- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2-237-330/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00664-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės DNB banko, uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „MK investicija“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2332-221/2015 (B2-942-221/2016), kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją akcinę bendrovę DNB banką trečiuoju asmeniu į civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ direktoriaus V. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MK investicija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja AB DNB bankas prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu ir atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „MK investicija“.
Nurodė, kad AB DNB banko finansinis reikalavimas atsakovės UAB „MK investicija“ atžvilgiu sudaro 724 818,89 Eur sumą. Sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei turės tiesioginę įtaką AB DNB banko teisėms (gali pasikeisti atsakovės įsipareigojimų vykdymo terminai ir sąlygos), todėl pareiškėja AB DNB bankas įtrauktina į bylą trečiuoju asmeniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjos AB DNB bankas prašymo ir atsisakė įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu į civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „MK investicija“ direktoriaus V. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „MK investicija“.
Teismas nustatė, kad klausimas dėl UAB „MK investicija“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo išspręstas iš esmės Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. AB DNB banko prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu į civilinę bylą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „MK investicija“ iškėlimo teisme užregistruotas tą pačią dieną, tačiau jau po minėtos nutarties priėmimo (nutartis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO įsegta 2015 m. rugsėjo 25 d. 10 val. 15 min., o AB DNB banko prašymas teisme užregistruotas 2015 m. rugsėjo 25 d. 10 val. 34 min.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjos AB DNB banko pateiktas prašymas įtraukti ją trečiuoju asmeniu į procesą restruktūrizavimo bylos iškėlimo svarstymo stadijoje nebetenka teisinės prasmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu į civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ direktoriaus V. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MK investicija“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pareiškėja teismui prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu perdavė faksimiliniu raštu iki teismo posėdžio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pradžios, nurodytos 10.00 val. Taip pat iki teismo posėdžio pradžios, apie 9.50 val., pareiškėjos atstovas telefonu susisiekė su teismo darbuotoju ir išsiaiškino, jog faksas teisme buvo gautas, bei pažymėjo, kad dokumentas skirtas į civilinę bylą, kuri bus nagrinėjama tą dieną 10.00 val., tačiau dokumentas nebuvo perduotas į bylą iki jos nagrinėjimo pradžios, jis taip pat užregistruotas teisme žymiai vėliau – 10.34 val.Pareiškėja nesutinka, jog iškėlus restruktūrizavimo bylą, prašymas įtraukti ją į šią bylą trečiuoju asmeniu nebetenka teisinės prasmės. Prašymo pateikimo metu teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą nebuvo įsiteisėjusi, o neįtraukus pareiškėjos, kaip trečiojo asmens, ji neteko galimybės apskųsti neįsiteisėjusią teismo nutartį.Neįtraukus pareiškėjos trečiuoju asmeniu, teismas nevertino pareiškėjos prašymo atsisakyti kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir neanalizavo jame išdėstytų svarbių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „MK investicija“ atskirąjį skundą prašo atmesti, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės sutinkant su argumentais, išdėstytais apskųstoje Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartyje. Papildomai nurodoma, kad pareiškėja yra įtraukta į pateiktą bendrovės kreditorių sąrašą, jos kreditorinis reikalavimas nėra ginčijamas, o tai reiškia, jog pareiškėjos interesai bus užtikrinami. Be to, pareiškėja, žinodama, kad yra bendrovės kreditorė, turėjo pareigą elgtis apdairiai ir protingai bei laiku pateikti procesinį prašymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją akcinę bendrovę DNB banką trečiuoju asmeniu į civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ direktoriaus V. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MK investicija“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantės atskirojo skundo pagrindą iš esmės sudaro dvi aplinkybės, kurias ji įrodinėja: tai, kad neįsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas galėjo į bylą įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu; tai, kad apeliantė laiku pateikė prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu, tačiau ne dėl jos kaltės prašymas nebuvo perduotas į bylą laiku.
Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės reiškiama pozicija nesutinka dėl žemiau nurodomų argumentų.
