- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2A-802-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- G. K., A. S., A. K.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams G. K., A. S. (A. S.), A. K. (A. K.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. Tauragės apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. K. 28 962 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už penkerius metus, kurios sudaro 7 240,50 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo A. S. 7 993,51 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 1 998,37 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo A. K. 18 733,78 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurias sudaro 4 683,44 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės G. K. 2008 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini), surašytas paprastasis vekselis, pagal kurį atsakovė įsipareigojo 2008 m. liepos 15 d. sumokėti ieškovui A. M. 28 962 Eur (100 000 Lt) skolą. Atsakovas A. S. 2007 m. gruodžio 8 d. surašė skolos raštelį (duomenys neskelbtini), pagal kurį jis įsipareigojo sumokėti ieškovui A. M. 7 993,51 Eur (27 600 Lt) skolą. Atsakovas A. K. 2007 m. gruodžio 8 d. surašė skolos raštelį (duomenys neskelbtini), pagal kurį jis įsipareigojo sumokėti ieškovui A. M. 19 983,78 Eur (69 000 Lt) skolą. Atsakovas dalį skolos (1 250 Eur) banko pavedimais sumokėjo, o likusi 18 733,78 Eur skola negrąžinta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė G. K. atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimu jai nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008 metais nesiskolino pinigų iš ieškovo. Teigė, kad iš ieškovo A. M. ji pirko automobilį, 2008 m. gegužės 16 d. išrašyta 30 000 Lt sąskaita faktūra, o mainais gauti pinigai. Vienintelis sandoris, sudarytas jos su ieškovu A. M., buvo nurodyto automobilio pirkimas. Kitokių sandorių su ieškovu nebuvo sudariusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė ieškovui A. M. priteisti iš atsakovės G. K. 28 962,00 Eur skolos, 7 240,50 Eur palūkanų ir 712,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui A. M. priteisti iš atsakovo A. S. 7993,51 Eur skolos, 1 998,37 Eur palūkanų ir 229,86 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui A. M. priteisti iš atsakovo A. K. 18 733,78 Eur skolos, 4 683,44 Eur palūkanų ir 471,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovų G. K., A. S., A. K. po 5,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Sprendime teismas nustatė, kad ieškovas 2008 m. gegužės 18 d. paprastojo vekselio pagrindu paskolino atsakovei G. K. 100 000 Lt, o G. K. įsipareigojo iki 2008 m. liepos 15 d. sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą, t. y. 100 000 Lt (28 962 Eur). Teismas pažymėjo, kad atsakovė G. K. nesutiko su ieškiniu nurodžiusi, kad tarp jos iš ieškovo įvyko tik vienas sandoris – 2008 m. gegužės 16 d. automobilio „Lexus IS 350“ pirkimas už 30 000 Lt, pagal minėtą sandorį kainą sumokėjo. Teismas pažymėjo, kad nors G. K. pateiktame atsiliepime nepripažino reikalavimo pagal vekselį, ji neneigė minėtą vekselį pasirašiusi.
5. Sprendime teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog vekselis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateiktas vekselio davėjui apmokėti, nepaneigia galimybės pripažinti jį paprastu skolos dokumentu. Nors atsakovė teigė, kad pinigų vekselio pagrindu negavo, ji nenuginčijo vekselyje nurodytų faktų dėl jos vardo, pavardės ir parašo.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kad vekselio pagrindu negavo iš ieškovo 100 000 Lt dydžio sumos. Dėl to teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimus atsakovei G. K..
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti; paskirti bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka; pripažinti ieškovo A. M. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoją A. K.; priimti teikiamus papildomus įrodymus: 2008 m. birželio 26 d. „Hansu Lizings“ sutartį Nr. 120449, G. K. sąskaitos išrašą, A. K. paaiškinimą su siuntimą patvirtinančiu elektroniniu laišku; priteisti iš ieškovo 768 Eur dydžio žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Vekselis kaip skolos dokumentas per se nepatvirtina, kad jo davėjas visais atvejais privalo sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą, kitaip tariant, vekselio turėtojas kreipdamasis į teismą su reikalavimu priteisti skolą iš vekselio davėjo tais atvejais, kai netenkama galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka, turi pagrįsti, kad vekselio turėtojo prievolė yra vykdytina.
