Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Raben Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Teismas taip pat nusprendė, jog ieškovė neįrodė ir kitos būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos – patirtos žalos dydžio. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat žalos dydžio, vertino, jog nėra pagrindo spręsti klausimo dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas atmetęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmetė ir išvestinius ieškovės reikalavimus dėl palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

27.2. Puspriekabė stovėjo ir buvo palikta atsakovės saugojimo aikštelėje (kur buvo iškraunami dažai), kur yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios fiksavo visus įvykius, tačiau atsakovė atsisakė pateikti šiuos vaizdo įrašus ieškovės draudėjui, siekiant patikrinti krovinio iškrovimo aplinkybes, taigi, vertina, jog atsakovė slepia įrodymus, kurie patvirtintų ieškovės byloje įrodinėjamas aplinkybes.

28.11. Tarp ieškovės ir draudėjos vyksta civilinis ginčas dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

32. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė netenkinti draudimo bendrovės ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto subrogacijos pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl draudiko, pagal transporto priemonių savanoriško draudimo sutartį (Kasko), išmokėjusio draudėjui draudimo išmoką už apdraustą sugadintą puspriekabę, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš galimai atsakingo už žalą asmens.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

33. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

37. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu, vadovaudamasis nutartyje paminėta kasacinio teismo praktika pažymi, jog į bylą teikiami nauji įrodymai turi teisinės reikšmės, siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla, todėl priimami ir vertintini nagrinėjamos bylos kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir draudėjos UAB „Amberline“ buvo sudaryta 2018 m. spalio 4 d. Transporto priemonių turto draudimo sutartis Nr. LD 112175860. Išduoto Draudimo liudijimo TAI Nr. 504121771 pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. spalio 4 d. buvo apdraustos transporto priemonės, be kita ko, puspriekabė (duomenys neskelbtini).

39. Teismui pateikto USB laikmenoje įrašyto garso įrašo duomenimis, 2018 m. lapkričio 21 d. draudėjos direktorius R. B. ieškovei pranešė, kad 2018 m. spalio 30 d., (duomenys neskelbtini), puspriekabė buvo sugadinta išsiliejus dažams.

40. Pagal byloje pateiktą 2018 m. spalio 30 d. tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, surašytą (duomenys neskelbtini) (toliau – važtaraštis), siuntėjas – Raben Logistics Polska SP. Z. O. O., gavėjas – atsakovė, vežėjas – draudėja. Nurodyti 44 vnt. pakuočių, o prie 440184000308510, 440184000308746, 440184000308757, 440184000308766 (žymėjimas važtaraštyje – ženklai ir numeriai) nurodyta – apgadinta.

41. Byloje pateiktos transporto priemonės puspriekabės nuotraukos, kuriose matyti raudonų dažų pažeidimai viduje.

43. Į pretenziją, bylos duomenimis, atsakovė atsakė 2018 m. gruodžio 17 d., atsakyme į pretenziją pažymėjo, jog: „UAB „Raben Lietuva“ prisiima atsakomybę pagal UAB „Amberline“ pateiktą pretenziją dėl puspriekabės sugadinimo. Taip pat patiksliname, kad šis raštas nepatvirtina jokios UAB „Raben Lietuva“ finansinės atsakomybės dėl šio įvykio. Esant finansinėms pretenzijoms, jos bus nagrinėjamos atskira tvarka“. Minėtą atsakymą į pretenziją pateikė atsakovės kokybės specialistė R. M.

44. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. sausio 18 d. ieškovė užpildė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, žalos byla Nr. 2094344 (pastaba: užpildyta pagal pateiktas fotonuotraukas). Akto turinį sudaro nustatyti transporto priemonės sugadinimai: „1. priekabos f-jos (rėmo) valymas, 2. D. K. P. tento valymas, 3. Puspriekabės grindų valymas“.

45. Apeliacinės instancijos teisme pateiktas naujas įrodymas – 2019 m. sausio 24 d. ieškovės susirašinėjimas su UAB „Automobilių dažymo sistemos“, kurio pagrindu nustatyta, jog ieškovė teikė užklausą minėtai bendrovei su klausimu: „turime apdažytą puspriekabę, ar yra galimybė pašalinti dažus be tento keitimo, rėmo dažymo?“, į kurį bendrovė pateikė atsakymą, jog: „neturime galimybės padėti“.

46. Byloje pateiktos 2019 m. sausio 24 d. UAB „Lavekta“ remonto darbų sąmatos duomenimis, žalos Nr. 2094344, ginčo puspriekabės remonto darbai būtų kainavę 9 649,25 Eur be PVM. Pagal 2019 m. vasario 6 d. draudėjos remonto darbų sąmatą, žalos Nr. 2094344, ginčo puspriekabės remonto darbai būtų kainavę 7 566,77 Eur be PVM. Taip pat nustatyta, jog pagal draudėjos 2019 m. vasario 28 d. atliktų darbų aktą, priėmimą ginčo puspriekabei buvo atlikti remonto darbai viso už 3 461,98 Eur be PVM, akte pažymima, jog atliktiems darbams pretenzijų draudėja neturi, 2011,98 Eur žalos dydis apskaičiuotas iš 3 461,98 Eur atlikus 1 450 Eur išskaitą.

47. Nustatyta, jog aukciono būdu ginčo puspriekabė buvo parduota už 6338 Eur sumą (pranešimas iš evgauto.lt, aukciono automobilio bylos numeris 2094344).

48. Draudimo bendrovė (ieškovė), atlikusi žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju, draudėjai išmokėjo 2 011,98 Eur draudimo išmoką (2019 m. vasario 28 d. pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 2094344, 2019 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 15606001). Draudimo išmokos dydis buvo apskaičiuotas nustačius 9 800 Eur puspriekabės rinkos vertę, išskaičius 6 338 Eur liekanų vertę (nustatytą pagal aukcioną, vadovaujantis geriausiu pasiūlymu), taip pat išskaičius 1 450 Eur išskaitą.

49. Bylos duomenimis, 2019 m. kovo 19 d. raštu dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002155660 ieškovė informavo atsakovę apie atsakomybę dėl žalos atlyginimo bei regreso teisę išieškoti draudimo išmoką iš atsakovės.

50. Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp atsakovės ir skolų išieškojimo bendrovės UAB „B2kapital“. 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo siųstas atsakovės atstovės kokybės specialistės R. M. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, jog: „noriu patikslinti informaciją dėl žalos pareikalavimo. UAB „Raben Lietuva“ neprisiima jokios materialinės atsakomybės dėl įvykio, įvykusio su UAB „Amberline“ priekaba, kadangi visa žala buvo atlyginta iš Kasko draudimo. Šiuo atveju UAB „Raben Lietuva“ neturi atlyginti jokios materialinės žalos, todėl prašome mūsų įmonę išimti iš skolų sąrašo“. 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė gavo atsakymą į laišką iš UAB „B2kapital“, kuriame pažymima, jog: „UAB „Raben Lietuva“ yra atsakinga už padarytą žalą. Tas faktas, kad žala buvo atlyginta pagal KASKO draudimą, nepanaikina jokios Jūsų įmonės atsakomybės, taigi, AB „Lietuvos draudimas“ turi teisę ir reikalauja iš kaltininko žalos atlyginimo“. 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė į UAB „B2kapital“ laišką atsakė, be kita ko, jog: „nėra iki galo aiškios įvykio atsiradimo aplinkybės“.

51. Byloje yra pateiktas draudėjos direktoriaus 2020 m. birželio 22 d. paaiškinimas dėl įvykio 2018 m. spalio 30 d., adresuotas ieškovei, kuriame paaiškinamos ginčo puspriekabės apgadinimo aplinkybės. Paaiškinime nurodyta, jog: „2018 m. spalio 30 d. apie 8.00 h ryto sulaukiau iš vairuotojo skambučio, kad mūsų puspriekabė <...>, kuri stovėjo Liepkalnio g. 85, Vilnius, yra apgadinta dažais. Paklausiau kas nutiko, jis man atsakė, kad visa puspriekabė yra apipilta dažais. Aš pakeičiau šiam maršrutui laikinai kita puspriekabe, o šią atvilkome pas save į bazę. Šią puspriekabę pastoviai naudojo UAB „Raben Lietuva“, esant sutartiniams santykiams tarp mūsų įmonės ir UAB „Raben Lietuva“, terminalinio tipo pervežimuose maršrutu Vilnius-Balstogė-Vilnius. <...>. Dažai, kiek prisimenu, buvo išpilti tik puspriekabėje (nes puspriekabėje buvo pakrauti ir dažai) bei visame sandėlyje, o pati UAB „Raben Lietuva“ teritorija buvo švari. Taigi galima daryti prielaidą, kad puspriekabės apgadinimas įvyko ją beiškraunant. Deja puspriekabė buvo pastatyta iš vakaro po rampa ir iškrovime mūsų vairuotojas nedalyvavo. Pradėjau ieškoti kas galėtų ją išplauti, deja niekas nesiėmė tokio pobūdžio darbo atlikimui dėl ekologinių ir finansinių sumetimų. Po kurio laiko, UAB „Raben Lietuva“ vadybininkas pabandė padėti iš gero noro surandant vietą, kur galima būtų atplauti puspriekabę, deja niekas nesiėmė. Tada buvo suorganizuota pirmai pasitaikiusiai progai išnuomavo aukšto slėgio aparatą, deja tik blogiau gavosi, nes liko išdraskytos grindys. Pateikus pretenziją UAB „Raben Lietuva“ pradėjo ieškoti kaltų, nurodydami, kad blogai sukrovė padalinys Balstogėje, jokio raštiško paaiškinimo neatsiuntė. Sandėlio vadovybė pastoviai vengė susitikimo ir visais būdais stengėsi nekomentuoti, tik pasakydavo: „ieškome kaltininko, pripažįstame savo kaltę, bet ne materialiai <...>“. Kadangi ta puspriekabė buvo įsigyta lizingo būdu, mes privalėjome ją taisyti. Atlikome sąmatą, sutaisėme ir ji pratęsė savo darbą. Nuostolius mums atlygino AB „Lietuvos draudimas“ pagal Kasko sutartį“.

Dėl pareikštų reikalavimų teisinio vertinimo

52. CK 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę (CK 6.1015 straipsnio 1–3 dalys).

53. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties. <...> nepaisant to, kuriomis taisyklėmis (pagal įstatymą ar sutartį) vadovautųsi naujasis kreditorius, skolininkas gali atsikirsti naujojo kreditoriaus reikalavimams CK 6.107 straipsnio nustatyta tvarka. <...> visais atvejais galioja taisyklė, kad subrogacinis reikalavimas negali viršyti draudimo išmokos.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

54. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp draudėjos UAB „Amberline“ ir atsakovės buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai. Ši teismo išvada taip pat neginčijama ir apeliaciniu skundu. Byloje nustatyta, kad ieškovė, pripažinusi ginčo įvykį draudžiamuoju, išmokėjo draudėjai draudimo išmoką. Tuo pagrindu teisės į žalos atlyginimą iš nukentėjusio asmens (draudėjos) perėjo ieškovei (subrogacija).

55. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinio argumentus grindžia aplinkybe, jog ieškovė nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką draudėjai, tačiau šią savo poziciją iš esmės grindžia tik deklaratyviais teiginiais apie tai, kad ne ji atsakinga dėl žalos padarymo ir tuo, kad žalos dydis neįrodytas. Su šiais teiginiai teismas neturi pagrindo sutikti, atsižvelgiant į žemiau nustatytas aplinkybes. Be kita ko, nors atsakovė nurodo, jog tarp ieškovės ir draudėjos vyksta civilinis ginčas dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1425-937/2021, teisminio proceso Nr. 2-68-3-22051-2020-3, pagal ieškovės ieškinį draudėjai dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, nėra susijusi su nagrinėjama byla.

56. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog nepakanka įrodyti draudimo išmokos fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pasisako žemiau.

Dėl krovinio sugadinimo jo pakrovimo ir/ar vežimo metu

58. Ieškovė, iš draudėjos perėmusi teises į žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens, pareiškė ieškinį atsakovei ir įrodinėja civilinės atsakomybės sąlygas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp draudėjos ir atsakovės buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiagą sudarančiuose įrodymuose nėra detalizuotos krovinio grąžinimo siuntėjui aplinkybės, nėra pateiktų duomenų, koks krovinys (jo dalis) buvo apgadinta, nėra duomenų kaip minėtos apgadintos krovinio dalys buvo supakuotos, kokie pažeidimai buvo fiksuoti. Vien ta aplinkybė, jog pagal važtaraštį tam tikra dalis krovinio buvo apgadinta ir dėl to buvo grąžintas visas krovinys siuntėjui, neįrodo to fakto, jog žala ginčo puspriekabei atsirado būtent pakrovimo ir/ar vežimo metu. Be kita ko, atsakovės teiginiai, jog pats faktas, kad CMR važtaraštyje buvo pažymėta, kad krovinys apgadintas neįrodo tos aplinkybės, jog krovinys apgadintas būtent jo pakrovimo ir/ar vežimo metu. Pastarąją išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog vežėjui būtų pateiktos pretenzijos dėl krovinio vežimo ir/ar pretenzijos siuntėjui dėl netinkamo pakrovimo. Kas leidžia, daryti labiau tikėtiną išvadą, jog padaryta žala nėra susijusi su krovinio pakrovimu ir/ar vežimu.

61. Vertinant byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju jeigu krovinys buvo pažeistas krovinio pakrovimo/vežimo metu, dažų išsiliejimo faktas negalėjo būti nepastebėtas krovinį pristatant į atsakovo aikštelę (kaip nurodo apeliantas - dažų dėmės atsakovės teritorijoje, puspriekabės važiavimo trajektorijoje, pastebėtas dažų tekėjimas vežimo metu ar pan.). Nors atsakovė teigia, kad liudytojas (draudėjos buvęs direktorius) būtent ir patvirtino aplinkybę, jog atsakovės teritorijoje buvo galima pastebėti dažų dėmes, tačiau bylos duomenimis, liudytojas paliudijo tai, kad visas atsakovės terminalas buvo apipiltas dažais, ten kur iškrovimo metu stovėjo puspriekabė, bet nepatvirtino fakto, kad dažai buvo išsilieję iki jų iškrovimo.

62. Inter alia, pažymėtina, kad apeliantė teigia, jog atsakovės teritorija stebima vaizdo kameromis, atsakovė šios aplinkybės, bylos duomenimis, neginčijo. Atsakovė tik formaliai laikėsi pozicijos, kad vaizdo įrašų iš jos niekas nereikalavo. Byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad vaizdo įrašų buvo reikalaujama, išskyrus draudėjo paaiškinimus, tačiau vertinant šią atsakovės poziciją atsižvelgiant į įrodymų visetą, teisėjų kolegijos vertinimu, įrašų neišsaugojimas ir/ar nepateikimas nagrinėjamoje byloje, kas patvirtintų žalos padarymo faktą iki puspriekabės pastatymo atsakovės aikštelėje, pretenzijų nereiškimas vežėjui ir/ar siuntėjui, tik patvirtina labiau tikėtiną teismo išvadą, kad dažai išsiliejo pakrovimo metu. Be kita ko, vertinat byloje pateiktas foto nuotraukas, kuriose matosi puspriekabės apgadinimas raudonais dažais, bei atsakovės poziciją, jog nėra aišku ar tai būtent ta pati puspriekabė, kuri buvo apgadinta, pažymėtina, kad šalis nurodydama savo atsikirtimus turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Šiuo gi atveju, ieškovei pateikus foto nuotraukas, bei liudytojui patvirtinus, kad būtent jis jas darė fiksuodamas puspriekabės apgadinimus, o atsakovei nepateiktus priešingų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nurodomų foto nuotraukų patikimumu.

63. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovė byloje neįrodė aplinkybių, jog žala ginčo puspriekabei bei krovinio pažeidimas atsirado vežimo metu dėl pažeisto krovinio, todėl nagrinėjamu atveju, nenustatytinas pagrindas taikyti taisyklių 12.1.4. punktą, kurio pagrindu neatlyginami nuostoliai, atsiradę dėl pervežamo krovinio padarytų transporto priemonės sugadinimų ar sunaikinimo.

Dėl krovinio sugadinimo iškrovimo metu

64. Nagrinėjamu atveju, atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, jog ginčo krovinį iš ginčo puspriekabės iškrovė ir/ar galėjo iškrauti ne atsakovė, o kiti tretieji asmenys. Iš byloje pateiktų duomenų spręstina, jog draudėjos buvęs direktorius R. B., spręsdamas ginčo situaciją laikėsi nuoseklios pozicijos dėl įvykio aplinkybių, keletą kartų ją teikė ieškovei, atsakovei (šio sprendimo 39, 42, 51 punktai). Tuo tarpu, atsakovės pozicija ginčo atveju laikytina prieštaringa – nors atsakovė atsakyme į draudėjos pretenziją (šio sprendimo 43 punktas) atsakė, kad prisiima atsakomybę pagal UAB „Amberline“ pateiktą pretenziją dėl puspriekabės sugadinimo, tačiau neprisiėmė finansinės atsakomybės dėl įvykio.

65. Nors atsakovė teigė neprisiimanti finansinės atsakomybės dėl kilusios žalos ginčo puspriekabei, tačiau iš karto po įvykio ėmėsi veiksmų, siekdama sumažinti kilusią žalą – liudytojas (buvęs draudėjos direktorius) paliudijo, jog atsakovės darbuotojas M. B. organizavo puspriekabės valymo veiksmus įrenginiu „Karcher“, dėl ko, puspriekabei buvo padaryta dar didesnė žala, sugadintas puspriekabės grindų apsauginis sluoksnis. Šių aplinkybių atsakovė byloje neneigė.

66. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovės darbuotoja kokybės specialistė R. M. buvo įgaliota teikti informaciją atsakovės vardu, tačiau kompleksiškai vertinant byloje surinktus duomenis, labiau tikėtina, jog minėta darbuotoja buvo atsakinga už atsakovės komunikaciją, susijusią su ginčo klausimu, minėta atsakovės pozicija tiek atsakyme į pretenziją (šio sprendimo 43 punktas), tiek elektroniniuose laiškuose su UAB „B2kapital“ (šio sprendimo 50 punktas) atsakovės vardu buvo išdėstyta būtent minėtos darbuotojos.

67. Taigi, kompleksiškai vertinant byloje nustatytas aplinkybes, žalos pastebėjimo fakto laiką, ieškovės pozicijos ginčo klausimu nuoseklumą, pateiktus netiesioginius įrodymus byloje, atsakovės iniciatyvą mažinti kilusios žalos padarinius, atsakovės poziciją ikiteisminiuose šalių tarpusavio ginčo santykiuose, aplinkybę, jog draudėjos atstovai negalėjo dalyvauti krovinio pakrovimo/iškrovimo metu, tai, jog atsakovė į bylą nepateikė vaizdo kamerų įrašų bei neteikė pretenzijų dėl krovinio pakrovimo/vežimo bei atsakovės terminalui (teritorijai) kilusios žalos, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad žala ginčo puspriekabei buvo padaryta krovinio iškrovimo atsakovės terminale metu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Kaip minėta, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą užtikrinti tinkamą ginčo puspriekabės priežiūrą, saugiai ir nepažeidžiant iškrauti krovinį atsakovės terminale.

Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų

68. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 27 punktas).

69. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys – įvykio metu ginčo puspriekabė buvo atsakovės saugomoje teritorijoje, taigi, kilusi žala, pagal jos ir civilinės atsakomybės prigimtį laikytina atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

70. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje, kur nurodyta, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021).

Dėl žalos dydžio

71. Žalos dydį ieškovė įrodinėja 2019 m. sausio 18 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu (šio sprendimo 44 punktas), foto nuotraukomis (šio sprendimo 41 punktas), 2019 m. vasario 28 d. draudėjos atliktų darbų aktu (šio sprendimo 46 punktas).

72. Pagal 2019 m. sausio 18 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktą, ieškovė kaip remontuojamas puspriekabės dalis nurodė puspriekabės rėmo, tento bei grindų valymą. Ieškovė su apeliaciniu skundu į bylą pateikė informaciją, jog kreipėsi į UAB „Automobilių dažymo sistemos“ su klausimu dėl galimybės išvalyti dažus iš sugadintų puspriekabės dalių. Į ką, be kita ko, minėta bendrovė atsakė, jog neturi galimybės padėti (šio sprendimo 45 punktas). Dėl šios priežasties draudėja priėmė sprendimą keisti ginčo puspriekabės dalis, be kita ko, detalių pirkimo ir keitimo darbus atlikdama pati. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. vasario 28 d. draudėjos atliktų darbų aktas.

73. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad draudėja ginčo transporto priemonės dalis keitė savo iniciatyva, nesuderinusi papildomų darbų atlikimo su draudiku, vis dėlto, pažymėtina, jog ieškovė nurodo, kad pagal taisyklių 9.6 punktą nustačiusi, jog sugadintų detalių neįmanoma kokybiškai suremontuoti, leido draudėjai pakeisti sugadintas dalis.

74. Patirtus nuostolius ir žalos dydį ieškovė apskaičiavo nustačiusi 9 800 Eur puspriekabės rinkos vertę, išskaičius 6 338 Eur liekanų vertę (nustatytą pagal aukcioną, vadovaujantis geriausiu pasiūlymu), taip pat išskaičius 1 450 Eur išskaitą. Be kita ko, šį žalos dydį patvirtina ir į bylą pateiktas 2019 m. vasario 28 d. draudėjos atliktų darbų aktas.

75. Vadovaudamasi byloje nustatytais duomenimis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog draudikė (ieškovė) neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ar veikė aplaidžiai ir nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismo neįtikino atsakovės dėstoma pozicija, jog vien pats faktas, kad ieškovė kilusią žalą įvertino iš fotonuotraukų, o ne faktiškai atvykusi apžiūrėti ginčo puspriekabę, įrodo aplaidumą vykdant žalos aplinkybių tyrimą. Nepagrįstais apeliacinės instancijos teismas laiko ir argumentus dėl pranešimo apie įvykusį įvykį laiko. Nors sutiktina su atsakovės pozicija, kad pagal taisyklių 13.2.11.3 punktą, draudėjas įpareigoja apie įvykusį įvykį pranešti draudikui, vis dėlto, kompleksiškai vertinant įvykio aplinkybes, faktą, pati atsakovė siekė išspręsti susidariusią situaciją su draudėju savarankiškai, t. y. pati ėmėsi veiksmų siekiant pašalinti padarytą žalą, ko bylos duomenis jai padaryti nepavyko ir būtent šių faktinių aplinkybių pasekoje buvo kreiptasi dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kita vertus, aptariamo termino praleidimas pats savaime nelemia išvados, kad draudimo išmoka negali būti išmokėta.

76. Taigi, konstatuotina, jog ieškovė įrodė žalos padarymo faktą bei žalos dydį, kuris yra priteistinas ieškovei subrogacijos pagrindu iš už žalą atsakingo asmens (atsakovės).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

77. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Taigi ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 21-22 punktai)

78. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

79. Bylos duomenimis, 2019 m. kovo 19 d. raštu dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002155660 ieškovė informavo atsakovę apie atsakomybę dėl žalos atlyginimo bei regreso teisę išieškoti draudimo išmoką iš atsakovės per 15 dienų, t. y. iki 2019 m. balandžio 3 d. Atsakovei žalos neatlyginus, ieškovė, be kitų reikalavimų, ieškiniu byloje reiškia ir reikalavimą priteisti iš atsakovės nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki ieškinio pareiškimo 6 proc. dydžio metines palūkanas.

80. Nagrinėjamu atveju atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti iki 2019 m. balandžio 3 d., todėl ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki ieškinio pareiškimo (2020 m. gegužės 15 d.) ir sudaro 134,94 Eur (2 011,98 Eur x 0,06 / 365 x 408).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

81. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja teisinis pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei ieškovės ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

82. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai.

83. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos).

84. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

85. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą. Į bylą pateikė 2020 m. birželio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 53, 2020 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti iš atsakovės 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Į bylą teikia 2021 m. liepos 28 d. sąskaitą-faktūrą (serija RB Nr. 01597), 2021 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. SEPA0630/8.

86. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sudėtingumą, šalių argumentus bei elgesį procese, taip pat bylos apimtį, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra neviršijanti Rekomendacijose nustatyto dydžio, yra proporcinga ir pagrįsta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – perskirstant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir priteisiant ieškovei iš atsakovės jos patirtas 360 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei priteisiant ieškovei iš atsakovės 360 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, viso 720 Eur.

87. Be kita ko, perskirstant teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurios sudaro 5,11 Eur, priteisiant valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“, j. a. k. 300027413, 2011,98 Eur (dviejų tūkstančių vienuolikos eurų, 98 ct) žalos atlyginimą, 134,94 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus, 94 ct) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“, j. a. k. 300027413, 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“, j. a. k. 300027413, valstybei 5,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.