- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- e2-84-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01735-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“
- Atsakovas
- A. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties dėl ekspertizės paskyrimo ir bylos nagrinėjimuos sustabdymo civilinėje byloje Nr. e2-2334-653/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos už statybos darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Statybų ekspertas“ 2014-08-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės A. S. 369 613,78 Lt sumą, iš kurių 269 613,78 Lt sudaro skola už atliktus statybos darbus ir 100 000 Lt sutartyje numatyta bauda.
Atsakovė A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas faktiškai atliko sutartinių darbų už 356 573,29 Lt sumą, o darbų, atliktų su trūkumais, trūkumų šalinimo kaina yra 33 991,68 Lt. Teismui nusprendus tenkinti ieškinį, prašė sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą bendra darbų trūkumų šalinimo kaina.
Atsakovė A. S. 2015-06-15 pateikė prašymą skirti teismo statybos ekspertizę, ją pavesti atlikti ekspertui L. U. bei pateikė klausimus ekspertizei.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Statybų ekspertas“ 2015-06-26 nesutiko su atsakovės prašymu dėl ekspertizės skyrimo. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo skirti ekspertizę, nes užduoti klausimai yra išspręsti ir be ekspertizės. Byloje pakanka duomenų ir įrodymų bylai išnagrinėti. Taip pat nurodė, jog atsakovė neginčija statybos darbų aktų. Net jei pasitvirtintų kokie nors darbų trūkumai, reikalavimams dėl jų taikytinas senaties terminas. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovės siūloma eksperto L. U. kandidatūra, nurodydamas, jog šis ekspertas dirba toje pačioje įstaigoje (t. y. VGTU), kurioje ir ekspertas S. M., atlikęs ekspertinį tyrimą dėl atliktų statybos darbų atsakovės prašymu, todėl yra šališkas. Be to, atsakovės siūlomo eksperto nurodyta ekspertizės atlikimo kaina (3000 Eur) yra per didelė, kiti ekspertai tokią ekspertizę atliktų greičiau ir pigiau.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-09-01 nutartimi paskyrė statybos darbų objekte „Kaimo turizmo sodybos kompleksas – ūkininko sodyba ir pagalbiniai pastatai“, esančiame Petkėniškių kaime, Trakų rajone, ekspertizę ir pavedė teismo ekspertui L. U. atsakyti į teismo nurodytus klausimus, o civilinę bylą Nr. 2-2334-653/2015 sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.
Teismas sprendė, jog byloje esminėms aplinkybėms dėl ieškovo faktiškai atliktų darbų apimties, kokybės ir kainos nustatyti yra reikalingos specialios žinios, todėl tokį atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo patenkino. Įvertinęs viešą informaciją apie siūlomų teismo ekspertų kvalifikaciją, teismas padarė išvadą, kad eksperto L. U. kvalifikacija yra platesnio pobūdžio, be to, šis ekspertas yra profesorius, habilituotas daktaras. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad eksperto turima kvalifikacija būtų nepakankama šioje byloje ekspertizei atlikti ar eksperto šališkumą patvirtinančių aplinkybių, teismas nenustatė. Iki bus atlikta ekspertizė civilinės bylos nagrinėjimą teismas sustabdė ir nurodė ekspertizės atlikimui pateikti visą civilinę bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Statybų ekspertas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-09-01 nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo, įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti bylą jos nestabdant pagal byloje pateiktus įrodymus, nerankant naujų įrodymų. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos ir nuostolių atlyginimo 369 613,78 Lt sumai. Ieškinys grindžiamas oficialiais rašytiniais įrodymais. Teismo pareiga yra be ekspertizės išspręsti klausimus kuo ekonomiškiau ir greičiau, nevilkinant proceso, pagal esamus byloje įrodymus, nerenkant vis naujų įrodymų, juo labiau kad ekspertizės aktas yra vertinamas kaip ir kiti įrodymai ir negali turėti didesnės įrodomosios galios. Kadangi byloje esančių įrodymų teisingai išspręsti bylą pakanka, vien remdamasis formaliais ir nepagrįstais išvedžiojimais teismas teisinio pagrindo skirti ekspertizę ir taip vilkinti procesą neturi. Nebuvo teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą. Byloje šalių prašymų sustabdyti bylą nepateikta, o teismas, nesant tokio prašymo, stabdyti bylos negalėjo, juolab kad nėra aplinkybių kliudančių išnagrinėti bylą iš esmės be ekspertizės ir jos nestabdant. Teismo 2015-04-16 nutartimi