7.2. Nors ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vekselio pagrindu apeliantei suteikė 100 000 Lt dydžio paskolą, jis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių paskolinių santykių tarp jo ir apeliantės egzistavimą, neįrodė paskolos suteikimo fakto, o iš bylose esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad ieškovas, būdamas fiziniu asmuo, turėjo realią galimybę suteikti tokios didelės sumos paskolą apeliantei.
7.3. Apeliantė ieškovui nėra skolinga.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
8.1. Būtent vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nors atsakovė G. K. nepripažįsta reikalavimo pagal vekselį, tačiau nepaneigia, kad 2008-05-18 paprastąjį vekselį pasirašė ji, todėl laikytina, kad šį paprastąjį vekselį pasirašė atsakovė G. K. įsipareigodama ieškovui iki 2018-07-15 sumokėti 100 000 Lt.
8.2. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir pateikė skolinius santykius pagrindžiantį įrodymą – vekselį. Nesutikdama su vekselio turinyje nurodyta aplinkybe atsakovė turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau to nepadarė ir siekia įrodinėjimo naštą perkelti ieškovui.
8.3. Apeliantės argumentai, kad ji pasirašė paskolos sutartį kaip garantą dėl automobilio pirkimo, o pinigai jai nebuvo perduoti, yra visiškai nepagrįsti ir laikytini jos siekiu išvengti skolos mokėjimo.
8.4. Ieškovės dėstomi skundo motyvai apie tai, kad nėra pateikta įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, nenurodytos aplinkybės, kodėl ieškovas su reikalavimu kreipėsi į teismą praėjus dešimties metų terminui, visiškai neįrodo, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį ar kad atsakovė neturi pagrindo atsakyti pagal išrašytą vekselį.
Atsiliepimas
9. Atsakovas A. K. atsiliepime su apeliantės skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Apeliantė 2008 m. gegužės 16 d. iš ieškovo įsigijo automobilį „Lexus IS 350“ už sutartą 28 000 Eur sumą. Apeliantė pirkimo metu neturėjo visos reikalingos sumos, todėl pirkimo metu sumokėjo 9 000 Eur, kitą dalį žadėjo sumokėti vėliau, kai gaus paskolą.
9.2. Apeliantė likusią pinigų sumą perdavė atsakovui A. K., jis 2008 m. liepos 5 d. kavinėje likusią 19 000 Eur sumą perdavė ieškovui.
9.3. Pažymi, kad jokių pinigų apeliantė iš ieškovo nesiskolino, priešingai, automobilio pirkimo metu ji ieškovui perdavė 9 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė G. K. pasirašė 2008 m. gegužės 18 d. paprastajame vekselyje, juo įsipareigojo ieškovui A. M. 2008 m. liepos 15 d. sumokėti 100 000 Lt (28 962 Eur).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį pateikti apmokėti jau yra pasibaigęs įstatyme nustatytas terminas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas ir ar teisingai įvertino įrodymus. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo paprastojo vekselio pagrindu. Ieškovas nurodo, kad ne kartą kreipėsi žodžiu į atsakovę dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovė nepateikė jokios informacijos ar duomenų, dėl ko skolos negrąžina. Atsakovė G. K. su ieškiniu dėl pateikto 28 962,00 Eur skolos priteisimo vekselio pagrindu nesutinka ir nurodo, kad su ieškovu sudarė tik vieną sandorį – pirko automobilį „Lexus IS 350“ už 30 000 Lt. Už automobilį ji visiškai atsiskaitė, jokių pinigų iš ieškovo A. M. niekada nėra gavusi.
13. Kaip žinoma, pagal CK 1.105 straipsnio 1 dalį vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas šį vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p.). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsnio 3 ir 4 punktais, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.
15. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas nerealizavo vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal įstatymus, nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta ĮPVĮ, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad dėl to, jog vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).
