- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1700-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17923-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Evaldas Burzdikas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Valdas Rakauskas, Justas Vilys
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. V. (toliau – ir atsakovė) 5 702,97 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. grįžusi namo pastebėjo, jog iš viršuje esančio buto, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), prasiveržęs vanduo užpylė jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Užliejimo metu buvo apgadinti bute esantys koridoriaus baldai – dvi spintos (išbrinko baldų apačios), užpiltos kambario ir virtuvės lubos ir sienos, vonios ir tualeto lubos, sugadintos koridoriuje ir kambaryje esančios grindys. Apžiūrėti butą ir padarytą žalą tą pačią dieną buvo atvykusi atsakovė, žalos atlyginimo klausimą buvo siūloma spręsti bendru sutarimu, tačiau atsakovė vengė bendrauti ir nereagavo į raginimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į nepriklausomus ekspertus dėl atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymo. 2023 m. rugpjūčio 17 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Nepriklausomas vertinimas“ pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad buto remonto darbai sudaro 6 326,99 Eur. Už pateiktą išvadą ieškovė UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ sumokėjo 363 Eur. Siekiant užfiksuoti padarytos žalos faktą, ieškovė taip pat kreipėsi į antstolį, kuris 2023 m. rugsėjo 7 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, už kurį ieškovė sumokėjo 323,31 Eur. Ieškovės turtui iš viso buvo padaryta 8 013,30 Eur žala. 2023 m. lapkričio 13 d. atsakovė atlygino dalį padarytos žalos, t. y. 2 370,33 Eur.
Atsiliepimas
3. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė atsiliepime neneigia žalos padarymo fakto, tačiau nesutinka su ieškovės skaičiuojama žala ir realiai nepatirtomis išlaidomis bei jų nebuvimu byloje. Atsakovės veiksmais padaryta žala (nuostoliai) yra turto sugadinimas, patvirtinamas turtui pataisyti reikalingomis lėšomis, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštais (sąnaudomis), jeigu remontas dar neatliktas. Siekiant nustatyti padarytos žalos dydį, ieškovė kreipėsi į UAB „Nepriklausomas vertinimas“, kurios darbuotojai pateikė išvadą, kad buto atkūrimo (remonto) kaštai yra 6 326,99 Eur (su PVM). Tai, kad draudimo kompanija žalos atlyginimą išmokėjo trims būtų savininkams, o atsakovei pateikė reikalavimą kompensuoti 10 928,73 Eur sumą, niekaip nepagrindžia ieškovei padarytos žalos dydžio neteisingumo. Ieškovės butas yra po atsakovės butu, todėl didžiausia žala ir buvo padaryta ieškovės turtui.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu remontas nėra padarytas. Buvo sugadinti du baldai koridoriuje, išbrinkusi spinta, tai matosi nuotraukose, baldai nėra seni, todėl nusidėvėjimo neskaičiavo. Įrodymų dėl spintų įsigijimo neturi, pamena, kad pirko baldus už 3 000 Eur (spinta, 2 komodos, lentyna). Paskutinį kartą remontą ieškovė buvo atlikusi prieš 5 metus – 2019 m., kiek kainavo remontas negali atsakyti, pamena, kad vienas tapetų rulonas kainavo 30 Eur, o tokių rulonų reikėjo 15 – koridoriui ir kambariui. Užpylimo metu ieškovė ilsėjosi sodyboje (duomenys neskelbtini) ir iškart negalėjo atvykti. Grįžo kitą dieną, jos dukra ir sūnus jau buvo išvalę butą. Tą dieną butą apžiūrėti atėjo atsakovė, kaltę pripažino, verkė, apgailestavo, žadėjo, kad gražiuoju atlygins žalą, tuo metu konkrečios žalos sumos neaptarė. Į ekspertus dėl vertinimo kreipėsi tik rugpjūtį, kadangi buvo atostogų metas, taip pat ir antstoliai atostogavo.
5. Ieškovės atstovas advokatas Valdas Rakauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė atsisako dalies ieškinio reikalavimo, t. y. 482,96 Eur žalos priteisimo, kadangi šią sumą atsakovė bylinėjimosi procese ieškovei sumokėjo. Taip pat nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Paaiškino, kad skaičiuoti nusidėvėjimą būtų nesąžininga, kadangi galioja visiškas nuostolių atlyginimo principas. Atsakovė pateikė turto vertinimo ataskaitą, tačiau faktiškai butas vertintojų nebuvo apžiūrėtas. Ieškovės pateiktas ekspertų skaičiavimas teisingas ir objektyvus, kadangi paskaičiuota pagal „Sistela“ vertinimo programą.
6. Atsakovė R. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo užlieti ir kiti (duomenys neskelbtini) name esantys butai. Trys butai buvo apdrausti toje pačioje draudimo kompanijoje – (duomenys neskelbtini). Draudimo kompanija žalos atlyginimą išmokėjo trims butų savininkams, o atsakovei pateikė reikalavimą kompensuoti 10 928,73 Eur sumą. Atsižvelgiant į sudėtingą atsakovės finansinę situaciją, santaupų neturėjimą bei didžiulius netikėtai atsiradusius skolos reikalavimus, draudimas reikalaujamą atlyginti sumą sumažino 40 proc., atsakovei palikdamas 60 proc. dalį – 6 557,24 Eur. Atsakovė su draudimo kompanija sudarė sutartį dėl 6 557,24 Eur sumos padengimo per 10 metų laikotarpį, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 55 Eur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ieškovės butas nebuvo apdrausti. Po įvykusio įvykio, atsakovė pradėjo bendradarbiauti su ieškove tiek gyvai, tiek telefonu, atsakovė sutiko geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau prašė atlygintinos sumos dydį pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovė 2023 m. lapkričio 13 d. atliko 2 310,33 Eur pavedimą ieškovei už 2023 m. liepos 5 d. padarytą žalą. Ieškovė nepateikė realių išlaidų, kurias patyrė remontuodama butą. Beveik visas ieškovės ieškinio reikalavimas susideda iš nepatirtų išlaidų, o tik iš sąmatos, t. y. darbų kainos apskaičiavimo, tokiu atveju didėja nepagrįsto praturtėjimo rizika. Priteisus ieškovės prašomą sumą, ieškovė gali nuspręsti rinktis pigesnį variantą buto remonto darbų arba visai neremontuoti buto, kas yra labai tikėtina, kadangi iki atsiliepimo pateikimo dienos, t. y. praėjus pusei metų ieškovė nesiėmė buto remonto darbų. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ apžiūrą atliko 2023 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, todėl nėra galimybės nustatyti, ar UAB „Nepriklausomas vertinimas“ vertino tik išimtinai nuostolius dėl įvykusio įvykio ir būtent tų nuostolių atstatymo kaštus. Žalos šalinimą atliktų juridinis asmuo PVM mokėtojas, todėl dar labiau išbrangsta buto remontas, nors tokius darbus gali atlikti ir tie patys fiziniai ar juridiniai asmenys ne PVM mokėtojai. Butas yra 1991 m. statybos, jam virš 30 metų, jis neįrengtas moderniai, todėl remtis sąmata negalima, nes tai reikštų asmens nepagrįstą praturtėjimą. Išvadoje nėra nurodyta paskutinė buto remonto data, todėl daroma prielaida, kad butas buvo remontuojamas ieškovei jį įsigijus 2012 m., todėl buto vidaus patalpų nusidėvėjimas skaičiuojamas už 11 metų ir sudaro 38,5 proc. Atsakovė suskaičiavo, kad už padarytą žalą pagrįsta kompensacija yra 2 310,33 Eur (nuo 6 326,99 Eur atimami pridėtiniai mokesčiai, jei darbus atlieka ne juridinis asmuo, t. y. 2 570,36 Eur, lieka 3 756,63 Eur, nuo kurios atimamas 38,5 proc. nusidėvėjimas, todėl galutiniame variante gaunasi 2 310,33 Eur kompensacija). Atsakovė nesutinka su ieškovės prašomomis atlyginti UAB „Nepriklausomas vertinimas“ ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo išlaidomis, nes išvadą parengę vertintojai visiškai neatsižvelgė į buto nusidėvėjimą, todėl prašomos atlyginti 363 Eur išlaidos už visiškai netinkamai parengtą išvadą negali būti priteistos, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimas buvo visiškai perteklinis veiksmas, nes būtų užtekę ir išvados. Ieškinio reikalavimas privalo būti mažinamas 1 000 Eur, nes ieškovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų spintų egzistavimą ir patirtą žalą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovė skubiai nesiėmė jokių veiksmų, mažinančių žalą butui. 2023 m. liepos 5 d. ieškovė buvo informuota telefonu, tačiau tuo metu atostogavo sodyboje (duomenys neskelbtini) ir atsakė, kad neturi galimybės grįžti. Ieškovė į butą grįžo tik 2023 m. liepos 6 d. Ieškovė įleido atsakovę tik į koridorių, o virtuvės, gyvenamojo kambario, vonios, tualeto būklės neparodė. Atsakovė paprašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius 5 000 Eur nuostolių dydį, tačiau jų nepateikė, todėl šią sumą ieškovė buvo nustačiusi deklaratyviai, savo vidiniu įsitikinimu ir niekuo nesiremdama. 2023 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateikta išvada negali būti laikoma vien atsakovės padarytu žalos dydžio vertinimu, o laikytina ir ieškovės buto dalies renovacijos (atnaujinimo) darbų atlikimui reikalingos sumos nustatymu. Byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad buto atkuriamoji vertė yra 13 446 Eur, tuo tarpu buto nusidėvėjimo procentas nurodytas kaip 8 procentai, nors šis įrašas galioja jau nuo 2012 m., šiuo metu jis yra padidėjęs, tiek pastato, tiek buto būklė yra labai bloga, namų apyvokos daiktai yra seni, nekokybiški ar sugadinti, todėl suteikus išvadoje nurodytas paslaugas, ieškovės buto būklė bus visiškai renovuojama ir atnaujinama. Atlyginant keičiamų dalių vertę netaikant nusidėvėjimo, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, kadangi vietoj naudotos dalies vertės jai būtų kompensuojama naujos dalies vertė. 2023 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ parengtoje išvadoje visiškai nebuvo atsižvelgta į buto atkuriamųjų kaštų ir padarytos žalos dėl įvykusio įvykio priežastinį ryšį, buto ir jame naudojamų statybos medžiagų būklę prieš įvykusį įvykį ir į buto ir jame naudojamų statybos medžiagų nusidėvėjimą. Dėl šių minėtų priežasčių 363 Eur išlaidos už netinkamai parengtą išvadą negali būti priteistos iš atsakovės. Ieškovės buto buvimas po atsakovės butu niekaip nepagrindžia nei ieškovei padarytos ir ieškinyje nurodytos žalos dydžio teisingumo, nei to, kad didžiausia žala buvo padaryta ieškovės butui. Tarp 2023 m. liepos 5 d. įvykusio įvykio ir 2023 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo yra praėjęs ilgas laiko tarpas.
8. Atsakovės atstovas advokatas Justas Vilys teismo posėdžio metu paaiškino, kad buto užliejimas tai atsitiktinė situacija, nėra atsakovės tyčinės kaltės, buvo užlieti iš viso 4 butai, atsakovė elgėsi sąžiningai ir atlygino žalą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė darė remontą prieš 5 metus, butas neatrodo labai naujas, einamieji remontai turi būti atliekami kas 5 metus. Iki ieškinio atsakovė pervedė 2 310 Eur, nors pritarimo dėl šios sumos iš ieškovės negavo, papildomą sumą pervedė gavusi vertintojo ataskaitą. Byloje nėra duomenų, kiek kainavo sugadinti baldai. Ieškovės pateikta eksperto išvada prilygintina specialisto išvadai, kadangi ekspertą paskyrė ne teismas. Atsakovės pateiktoje ataskaitoje vertintojas vertino vaizdinę medžiagą, nustatyta suma realiai atitinka padarytą žalą. Tiesioginė žala turi būti priteisiama pagal objektyvius duomenis. Atsakovė remonto neatliko, nors pinigai jai buvo pervesti. Žalos įrodymų nėra, nes remontas neatliktas, pinigai neišleisti. Nėra įrodymų kokia buvo buto būklė iki įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu priėmė ieškovės G. R. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 482,96 Eur žalos atlyginimo nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 3 268,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės ieškovei 266,22 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti 6 326,99 Eur žalos atlyginimą, susijusį su buto remonto darbais. Ieškovė žalos dydžiui pagrįsti pateikė UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2023 m. rugpjūčio 17 d. parengtą išvadą Nr. 2023NVK0817, kurioje nurodyta, kad buto atkūrimo kaštų (remonto) vertė yra 6 326,99 Eur. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio, kadangi atsakovė pateikė 2024 m. vasario 15 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 240205, kurioje nurodyta, kad žalos remonto skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai) 2023 m. balandžio mėn. kainų lygiu atėmus nusidėvėjimą sudaro tik 2 793,29 Eur. Šią sumą atsakovė sumokėjo ieškovei, o likusią ieškovės prašomą priteisti sumą atsakovė ginčija.
Atsiliepimas
11. Teismas sutiko su atsiliepime išdėstytais argumentais ir pažymėjo, kad UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateikta išvada negali būti laikoma atsakovės padarytu žalos dydžio vertinimu. Teismas tokias išvadas darė remdamasis tuo, kad šioje išvadoje nebuvo atsižvelgta į buto atkuriamųjų kaštų ir padarytos žalos dėl įvykusio įvykio priežastinį ryšį, buto ir jame naudotų statybos medžiagų būklę prieš įvykį bei į buto ir jame naudojamų statybos medžiagų nusidėvėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad UAB „Nepriklausomas vertinimas“ buto apžiūrą atliko 2023 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus daugiau negu mėnesiui po įvykio. Ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos realių išlaidų nepateikė, buto remonto nedarė, nors atsakovė sumokėjo ieškovei dalį pinigų. Tokiu atveju kyla reali ieškovės nepagrįsto praturtėjimo rizika, kadangi ieškovės paskaičiuotos išlaidos už buto remontą yra labiau hipotetinės, išlaidas grindžia minėta išvada. Atsakovė pateikė teismui 2024 m. vasario 15 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 240205, kurią parengė teismo ekspertas T. M., todėl ji yra patikimesnė negu ieškovės pateikta išvada. Atsakovės pateiktoje ataskaitoje yra nurodyta daug ieškovės pateiktos išvados netikslumų ir prieštaravimų. Minėtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateiktoje išvadoje nėra nurodytas nei vienas defektas, nėra niekaip apibūdinta vandens padaryta žala, kokie apdailos pažeidimai, sugadinimai taikomi akte aprašytomis darbų operacijomis, koks priežastinis ryšys su užpylimo padaryta žala ir akte nurodytomis darbų operacijomis. Ataskaitoje konstatuojama, kad išvadoje nurodytiems darbams ir išlaidoms, kaip: virtuvės pastatomų spintelių, plautuvės ir maišytuvo permontavimui, gipso kartono aptaisymo keitimui, sieninių šviestuvų sanitariniuose mazguose permontavimui, baldų išvežimui ir saugojimui, drėgmės surinkimui patalpų džiovinimui, utilizacijos mokesčiui pagrįsti įrodymų nepateikta ir sąnaudos nėra būtinos. Daugelis įkainių yra iš naujos statybos normatyvinio rinkinio, kai turėtų būti naudojamas remonto darbų normatyvinis rinkinys, todėl sąmata turi būti perdaroma. Pateiktoje ataskaitoje daroma išvada, kad atlikus sąmatos perskaičiavimą įvertinus nusidėvėjimą priimtiems 11,5 metams, buto remonto skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai) sudaro 2 793,29 Eur, kadangi išvadoje neįvertintas nusidėvėjimas.
13. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad reikia atsižvelgti į turto nusidėvėjimą ir pažymėjo, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės butas yra nusidėvėjęs, apdailos medžiagos nėra naujos, todėl buto vidaus patalpų nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. (buto pirkimo data) iki įvykio dienos, kas sudaro 11,5 metų. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktoje išvadoje buto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, todėl teismas darė išvadą, kad ji yra nepatikima ir nepagrįsta, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.
14. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikta išvada yra nepagrįsta, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 363 Eur, sumokėtus už išvados parengimą, atmestinas. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 323,31 Eur, sumokėtus antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Teismas pažymėjo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas buvo perteklinis veiksmas, kadangi antstolis įvykį fiksavo praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio, t. y. 2023 m. rugsėjo 6 d., ir po to, kai apžiūrą bei fotofiksaciją atliko UAB „Nepriklausomas vertinimas“. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė šio veiksmo būtinumo, todėl jos reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo taip pat atmetė kaip nepagrįstą.
15. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų apie žalos spintoms padarymo faktą ir jos dydį, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 000 Eur už dvi sugadintas spintas užpylus butą atmetė kaip nepagrįstą ir visiškai neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė G. R. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovei 5 220,01 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 straipsniai), klaidingai nustatė faktines aplinkybes dėl padarytos žalos dydžio ir spręsdamas šiuos klausimus nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kas turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui.
16.2. Esant ginčui dėl žalos dydžio, apeliantė iki šiol nėra atlikusi buto remonto darbų, t. y. nėra pašalinta žala, todėl į bylą nebuvo pateikti duomenys apie realiai patirtą žalą, kadangi ieškovės turtinė padėtis (gaunamos pajamos) neleidžia atlikti tokios apimties remonto darbų, kad būtų panaikinti žalos padariniai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės veiksmais padaryta žala (nuostoliai) yra turto sugadinimas, patvirtinamas turtui pataisyti reikalingomis lėšomis, t. y. būsimo remonto kaštais (sąnaudomis), kadangi remontas dar neatliktas.
