Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. L. 2025 m. kovo 24 d. apie 22⁴⁵ val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0160 (patikros sertifikato Nr. 2199143) jai nustatyta 2,21 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą (šiuo atveju pranešimą apie bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka), kaltinamoji prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamoji ar jos gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad privatus fizinis asmuo 2025 m. kovo 24 d. 22³⁸ val. pranešė, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini) link. Vairuotojas gali būti neblaivus.

Neblaivumo nustatymo 2025 m. kovo 24 d. akte teigiama, kad I. L. 2025 m. kovo 24 d. 22⁴⁹ val. nustatyta 2,21 promilių, 23¹⁰ val. – 2,22 promilių. Ji sutiko su tikrinimo rezultatais.

Įvertinęs prieš tai išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl esminių faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kiti su tuo susiję klausimai

Kaltinamoji ir jos sutuoktinis, pretendentas į laiduotojus M. L. prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą ir perduoti ją M. L. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jos neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių, tiek ir savo sveikatai, gyvybei, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas parenkamas didesnis už minimalų, įvertinus vietovę (urbanizuota zona), laiką ir eismo intensyvumą (vakaras, eismas nedidelis), kaltinamosios nuvažiuotą atstumą (beveik per visą miestą) ir promilių kiekį (įpūtė 2,21 promilių, o sunkus girtumo laipsnis prasideda nuo 2,51 promilių).

Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/ 2018). <...> Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-489/2025).

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalį nuostatas, t. y. konfiskuojant ne priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Teisėjų kolegijos nuomone, automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. O tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).??? Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamoji padarė vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, nuo 2022 m. kovo 2 d. šio automobilio valdytoju ir savininku registruotas M. L.. Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopijos matyti, kad M. L. po palikėjo P. L. mirties paveldėjo minėtą automobilį. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra M. L. asmeninė nuosavybė ir negali būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl svarstytina galimybė konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš VšĮ „Emprekis“ parengtos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio vertė su PVM 2025 m. kovą buvo lygi 3 420 €. Kaltinamoji nėra padariusi analogiškų nusikalstamų veikų, todėl atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, bet automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jos sutuoktiniui ir vėl galės būti naudojamas šeimos reikmėms, kas teoriškai padidina riziką vėl nusikalsti. Siekiant užkirsti tam kelią, konfiskuojama visa automobilio vertė.

Priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą yra įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Taigi kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas, iš jos į valstybės biudžetą priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 420 €.

Kaltinamosios gynėjas advokatas M. Š. prašė teismo konfiskuotinos sumos mokėjimą išdėstyti per kiek įmanoma ilgesnį laiką. Šis prašymas prasilenkia su įstatyminiu reguliavimu, nes tokia galimybė nenumatyta nei BK, nei BPK, nei BVK.

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Kaltinamosios vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie galinio viršelio, perduodamas saugoti AB „Regitra“.

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius tikrina, ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų, nusikalstamų veikų, pvz., nėra bausti administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, kai ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2-3 d.).

Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis; jam įsiteisėjus panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas M. Š..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. balandžio 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-04049 prašo priteisti iš kaltinamosios 66,67 € išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 3 d. prašymas priteisti iš kaltinamosios 66,67 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, sudarant procesinę galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes buvo gautas pasibaigus teisiamajam teismo posėdžiui – 2025 m. balandžio 4 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) skaitmeninės laikmenos su garso įrašu, skambinant į BPC, ir policijos pareigūnų kūno kamera iš įvykio vietos darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtos vokuose prie galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamos su byla;

2) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas M. L. vardu ir jam grąžintas, paliekamas jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Perduoti I. L. sutuoktinio M. L. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės I. L., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per šį terminą padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui M. L., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato, jeigu jis buvo įmokėtas, grąžinimo, dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti I. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 25 d.

I. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie galinio viršelio, perduoti saugoti AB „Regitra“.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti I. L. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti iš I. L. į valstybės biudžetą) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą, t. y. 3 420 € (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų).

I. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 3 d. prašymą priteisti iš I. L. 66,67 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) skaitmenines laikmenas su garso įrašu, skambinant į BPC, ir su policijos pareigūnų kūno kamera iš įvykio vietos darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtas vokuose prie galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamas su byla;

2) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. L. vardu ir jam grąžintą, palikti jo neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.