18. Plėtodamas praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos vertybinio popieriaus statusą praradusiame vekselyje, įvykdymo, skolininkas (vekselio davėjas), remdamasis teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019)
19. Akcentuotina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Toks dokumentas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad vekselio pagrindu jam apeliantė skolinga, tikina, kad nurodytą pinigų sumą apeliantei paskolino (2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme įrašas; 11.24 min; 11.40 min; 13.43 min; 15.18 min), o vekselyje numatytu laiku ši skola jam nebuvo grąžinta. Tuo tarpu atsakovė (vekselio davėja) nurodo, kad pinigai jai faktiškai perduoti nebuvo, todėl ir atsiskaityti pagal vekselį pareigos ji neturi. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs aplinkybę, kad ieškovo kreipimosi į teismą metu buvo pasibaigęs terminas pateikti vekselį apmokėti, laikė jį paprastu skolos rašteliu ir sprendė, kad atsakovė neįrodė skolos grąžinimo fakto.
21. Kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip minėta, šiuo atveju ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl jo kaip vekselio galia pasibaigė, t. y. ginčo vekselis nebėra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio. Dėl to, atsižvelgus į ieškovo nurodytus tarp šalių susiklosčiusius santykius, vekselis laikomas atsakovės ieškovui išduotu skolos rašteliu. Tokiu atveju, vadovaujantis paskolos santykius bei įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.870 str., CPK 178 str.), būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos sutartimi (paskolos rašteliu) sulygtų pinigų perdavimo atsakovei faktą. Atitinkami atsakovė, remdamasi teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdama prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydama tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Be to, skolininkė gali pateikti įrodymus, kad pinigus kreditoriui atidavė ar kad negavo visos ieškovo reikalaujamos sumos.
22. Šioje byloje, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs paskolos teisinius santykius, visiškai netyrė ieškovo pinigų perdavimo fakto atsakovei, netyrė atsakovės nurodomų atsikirtimų, kad ji pirko iš ieškovo automobilį ir visą vekselyje nurodytą sumą ieškovui sumokėjo.
23. Tokių argumentų kontekste įvertintina ir tai, kad paskola yra realinis sandoris, o paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų (arba daiktų) perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi įvardijus būtent tokį teisinių santykių tarp šalių pagal vekselį atsiradimo pagrindą, kaip paskola, o, atsakovei su tuo nesutinkant, akivaizdu, kad ieškovui visų pirma pačiam teko pareiga įrodyti paskolos suteikimo (paskolos dalyko perdavimo) atsakovei faktą, juolab kad tik preliminariai vertinant vekselio turinys (išorinė šio sandorio forma) pati savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių susiklostymą, jame nėra įrašų apie skolinimą ir (arba) pinigų perdavimą.
24. Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vekselio, kurio galia pasibaigė, ir paskolos santykį, dėl to neištyrė esminių bylos aplinkybių, t. y. neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių – tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Nors pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pasibaigęs terminas pateikti vekselį apmokėti, yra iš esmės teisinga, tačiau nenustačius, ar atsakovė yra skolinga ieškovui, negalima padaryti teisingos ir pagrįstos išvados dėl atsakovės galimos skolos ieškovui dydžio ir ieškinio (ne)tenkinimo ar tenkinimo iš dalies.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir nenustatė visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių. Kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga iš naujo aiškintis aptartas aplinkybes.
26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.), nes tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylos dalį pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei G. K. grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Gražinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei G. K. nespręstinas. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme
29. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliantės prašymai dėl naujų įrodymų priėmimo ir žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme teisiškai nebeaktualūs. Minėti prašymai gali būti patenkinti bylą nagrinėjant iš naujo. Dėl to jie paliktini nenagrinėti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei G. K., kuria ieškovui A. M. priteista iš atsakovės G. K. 28 962,00 Eur skolos, 7240,50 Eur palūkanų ir 712,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei iš G. K. priteista 5,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo.
Kitą Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Apeliantės G. K. prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo ir žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtus.