- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-469-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10910-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolų slėnis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Sutelktinio finansavimo
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolų slėnis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ („Profitus Crowdfunding“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolų slėnis“ dėl finansavimo nutraukimo mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Profitus Crowdfunding“ (ankstesnis pavadinimas UAB Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „Ąžuolų slėnis“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 22 198,35 Eur finansavimo nutraukimo mokestį pagal 2024 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė priteisti ieškovei UAB „Profitus Crowdfunding“ iš atsakovės UAB „Ąžuolų slėnis“: 22 198,35 Eur skolos (finansavimo nutraukimo mokesčio); 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (22 198,35 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 710,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas, įvertinęs tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytą sutartį (taip pat jos priedus, pakeitimus), sprendė, kad iš esmės šalys sudarė sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartį.
4. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė ne paskoliniai, o minėti sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo santykiai, atitinkamai jiems netaikytinos nuostatos, reglamentuojančios paskolinius teisinius santykius.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė ginčo turto ieškovės naudai neįkeitė, o šalis sieję sutartiniai finansavimo santykiai nutrūko 2024 m. birželio 1 d. Sprendė, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai neturėjo pagrindo išmokėti visos (ar dalies) sutelktos sumos atsakovei, atsakovei neįvykdžius savo prisiimtų pareigų (kurios turėjo būti įvykdytos prieš sutelktų sumų išmokėjimą atsakovei).
6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų aiškinimo. Teismas vertino, jog į bylą pateikti UAB „Tomkara“ 2024 m. balandžio 15 d. vienintelio akcininko sprendimas parduoti UAB „Tomkara“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – dalį negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (automobilio stovėjimo vietas Nr. 16 ir Nr. 17) su dalimi žemės sklypo, už 1 000,00 Eur kainą, šalių tarpusavio ir su notaru el. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovė siekė iš UAB „Tomkara“ įsigyti minėtą garažą už 22 050,00 Eur kainą, bei mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad atsakovė atliko mokėjimus UAB „Tomkara“ 22 050,00 Eur sumai, netiesiogiai patvirtina, kad atsakovė žinojo ir suprato, jog visas įkeistinas turtas, taip pat ir minėtas garažas, turi priklausyti atsakovei.
7. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors atsakovė teigia, jog ieškovės reikalavimas, kad visas įkeistinas turtas turi priklausyti atsakovei, buvo jai siurprizinis, t. y. ieškovė tokiu būdu vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas, tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji tokiam ieškovės reikalavimui prieštaravo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė, susidurdama su kliūtimis tinkamai įvykdyti finansavimo sąlygas, būtų kreipusi į ieškovę dėl termino pratęsimo, sąlygų pakeitimo ar pan. Vertino, kad atsakovės veiksmai, siekiant įsigyti savo nuosavybėn minėtą garažą, patvirtina, jog atsakovė suprato, kad įkeistini daiktai turi priklausyti jai nuosavybės teise ir su minėta sutiko.
8. Teismas darė išvadą, kad atsakovė, sutartu laiku nepateikusi užtikrinimo priemonių, iš esmės atšaukė savo Projektą iš ieškovės platformos ir tuo pagrindu ieškovė faktiškai vienašališkai nutraukė sutartį.
9. Teismas vertino, kad atsakovės užtikrinimo priemonių nepateikimas (aptarto turto hipoteka neįkeitimas), laikytinas Projekto atšaukimu ir ieškovė nurodyto punkto pagrindu turi teisę reikalauti iš atsakovės atšaukimo mokesčio ir kitų savo patirtų išlaidų.
10. Teismas sprendė, kad šalių buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta dėl finansavimo nutraukimo mokesčio taikymo tuo atveju, jeigu paskolos gavėja netinkamai vykdo savo sutartines prievoles ar jų apskritai nevykdo, šiuo konkrečiu atveju – pateikti užtikrinimo priemonę. Kadangi atsakovė atsakinga už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, ieškovė įgijo teisę naudotis Sutartyje nustatytais teisių gynimo būdais, dėl kurių šalys sulygo (byloje nėra duomenų, jog atsakovė sutarties sudarymo metu ar vėliau būtų ginčijusi jos sąlygas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ąžuolų slėnis“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Profitus Crowdfunding ieškinį atmesti ir priteisti iš apeliantės UAB „Ąžuolų slėnis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas sprendime nepaneigė fakto, kad ieškovė vienašališkai pakeitė pasiūlymo sąlygas, tačiau jo vertinimu, nesant raštu pareikšto atsakovės prieštaravimo dėl sąlygų pakeitimo, toks pakeitimas yra teisėtas.
11.2. Teismas neteisingai aiškino tarp šalių pasirašyto pasiūlymo nuostatas, paneigė sutarčių privalomumo principą, nukrypo nuo kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų. Pasiūlyme buvo numatyta, jog finansavimo nutraukimo mokestis mokamas tais atvejais, kai Projekto savininkas būna pasirašęs Kreditavimo pasiūlymą, bet atsisako finansavimo arba neįgyvendina sutartyje nurodytų sąlygų.
11.3. Šiuo atveju buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta dėl sąlygų keitimo tik atsakovei pritarus. Vadinasi, turėjo būti pateiktas atsakovės sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Po pasirašyto Pasiūlymo pati ieškovė vienašališkai pakeitė pasiūlymo sąlygas: atsakovė 2024-04-05 gavo el. laišką, kad sandoris bus patvirtintas tik tuomet, kai garažas bus registruotas UAB „Ąžuolų slėnis“ vardu, t. y. ieškovė pakeitė pasiūlyme nurodytas įkeičiamo turto sąlygas. Taigi, pati ieškovė raštu patvirtina, kad šalių sandorio netvirtins, jeigu nebus įkeistas kitas, o ne pasiūlymu sutartas turtas.
11.4. Neegzistuoja būtina sąlyga, kurios pagrindu ieškovė turi teisę reikalauti finansavimo nutraukimo mokesčio, o būtent tai, kad ne atsakovė savo noru atsisakė finansavimo, bet pati ieškovė sukūrė situaciją, kad atsakovė negalėtų gauti finansavimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Teismas sprendimu neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės 5 710,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 555,00 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis ir 5 155,09 Eur išlaidos teisinei pagalbai. Pažymėtina, kad už ieškinį ieškovė sumokėjo 500,00 Eur žyminį mokestį, o 55,00 Eur žyminis mokestis buvo sumokėtas už jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas 2024-07-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui netenkinus ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės sumokėtą žyminį mokestį už minėtą prašymą, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės.
11.6. Teismo priteistos išlaidos teisinei pagalbai yra neproporcingos ir per didelės. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad sprendime teismas apskritai nepasisakė dėl tokių bylinėjimosi išlaidų dydžio adekvatumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl finansavimo nutraukimo mokesčio priteisimo. Iš atliktų procesinių veiksmų skaičiaus matyti, kad sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai per didelės vertinant bylos sudėtingumą ir ieškovės atliktų proceso veiksmų skaičių.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Profitus Crowdfunding“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą, palikti nepakeistą; iš atsakovės UAB „Ąžuolų slėnis” priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Užtikrinimo priemonių (atitinkamų nekilnojamojo turto objektų hipotekos) nepateikimas iš atsakovės pusės esamoje situacijoje laikytinas ginčo Projekto atšaukimu, sudariusiu pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės finansavimo nutraukimo mokesčio sumokėjimo bei kitų ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo.
12.2. Jau pasirašydamos 2024 m. kovo 27 d. Finansavimo pasiūlymą bylos šalys juo aptarė atsakovės prievolę ateityje įgyti ginčo patalpas, savo, t. y. atsakovės, nuosavybėn (žr. Finansavimo pasiūlymo dalies „KITOS SĄLYGOS“ priešpaskutinį punktą). Tuo tarpu, UAB „Tomkara“ įkaito davėju Finansavimo pasiūlyme buvo įvardyta tiesiog kaip tuometinis hipotekos objekto savininkas (kadangi atsakovė Finansavimo pasiūlymo pasirašymo metu dar neturėjo aptariamo turto nuosavybės teisės).
12.3. Po apelianto apeliaciniame skunde akcentuojamo ieškovės atstovo 2024 m. balandžio 5 d. elektroninio laiško išsiuntimo, atsakovė ne tik neišreiškė jokių pastabų dėl, neva, ieškovės vienašališkai keičiamų Finansavimo pasiūlymo sąlygų/atsisakymo gauti finansavimą tokiomis sąlygomis ar pan., bet, netgi, priešingai – suprasdama, jog, būtent, toks buvo šalių susitarimas (t. y. sąlyga dėl ginčo patalpų įgijimo atsakovės nuosavybėn), kartu su UAB „Tomkara“ ėmėsi ginčo patalpų perleidimo veiksmų.
