- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2-1668-881/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- Z. R.
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. R. įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Žvyrita“, uždarosios akcinės bendrovės „Tyrimų laboratorija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas įtraukti juos suinteresuotais asmenimis į civilinę bylą Nr. B2-633-883/2019 pagal ieškovo J. A. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Šiaulių plentas“ generalinio direktoriaus J. A. pareiškimą, 2019 m. spalio 4 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjos Z. R. įmonė, UAB „Žvyrita“ ir UAB „Tyrimų laboratorija“ 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamos įtraukti jas į civilinę bylą suinteresuotais asmenimis. Nurodė, kad būsimas teismo sprendimas turės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje nedalyvavo, t. y. prašymų įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iki UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo neteikė, nors turėjo visas galimybes įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iki nutarties iškelti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. spalio 4 d. Tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kurių pagrindu teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas, priėmęs UAB „Šiaulių plentas“ generalinio direktoriaus J. A. pareiškimą atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. rugpjūčio 23 d. paskelbė pranešimą apie priimtą ieškovo UAB „Šiaulių plentas“ generalinio direktoriaus J. A. pareiškimą iškelti įmonės UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą. Be to, viešai buvo skelbiama ir apie paskirtą teismo posėdį, nurodant, kad Šiaulių apygardos teisme (Dvaro g. 83, Šiauliai) 2019 m. spalio 4 d. 10.00 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Šiaulių plentas“ generalinio direktoriaus J. A. pareiškimą atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).
5. Taigi teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, esant iškeltai UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylai, šioje proceso stadijoje nebėra galimas pareiškėjų įtraukimas į bylą suinteresuotais asmenimis ir/ar trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Teisė dalyvauti atsakovės UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo procese galėtų būti įgyvendintina pasinaudojant finansinių reikalavimų tvirtinimo institutu, kurio metu ir bus pasisakyta dėl pareiškėjų, kaip kreditorių, statuso, jų turimų reikalavimų (ne)pagrįstumo ir jų dydžio (ĮRĮ 23 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjos Z. R. įmonė, UAB „Žvyrita“ ir UAB „Tyrimų laboratorija“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jų prašymą dėl įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis. Atskirajame skunde nurodo, kad 2019 m. spalio 3 d. buvo pateikusios teismui prašymą netenkinti prašymo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Šiaulių plentas“ iškėlimo, nes tai pažeis kreditorių teises ir teisėtus interesus. Restruktūrizavimo bylose vyrauja viešasis interesas, tad teismas, gavęs pareiškėjų 2019 m. spalio 3 d. prašymą ir įrodymus dėl skolos iš UAB „Šiaulių plentas“ priteisimo pareiškėjų naudai, turėjo savo iniciatyva įtraukti pareiškėjas į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau to nepadarė pažeisdamas CPK 47 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad teismas neįtraukė pareiškėjų trečiaisiais asmenimis, patvirtina, kad skundžiama nutartis yra naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje nutartyje yra išaiškinęs, kad įmonės kreditoriai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, galėtų būti įtraukti į klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, iki šio klausimo išsprendimo, t. y. iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo. Nepasinaudojus procesine galimybe įstoti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2378/2011, 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-330/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-823/2016).
7.2. Apeliančių argumentas, kad joms nebuvo žinoma apie tai, kada bus nagrinėjamas ieškovo prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra atmestinas ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, nes laikytina, kad apeliantės turėjo visas galimybes įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo. Be kita ko, apeliančių atstovas yra gavęs Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovo pareiškimas bus nagrinėjamas 2019 m. spalio 4 d., nes atsakovė šią teismo nutartį buvo pateikusi į civilinę bylą Nr. 2-569-856/2019, kurioje nagrinėjamas apeliantės Z. R. įmonės ieškinys atsakovei UAB „Šiaulių plentas“. Taigi apeliantės, kurioms atstovauja tas pats atstovas, galėjo pateikti prašymą iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, tačiau savo teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliančių prašymas įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad įmonės kreditoriai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, galėtų būti įtraukti į klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, iki šio klausimo išsprendimo, t. y. iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo. Nepasinaudojus procesine galimybe įstoti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus įmonei. Patvirtinus finansinį reikalavimą teisme, kreditorius įgyja trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesinį statusą ir visas šį statusą atitinkančias dalyvaujančio byloje asmens teises bei pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2378/2011, 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-330/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-823/2017; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756-370/2018).
11. Apeliantės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jos prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, (suinteresuotais asmenimis) pateikė jau po nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą priėmimo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria šis apeliančių prašymas netenkintas, atitinka šiuo klausimu nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
12. Apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs 2019 m. spalio 3 d. apeliančių prašymą netenkinti ieškovo prašymo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, turėjo savo iniciatyva įtraukti apeliantes į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, o to nepadaręs pažeidė CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nepaneigia to, kad šioje proceso stadijoje, t. y. jau esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, apeliančių įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, kitokia tvarka, nei sprendžiant jų finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą, nebėra galimas. Todėl nurodomas apeliančių argumentas neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, šio argumento kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į restruktūrizavimo proceso ypatumus, teismų praktikoje pripažįstama galimybė, tačiau ne būtinybė, teismui įtraukti į klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimą įmonės, kuriai siekiama iškelti restruktūrizavimo bylą, kreditorius, todėl ta aplinkybė, kad į šio klausimą nagrinėjimą kuris nors iš įmonės kreditorių nebuvo įtrauktas, savaime nelemia teismo procesinio sprendimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-823/2017).
13. Kaip minėta, kreditoriams nepasinaudojus procesine galimybe įstoti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus įmonei. Patvirtinus finansinį reikalavimą teisme, kreditorius įgyja trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesinį statusą ir visas šį statusą atitinkančias dalyvaujančio byloje asmens teises bei pareigas. Todėl skundžiama nutartis neužkerta apeliantėms kelio ateityje įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti atsakovės restruktūrizavimo byloje.
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliančių prašymo dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
15. Atsakovė pateikė teismui įrodymus (nors ir supainiojusi civilinių bylų numerius – civilinėje byloje Nr. 2-1668-881/2019 pateikė įrodymus, patvirtinančius civilinėje byloje Nr. 2-1669-881/2019 patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir atvirkščiai), patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme, rengdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, patyrė 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
16. Atsižvelgdamas į tai, kad abiejose civilinėse bylose sprendžiami klausimai yra tarpusavy susiję ir jose atsakovei teisines paslaugas teikė tas pats advokatas, įvertinęs nagrinėjamų klausimų sudėtingumą ir atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį bei vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, priteisdamas atsakovei iš apeliančių lygiomis dalimis 150 Eur, t. y. po 50 Eur iš kiekvienos pareiškėjos, išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ iš pareiškėjų Z. R. įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Žvyrita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tyrimų laboratorija“ lygiomis dalimis 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.