Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Statybų ekspertas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės A. S. 369 613,78 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 71 745,80 Eur skolos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė A. S. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovė taip pat pateikė prašymą atidėti jai žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Nurodė, jog šiuo metu nedirba, yra motinystės atostogose, augina du mažamečius vaikus ir gauna motinystės išmokas. Šios išmokos nėra pakankamos sumokėti reikiamą žyminio mokesčio dydį, tačiau ši suma galėtų būti sukaupta per ilgesnį laiko tarpą.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino ir nustatė jai 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 1 293 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nustatė, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina jos nurodytas aplinkybes, jog ji šiuo metu augina du mažamečius vaikus, atsakovei paskirta motinystės išmoka (335,16 Eur iki 2017-07-07 ir 191,52 Eur nuo 2017-07-07 iki 2018-07-07. Daugiau jokių duomenų apie savo turtinę padėtį apeliantė nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų, jog ateityje jos turtinė padėtis pagerėtų, todėl atsakovės prašymas netenkintas.

Atsakovė A. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinio proceso tvarka. Nurodė šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:Dar su 2015 m. vasario 9 d. atskiruoju skundu atsakovė yra pateikusi teismui duomenis apie jai priklausantį žemės sklypą su statiniais, kurių vertė pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą – 346 000 Lt. Taip pat byloje yra duomenys apie atsakovės auginamus du mažamečius vaikus bei gaunamas motinystės išmokas. Taigi byloje yra visi reikalingi dokumentai patvirtinantys aplinkybes, jog šiuo metu atsakovės pajamos yra sumažėjusios, tačiau ateityje ji bus pajėgi sumokėti visą reikalingą žyminį mokestį. Teismas tenkino ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už paduodamą ieškinį, todėl atsakovės prašymą tenkinus, būtų išlaikytas šalių lygiateisiškumo principas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Kaip teisingai savo atskirajame skunde nurodo apeliantė, teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.). Teismas taiko žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą tokiu atveju, jei besikreipiantis asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 84 str.). Tiek asmeniui nemotyvavus prašymo, tiek nepateikus įrodymų, patvirtinančių jo šiuo metu egzistuojančią sunkią finansinę padėtį bei jos pagerėjimą ateityje, jis teismo negali būti tenkinamas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus duomenis apie jos finansinę padėtį, sprendė, jog jie neatspindi realios apeliantės turtinės padėties, be to, ji nepateikė įrodymų apie tai, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės, todėl prašymo netenkino. Įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, asmens turtinę padėtį nusako ne tik atitinkamu laikotarpiu jo gautos tam tikros rūšies pajamos ir / ar jų dydis, bet ir kiti ją apibūdinantys rodikliai – kitų rūšių gaunamos pajamos, turimas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės bei lėšos, esančios bankuose ar kitose kredito įstaigose. Šiuo atveju apeliantės pateikti duomenys apie auginamus mažamečius vaikus bei gaunamas motinystės išmokas nėra pakankami teismui padaryti visapusišką atsakovės turtinės padėties įvertinimą. Duomenų apie kitas pajams, santaupas ir pan. atsakovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Todėl aplinkybė apie negalėjimą šiuo metu sumokėti reikalingą žyminio mokesčio sumą už paduodamą apeliacinį skundą laikytina neįrodyta. Be to, atsakovė taip pat tinkamai nepagrindė ir aplinkybės, kad teismui priėmus galutinį sprendimą byloje jos turtinė padėtis leis jai sumokėti reikiamą žyminio mokesčio dydį. Dar 2015 m. atsakovės į bylą yra pateikti duomenys apie jai priklausantį pakankamai didelės vertės nekilnojamąjį turtą nėra tinkami šiam argumentui pagrįsti. Tai, jog apeliantė prieš daugiau nei du metus turėjo nekilnojamojo turto, neįrodo, kad šis turtas priklauso jai nuosavybės teise ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu, taip pat, kad jis nėra suvaržytas ir ateityje iš jo būtų galima sumokėti reikiamą žyminio mokesčio sumą. Taip pat atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad atidėjus atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovei buvo sąlygotas jos teismui pateiktų duomenų pagrindu ir jokiu būdu nedaro įtakos atsakovės teisėms.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.). Atsižvelgiant į tai, jog atskirojo skundo nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme dieną Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, šia nutartimi nustatytinas naujas terminas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei A. S. terminą iki 2017 m. spalio 23 d. sumokėti 1 293 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.