- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-161-951/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10451-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė, Gintarė Bunikienė
- Advokatai
- Valdas Kairys
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
I. L. perduota sutuoktinio M. L. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 25 d.
Nuspręsta I. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos galinio viršelio, perduoti saugoti AB „Regitra“.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, I. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant (priteisiant iš I. L. į valstybės biudžetą) automobilio „Toyota Corrola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą, t. y. 3 420 Eur.
Nuspręsta palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 3 d. prašymą priteisti iš I. L. 66,67 Eur antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. I. L. buvo kaltinama ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji 2025 m. kovo 24 d. apie 22.45 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Toyota Corrola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) jai nustatytas 2,21 promilių girtumas), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. prašo sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės - 3 420 Eur turto konfiskavimo sumą iki minimalios galimos sumos. Mano, kad jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (3 420 Eur) konfiskacija yra neproporcingai didelė esamai situacijai. Nurodo, jog ji pripažįsta padariusi nusikaltimą ir labai gailisi, jokių sunkinančių aplinkybių nepaaiškėjo, ji geranoriškai bendradarbiavo. Teigia, kad ji iš klaidų pasimokė. Taip pat teigia, kad jų šeimos finansinė situacija nėra labai gera. Ji dirba už minimalią mėnesinę algą, vyras taip pat neuždirba labai daug, augina du mažamečius vaikus, dukra yra iš pirmos santuokos, buvęs vyras tik minimaliai prisideda prie dukters išlaikymo, todėl didžioji dalis dukters išlaikymo tenka jai. Taip pat nurodo, jog nuomojasi būstą, o tai taip pat sudaro dideles išlaidas. Teigia, kad vyro motinai nustatytas pirmos grupės invalidumas, jai taip pat reikalinga priežiūra ir finansai. Nurodo, jog ji pati yra iš vaikų namų, neturi tėvų, augo pas globėjus. Pažymi, kad pagal jų šeimos finansinę būklę jie net negalėtų įpirkti tokio automobilio kaip „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jei vyras jo nebūtų paveldėjęs. Dėl to mano, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskacija, konfiskuojant 3 420 Eur, yra per didelė ir neproporcinga, prasilenkia su protingumo kriterijais bei teismų praktika. Teigia, kad ši nuobauda labai stipriai įtakotų jos šeimos materialinę būseną.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinka tik su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad I. L. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) dvejus metus ir transporto priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalyje išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti paskirtos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Pažymėtina, jog baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos tarpusavyje turi būti suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, jog paskirtos priemonės viena kitos negali dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti.
8. Skundžiamu nuosprendžiu I. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 420 Eur. Apeliantė mano, kad teismas, atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikydamas turto konfiskavimą, nepagrįstai nusprendė konfiskuoti 3 420 Eur, kad ši jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga. Šie apeliantės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
9. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Turto, kaip nusikalstamos veikos įvykdymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikaltimo padarymui, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį, taip veikiant linkusius nusikalsti asmenis.
10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas tiesiogiai yra susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu <....>, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
11. Taigi, teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-287-1073/2018). Kartu pažymėtina, jog, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Taigi, baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-7-304-976/2016; 2K-262-489/2017, 2K-79-511/2018, 2K-256-303/2018, 2K-279-719/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-372-693/2018, 2K-17-788/2019, 2K-42-1073/2019, 2K-77-648/2019, 2K-186-648/2019, 2K-195-788/2019). Taigi, turto konfiskavimo instituto netaikymo išimtimi gali būti tik atvejai, aiškiai bylojantys apie tai, jog konfiskavimo taikymas konkrečioje situacijoje (ad hoc) būtų aiškiai neproporcingas ir neteisingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-183-942/2018).
12. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal teismų praktiką taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y., konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, jog nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinamos ir asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės. Pažymėtina, jog asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
13. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-6-489/2019, 2K-17-788/2019). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).
14. Automobilis, kurį apsvaigusi nuo alkoholio vairavo I. L., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Iš bylos matyti, kad automobilis „Toyota Corolla“, kurį nusikalstamos veikos įvykdymo metu vairavo apeliantė, nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui M. L. (b. l. 27). Byloje nenustatytos sąlygos, leidžiančios konfiskuoti trečiajam asmeniui – M. L. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“ (BK 72 straipsnio 4 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019). Kadangi minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, pagrįstai sprendė dėl nusikaltimo padarymo priemonės, t. y. automobilio, vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš I. L..
15. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).
16. Apeliaciniame skunde I. L. teigia, kad pinigų suma, kurią nuspręsta konfiksuoti kaip automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, yra neproporcinga, nes jos šeimos finansinė padėtis nėra gera, jog galėtų įsigyti tokį automobilį.
17. I. L. prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, yra ištekėjusi, turi du vaikus, yra dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės leido apylinkės teismui pagrįstai manyti, kad I. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, pirmosios instancijos teismas I. L. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Šiuo atveju pažymėtina, jog pagal teismų praktiką kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime, nesant jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas, nesudaro galimybės neskirti turto konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Be to, pažymėtina, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes I. L., būdama neblaivi, automobilį vairavo darbo dieną, nakties metu, nors eismas tokiu paros laiku nėra labai intensyvus, tačiau ji vairavo nemažą atstumą, t. y. važiavo nuo savo namų, esančių Sevastopolio gatvėje, pas savo bendradarbę, į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, kai ją (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai (t. y. ji, būdama neblaivi, pravažiavo beveik visą (duomenys neskelbtini) miestą, apie 7 km). Svarbu pažymėti ir tai, kad iš policijos įvykio suvestinės matyti, jog I. L. vairuotą automobilį policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė gavę pranešimą apie tai, kad „automobilis važiuoja link turgaus; vairuotojas galimai neblaivus“ (b. l. 29-31). Aplinkybę, jog I. L. automobilį vairavo jau būdama neblaivi, patvirtina ne tik jos pačios paaiškinimai, duoti iš karto po įvykio, per apklausą, vykusią ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 46-48, 120-121), bet ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, vairuotoja negalėjo paeiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdama pirštu negalėjo pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) (b. l. 34), tai, kad jai nustatytas girtumo laipsnis buvo didėjantis, nes pirmo pūtimo metu jai buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, o antro pūtimo metu, t. y. praėjus 21 minutei po pirmojo pūtimo, buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 34). Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nors I. L. elgesiu jokios realios žalos aplinkiniams ir nebuvo padaryta, tačiau apeliantės veiksmai buvo pavojingi, kėlė realų pavojų ne tik pačios I. L. sveikatai ir gyvybei, bet ir aplinkinių žmonių gyvybei, sveikatai bei jų turtui. O tai leidžia daryti išvadą, jog transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, BK 67 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, taip pat siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms, visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus.
18. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2008 m. gamybos automobilio „Toyota Corolla“ kaina Lietuvoje yra 3 420 Eur su PVM (b. l. 28). Teismų praktikoje nurodoma, jog, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina, t. y. verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 2K-164-222/2019). Todėl šiuo atveju daroma išvada, jog nustatyta konfiskuotino automobilio „Toyota Corrola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą informaciją, kurioje nurodyta analogiškos transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu, yra objektyvi ir realiai atspindi rinkos situaciją. Be to, apeliantė taip pat nepateikė jokių duomenų, paneigiančių VšĮ „Emprekis“ išraše nurodytus duomenis apie automobilio „Toyota Corolla“ vidutinę kainą, ir nustatytos kainos neginčijo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog nustatyta automobilio „Toyota Corolla“ kaina palyginti nėra didelė, jog galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalies konfiskavimo. Be to, įstatymas nenumato nei mažiausio, nei didžiausio konfiskuotinos sumos dydžio.
19. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantei nustatytą girtumo laipsnį, jos asmenybę, konfiskuotino automobilio vertę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama visa minėtos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 3 420 Eur. Tokia išieškotina pinigų suma neprieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.
20. Nors apeliaciniame skunde I. L. nurodo, kad jos ir jos šeimos finansinė padėtis nėra gera – jos ir jos vyro gaunami darbo užmokesčiai nėra dideli, jų šeima augina du vaikus, buvęs vyras iš pirmos santuokos tik minimaliai prisideda prie vaiko išlaikymo, jos vyro motina yra neįgali, pateikė ir tokias aplinkybes patvirtinančius dokumentus (b. l. 144-159), tačiau, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, asmenybę apibūdinantys duomenys, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, jog teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-205-628/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-67-942/2019). Pastebėtina, kad šioje situacijoje visuomenės ir I. L. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jos nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui. Be to, pažymėtina, kad apie gaunamą nedidelį darbo užmokestį, neįgalią vyro motiną, auginamus du vaikus apeliantė žinojo ir tuo metu, kai ji, būdama neblaivi, sėdo už vyrui nuosavybės teise priklausančio automobilio vairo, tačiau šios nusikalstamos veikos padarymo metu egzistavusios aplinkybės apeliantės nesulaikė nuo nusikalstamos veikos įvykdymo ir nuo neteisėto elgesio neatgrasė. Dėl to konstatuojama, kad dėl pačios apeliantės neteisėtų veiksmų atsiradę neigiami padariniai nelaikytini išskirtine aplinkybe, leidžiančia švelninti apeliantės teisinę padėtį.
21. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad I. L. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) jos padaryto nusikaltimo pavojingumui, nevaržo asmens teisių labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Be to, pažymėtina ir tai, jog I. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taigi, ji nepatyrė neigiamų padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jai nebuvo paskirta bausmė, ji laikoma neteista. Tokioje situacijoje konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, netaikant baudžiamosios atsakomybės ir neskiriant bausmės, negali būti laikomas neproporcinga priemone. Dėl to I. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinant šiuo konkrečiu atveju nustatytą konfiskuotino turto vertę atitinkantį pinigų sumos dydį, laikytina adekvačia jos padarytiems nusikalstamiems veiksmams. Taigi, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas – taikė tinkamai.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl I. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, konfiskuojant 3 420 Eur, t. y. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
23. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. birželio 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-07469 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4, 6 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 87,50 Eur už atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).
25. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėjas atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.
26. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, ir nors atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. apeliacinis skundas netenkinamas, tačiau gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, be to, prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai patvirtina, jog apeliantės finansinė padėtis nėra itin gera, ji turi išlaikytinių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą I. L. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas ir šios išlaidos iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio.
Neišieškoti iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. valstybės naudai 87,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.