 straipsnį, visiško sudėjimo būdu subendrinta su neatliktomis ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 5 mėnesiai 27 dienos laisvės atėmimo ir 2025,32 eurų bauda.

9.2. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendimas dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės priimamas po to, kai, jeigu yra pagrindas bendrinti bausmes pagal BK 63 ar 64 straipsniuose numatytas bausmių bendrinimo taisykles, nuteistajam paskiriama galutinė subendrinta bausmė. Tai reiškia, kad bausmės vykdymo atidėjimo klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienu atveju priėmus naują nuosprendį iš naujo.

9.3 Nagrinėjamu atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas padarė išvadą, kad V. Z., laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu padarius dar vieną nusikalstamą veiką, yra pagrindas dar kartą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl šio sprendimo pagrįstumo, atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, tik pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

9.4 Taigi, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, paskyręs apeliantui galutinę subendrintą bausmę, galėjo arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartą V. Z. atidėti jo neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ką padarė nagrinėjamu atveju, arba šio įstatymo netaikyti, kas reikštų, jog V. Z. būtų pasiųstas realiai atlikti neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį.

9.5 Sutinkamai su BK 75 straipsnio nuostata, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo 1 iki 3 metų. Pirmos instancijos teismas šios bausmės vykdymą atidėjo maksimaliam įstatymo numatytam terminui. Atsižvelgiant į tai, kad V. Z. nusikaltimą padarė anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, taip pat turintis administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, kas iš esmės rodo, jog kol kas jis nėra linkęs laikytis įstatymų, kolegija neturi pagrindo išvadai, jog pirmos instancijos teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas savo trukme būtų aiškiai neteisingas, todėl jį trumpinti nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju aplinkybė, kad bendras laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, anot apelianto, yra labai ilgas, yra nulemta išimtinai tuo, jog apeliantas bausmės vykdymo atidėjimo metu daro naujas nusikalstamas veikas, po ko jam nustatomas naujas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, todėl šio termino vertinti kaip neatitinkančio protingumo ir sąžiningumo kriterijų taip pat nėra jokio pagrindo.

10. V. Z. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo modifikuotos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kas laikytina įsiteisėjusio nuosprendžio peržiūrėjimu nesant tam jokio teisėto pagrindo.

10.1. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 2-4 dalys). Baudžiamasis įstatymas nenumato draudimo teismui kaskart atidedant bausmės vykdymą skirti asmeniui tiek tas baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, kurios buvo paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, tiek paskirti naujas. Esminę reikšmę turi tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos padėtų pasiekti bausmės vykdymo atidėjimo tikslus. Taip pat negali susidaryti situacija, kad asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką, būtų palengvinama teisinė padėtis nei buvo nustatyta ankstesniais, neįvykdytais nuosprendžiais.

10.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nuosprendžiu, atidedant bausmės vykdymą V. Z. buvo paskirti įpareigojimai: 1) per 1 mėn. po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba tęsti darbą; 2) pirmų 2 metų laikotarpyje neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 3) per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 30 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; 4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti padarytą žalą. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodyti šie įpareigojimai: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, mokytis ar būti registruotam darbo biržoje; 2) pirmus 2 metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 23 val. Iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) per 2 metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą, priteistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 3 d., todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai ja vadovavosi skirdamas V. Z. įpareigojimus.

10.3. Skundžiamu nuosprendžiu V. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo skirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei iki 2020 m. gegužės 3 d. atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą;

10.4. Iš 10.3. pastraipoje išvardintų įpareigojimų matyti, jog dalis jų analogiški nurodytiems Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; iki 2020 m. gegužės 3 d. (t. y. per 2 metus nuo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties įsiteisėjimo) atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Taip pat teismas, įvertinęs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė V. Z. naujas pareigas.

10.5. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, V. Z. ankstesniais nuosprendžiais paskirti įpareigojimai nebuvo pakeisti (modifikuoti). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliantui paskirti tokie patys įpareigojimai, kurie yra nurodyti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje, o kiti įpareigojimai yra skirti už naujai padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta konkreti data, kada sueina Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytas įpareigojimo atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą 2 metų terminas, negali būti laikoma ankstesnio nuosprendžio pakeitimu, todėl nėra pagrindo sutikti ir su šiuo apelianto skundo argumentu.

11. Esant visoms išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.