Restruktūrizavimo byla iškeliama laikantis specialios Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatytos tvarkos, kuri nenumato galimybės restruktūrizavimo bylos iškėlimą inicijuoti įmonės kreditoriams, tačiau pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, įmonės kreditoriai, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi, gali būti įtraukti į klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko iki šio klausimo išsprendimo, t. y. iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo (CPK 47 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2378/2011).
Kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatyta, jog pareiškėjos AB DNB banko prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu į restruktūrizavimo bylą dalyvauti jos iškėlimo svarstymo stadijoje užregistruotas teisme 2015-09-25 10.34 val., t. y. po nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo (nutartis į LITEKO sistemą įkelta 10.15 val.). Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė nuoseklią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo procesiniu sprendimu netenkinti pareiškėjos prašymo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu nagrinėjamoje restruktūrizavimo byloje, tokį prašymą pateikus po to, kai buvo išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas.
Nors apeliantė teigia, kad galėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu ir po nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo (kol nutartis neįsiteisėjusi), tokia jos pozicija neatitinka teismų praktikoje formuojamų teisinių nuostatų.
Apeliantė, įrodinėdama, jog prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu pateikė iki teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pradžios, pateikia fakso nuorašo vertimą į lietuvių kalbą, iš kurio matyti, kad faksas, kurį sudaro 29 puslapiai, buvo išsiųstas 9.23 val. gavėjui, kurio numeris „837324164“, ir kuris, palyginus su byloje esančiais duomenimis, sutampa su nurodytais Kauno apygardos teismo kontaktais. Fakso ataskaita su rezultatu „OK“ atspausdinta 9.33 val., nurodyta siuntimo trukmė – 10 min. 15 sek., kas leidžia manyti, jog pareiškėja prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu išsiuntė faksu ir toks prašymas tikėtinai buvo teisme gautas iki bylos nagrinėjimo pradžios. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, ši aplinkybė neįrodo, kad klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjantis teismas bet kuriuo atveju galėjo gauti pareiškėjos prašymą iki teismo posėdžio pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 p. numato, kad faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais gauti dokumentai ar jų skaitmeninės kopijos, kuriuose yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti siuntėjo parašą, atspausdinami ir registruojami pagal šių Taisyklių 17 ir 18 punktuose nustatytus reikalavimus. Taisyklių 17 p. nurodo, kad įstaigos gauti dokumentai registruojami gautų dokumentų registruose (4 priedas), kuriuose įrašomi šie duomenys: dokumento gavimo registracijos numeris ir gavimo data, dokumento sudarytojo pavadinimas, gauto dokumento datos ir registracijos numerio nuoroda, pavadinimas (antraštė), o užregistruoti dokumentai perduodami įstaigos vadovui arba įstaigos vadovo nustatyta tvarka – atsakingiems darbuotojams <...> (Taisyklių 23 p.).
Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, įstaigoje gauti dokumentai perduodami atsakingiems asmenims tik tuomet, kai jie užregistruojami. Dokumentai registruojami eilės tvarka pagal gavimo laiką, šį laiką nurodant. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas aptarnauja antrą pagal dydį teismų veiklos apygardą, kas apdairiam ir rūpestingam asmeniui leistų daryti loginę išvadą apie teismui pateikiamų dokumentų pakankamai didelį kiekį ir šios aplinkybės galimą įtaką dokumentų registravimo trukmei bei perdavimui į konkrečią tame teisme nagrinėjamą bylą. Nors apeliantė teigia, kad jos procesinis dokumentas teisme užregistruotas žymiai vėliau, t. y. praėjus valandai nuo dokumento tikėtino gavimo teisme, teismo vertinimu, tokia apeliantės pozicija nėra objektyvi ar pagrįsta kokiais nors įrodymais ir nepatvirtina, jog prašymas buvo užregistruotas pažeidžiant Taisykles ar vidinę įstaigos darbo tvarką. Tai, kad apeliantė pasirinko būdą siųsti teismui procesinį dokumentą faksu likus vos 30 min. iki teismo posėdžio pradžios, pripažintina kaip veikimas prisiimant su tuo susijusią riziką.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliantės atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Remiantis išdėstytais motyvais atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.