buvo pasirengta bylos nagrinėjimui ir teismas nėra pasisakęs, kodėl gi civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti. Atsakovės nerūpestingo elgesio, užgaidų bei nepagrįstų prašymų tenkinimas nesudaro pagrindo vilkinti procesą stabdant bylos nagrinėjimą. Bylos sustabdymo teismas nutartyje nepagrindė ir jokiais motyvais. Atsakovės užduoti ir nutartimi formuluojami klausimai ekspertui dėl kainų nustatymo yra teisinių žinių klausimai ir prieštarauja ekspertizės įstatymui. Be to, nutartimi nutarta visą civilinę bylą pateikti ekspertui, kas prieštarauja teisiniam reguliavimui, Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsniui. CPK nenumato, kad ekspertui ekspertizės atlikimui būtų perduodama civilinė byla ar teismui tokia teisė būtų suteikta.CPK 266 str. nustato draudimą sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas. Teismas byloje neįtraukė privataus eksperto L. U. kaip proceso dalyvio (CPK 61 str.) ir neįtraukęs sprendė už privatų ekspertą L. U. dėl jo teisių ir pareigų, todėl nutartis nepagrįsta, neteisėta, naikintina (CPK 14 str. 3 d., 329 str., 330 str., 338 str.). Kilus ginčui ir nesutarimui tarp šalių dėl eksperto kandidatūros, teismas tokiu atveju šalių siūlomas ekspertų kandidatūras privalėjo atmesti ir parinkti visiškai kitą ekspertą iš sąrašo. Teismas, priėmęs nutartį skirti ekspertizę, nesudarė sąlygų ieškovui, kad šis galėtų pateikti klausimus ekspertui. Teismas ignoravo ieškovo 2015-06-19 procesinį rašytinį dokumentą bei jame ieškovo prašymą sudaryti sąlygas pateikti teismo parinktam ekspertui pateikti klausimus.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimus:
Skųsti nutartį dėl ekspertizės paskyrimo nėra teisinio pagrindo (CPK 334 str. 1 d.). CPK nenustato, jog nutartis dėl ekspertizės paskyrimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nors skundžiama nutartimi byla sustabdoma, tačiau neužkertama galimybę tolesnei bylos eigai. Todėl byla nutrauktina, analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1236/2010. Atsakovė visada laiku ir pagal savo galimybes pateikė turimus įrodymus, kurie turi reikšmės nagrinėjant bylą. Teismas pagrįstai nutarė, kad byloje reikalingas ekspertizės paskyrimas, nes reikia atsakyti į esminius klausimus dėl ieškovo faktiškai atliktų darbų apimties, kokybės ir kainos. Eksperto suteikta informacija leistų netrukdomai ir iš esmės išnagrinėti bylą. Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę (CK 6.662 str. 5 d.).Bylos sustabdymo terminas priklauso nuo ekspertizės atlikimo trukmės, kuri nuo teismo valios nepriklauso. Ieškovo nurodyti argumentai atskirajame skunde, kad bylos sustabdymu yra pažeidžiamos ieškovo teisės į greitą, teisingą procesą, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Bylos sustabdymas jos nagrinėjimo operatyvumui neturi įtakos, kadangi prioritetas teiktinas ne proceso koncentracijos, ekonomiškumo, bet kooperacijos principui, kuris numato, jog teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiai s asmenimis, privalo imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Byloje yra pateikta duomenys apie eksperto užimtumą, jo kvalifikaciją, todėl yra galimybė nustatyti galimą ekspertizės trukmę - 4 savaitės. Tai nėra reikšmingas terminas, lyginant su bendra bylos trukme.Ieškovas UAB „Statybų ekspertas“ nepagrįstai atskirajame skunde pasisakė ir dėl aplinkybių, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės, kurios nėra susijusios su skundžiama nutartimi.
Iki teismo posėdžio pradžios gauti ieškovo UAB „Statybų ekspertas“ 2016-01-14 rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis palaikė atskirajame skunde išdėstytą poziciją dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ekspertizės skyrimo
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).
Apskųstąja nutartimi rašytinio proceso tvarka buvo paskirta ekspertizė, nurodytas ją atliksiantis teismo ekspertas, suformuluoti ekspertui užduodami atsakyti klausimai, sustabdytas bylos nagrinėjimas dėl ekspertizės paskyrimo. Didžioji dalis ieškovo (apelianto) atskirojo skundo argumentų yra susijusi būtent su nepagrįstu, jo manymu, ekspertizės paskyrimu: nesutinkama su pirmosios instancijos teismas padaryta išvada, jog byloje yra reikalingos specialios ekspertų žinios; nesutinkama su paskirto teismo eksperto L. U. kandidatūra, su teismo suformuluotais ekspertui klausimais; teigiama, jog apeliantui buvo apribotos galimybės suformuluoti savo klausimus; nesutinkama su tuo, jog byla ekspertizės atlikimo laikui perduotina ekspertui.