12.4. Skirtingai nei aiškinama apeliaciniame skunde, priteisdamas ieškovės naudai iš atsakovės visą ieškovės sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą, įskaitant, tą dalį (55,00 Eur), kuri buvo sumokėta už teismo netenkintą procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, pirmosios instancijos teismas jokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp bylos šalių taisyklių nepažeidė bei su tuo susijusius klausimus išsprendė teisiškai teisingai. Už atstovavimą priteistos išlaidos susidarė per pakankamai netrumpą bei nemažai procesinių veiksmų atlikimo pareikalavusį teisminį procesą, kuriame buvo sprendžiami kompleksiniai teisinių žinių reikalaujantys klausimai dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo, tikrojo sutarties turinio atskleidimo, įrodinėjimo taisyklių taikymo ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl finansavimo nutraukimo mokesčio priteisimo.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su kreditavimo paraiška, siekdama surinkti lėšų nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vystymui. 2024 m. kovo 27 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyti su atsakovės pageidautu finansavimu (refinansavimu) susiję dokumentai – Finansavimo pasiūlymas, Projekto paskelbimo ir finansavimo sąlygos, Klientų mokamų mokesčių skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos priedas Nr. 1. Atsakovei patvirtinus Finansavimo pasiūlymą, ieškovė savo administruojamoje sutelktinio finansavimo platformoje paskelbė atsakovės inicijuotą sutelktinio finansavimo projektą, kuriuo susidomėjusių investuotojų lėšomis 2024 m. kovo 29 d. buvo sutelkta bendra 394 000,00 Eur suma. 2024 m. balandžio 5 d. tarp ieškovės, kaip 419 į projektą savo pinigines lėšas nutarusių investuoti asmenų, t. y. faktinių paskolos davėjų, atstovės, ir atsakovės buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 394 000,00 Eur dydžio paskolos suteikimo atsakovei.
16. Projekto paskelbimo ir finansavimo sąlygų 16 punkte šalys susitarė, kad suma pagal paskolos sutartį bus išmokėta atsakovei pateikus jos prisiimamų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones – ieškovės (kaip investuotojus atstovaujančio subjekto) naudai įkeitus šiuos nekilnojamojo turto objektus: (i) butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); (ii) 7420/132498 dalių negyvenamosios patalpos - garažo su pagalbinėmis patalpomis, esančių adresu (duomenys neskelbtini); (iii) 114/5166 dalių žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tų pačių Projekto paskelbimo ir finansavimo sąlygų 13 punktas numatė atsakovės pareigą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo investuotojų lėšų sutelkimo ieškovės administruojamoje sutelktinio finansavimo platformoje dienos (esamu atveju – 2024 m. kovo 29 d.), pateikti ieškovei visus užtikrinimo sandorio (hipotekos sutarties) sudarymui reikalingus dokumentus.
17. 2024 m. gegužės 20 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą įvykdyti Projekto paskelbimo ir finansavimo sąlygų 13 punkte numatytą prievolę, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 30 d. imtis veiksmų ginčo turto įkeitimui; taip pat atsakovė buvo informuota apie tai, kad, per papildomai nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius ieškinyje aptartos įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo (ginčo turto įkeitimo) prievolės, tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai bus laikomi nutrauktais nuo 2024 m. birželio 1 d., o atsakovė ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pastarosios dienos (t. y. nuo 2024 m. birželio 1 d.), be viso kito, privalės sumokėti ieškovei šalių sutartą finansavimo nutraukimo mokestį.
Dėl finansavimo nutraukimo mokesčio priteisimo
18. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Van deHurk v. theNetherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.
19. Byloje atsakovė nurodė, kad finansavimo neatsisakė, tačiau dėl vienašalio ieškovės finansavimo sąlygų pakeitimo, susijusio su ginčo turto įregistravimu atsakovės vardu, finansavimas atsakovei negalėjo būti suteiktas, o tai reiškia, jog sąlygos finansavimo nutraukimo mokesčio sumokėjimui susiklosčiusioje situacijoje neegzistuoja; atsakovė iš ieškovės jokio finansavimo nėra gavusi, todėl bylos šalims paskolos sutarties nesudarius, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės ieškinyje įvardijamų sumų.
20. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas sprendime nepaneigė fakto, jog ieškovė vienašališkai pakeitė pasiūlymo sąlygas. Teismas neteisingai aiškino tarp šalių pasirašyto pasiūlymo nuostatas, paneigė sutarčių privalomumo principą, nukrypo nuo kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų. Pasiūlyme buvo numatyta, jog finansavimo nutraukimo mokestis mokamas tais atvejais, kai Projekto savininkas būna pasirašęs Kreditavimo pasiūlymą, bet atsisako finansavimo arba neįgyvendina sutartyje nurodytų sąlygų. Neegzistuoja būtina sąlyga, kurios pagrindu ieškovė turi teisę reikalauti finansavimo nutraukimo mokesčio, o būtent tai, kad ne atsakovė savo noru atsisakė finansavimo, bet pati ieškovė sukūrė situaciją, kad atsakovė negalėtų gauti finansavimo. Buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta dėl sąlygų keitimo tik atsakovei pritarus.
21. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė sutelkė (surinko iš investuotojų) atsakovei skirtą bendrą 394 000,00 Eur sumą, tačiau ji faktiškai atsakovei nebuvo išmokėta, nes Projekto paskelbimo ir finansavimo sąlygų 16 punktu šalys sulygo, kad suma pagal paskolos sutartį bus išmokėta atsakovei pateikus jos prisiimamų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones – ieškovės naudai įkeitus šio sprendimo 10 punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus.
22. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, ir kt.).
23. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pasirašydamos 2024 m. kovo 27 d. Finansavimo pasiūlymą bylos šalys juo aptarė atsakovės prievolę ateityje įgyti ginčo patalpas, savo, t. y. atsakovės, nuosavybėn. Po 2024 m. balandžio 5 d. elektroninio laiško išsiuntimo atsakovei, atsakovė ne tik neišreiškė jokių pastabų dėl, neva, ieškovės vienašališkai keičiamų Finansavimo pasiūlymo sąlygų ar pan., bet, netgi, priešingai – ėmėsi aktyvių veiksmų - kartu su UAB „Tomkara“ tarėsi dėl ginčo patalpų perleidimo. Buvo gautas UAB „Tomkara“ vienintelio akcininko 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas perleisti ginčo turtą atsakovės nuosavybėn. UAB „Tomkara“ plėtros direktorius 2024 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei dokumentus, reikalingus hipotekai sudaryti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Tomkara“ 2024 m. balandžio 15 d. vienintelio akcininko sprendimas parduoti Ginčo patalpas su dalimi žemės sklypo; šalių bei notaro elektroniniai susirašinėjimai, iš kurių matomas atsakovės siekis įsigyti UAB „Tomkara“ priklausiusias ginčo patalpas už 22 050,00 Eur kainą, būtent, pastarajai sumai į UAB „Tomkara“ sąskaitą atsakovės atliktus mokėjimus patvirtinantys mokėjimo nurodymai, pagrindžia faktą, jog atsakovė žinojo bei suprato, kad, vykdant ieškovės atžvilgiu atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, visas įkeistinas turtas (įskaitant, Ginčo patalpas) turi priklausyti atsakovei nuosavybės teise.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo patalpų registracija atsakovės vardu visiškai atitiko tikrąją bylos šalių valią – tas sąlygas, kuriomis atsakovė sutiko gauti finansavimą, pasitelkiant sutelktinio finansavimo lėšas. Todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad 2024 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku ieškovė vienašališkai pakeitė šalių susitarimą, vertintini kaip nepagrįsti.
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog egzistuoja atsakovės prievolė sumokėti ieškovei finansavimo nutraukimo mokestį, išsamiai bei objektyviai ištyrė įrodymų visumą, teisingai aiškino sutarties sąlygas.
Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Apeliantė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydama, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės 5 710,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 555,00 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis ir 5 155,09 Eur išlaidos teisinei pagalbai. Teigia, kad, teismui netenkinus ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės sumokėtą žyminį mokestį už minėtą prašymą, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės. Taip pat teigia, kad priteistos išlaidos teisinei pagalbai yra neproporcingos ir per didelės. Iš atliktų procesinių veiksmų skaičiaus matyti, kad sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai per didelės vertinant bylos sudėtingumą ir ieškovės atliktų proceso veiksmų skaičių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
30. Taigi paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo, rezultatas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas patenkino procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimdamas nutartį, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą šalies, prašiusios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Todėl apeliantės argumentai, kad teismui netenkinus ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės sumokėtą žyminį mokestį už minėtą prašymą, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės, vertintini nepagrįstais, nes, kaip minėta, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo, rezultatas.
31. Dėl apeliantės argumentų, kad priteistos išlaidos teisinei pagalbai yra neproporcingos ir per didelės, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimo atlyginimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
32. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
33. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė teikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį bei dubliką, dar tris savarankiškus procesinius dokumentus, taip pat atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Nors negalima vertinti, kad nagrinėjama byla itin sudėtinga ir reikalaujanti itin didelių darbo sąnaudų, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad ji nereikalavo teismų praktikos analizės, sutarčių analizės, ar jai užtenka minimalių atstovo darbo sąnaudų ir pan. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti pinigų suma už advokato pagalbą atitinka Rekomendacijose nurodytų priteistinų sumų dydžius ir jų neviršija, todėl jų sumažinti teismas neturėjo pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtas apeliacinėje intencijoje. Pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 3 067,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.
36. Pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus maksimalus už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas išlaidų advokato teisinėms paslaugoms dydis už 2025 m. balandžio mėn. teiktas teisines paslaugas sudarė 3 036, 67 Eur (1,3 koeficientas). Bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamu atveju viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktuose nustatytą dydį (3 036, 67 Eur), ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už šio procesinio dokumento parengimą tenkinamas iš dalies ir jai priteistinas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 3 036, 67 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Profitus Crowdfunding“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolų slėnis“ 3 036, 67 Eur (tris tūkstančius trisdešimt šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.