- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- e2-982-1019/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14258-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB ,,Raben Lietuva“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Gediminas Blaškevičius
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Raben Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės atsakovei UAB ,,Raben Lietuva“ 2011,98 Eur žalos atlyginimą, 134,94 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2018-10-05 ieškovė draudėjui UAB ,,Amberline“ išdavė draudimo liudijimą LD Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, jog laikotarpiu nuo 2018-10-05 iki 2019-10-04 buvo apdrausta sausumos transporto priemonė, o konkrečiai apdraustas turtas – puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-10-30 įvykio metu, kurio vietovė yra (duomenys neskelbtini), nukentėjo ir buvo sugadinta puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir už sugadintą turtą išmokėjo šią draudimo išmoką 2011,98 Eur dydžio draudimo išmoką, kurios dydį ir išmokėjimą patvirtina 2019-02-28 pranešimas apie žalos atlyginimą, kuriame detaliai nurodytas visa apskaičiuota žalos kompensacija. 2018-10-30 įvykio metu, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjo ir buvo sugadinta ieškovo drausta puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB ,,Raben Lietuva“. Detalizuojant įvykio aplinkybes, draudėjo pakrauta puspriekabė buvo aplieta dažais, kurie sugadino minimą puspriekabę – jos rėmus, tentus, grindų plokštes, šoninius statramsčius ir kt. dalis dėl ko draudėjas patyrė akivaizdžius nuostolius. Pagal draudėjo UAB ,,Amberline“ ir atsakovo UAB ,,Raben Lietuva“ susitarimą, buvo vykdomas terminalo aptarnavimas, t. y. puspriekabei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant maršrutą (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), ši turėjo būti iškrauta, tačiau puspriekabei esant atsakovo terminale, adresu (duomenys neskelbtini), 2018-10-30 (iš nakties ryte) beiškraunant buvo pastebėta puspriekabės sugadinimas stipriais tirštais dažais, dėl ko buvo atsisakyta puspriekabę išvis iškrauti dėl jos netvarkingos būklės. Įvykio metu draudėjo turtas buvo paliktas atsakovo atsakomybėje, kuris nesugebėjo užtikrinti puspriekabės tinkamos ir tvarkingos priežiūros. Šioje konkrečioje situacijoje puspriekabė įvykio metu stovėjo ir buvo palikta atsakovo saugojamoje teritorijoje, kuri buvo po rampa paruošta krovinio iškrovimui, tačiau galiausiai buvo sugadinta išoriškai. Atitinkamai draudėjas 2018-11-21 pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl apgadinto turto ir įvykio aplinkybių paaiškinimo, tačiau 2018-12-17 atsakovas savo atsakymu į pretenziją nurodė, jog prisiima atsakomybę pagal pateiktą draudėjo pretenziją, tačiau ir nepatvirtina jokios finansinės atsakomybės. Atsakovės neteisėti veiksmai – pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nedaryti žalos kitų asmenų turtui, šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą užtikrinti tinkamą puspriekabės priežiūrą, kad ši saugiai ir nepažeista būtų iškrauta atsakovo terminale, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tokių veiksmų neatliko, dėl ko puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aplieta dažais, kurie sugadino jos rėmus, tentus, grindų plokštes, šoninius statramsčius ir kt. dalis; padaryta turtinė žala – apgadinta puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė 3461,98 Eur vertės tiesioginius nuostolius; dėl aplietos dažais puspriekabės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvykio metu puspriekabė buvo atsakovės atsakomybėje, jo saugojamoje teritorijoje, tačiau buvo aplieta stipriais dažais. Ši aplinkybė patvirtinta ir paties atsakovo atsakymu į pretenziją. Atsakovei buvo siunčiamas 2019-03-19 Raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl išmokos išieškojimo ir raginimo atlyginti patirtą žalą, tačiau ieškovo patirtos žalos atsakovas neatlygino. Ieškovė objektyviai ir tinkamai įvertino įvykio metu patirtus nuostolius, apskaičiavo draudimo išmoką ir išmokėjo draudėjui 2011,98 Eur. Visa nuostolio suma siekė 3461,98 Eur, tačiau buvo atimama išskaita – 1450,00 Eur, pagal sudarytą draudimo sutartį. Detalus draudimo išmokos apskaičiavimas: 9 800 Eur (puspriekabės rinkos vertė) – 6338,00 Eur liekanų vertė (nustatyta pagal aukcioną, vadovaujantis geriausiu pasiūlymu) – 1450,00 Eur (išskaita). Patirtus nuostolius ir žalos dydį patvirtina 2018-10-30 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas Žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019-01-24 Remonto darbų sąmata, 2019-02-06 Remonto darbų sąmata, 2019-02-14 Aukciono pasiūlymas, Pranešimas apie žalos atlyginimą, draudimo išmokos apskaičiavimas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB ,,Raben Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį, praleidusi ieškinio senaties terminą. Ieškovė yra rinkoje profesionaliai veikiantis subjektas – draudimo bendrovė, kurios pagrindinė veikla būtent yra draudimo paslaugų teikimas, taigi yra neabejotinai aišku, kad ji privalėjo žinoti apie specialųjį CK įtvirtintą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių. Ieškovei taikytini didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei bet kuriam kitam subjektui, teikiančiam reikalavimą, kylantį iš draudimo teisinių santykių, todėl ieškovui pareiškus ieškinį tik šių metų 2020-05-18, kai draudiminis įvykis neva įvyko 2018-10-30, o raštą dėl išmokos išmokėjimo ieškovė atsakovei buvo teikusi prieš daugiau nei metus, t. y. 2019-03-19, visais įmanomais atvejais skaičiuojant taikytiną ieškinio senaties terminą – vertintina, kad jis yra praleistas, todėl vien dėl šios priežasties ieškinys turėtų būti atmestas. Nėra toleruotina ir leistina, jog ieškovė, kaip draudimo bendrovė, tiek nepagrįstai vilkintų galimai jai žinomą teisių pažeidimą, kadangi akivaizdu, jog ieškovas žinojo apie tariamą teisių pažeidimą dar teikdamas 2019-03-19 raštą atsakovui, o jokių aktyvių veiksmų nesiėmė daugiau nei metus. Vadinasi, tokiu būdu savo valiniu neveikimu praleido 1 metų taikytiną ieškinio senaties terminą. Ieškovė ieškiniu neįrodo nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų taikyti hipotetinę atsakomybę atsakovei, t. y. šiuo atveju yra būtina įrodyti visas civilinės sutartinės atsakomybės taikymo sąlygas. Ieškovė ieškiniu tik deklaratyviai nurodo, jog tarp draudėjo UAB „Amberline“ ir atsakovės neva buvo susitarimas, kuriuo remiantis buvo vykdomas terminalo aptarnavimas, tačiau nepateikia jokių tokį susitarimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, taigi nenurodo jokio konkrečiuose įstatymuose ar sutartyje nustatytos atsakovės pareigos (neteisėtas neveikimas) pažeidimo. Atitinkamai kritiškai vertintina ir toliau ieškinyje dėstomos aplinkybės dėl neva apskritai kylančios civilinės atsakomybės prievolės, kadangi nėra pateikta ir jokių tariamą 2018-10-30 vykusį draudiminį įvykį savalaikiai ir operatyviai patvirtinančių patikimų įrodymų. Vieninteliai pateikti į bylą įrodymai yra pridėtos foto nuotraukos, iš kurių neįmanoma tinkamai identifikuoti nei jų atlikimo laiko, periodo, nei jų prima facie autentiškumo, nei byloje minimos transporto priemonės identifikacinio individualaus numerio. Ieškovė į bylą nepateikia jokio įrodymo apie tarp UAB „Amberline“ ir atsakovės buvusį bet kokį susitarimą dėl teisinių santykių susiformavimo. Todėl laikytina neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl jos tariamos pareigos prižiūrėti byloje nurodytą puspriekabę. Šiuo atveju ieškovė neįrodydama atsakovės neteisėtų veiksmų, atitinkamai nenurodė ir jokio kaltės elemento atsakovės atžvilgiu, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė nepagrindžia ir tariamos žalos, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Įvertinus ieškovės pateiktą į bylą bei ieškinyje dėstomą žalos sąlygą, kaip būtinąjį civilinė atsakomybės prievolės elementą, taip pat darytina ta pati išvada, jog ieškovė neįrodė menamai patirtų nuostolių pagrįstumo – nėra aišku, kuo remiantis ir kokia metodika besivadovaujant buvo nustatyta puspriekabės rinkos vertė, jos liekanų vertė, ar remontą atlikusi bendrovė jį faktiškai atliko, ar ši įmonė turėjo realų pavedimą atlikti tokius darbus, taip pat nėra nurodyta jokių remontą tariamai atlikusios įmonės kvalifikaciją patvirtinančių duomenų. Ieškovė, neįrodydama atsakovės nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės ir žalos privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atitinkamai nesusiejo bei neįrodė priežastinio ryšio tarp jų. Todėl nesant nė vieno iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų laikytina, kad ieškinys yra nepagrįstas bei atmestinas.
Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė nepateikė turto draudimo dokumentų, patvirtinančių turto draudimo galiojimą įvykio metu. Išmokėdama draudimo išmoką už įvykio metu padarytą žalą puspriekabei, kurio metu galimai net nebuvo galiojančios puspriekabės draudimo apsaugos, t. y. neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, ieškovė prisiėmė visą finansinę riziką ir neteko teisės reikšti subrogacinį reikalavimą tretiesiems asmenims, įskaitant atsakovei. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pateikti turto draudimo dokumentai, patvirtinantys draudimo apsaugos galiojimą įvykio metu, ieškinys vis tiek yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nėra ir negali būti nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju tarp UAB „Amberline“ ir atsakovės buvo susiformavę bendradarbiavimo vežimo srityje teisiniai santykiai. Atsakovė kiekvienu atveju pateikdavo konkrečius užsakymus vežėjui, kuris krovinio gabenimą vykdydavo naudodamas savo transporto priemones, įskaitant, bet neapsiribojant, atviras, uždaras puspriekabes ir kitą reikalingą įrangą bei veikdamas išimtinai savo rizika. Aktualiu atveju draudėja vykdė krovinio vežimą maršrutu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), ką nurodė ir ieškovė ieškinyje. Tarptautiniai pervežimai vykdomi vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatomis. Lietuvoje vežėjo automobilių keliais civilinė atsakomybė už krovinio būklę reglamentuojama CK, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu (toliau - KTK), Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėmis (toliau - Taisyklės). CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Puspriekabė buvo pakrauta draudėjo (vežėjo). Byloje nėra ginčo, kad krovinio vežimą naudojant puspriekabę vykdė draudėjas. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad puspriekabę iškrauti turėjo taip pat draudėjas. Taigi akivaizdu, jog krovinio vežimas vyko nuo pat krovinio pakrovimo pradžios iki paskutinio iškrovimo veiksmo atlikimo, krovinys visą vežimo laiką buvo vežėjo žinioje ir atsakomybėje, dėl ko pats vežėjas yra atsakingas už krovinio vežimo metu puspriekabei galimai padarytą žalą. Vežėjas, būdamas savo srities profesionalas bei žinodamas krovinių vežimo ypatumus, įvertino galimas rizikas ir, siekdamas išvengti ar bent jau sumažinti galinčius kilti krovinio vežimo metu nuostolius, apdraudė transporto priemones turto draudimu. Be to, vežėjas, galiausiai įvertinęs visas aplinkybes bei tai, kad galima žala puspriekabei buvo padaryta krovinio vežimo metu, jokių pretenzijų atsakovės atžvilgiu neturi. Vežėjo pretenzijų nebuvimą atsakovės atžvilgiu, esant poreikiui, gali patvirtinti vežėjas UAB „Amberline“. Ieškinyje deklaratyviai nurodyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai neva pasireiškė tuo, kad buvo pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nedaryti žalos kitų asmenų turtui, šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą užtikrinti tinkamą puspriekabės priežiūrą, kad ši saugiai ir nepažeista būtų iškrauta atsakovo terminale. Taigi visiškai nesuprantama, kokius veiksmus ir kokias konkrečias pareigas turėjo atlikti atsakovė, kai krovinys buvo puspriekabės viduje ir pati puspriekabė kartu su kroviniu buvo vežėjo žinioje bei atsakomybėje. Ieškovė iš esmės remiasi atsakovės darbuotojo siųstu raštu, kuriame nurodyta, kad neva atsakomybę dėl įvykio prisiima atsakovė, tačiau materialinės atsakomybės atsakovė neprisiima, be to, darbuotojas neturėjo jokių įgaliojimų teikti oficialius raštus dėl atsakovės atsakomybės prisiėmimo/neprisiėmimo. Iš rašto visiškai nesuprantama, kokią atsakomybę, be materialinės, neva prisiima atsakovė. Minėtas raštas gali tik patvirtinti aplinkybę, jog atsakovė neneigia to, kad puspriekabė 2018-10-30 buvo atsakovės valdomose patalpose. Ieškovės pateikiamos fotonuotraukos gali tik patvirtinti aplinkybes, kad puspriekabės viduje galimai buvo išsilieję dažai krovinio gabenimo metu ir, dar kroviniui esant puspriekabės viduje ir vežėjo žinioje bei atsakomybėje, pradėjo tekėti iš puspriekabės palikdami žymes ant puspriekabės ir galiausiai nutekėjo ant atsakovo valdomų patalpų grindų. Minėtos aplinkybės, t. y. kokiu tiksliai momentu (pakraunant, vežant ar iškraunant krovinį) buvo pažeistas krovinys, kuris pirmiausia išsiliejo puspriekabės viduje, nėra niekam iki šiol žinomos, kas ne kartą buvo akcentuota ieškovei. Ieškinyje nurodyta, kad žalos dydis apskaičiuotas neva remiantis puspriekabės rinkos verte ir likutine verte, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių puspriekabės rinkos ir likutinę vertę nepateikta, o tiesiog deklaratyviai nurodyta, jog rinkos vertė – 9 800 Eur, o liekanų vertė – 6338 Eur. Tuo tarpu pagal šiai dienai randamus skelbimus matyti, kad puspriekabę Kogel sn24 galima įsigyti nuo 3300 Eur.
2(duomenys neskelbtini)-04-22, 2(duomenys neskelbtini)-06-03 teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovą ir draudėją siejo teisiniai santykiai pervežimo srityje. Draudėjas atliko pervežimą, pakrovimas atliktas (duomenys neskelbtini), puspriekabė palikta (duomenys neskelbtini), kad atsakovė iškrautų. 2018-10-30 pastebėta, kad puspriekabė sugadinta dažais. Žala paskaičiuota pagal draudėjo remonto darbų sąmatą. Nebuvo skaičiuota pagal Audateks, nes puspriekabė nestandartinė priemonė. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, atvežus krovinį ir palikus atsakovei, atsakovės krovėjai išliejo dažus į puspriekabę, taip pat teritorijoje. Netinkamas iškrovimas sąlygojo žalą. Atsakovė, gavusi pretenziją, 2018-12-17 nurodo, kad prisiima atsakomybę, t. y. neneigia aplinkybių, atsakovė bandė aiškinti dėl žalos atlyginimo. Iš draudėjo pranešimo apie įvykį taip pat matyti tos pačios aplinkybės, kad iškrovimą atliko atsakovė. Dėl atsakovės argumento, kad automobilis nebuvo apžiūrėtas, paaiškino, kad sugadinimo aktas surašytas pagal pateiktas nuotraukas. Nors apie įvykį turi būti pranešama per 1 darbo dieną, tačiau iš garso įrašo girdėti, jog atsakovė bandė spręsti žalos atlyginimo klausimą. Kelių dienų pavėlavimas pranešti neturi esminės reikšmės. Dėl senaties nurodė, kad taikoma 3 metų senaties terminas, nes ieškovės ir atsakovės draudimo santykiai nesieja. Dėl žalos dydžio paaiškino, kad žalų ekspertas nurodo sugadinimus, kas buvo matoma iš nuotraukų, bet kadangi nuplauti grindų nepavyko, žalos administravimo eigoje nuspręsta keisti detales. Valyti bandė atsakovė, pati draudėja domėjosi dėl galimybės plauti plovyklose. Ieškovei nekilo abejonių, kad pašalinti kitaip dažų nebuvo galimybės. Puspriekabė nebuvo fiziškai apžiūrėta, nes tai neprivaloma, pakako nuotraukų, iš kurių įvertino žalos dydį. Puspriekabė buvo apžiūrėta autorizuotame servise UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris nurodė, jog grindis reikia keisti. Esminės įtakos neturėjo draudikui, kad bandė plauti, nes buvo siekiama išvengti didesnės žalos. Nepavykus nuplauti, poreikio apžiūrėti puspriekabę nebuvo, nes žala nepasikeitė, kadangi ir prieš tai grindys buvo apgadintos. Tai, kad nuotraukose yra draudėjos puspriekabė, patvirtins liudytojas. Nors buvo vežimo santykiai, draudikas CMR važtaraščio nereikalavo, nes apgadinimai padaryti sandėlio teritorijoje, jokių pretenzijų draudėjui nepareikšta. Už pakrovimą/ iškrovimą buvo atsakinga atsakovė. Ieškovės teigimu, krovinys vežimo metu nebuvo sugadintas. Ieškovei nekilo abejonių, kad draudėjas gali būti atsakingas. Draudikas rėmėsi draudėjo paaiškinimais, atsakovės 2017-12-17 atsakymu į pretenziją. Pervežimo procese nebuvo neteisėtų draudėjo veiksmų. Nagrinėjamu atveju netaikomas Taisyklių 12.1.4. punktas, nes pervežimo metu krovinys nebuvo sugadintas, žala padaryta iškraunant atsakovui. Pateiktas važtaraštis nepatvirtina, kad buvo vežami dažai, todėl nepaneigia atsakovės kaltės. Be to, važtaraštyje nėra puspriekabės duomenų, per dieną buvo atliekamas ne vienas vežimas, todėl neaišku, ar vežtas šis krovinys.
Šalies argumentai
2(duomenys neskelbtini)-04-22, 2(duomenys neskelbtini)-06-03 teismo posėdžių metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ieškovė neturėjo pareigos išmokėti draudimo išmokos. Draudikas elgėsi aplaidžiai, netyrė ir nevertino aplinkybių, todėl išmoką išmokėjo nepagrįstai. Draudiko aplaidumą patvirtina aplinkybės, kad puspriekabė nebuvo fiziškai apžiūrėta, aktas surašytas tik 2019-01-18 pagal nuotraukas, nuo įvykio praėjus beveik 3 mėnesiams. Iš paaiškinimų matyti, kad grindis buvo bandoma plauti, tačiau apžiūros akte nėra informacijos, kad grindys išdraskytos – jame nurodyta, kad nereikia nieko keisti, tik išvalyti, nenurodyta, kad reikia keisti detales. Po akto surašymo buvo pateikta sąmata, jog reikia keisti detales, tačiau draudikas neapžiūrėjo, neįsitikino, ar reikia keisti detales. Draudikas privalėjo nustatyti aplinkybes, kad jei draudėjas pats bandė valyti ir padarė didesnę žalą, kodėl turi atsakyti atsakovė. Pagal draudimo taisykles, apžiūra turi vykti greitai, tačiau šiuo atveju neįvyko išvis. Pažymėjo, kad apie įvykį turi būti pranešta po 1 darbo dienos, tačiau pranešta po 21 dienos. Draudikui turėjo kilti abejonių. Draudikas, esant vežimo santykiams, pagal Taisyklių 12.1.4. punktą, nepaprašė CMR važtaraščio, nors privalėjo, nes tai vienintelis dokumentas, kuris patvirtina, ar krovinys buvo apgadintas vežimo metu. Atsakovės teigimu, sugadinimai atsirado vežimo metu, krovinys buvo pristatytas pažeistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, draudikas turėjo arba nemokėti išmokos, arba sumažinti. Pagrindą nemokėti išmokos sudaro aplinkybės, kad: 1) apie įvykį pranešta pavėluotai, o tai savarankiškas pagrindas nemokėti išmokos (Taisyklių 11.1.2 punktas); 2) pagal Taisyklių 9.4 punktą išmoka, didesnė nei 1500 Eur, išmokama pateikus kompetentingų įstaigų dokumentus, tačiau tokių dokumentų nepateikta; 3) pagal Taisyklių 12.1.4 punktą nemokama, kai yra vežimo santykiai; 4) pagal Taisyklių 13.2.11.6 punktą, prieš teikiant apžiūrai, nesiimti jokių darbų; apžiūros aktas surašytas tik po 2 mėn. 18 dienų, iki to draudėjas bandė valyti. Atsakovė nepripažįsta, kad ji bandė valyti, kad atsakovės darbuotojai bandė iškrauti krovinį, tokių aplinkybių ieškovė neįrodo. Kadangi krovinys pažeistas pervežimo metu, atsako vežėjas. Atsakovės 2018-12-17 atsakymas į pretenziją nepatvirtina atsakovės atsakomybės. Tarp atsakovės ir draudėjos buvo ilgalaikiai vežimo santykiai, spręsdavo įvairius klausimus. Tai, kad nepateikė pretenzijos dėl krovinio, nieko nereiškia, nes siekė toliau bendradarbiauti. Dėl žalos dydžio nurodė, kad 2019-02-28 darbų aktas, kuriame nurodyta, jog keičiamos detalės, prieštarauja 2019-01-18 apžiūros aktui, kuriame nurodoma, kad keisti detalių nereikia. Atliktų darbų aktas surašytas vienašališkai paties draudėjo, jame dubliuojasi darbai, įmonėje dirbo 2 žmonės, todėl įmonė neturėjo žmonių, kurie galėjo atlikti tuos darbus. Draudimo įmonės turi savo rekomenduojamus servisus, kuriuose atliekami remontai. Šiuo atveju draudikas elgėsi aplaidžiai. Pateiktas CMR važtaraštis patvirtina, kad krovinys pažeistas vežimo metu. CMR važtaraštis pildomas dalyvaujant vairuotojui, todėl draudėjo vairuotojas matė tuos pažeidimus, tokiu atveju yra priežastinis ryšys tarp krovinio apgadinimo ir puspriekabės sugadinimo.
2(duomenys neskelbtini)-04-22 teismo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad yra buvęs draudėjos vadovas. Paaiškino, kad tą dieną po iškrovimo vairuotojas paskambino, kad puspriekabės nekraus, nes išsipylė dažai. Liudytojo teigimu, išsipylė gal iškrovimo metu. Krovinį vežė iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) ir atgal, aptarnavo du terminalai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Krovinius veždavo kiekvieną darbo dieną. Aiškinosi, kieno kaltė – UAB „Raben Lietuva“ aiškino, kad ne draudėjo, neva (duomenys neskelbtini) gal blogai pritvirtino krovinį. Pagal CMR konvenciją už krovinio pakrovimą ir tvirtinimą atsakingas siuntėjas. Kadangi puspriekabė drausta KASKO draudimu, kreipėsi į draudiką. Draudikui užteko nuotraukų, sudarė sąmatą ir draudikas išmokėjo išmoką. Puspriekabėje dažai išsipylė per grindų vidurį, dažais buvo apipilti 2 šoniniai tentai, grindys iš medžio drožlių (apie 30 m²), rėmas, plastikinis bamperis. Tekėjo pro visur. Liudytojo teigimu, atsakovė bandė valyti tą pačią dieną, bet dar labiau sugadino grindis. Nuotraukose grindų apsauginis sluoksnis buvo, vėliau – dingo. Todėl buvo nuspręsta grindis keisti. Liudytojo vertinimu, gal iškraunant šakiniu krautuvu kažką pažeidė. Atsakovės teritorijoje buvo vaizdo kameros, tačiau atsakovė atsisakė parodyti. Dėl sugadinto krovinio atsakovė pretenzijų nereiškė. Liudytojo teigimu, atsakovės darbuotojas M. B. suorganizavo keletą žmonių, kurie slėginiu plautuvu valė, pradėjo viskas luptis. Pats liudytojas to nematė. Prieš remontą puspriekabę dar trumpai naudojo. Į draudiką kreipėsi vėliau po įvykio, nes KASKO draudimas. Nuotraukas, kurias siuntė draudikui, darė liudytojas. Puspriekabės detales pirko ir keitė patys. Liudytojo teigimu, atsakovė sakė, kad kalti ne jie, o (duomenys neskelbtini) atstovai. Iškraunant ir pakraunant krovinį vairuotojas nedalyvavo, nes tai terminalo darbas. Jei krovinys blogai pakrautas (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad krovinys pažeistas vežimo metu. Iš vakaro viskas buvo tvarkoj, tik ryte rado. Jei būtų vežimo metu purvina transporto priemonė, pareigūnai būtų stabdę. Šiuo metu tarp ieškovės ir draudėjos vyksta civilinė byla dėl kitos draudimo išmokos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ir draudėjos UAB „Amberline“ 2018-10-04 sudarytos Transporto priemonių turto draudimo sutarties Nr. LD (duomenys neskelbtini), išduoto Draudimo liudijimo TAI Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu laikotarpiu nuo 2018-10-05 iki 2019-10-04 buvo apdraustos transporto priemonės, tame tarpe ir puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Puspriekabė). Bylos duomenimis, 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Amberline“ direktorius ieškovei pranešė, kad 2018-10-30 apdraustas turtas, t. y. Puspriekabė, buvo sugadinta išsiliejus dažams (el. bylos priedas, b. l. 6). Kaip matyti iš 2019 m. sausio 18 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akto žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktas fotonuotraukas buvo nustatyti transporto priemonės sugadinimai – priekabos rėmo, tento ir puspriekabės grindų valymas (CPB-14212). Draudimo bendrovė, atlikusi žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju, draudėjai išmokėjo 2011,98 Eur draudimo išmoką.
Ieškovės teigimu, už padarytą žalą atsakinga UAB „Raben Lietuva“, nes jos teritorijoje buvo palikta Puspriekabė ir atsakovė nesugebėjo užtikrinti tinkamos ir tvarkingos priežiūros. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, prašo taikyti vienerių metų senaties terminą, taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Taigi byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal transporto priemonių savanoriško draudimo sutartį (KASKO) draudimo išmoką už šiuo draudimu apdraustą sugadintą Puspriekabę, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Atsakovė prašo atmesti ieškinį taikant ieškinio senatį, nurodydama, kad iš draudimo santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovės teigimu, ieškovui pareiškus ieškinį 2020-05-18, kai draudiminis įvykis įvyko 2018-10-30, o raštą dėl išmokos išmokėjimo ieškovė atsakovei buvo teikusi 2019-03-19, ieškinio senaties terminas yra praleistas.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas subrogacijos pagrindu. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, subrogacija yra asmenų pasikeitimas toje pačioje, jau egzistuojančioje sutartinėje arba deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad tokiu atveju susiklosto ne draudimo, bet būtent žalos atlyginimo teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia vien pasikeitus prievolės šaliai. Todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Ieškinio senaties terminui taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Todėl draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto, kitaip tariant, taikomas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet šio straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).
Vadinasi, ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką savo draudėjai ir taip perėmusiai draudėjos teises, jos pareikštam žalą padariusiam asmeniui reikalavimui vienerių metų terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, netaikytinas.
Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kuris ginčo atveju nėra praleistas (žala padaryta 2018-10-30), todėl atmesti ieškinio dėl praleisto senaties termino nėra pagrindo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, o reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK šeštos knygos III dalies XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Taigi, kad ieškovės reikalavimas būtų pagrįstas turi būti nustatyta atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.
CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2014).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp draudėjos UAB „Amberline“ ir atsakovės buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai. Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018-10-30 draudėja vykdė krovinio vežimą maršrutu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Puspriekabė buvo palikta atsakovės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) (DOK-83657). Ieškovės teigimu, draudėjai žala, t. y. dažais apipilta ir sugadinta Puspriekabė, padaryta atsakovei iškraunant krovinį, neužtikrinus tinkamos ir tvarkingos priežiūros. Atsakovė nepripažįsta faktinių aplinkybių, kad atsakovės darbuotojai iškrovė krovinį iš Puspriekabės.
Byloje kilo ginčas dėl įvykio aplinkybių, t. y. kada ir kokiu būdu padaryta žala - ieškovės teigimu, žala padaryta atsakovei iškraunant krovinį, atsakovės teigimu, remiantis pateiktu CMR važtaraščiu, žala galėjo kilti vežimo metu. Kaip matyti iš 2018-10-30 CMR važtaraščio, į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) vežtas krovinys buvo pažeistas (DOK83657). Byloje nustatyta, kad ieškovė šių aplinkybių netyrė. Nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl įvykio, kurio metu padaryta žala, t. y. kokiu tiksliai momentu (pakraunant, vežant ar iškraunant krovinį) buvo pažeistas krovinys, kuris išsiliejo puspriekabės viduje, nėra įrodytos (CPK 178 straipsnis).
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, iš esmės remiasi Žalos byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, tai yra, įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviu administruojant draudžiamąjį įvykį, o 3 dalyje – kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi, pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006; 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013). Draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atlygintinos žalos faktą grindė į bylą pateiktais įrodymais: draudėjo pranešimu apie įvykį, turto apžiūros aktu, foto nuotraukomis. Taip pat nurodo, jog 2018-12-17 atsakovės Atsakymas į pretenziją pagrindžia, jog dėl žalos kilimo yra atsakinga atsakovė.
Pažymėtina, kad pranešdamas telefonu apie draudžiamąjį įvykį draudėjos direktorius nurodė, kad dėl sugadintos puspriekabės atsako tas, kas iškrovė, t. y. UAB „Raben Lietuva“, teismo posėdžio metu draudėjos buvusį direktorių apklausus liudytoju, jis nurodė, kad galimai žala padaryta iškraunant krovinį, o jei krovinys buvo blogai pakrautas (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad krovinys pažeistas vežimo metu. Ieškovės teigimu, atsakovės atsakomybę patvirtina ir 2018-12-17 atsakovės Atsakymas į pretenziją, kuriame nurodyta, jog UAB „Raben Lietuva“ prisiima atsakomybę pagal UAB „Amberline“ pateiktą pretenziją dėl puspriekabės sugadinimo, tačiau, kaip nurodoma, šis raštas nepatvirtina jokios UAB „Raben Lietuva“ finansinės atsakomybės dėl šio įvykio. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodė ieškovė, vien tik draudėjos direktoriaus subjektyvus vertinimas dėl atsakingo už įvykį asmens ir atsakovės darbuotojos parengtas atsakymas į pateiktą draudėjos pretenziją neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.246 straipsnis). Juolab kad byloje nėra duomenų, ar atsakyme pasirašiusi atsakovės darbuotoja turėjo įmonės įgaliojimą pasirašyti kaip atsakingas asmuo. Tuo labiau, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nuo pat pradžių savo atsikirtimais įrodinėjo ieškinio nepagrįstumą.
Sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, nagrinėjamu atveju svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su įvykio tyrimu. Nustatyta, kad draudėjo direktorius apie įvykį pranešė draudikui tik 2019-11-21, t. y. praėjus 22 dienoms po įvykio, nors pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) (redakcija nuo 2018-03-01) (toliau – ir Taisyklės) 13.2.11.3 punktą atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui apie įvykį (DOK-106771), kas gali būti pagrindas draudimo išmoką mažinti ar nemokėti (Taisyklių 11.1.2 punktas). Ieškovės teigimu, kelių dienų pavėlavimas pranešti apie įvykį neturi esminės reikšmės.
Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003; kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.
Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, sprendžia, kad draudikas neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, o nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad žala Puspriekabei atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų, o ieškovė pati prisiėmė riziką, išmokėdama nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Ieškovė žalos dydį grindžia Turto apžiūros aktu, foto nuotraukomis, 2019-02-18 draudėjos UAB „Amberline“ Atliktų darbų aktu. Nustatyta, kad Transporto priemonės techninės apžiūros aktas surašytas pagal draudėjos pateiktas nuotraukas, Puspriekabės neapžiūrėjus, praėjus daugiau nei 2,5 mėnesiams po įvykio, t. y. 2019-01-18. Pažymėtina, kad iš pateiktų nuotraukų ieškovės žalų vertintojas nurodė sugadinimus – rėmo, tento, grindų valymas. Į bylą pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad dažais aplietos puspriekabės grindys, tentas, rėmas. Tačiau iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kad jose užfiksuota būtent Puspriekabė (nesimato nei valstybinių numerių, nei kitų duomenų, galinčių identifikuoti transporto priemonę), taip pat, kada nuotraukos atliktos. Tai, jog nuotraukose užfiksuota Puspriekabė, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas, kurio teigimu, jis nuotraukas ir padarė. Ieškovės teigimu, žalos dydį pagrindžia 2019-02-18 draudėjos UAB „Amberline“ Atliktų darbų aktas, kuris parengtas pagal specializuoto serviso UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą sąmatą. Liudytojas nurodė, kad įmonė pati pirko detales ir keitė. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė, nustatydama žalos dydį, elgėsi aplaidžiai, nes pagal 2019-02-18 pačios draudėjos UAB „Amberline“ Atliktų darbų aktą buvo ne tik įtraukti valymo darbai, kurie nustatyti Transporto priemonės techninės apžiūros akte, tačiau ir detalių keitimas. Nors ieškovas nurodo, kad papildomi darbai su draudiku buvo suderinti, tačiau nepateikti įrodymai, pagrindžiantys nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, draudikas rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia realių nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad iš ieškovės teismui pateiktų įrodymų, kuriais ieškovė grindžia žalos dydį, teismas negali daryti išvados, kad minėtuose dokumentuose nurodyta suma yra realiai nukentėjusio asmens patirta turtinė žala dėl apgadintos Puspriekabės (CPK 178 straipsnis).
CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ir kitos būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos – patirtos žalos dydžio.
Įstatyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat žalos dydžio, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaip minėta, civilinę atsakomybę galima taikyti tik tada, kai yra nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padaryta žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, kurias įrodyti turi ieškovas.
Nagrinėjamu atveju, ieškovei neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, taip pat žalos dydžio, ieškovės reikalavimas dėl 2011,98 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl palūkanų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškinį atmetus, spręstina dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad pagal teisinių paslaugų sutartį už konsultacijų teikimą, atsiliepimo į ieškinį, kitų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, taip pat vertimo paslaugas, patyrė 2676,64 Eur išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 5,11 Eur. Ieškinį atmetus, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Raben Lietuva“, j. a. k. 300027413, iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 2676,64 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, valstybei 5,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.