Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-86-875/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-22
Bylos Nr.: 1A-86-875/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23491-2022-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: V. V.
Advokatai: Sofija Kručienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-875/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23491-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.2; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,nuteistajam V. V., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendį.

V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurią nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

UAB “(duomenys neskelbtini)” pareikštą civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš V. V. priteista UAB “(duomenys neskelbtini)” 400 Eur (keturi šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2023 m. balandžio 17 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. V. pinigines lėšas – 400 Eur, esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB banko „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nuspręsta taikyti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Išspręsti kardomosios priemones ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. V. nuteistas už tai, kad slapta pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 23 d., 16.00 val. iki 2022 m. birželio 27 d., 6.30 val., išdaužęs pastato lango stiklą, įsibrovė į įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, UAB “(duomenys neskelbtini)” įmonei priklausantį, turtą: pneumatinį instrumentą „14/50-1381 BIZON“, kurio vertė 250 eurų, akumuliatorinį suktuką „BOSCH GSR 18V-21 18 V-21“, kurio vertė 90 eurų, pneumatinį instrumentą „14/40-723 BEA“, kurio vertė 380 eurų, tuo padarydamas UAB “(duomenys neskelbtini)” 720 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Nurodo savo kaltės nuo pat pradžių nepripažinęs, todėl nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytu teiginiu, kad savo kaltę jis pripažino. Ginčija byloje atliktą įrodymų tyrimą ir teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi melagingais liudytojų, o būtent, jo žmonos G. V. ir draugo E. B. parodymais. Neigia E. B. sandėliuke rankinę su vogtais įrankiais padėjęs pats. Apelianto teigimu, minėtą rankinę, kurią vėliau rado ir paėmė policijos pareigūnai, sandėliuke padėjo su juo į butą atėjęs nepažįstamas vyriškis, su kuriuo jie parėjo iš pradžių pas G. V., vėliau nuėjo pas E. B., kur neblaivūs norėjo dar išgerti. Jo įsitikinimu, žmona melagingus parodymus davė dėl šiuo metu tarp jų vykstančio skyrybų proceso ir nesutarimų dalijantis turtą ir vaikų išlaikymą, o E. B. meluoja jos įtakotas. Atkreipia dėmesį ir į Ž. V. parodymus apie tai, kad G. V. į E. B. butą irgi buvo atnešusi dvi dideles rankines ir kuprinę, tačiau nenustatyta, kas jose buvo. Kelia klausimą dėl pareigūno E. A. parodymuose užfiksuotų aplinkybių apie tai, kaip G. V. E. B. bute rado pavogtą įrankį – pneumatinį pistoletą, kai tuo tarpu buto savininkas buvo išvykęs į užsienį. Pastebi, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” pareiškime nurodyta vagystės data nesutampa su kaltinime nurodytu vagystės laikotarpiu. Be to, tyrimo metu nebuvo apklaustas darbovietės sargas, jo patėvis, nepatikrinti duomenys apie tai, kad vagystės laikotarpiu jis buvo užsienyje.

2.2. Apeliantas nesutinka ir su byloje UAB “(duomenys neskelbtini)” pareikštu 400 Eur dydžio civiliniu ieškiniu, motyvuodamas tuo, kad pavogti daiktai buvo grąžinti, o jų reali vertė (būklė, nusidėvėjimas) nenustatyta.

2.3. Apelianto vertinimu, jam paskirta bausmė, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, taip pat yra neproporcinga ir neteisinga. Pažymi, kad nebuvo įvertinti teigiamai jį charakterizuojantys duomenys: jis turi du mažamečius vaikus, atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime dirbo – užsiėmė individualia veikla (automobilių technine priežiūra, remontu), nuomojosi patalpas pagal sutartį, į teismo posėdžius visada atvykdavo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė Sofija Kručienė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija). Mano nepagrįstai buvęs pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką. Apeliantas taip pat nesutinka ir su jam paskirta bausme, bei priteisto civilinio ieškinio suma. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, proceso šalių paaiškinimais teismo posėdyje, baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais bei tinkamai jais vadovavosi motyvuodamas savo sprendimą V. V. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl įrodymų vertinimo

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų padarymas byloje yra išimtinai teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimą byloje, kompetencija. Įrodymų vertinimo metu teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais ir priimti sprendimą, ar surinktais įrodymais galima grįsti teismo išvadas. Įrodymų vertinimo metu turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, sujungiant juos į loginę visumą, tuo tarpu proceso dalyvių pateiktų versijų ir pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išdėstęs atvejus, kas laikytina esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, t. y. kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-648/2022, 2K-187-976/2023).

9. BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), galiojusioje veikos padarymo metu, baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, nustatyta tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (analogiškai ši veika aprašyta ir naujoje, šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijoje). Pagal BK 178 straipsnį, vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).

10. Nors apeliaciniame skunde ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis nurodė, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų E. B., G. V., policijos pareigūno E. A. parodymais, nesutampančiais tarpusavyje, bei neatitinkančiais jo nurodytų aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu. Visus byloje surinktus duomenis, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino, palyginęs juos tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis pakankamai nepagrįsta nagrinėjamo įvykio versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo V. V. nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė įtarime išvardintų daiktų neturėjęs ir pas kaimyną E. B. nepasidėjęs, net nežinąs, kur yra jo sandėliukas. Apklausiamas teisme V. V. iš pradžių nurodė nusikaltimo padarymo laikotarpiu – 2022 m. birželio 23-27 dienomis buvęs darbe (užsiima individualia veikla), o po darbo kažkur vaikščiojęs. Tačiau netrukus patikslino per Jonines nebuvęs Lietuvoje, buvęs Vengrijoje, tačiau tikslios datos nepamena. Nurodė išvažiavęs po savo gimtadienio (duomenys neskelbtini), galbūt birželio 26 d., bet jeigu Joninės yra birželio 24 d., vadinasi Lietuvoje tuo metu jau nebebuvo. Patvirtino, kad yra buvęs pas E. B., pas kurį nuėjo atšvęsti savo išvykimo į užsienį, abu vartojo alkoholį, ten jis nakvojo 2 naktis, gal ir daugiau. Tuo metu su žmona G. V. buvo susipykę ir pareiti į namus negalėjo. Pas E. B. tuo metu buvo nusinešęs žalią lagaminą su savo drabužiais ir darbo instrumentais, jį ir buvo palikęs pas E. B. kambaryje.

12. Nagrinėjamu atveju nuteistajam neigiant savo kaltę pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo įvykdymo aplinkybių. Juolab, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Todėl, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, baudžiamojoje byloje aptartinos liudytojų išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės.

13. Liudytojas E. B. pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 25 d. parodė, kad 2022 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, pas jį atėjo kaimynas V. V. ir su savimi atsinešė didelę turginę rankinę, kurios turinio jis nematė, nes šis jam nerodė, tačiau sutiko ją padėti į savo sandėliuką. Po kelių dienų V. V. paprašė atiduoti tą rankinę ir jo akivaizdoje sandėliuke ją atidarė. Tuomet jis ir pamatė rankinėje sudėtus įrankius: akumuliatorinį suktuką, mėlynos spalvos prie kompresoriaus jungiamus kabių šaudymo pistoletus, iš kurių vieną V. V. išėmęs paliko jo sandėliuke. Matė ir daugiau kabių juostų, mūryti skirtų mentelių. Paklaustas, kodėl palieka kabių šaudymo pistoletą, V. V. jam atsakė, kad lombarde jo nepriėmė, nes įrankio negalėjo patikrinti su kompresoriumi. Likusius daiktus V. V. išsinešė, o daugiau jokių kitų daiktų jis palikęs nebuvo (t. 1, b. l. 112–114). Papildomai apklaustas 2023 m. vasario 15 d. liudytojas anksčiau duotus parodymus patvirtino, bei papildė, jog V. V. žmona G. V. kažkuriuo momentu buvo atnešusi pas jį palikti rankinę su savo vyro rūbais ir jis matė, kad rankinėje buvo tik vyro rūbai (t. 1, b. l. 116–118). Nors trečios apklausos metu liudytojas savo anksčiau duotus parodymus pakeitė ir tvirtino nebeprisimenantis nieko, ką nurodė pirmų dviejų apklausų metu (t. 1, b. l. 120–122), o tokios pozicijos laikėsi ir akistatos su V. V. metu (t. 2, b. l. 1–4, 18–21), bei apklausiamas teisme, tačiau vis tik pirmųjų apklausų metu liudytojo duotus parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip objektyvius, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Nors pagal teismų praktiką, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau ikiteisminio tyrimo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/2017). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojo E. B. pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai šioje byloje vertintini kaip teisingi, atitinkantys kitus byloje surinktus įrodymus. Nors apklausiamas teisme liudytojas deklaratyviai teigė nieko neprisimenąs ir negalįs patvirtinti, tačiau teisme pagarsintus savo parodymus (t. 1, b. l. 112–114) jis nurodė vis tik esant tikslesnius už teisme duotuosius, kadangi tos apklausos metu buvo praėję mažiau laiko, ir nurodė, jog teismas gali jais remtis (t. 3, b. l. 6). Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiais liudytojo parodymais rėmėsi pagrįstai.

14. Tokią įvykių eigą ir liudytojo E. B. parodymus iš dalies patvirtino ir liudytoja apklausta G. V.. Ji nurodė apie sutuoktinio V. V. daiktus, paliktus pas E. B. sužinojusi iš pastarojo, kai paskambinęs šis paklausė, kada V. V. pasiims iš jo savo daiktus. Pasak liudytojos, tai galėjo būti birželio mėnesį, nors tikslaus laiko nepamena. E. B. paskambino jai, nes V. V. tuo metu buvo dingęs. Į jos klausimą, kokie ten daiktai, E. B. pasakė kažkokio daikto pavadinimą, kurio ji nesuprato. Apie tai ji pranešė policijos tyrėjui ir kitą dieną su pareigūnais nuvyko pas E. B., bei paprašė atrakinti sandėliuką. E. B. iš anksto apie tai neinformavo. Apžiūrėję sandėliuką pareigūnai rado kažkokius daiktus ir pasakė, kad jie vogti. Liudytoja nurodė būtent iš E. B. sužinojusi apie V. V. paliktus daiktus sandėliuke. Liudytoja patvirtino ir pati pas E. B. nešusi V. V. priklausančių daiktų, tačiau tik rūbus ir jokių įrankių, nes su sutuoktiniu nebegyveno nuo kovo mėnesio ir nebenorėjo, kad šis vaikščiotų pas ją, tuo metu jis buvo apsistojęs pas E. B.. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta E. B. sugyventinė Ž. V. (t. 3, b. l. 51–53). Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojos G. V. parodymai nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nekito, buvo nuoseklūs, liudytoja juos patvirtino ir akistatos su E. B. metu, bei papildė jį tuomet sakius, kad V. V. rankinėje jis matęs drėles, prisegėjus (skobatorius), jungiamus prie kompresoriaus. Kilus įtarimui, kad daiktai gali būti vogti, ji pranešė policijos pareigūnams. Su tokiais liudytojos parodymais sutiko ir liudytojas E. B.. Analogiškai šio įvykio aplinkybes nurodė ir teisme apklaustas tyrėjas E. A.. Liudytojas nurodė apie V. V. daiktus kaimyno sandėliuke sužinojęs iš G. V., kuri buvo apklausiama kitoje byloje. Patvirtino, kad vogtas pneumatinis pistoletas buvo rastas sandėliuke pas G. V. kaimyną E. B., kuris pareigūnams nurodė ir tai, kad būtent V. V. paprašė leisti pasidėti tuos daiktus pas jį sandėliuke. E. A. patvirtino, kad liudytoją E. B. apklausė asmeniškai, o jo apklausos protokole užfiksavo tik tokius parodymus, kokius minėtas liudytojas davė.

15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aukščiau nurodytų liudytojų parodymais (13, 14 p.), kadangi šie juos teisme davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojų parodymai papildo vieni kitus, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Tai, kad E. B. sandėliuke buvo rastas būtent iš UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpų pavogtas pneumatinis instrumentas „14/40-723 BEA“ su kabių juosta ir žarnos sujungimo antgaliu objektyviai patvirtina ir kiti bylos duomenys: UAB “(duomenys neskelbtini)” 2022 m. liepos 18 pareiškimas ir bendrovės gamybos direktoriaus A. J. apklausos protokolo duomenys apie pastebėtą vagystę ir pagrobtus daiktus (t. 1, b. l. 75–76; 108–109); 2023 m. sausio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo E. B. pateikė pneumatinį kabių pistoletą „BeA“ su kabių juosta ir žarnos sujungimo antgaliu (t. 1, b. l. 124–126); 2023 m. sausio 27 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas paimtas pneumatinis instrumentas (t. 1, b. l. 65–71); 2023 m. vasario 23 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas S. S. atpažino iš UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpų pavogtą jam priklausantį minėtą pneumatinį instrumentą pagal individualius požymius, kuruos nurodė ir apklaustas kaip liudytojas (t. 1, b. l. 145–150, 155–159).

16. Taigi, tiek liudytojo E. B. pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teisme apklausiamas liudytojas patvirtino esant teisingus, tiek liudytojos G. V. parodymai viso proceso metu, kuriuos liudytoja patvirtino ir judviejų su liudytoju E. B. akistatos metu, o liudytojas E. B. jiems pritarė, o taip pat liudytojo policijos pareigūno E. A. parodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent nuteistasis V. V. į E. B. sandėliuką (duomenys neskelbtini) atnešė ir kartu su kitais daiktais pasidėjo pneumatinį instrumentą, kaip nustatyta, pagrobtą iš UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpų (duomenys neskelbtini). Jį minėtame sandėliuke pareigūnai rado ir paėmė, o liudytojas S. S. atpažino pagal individualius požymius, kaip jam priklausantį. Šių liudytojų parodymai esminėmis detalėmis sutampa tarpusavyje, juos patvirtina ir kita bylos rašytinė medžiaga (15 p.). Tuo tarpu apeliantas, teigdamas priešingai, t. y., kad liudytojai E. B. ir G. V. meluoja, iš esmės nurodo tik tokius argumentus: pas E. B. jis paliko tik savo žalią lagaminą, su kuriuo jis buvo policijos pareigūnų sulaikytas grįžęs iš užsienio, daugiau daiktų jis pas kaimyną nėra palikęs, tuo tarpu G. V. meluoja teigdama, kad jiedu kartu negyvena nuo 2022 m. kovo mėnesio, nes kartu jie gyveno iki 2022 m. birželio 5 d., o taip elgiasi ji dėl to, kad šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas. Tačiau apelianto nurodytos aplinkybės niekaip neįtakoja byloje nustatytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar liudytojų parodymų patikimumo. Įvertinusi viso proceso metu šių asmenų duotus parodymus, juos palyginusi ne tik nuoseklumo aspektu, bet ir sugretinusi su kitais byloje surinktais duomenimis, teisėjų kolegija neturi pagrindo liudytojų parodymus vertinti kitaip, kaip to pageidauja apeliantas. Aplinkybės, kurios leistų abejoti šių liudytojų patikimumu, nenustatytos. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad tarp nuteistojo ir jo sutuoktinės G. V. vyksta skyrybų procesas, nes, kaip nurodė pati liudytoja, ji neturi pagrindo pykti ir apkalbėti nuteistąjį, nepasitenkinimą jai kelia tik pusantrų metų trunkantis jų skyrybų procesas. Tuo tarpu su liudytoju E. B. nuteistąjį sieja kaimyniški ir draugiški santykiai, o liudytojo policijos pareigūno E. A. suinteresuotumo šios bylos baigtimi iš viso nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė vadovautis šiais liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina jau aukščiau nurodyti ir įvertini kiti bylos duomenys. Šie duomenys sudaro vieningą įrodomąją visumą, jų pakanka nuteistojo V. V. kaltei nustatyti ir jo gynybinei versijai paneigti, bei patvirtinti V. V. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) numatyto nusikaltimo požymius, todėl kvalifikuoti tinkamai.

17. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis akcentuoja, be kita ko, neatliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, neva patvirtinančius jo nekaltumą, kaip antai: jo darbovietės kaimynų ir sargo apklausa apie jo paskutinį apsilankymą ir galimą garažo įrankių pardavimą; jo patėvio apklausa apie tai, kada pas jį nakvojo; užsienio viešbučių, kuriuose jis nakvojo keliaudamas užsienyje, patikrinimas, galimai patvirtinsiantis jį buvus užsienyje nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstama veika, už kurią V. V. nuteistas, padaryta laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 23 d., apie 16.00 val. iki 2022 m. birželio 27 d., 6.30 val., tikslus laikas nenustatytas. Pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis 2023 m. vasario 6 d. V. V. nurodė tuo laikotarpiu, t. y. iki rugsėjo mėnesio gyvenęs su savo žmona G. V., kol rugsėjo mėnesį buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės į Alytaus kalėjimą (t. 1, b. l. 189–191). Apie tai, kad nusikaltimo padarymo dienomis buvo darbe V. V. pirmąkart nurodė tik apklausiamas teisme 2023 m. gegužės 30 d. (t. 3, b. l. 6). O duomenys apie nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį byloje gauti praėjus 7 mėnesiams po nusikaltimo, apklausus G. V.. Taigi, nuteistojo bendradarbių ar sargo apklausa praėjus tokiam laiko tarpui būtų akivaizdžiai netikslinga, juolab pačiam nuteistajam pakeitus savo parodymus ir nurodžius, kad minimu laikotarpiu, t. y. per Jonines jis buvo užsienyje. Dėl tos pačios priežasties neinformatyvi ir netikslinga būtų ir nuteistojo patėvio M. B. apklausa apie tai, kokiomis dienomis jo posūnis galėjęs miegoti jo namuose 2022 m. birželio mėnesį. Nors teisme nuteistasis tvirtino nusikaltimo padarymo laikotarpiu buvęs užsienyje, nakvojęs viešbučiuose, tačiau nei konkrečios šalies, nei viešbučių apeliantas pirmosios instancijos teismui nenurodė, tai patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė. O į bylą liudytojos G. V. pateiktas Vengrijos Respublikos Šegedo miesto apylinkės teismo nuosprendis patvirtina tai, kad šioje šalyje V. V. buvo sulaikytas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., t. y. gerokai po šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos (t. 3, b. l. 49–55). Todėl tokie nuteistojo parodymai laikytini gynybine jo versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir vertintini kaip deklaratyvūs. O užsienio šalies viešbučių patikrinimas, siekiant nustatyti galimą nuteistojo nakvynės vietą, šiuo atveju būtų akivaizdžiai perteklinis, nes nuteistojo padaryta veika laikytina įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Teismo išvados V. V. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia ir jo apeliaciniame skunde nurodomas neatitikimas tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” 2022 m. liepos 18 d. pareiškime nurodytos nusikaltimo padarymo datos – 2022 m. liepos 27 d., bei teismo konstatuotos minėtos datos – nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. birželio 27 d. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” pareiškime padaryta rašymo klaida vietoje „2022-06-27“ nurodžius „2022-07-27“, kadangi pranešimas apie daiktų vagystę iš UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpų policijoje gautas 2022 m. birželio 27 d. ir tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1, 32, 75, 108). Ši pareiškėjo rašymo klaida nekeičia teismo nustatyto nusikalstamos veikos padarymo laiko ir laikytina rašymo apsirikimu.

18. Apibendrindamas visa tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepadarydamas jų vertinimo taisyklių pažeidimų, visus įrodymais pripažintus duomenis susiejo į visumą ir padarė pagrįstas išvadas dėl V. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija). V. V. dėl šio veikos nuteistas pagrįstai, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir jį išteisinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

19. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme kaip neproporcinga padarytam nusikaltimui, daugiau nesutikimo motyvų nenurodyta. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo skundas paduotas prašant jį išteisinti, t. y. skundu apibrėžtos plačiausios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, teisėjų kolegija patikrina ir nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė.

20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas V. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. V. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

21. BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų – bausmės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas V. V. skirtiną bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aptarti duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia spręsti, jog nagrinėjamoje byloje analizuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis nerodo noro laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Visų šių aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės paskirtis nuteistojo atžvilgiu bus pasiekta paskyrus jam BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustačius artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir asmenybę, todėl nelaikytina pernelyg griežta, aiškiai prieštaraujančia teisingumo principui, ją švelninti nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. V. anksčiau teistas 10 kartų, šiuo metu –11 kartų, baudžiamoji atsakomybė jam taikyta ir užsienyje. Šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė ne tik būdamas teistas, teistumui neišnykus, tačiau ir bausmės vykdymo atidėjimo metu. Ankstesniais teismų sprendimais teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, daugiausia – numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir analogiškas šioje byloje nustatytai veikas nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis). Po šioje byloje nustatyto nusikaltimo jis vėl nusikalto ir buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (nuosprendis įsiteisėjęs). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta nors ir griežčiausia savo rūšimi, tačiau savo dydžiu mažesnė už vidurkį, laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai, bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir BK 54 straipsnis) ir nėra per griežta.

23. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė BK 75 straipsnio nuostatų, reguliuojančių paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistojo atžvilgiu, taikymo, todėl šiuo aspektu pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

24. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės, teismas analizuoja ir vertina buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę. BK 75 straipsnyje nenustatomas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiu atveju kartu pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nuteistojo atžvilgiu netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Kaip minėta, V. V. skundžiamu nuosprendžiu teisiamas vienuoliktą kartą, anksčiau taip pat ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Kaskart atlikęs teismų sprendimais jam skirtas bausmes, nusikalsta ir vėl. Šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs ankstesniu – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, apeliacinės instancijos teismui parodžius pasitikėjimą ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šiuo metu jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir pastarasis – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendis jo atžvilgiu. Šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui apeliantas taip pat nėra atlyginęs. Iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad V. V. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų bei paskirtų švelnesnių bausmių teigiamų išvadų nepadarė, savo elgesio kritiškai nevertina, nekeičia jo teigiama linkme, teismo jam reiškiamo pasitikėjimo nevertina, todėl atidėti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę objektyvių priežasčių nėra. Šios išvados nekeičia ir skunde nurodomos aplinkybės apie nuteistojo turimus du mažamečius vaikus, gyvenamąją vietą bei Alytaus kalėjime vykdytą darbinę veiklą. Nurodytos aplinkybės apie šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, pastebėtina, egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau apelianto nesustabdė nuo priešingo teisei veikimo. Laikytina, kad šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas tiek pačiam V. V., tiek ir visuomenei formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl negali būti taikomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, paskirtoji bausmė BK 63 straipsnio pagrindu teisingai subendrinta su neatliktos bausmės dalimi, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.

Dėl kardomosios priemonės

26. Nuteistasis V. V. byloje taip pat pateikė 2024 m. balandžio 2 d. prašymą Nr. DOK-2683 panaikinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir leisti vykdyti kitu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistasis šį prašymą prašė tenkinti. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu V. V. paskirtą kardomąją priemonę nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. LITEKO duomenimis, V. V. taip pat nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-878/2024 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią nuteistasis ir prašo leisti atlikti, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos (nuosprendis įsiteisėjęs). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, kuomet išnyksta ir nuteistajam paskirto suėmimo taikymo pagrindai ir nuteistasis pradės vykdyti kitu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl papildomai naikinti nuteistajam paskirtą suėmimą nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

27. Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžiamą nuosprendį ginčija ir dalyje dėl išspręsto civilinio ieškinio UAB “(duomenys neskelbtini)” naudai, nurodydamas, kad iš jo priteista visa 400 Eur turtinė žala, nors pagrobti daiktai buvo grąžinti, neatsižvelgta ir į pagrobtų daiktų nusidėvėjimą.

28. Pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje visiškai tenkintas civilinio ieškovo UAB “(duomenys neskelbtini)” ieškinys ir bendrovės naudai iš nuteistojo priteista 400 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad būtent dėl V. V. nusikalstamų veiksmų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 400 Eur turtinę žalą, kurią sudaro pagrobto turto vertė ir išdaužtas pastato lango stiklas. Nors apeliantas nurodo, kad pagrobtas turtas buvo surastas ir bendrovei grąžintas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš bendrovei priklausančių trijų pagrobtų instrumentų surastas ir grąžintas buvo tik vienas – pneumatinis instrumentas „14/40-723 BEA“ – 380 Eur vertės, dėl kurio bendrovė civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 99, 160–163). Tuo tarpu likęs turtas – pneumatinis instrumentas „14/50-1381 BIZON“ – 250 Eur vertės ir akumuliatorinis suktukas „Bosch GSR 18V-21“– 90 Eur vertės liko nesurasti, kaip ir neatlyginta 60 Eur žala už išdaužtą pastato lango stiklą. Pagrobtų daiktų vertę, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina civilinio ieškovo byloje pateikti minėtų daiktų įsigijimo dokumentai – PVM sąskaitos-faktūros. Pagal pateiktus dokumentus, akumuliatorinio suktuvo „GSR 18V-21 Bosch“ vertė –184,50 Eur, pneumo instrumentas „14/50-B81“ yra 320 Eur vertės, o pneumo instrumento „14/40-723“ vertė – 420 Eur (t. 1, b. l. 94–96). Iš civilinio ieškinio matyti ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų instrumentų kainą nurodė ženkliai mažesnę, nei jų įsigijimo pagal 2021 m. PVM sąskaitas-faktūras kainą, įvertinęs instrumentų nusidėvėjimą, (t. 1, b. l. 99). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, apygardos teismui nekyla abejonių dėl bendrovei priklausančio pagrobto turto vertės, kadangi ją patvirtina byloje pateikti dokumentai. Įvertinus tai, kad dėl V. V. padarytos nusikalstamos veikos bendrovei buvo padaryta turtinė žala, jos dydis pagrįstas byloje pateiktais duomenimis ir turto savininko parodymais, tarp atsiradusios žalos ir V. V. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo tyčiniai veiksmai sąlygojo atsiradusią turtinę žalą, kuri nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas visiškai įrodytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tenkintas pagrįstai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teismuose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

30. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). 2024 m. sausio 25 d. nutartimi nuteistajam V. V. paskirta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Apeliacinės instancijos teisme gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 27 d. pažyma Nr. APD-2024-02268 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 147,92 Eur priteisimo iš nuteistojo V. V. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

31. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į asmens turtinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. V. nuo 2023 m. gruodžio 20 d. yra suimtas. Tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir vėlesniu – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu jis nuteistas realiai atliktinomis laisvės atėmimo bausmėmis, duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nėra. Šių duomenų pagrindu teismas V. V .turtinę padėtį vertina kaip sunkią. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas proceso išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo V. V. neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ilona JakubėnienėNerijus MasiulisGražvydas Poškus