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 str. 2 d.), o teismo veiksmai skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, o taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusių klausimų, tokių kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimo ir pan. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl negali būti apeliacijos objektu, apie ką ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (CPK 334 str. 1 d. 2 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-18/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-330/201; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-247-196/2015).
Aptariamu atveju apeliantas siekia ir nutarties dalies (skirti ekspertizę) dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Nustačius, jog apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties dalies, kurį pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies byloje paskirti ekspertizę nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.). Atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl teismo nutartimi išspręstų su ekspertize susijusių klausimų (ekspertizės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, paskirto eksperto kandidatūros ir ekspertui pateiktų klausimų (ne)tinkamumo, bylos perdavimo ekspertui ir kt.), bylą išnagrinėjus iš esmės, apelianto nuožiūra galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).
Dėl bylos sustabdymo
Apeliantas atskirajame skunde nurodo ir tokius argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę, kuri šioje byloje yra nereikšminga, nepagrįstai sustabdė pačią bylą, tą padarė savo iniciatyva, nesant šalių atitinkamo prašymo, nors bylos nagrinėjimui jau buvo pasirengta. Apeliacinis teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Įstatymų leidėjo valia teismas šią CPK 164 straipsnyje numatytą diskrecijos teisę įgyvendina arba dalyvaujančių asmenų pareiškimu, arba savo paties iniciatyva, todėl tokie skundo argumentai, kad be šalių prašymo teismas tokio procesinio klausimo spręsti apskritai negalėjo, aiškiai prieštarauja teisiniam reglamentavimui.
CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Kaip nurodyta pirmiau, bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Spręsdamas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, teismas turi įvertinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą, todėl savo sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, sutinka su apelianto atskirajame skunde dėstomais argumentais pirmosios instancijos teismo motyvų sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atlikta paskirta teismo ekspertizė neišsamumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo būtinybės šiuo konkrečiu atveju stabdyti bylą visa apimtimi, neišdėstė teisinių motyvų, pagrindžiančių ekspertizės išvadų (kaip įrodymo) išskirtinės svarbos nagrinėjamai bylai, t. y. nedetalizavo, kodėl tokio įrodymo nebuvimas užkerta kelią tolesniam bylos nagrinėjimui. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismo sprendimo motyvų neišsamumas negali būti prilygintas motyvų nebuvimui kaip absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindo taikymo ir motyvuojamoje nutarties dalyje nurodęs, kad bylos sustabdymą taiko būtent dėl skiriamos ekspertizės ir iki ši bus atlikta, iš esmės teisingai įvertino šio instituto taikymo išimtinumą bei ekspertizės išvadų reikšmę teisingam šalių ginčo išnagrinėjimui, kuris yra prioritetinis CPK tikslas, lyginant su proceso operatyvumu. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių šalių procesinių dokumentų turinio, šalys nesutaria dėl apelianto faktiškai atliktų statybos darbų apimties, vykdant 2013-07-30 šalių sudarytą statybos rangos sutartį, o taip pat ir dėl šių darbų kokybės, kainos, dėl atliktų darbų trūkumų ir jų šalinimo kaštų. Todėl akivaizdu, jog ekspertizės metu nustatytos aplinkybės dėl faktiškai apelianto atliktų darbų apimties, jų kainos, atliktų darbų kokybes, trūkumų bei trūkumų šalinimo kainos, vertinant jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali turėti įtakos apelianto ieškinio reikalavimo (priteisti iš atsakovės 269 613,78 Lt sumą dėl apelianto atliktų statybos rangos darbų bei baudą, pagal 2013-07-30 statybų rangos sutartį) išnagrinėjimui ir jo pagrįstumo įvertinimui. Tuo tarpu paties apelianto argumentai dėl bylos sustabdymo iš esmės apsiriboja tik proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimu bei galimybės priešingai ginčo šaliai – atsakovei - piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti bylos nagrinėjimą suteikimo. Su tokiais skundo argumentais nesutiktina, juolab kad apeliantas ir nenurodo, jog tokiems atsakymams gauti nėra reikalingos specialios žinios.
Kiti atskirojo skundo teiginiai dėl apelianto ieškinio pagrįstumo yra susiję su ginčo esmę ir nepaneigia nei būtinumo rinkti įrodymus, nei CPK 164 straipsnio 2 punkte numatyto fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi procesinės teisės normomis, reguliuojančiomis fakultatyvųjį bylos sustabdymą, nepažeidė proceso koncentruotumo bei operatyvumo principų, todėl teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutarties dalį, kuria civilinė byla iki ekspertizės atlikimo buvo sustabdyta, nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir jo 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalies, kuria buvo paskirta ekspertizė, nutraukti.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą.