Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5856-1040/2023 pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys – V. T. (skolininkas) ir G. L. (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujo įrodymo prijungimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

10. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 15 d. nutartį, kuria skolininkui V. T. buvo paskirta bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas leidžia remtis ir duomenimis iš teismų informacinės sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl minėto dokumento prijungimas prie šios civilinės bylos būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021, be kita ko, atsakovas V. T. įpareigotas pateikti ieškovei G. L. namo, (duomenys neskelbtini), statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Antstolė Asta Stanišauskaitė vykdomojoje byloje Nr. 0177/23/00071 vykdo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-12332-912/2021 pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, įsiteisėjusį 2022 m. liepos 5 d. dalyje dėl įpareigojimo V. T. pateikti ieškovei G. L. namo, (duomenys neskelbtini), statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją.

12. Byloje taip pat nustatyta, kad skolininkui buvo siųstas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-177-591, kuriuo skolininkas buvo paragintas vykdyti teismo vykdomąjį raštą, t. y. nedelsiant nuo šio raginimo gavimo dienos pateikti išieškotojai namo, esančio (duomenys neskelbtini), statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją. Taip pat skolininkui raginimas pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį paskelbtas viešo paskelbimo būdu. Byloje duomenų, jog skolininkas būtų įvykdęs teismo sprendimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl skiriamos baudos dydžio

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas nevykdomas nuo 2022 m. liepos 5 d., byloje nėra jokių duomenų pateisinančių skolininko neveikimą, teismo anksčiau paskirta vienkartinė bauda nebuvo efektyvi, skolininkas nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti minėtą įsiteisėjusį teismą sprendimą, nebendradarbiauja nei su išieškotoja, nei su antstoliu, teismui taipogi nepateikė duomenų apie teismo sprendimo nevykdymo priežastis, dėl to sprendė, kad tikslinga skolininkui skirti periodinę baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, nustatant didesnį jos dydį nei buvo pirmiau skolininkui paskirta bauda, t. y. po 5,00 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į eilę aplinkybių dėl skolininko nenoro bendradarbiauti su antstoliais, jo piktybiškumo ir daromos savo veiksmais žalos apeliantės atžvilgiu. Apeliantės nuomone, teismo paskirta bauda yra per švelni ir neskatins vykdyti teismo priimtų įsipareigojimų, o baudos dydis galėtų įtakoti skolininko požiūrį į teismo įpareigojimų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo padidinti skirtinos baudos dydį iki 100,00 Eur už kiekvieną Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021, V. T. paskirto įpareigojimo pateikti ieškovei G. L. namo, (duomenys neskelbtini), statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją, nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, G. L. naudai.

15. Bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

16. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta bauda yra skiriama išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas yra paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti, todėl teismas turi nustatyti veiksmingą baudos dydį, kad paskatintų operatyviau vykdyti teismo sprendimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Taigi, teismo skiriamos baudos dydis turi atitikti ir išieškotojo interesus.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, pripažįsta, kad skolininkas teismo sprendimo nevykdo sąmoningai ir nėra jokių aplinkybių, kurios būtų objektyvi kliūtis tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas skolininkui baudą, įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-22115-845/2022 jau paskirtą vienkartinę 500,00 Eur baudą už Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalies nevykdymą (kas sudarytų už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. apie 3,00 Eur už dieną). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas visgi pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad didesnės (nei anksčiau paskirtos) periodinės 5,00 Eur baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas atitiktų teisingumo ir ekonomiškumo principus ir tokios pasekmės būtų šiuo metu proporcingos ir adekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju dar didesnio dydžio periodinės baudos paskyrimas šios bylos kontekste šiuo metu būtų perteklinė prevencijos priemonė, neatitiktų pažeidimo pobūdžio ir paneigtų CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos tikslus ir funkcijas.

19. Nors apeliantė nurodo, jog skolininkas jau buvo daug kartų baustas už antstolio ir teismų sprendimų reikalavimų nevykdymą bei tai, kad kitose bylose teismai skyrė skolininkui kitokio (didesnio) dydžio baudos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju skiriant skolininkui konkrečią baudą už sprendimo nevykdymą, reikia atsižvelgti į šioje byloje nustatytas aplinkybes (skolininko elgesį, sprendimo nevykdymo laikotarpį ir pan.), todėl kitose bylose skolininkui paskirtos baudos šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepasiekus baudos skyrimu siekiamo tikslo, t. y. skolininkui ir toliau nevykdant teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, antstolis gali pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl didesnės vienkartinio (fiksuoto) pobūdžio ir/ar periodinės baudos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl skolininkui paskirtos baudos dydžio padidinimo, nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, tinkamai įvertino skiriamos baudos dydį, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Taigi, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.