- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1650-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07858-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. F.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. F. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ieškovė, UAB „Legal Balance“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. F. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 737,82 Eur skolą (nesumokėtas nuomos įmokas), 332,01 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė, UAB „Be kredito“) ir atsakovas 2020 m. liepos 31 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas (duomenys neskelbtini), 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 40,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl susidarė 737,82 Eur skola. Kadangi atsakovas skolos nepadengė, 2021 m. kovo 19 d. sutartis buvo nutraukta. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą.
3. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12307-599/2022 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.“ ir bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą „Už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.“, iš atsakovo ieškovei priteisė 737,82 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 737,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 183,46 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad išperkamosios nuomos sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, todėl buvo vienašališkai nutraukta 2021 m. kovo 19 d. Atsakovas liko skolingas pirminei kreditorei 737,82 Eur nuomos mokesčio. Priešingų duomenų byloje nėra. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, tačiau atsakovas nei vienai kreditorei nesumokėjo skolos. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, taip pat atsakovas savo prievolės ieškovei neginčijo.
6. Teismas pažymėjo, jog sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių sutartyje nustatyta du kartus – bendrojoje ir Specialiųjų sąlygų dalyse. Vertinant šios sąlygos turinį ir išdėstymą sutartyje matyti, kad ji suformuluota niekuo neišsiskiriančioje vietoje, be to, analogiškos sąlygos buvimas ir bendrųjų sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, tik dar kartą pakartota Specialiųjų sąlygų dalyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovo valia, ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti / dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo. Teismas sprendė, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikė sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolę.
7. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ), kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi. Teismas taip pat atsižvelgė į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensuojamųjų palūkanų už pradelstas pinigines prievoles, kurios iš esmės atlieka panašią kaip netesybos funkciją, dydį – 5 procentų per metus. Palyginus šalių sutartyje nustatytą netesybų dydį su nurodytuose įstatymuose nustatytais netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydžiais, akivaizdu, kad šalių sutartyje nustatytos 0,5 procentų netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 182,5 proc. per metus, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą, taigi šiuo atveju teismas taikė CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpciją ir atmetė kaip nepagrįstą ir netenkintiną ieškinio reikalavimą priteisti 332,01 Eur delspinigius.
8. Teismas pabrėžė, kad ieškovė sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 242 Eur išlaidų už advokato paslaugas, iš viso patyrė 266 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimu patenkinta šių reikalavimų dalis sudaro 68,97 proc. ieškinio reikalavimų. Taikant šią proporciją, ieškovei iš atsakovo priteisė 183,46 Eur (266 Eur x 68,97 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12307-599/2022 dalyje dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 332,01 Eur delspinigių, 266 Eur bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad jis netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur“. Kitaip tariant, pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
11. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
12. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Nagrinėjamu atveju teismas nepriteisdamas mokėtinų netesybų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį, prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
14. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021 pasisakė, kad „pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 413,79 Eur iki 41,38 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą“.
15. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino visų apeliantės aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
20. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad tarp pradinės kreditorės nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovo, nuomininko R. F., 2020 m. liepos 31 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas (duomenys neskelbtini), 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 40,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė sutartį vienašališkai nutraukė. Atsakovas pagal sutartį liko skolingas 737,82 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“, remdamasi 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė: 737,82 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (737,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 183,46 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pripažinęs nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2020 m. liepos 31 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos“ ieškovės ieškinį dėl delspinigių atmetė. Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ su atmesta sprendimo už akių dalimi dėl delspinigių nesutinka, todėl pateikė apeliacinį skundą, argumentuodama jį tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai ir kt.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais.
Žemesnės instancijos teismas
23. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia (liet. be kita ko) žemesniosios instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).
24. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
25. Apeliaciniame skunde apeliantė UAB „Legal Balance“ laikosi pozicijos, kad VKĮ ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.
26. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis, kuria nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, pasibaigus sutarties terminui nuomininkas įgyja teisę įsigyti daiktą už 1 Eur sumą pagal teisminę praktiką laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022).
28. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, veikianti kaip verslininkė, išnuomojo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, asmeniniams poreikiams patenkinti Telefoną (duomenys neskelbtini), kurį, sumokėjus visas 24 įmokas pagal 2020 m. liepos 31 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas (atsakovas) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1 Eur, sprendžia, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas atidėto mokėjimo būdu buvo įsigyti kilnojamąjį daiktą – Telefoną (duomenys neskelbtini), o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Laiko, kad kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkui pasiekti tikslą įsigyti daiktą, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart, todėl sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
29. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021.
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje spręsta, kad teismas sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimta anksčiau (2021 m. rugsėjo 28 d.) nei tos, kuriomis šiuo atveju remiasi apeliacinės instancijos teismas, nes ginčo atveju, laikantis kasacinio teismo praktikos, esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, šioje byloje kaip precedentu turi būti vadovaujamasi vėliausia iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).
32. Nagrinėjamoje byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismas remiasi kaip precedentu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tapačios ir labai panašios aplinkybės (ratio decidenti (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas)). Vėlesniuose teismų sprendimuose, kuriose buvo sukurtas precedentas, vertinant nuomos vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį sąžiningumą, kaip ir šioje byloje buvo nustatyta, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios nuomininkas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas. Be to, teismai, įvertinę sutartimi nustatytą delspinigių dydį, padarę išvadą, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis akivaizdžiai yra per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
33. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6. 228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą 2020 m. liepos 31 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
34. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas išskirtinai su tuo, jog, jos vertinimu, ieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami didesne apimtimi. Tačiau, netenkinus apeliantės apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, jos turėtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į apeliantės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, todėl pagrįstai proporcingai sumažino jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
35. Apibendrinant anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, spręsdamas dėl šalių sudarytos sutarties sąžiningumo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
37. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
39. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.