16.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją reikšmę. Nagrinėjamu atveju teismas tik formaliai konstatavo, kad sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais ir pažymėjo, jog UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateikta išvada negali būti laikoma atsakovės padarytu žalos dydžio vertinimu. Teismas nurodė, kad tokias išvadas daro remiantis tuo, kad šioje išvadoje nebuvo atsižvelgta į buto atkuriamųjų kaštų ir padarytos žalos dėl įvykusio įvykio priežastinį ryšį, buto ir jame naudotų statybos medžiagų būklę prieš įvykį bei į buto ir jame naudojamų statybos medžiagų nusidėvėjimų. Tokie teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi UAB „Nepriklausomas vertinimas“ išvadoje nurodyti būtini atlikti statybos remonto darbai, siekiant pašalinti atsakovės veiksmais padarytą žalą. Visiškai nesuprantami teismo argumentai, kad išvadoje nebuvo atsižvelgta į buto atkuriamųjų kaštų ir padarytos žalos dėl įvykusio įvykio priežastinį ryšį. Atkreiptinas dėmesys, kad išvadoje pateiktoje lokalinėje sąmatoje konkrečiai nurodomi būtini atlikti darbai kiekvienoje patalpoje, darbų ir reikalingų medžiagų apskaičiavimas, t. y. išsamiai pagrindžiant padarytos žalos pašalinimo kaštus.
16.4. Byloje nebuvo skirta teismo ekspertizė žalai nustatyti, todėl teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės pateiktai Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitai. Be to, nurodyta ataskaita sudaryta specialistui net neatvykus į vietą ir neapžiūrėjus apeliantės buto, nematant pažeidimų. Nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota buto remonto skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai), kuri pagal atsakovės pateiktą ataskaitą sudaro 2 793,29 Eur. Kodėl nusidėvėjimas skaičiuojamas 11,5 metų jeigu apeliantės buto remontas buvo atliktas 2019 metais. Atsakovės pateikta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka realiai padarytos žalos apskaičiavimo, todėl teismas negalėjo tokia ataskaita vadovautis.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. V. prašo ieškovės G. R. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
20. Byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 5 d. iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), prasiveržęs vanduo užpylė ieškovei priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Buto užliejimo metu buvo apgadintas ieškovės turtas.
21. 2023 m. rugpjūčio 17 d. UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad buto remonto darbai sudaro 6 326,99 Eur (su PVM). Už šią išvadą ieškovė 2023 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo 363 Eur sumą. Antstolis Arminas Naujokaitis 2023 m. rugsėjo 17 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, už kurį ieškovė sumokėjo 323,31 Eur.
22. Ieškovė 2023 m. spalio 11 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 18 d. atlyginti ieškovei padarytą 8 013,30 Eur žalą (6 326,99 Eur + 363 Eur + 323,31 Eur + 1 000 Eur už sugadintus baldus).
23. Atsakovė pripažino kaltę dėl buto užliejimo, tačiau sutiko atlyginti tik 2 310,33 Eur žalą, susijusią buto remonto darbais, kurią 2023 m. lapkričio 13 d. sumokėjo ieškovei.
24. Ieškovė 2023 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5 702,97 Eur (8 013,30 Eur - 2 310,33 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
25. Atsakovė į bylą pateikė 2024 m. vasario 15 d. specialisto T. M. parengtą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad žalos skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai) 2023 m. balandžio mėn. kainų lygiu atėmus nusidėvėjimą sudaro 2 793,29 Eur. Už ataskaitos parengimą atsakovė viešajai įstaigai „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2024 m. kovo 7 d. sumokėjo 400 Eur.
26. Atsakovė, įvertinusi Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitose paskaičiuotą statybos kainą (atstatymo kaštus), 2024 m. balandžio 8 d. papildomai ieškovei sumokėjo 482,96 Eur žalos atlyginimo. Taigi iš viso atsakovė už butui padarytą žalą ieškovei sumokėjo 2 793,29 Eur sumą (2 310,33 Eur + 482,96 Eur).
27. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei atsisakius reikalavimo dėl 482,96 Eur žalos atlyginimo, šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, o likusioje 5 220,01 Eur (5 702,97 Eur - 482,96 Eur) dalyje ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės butui padarytos žalos dydžio, rėmėsi 2024 m. vasario 15 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, kurią parengė teismo ekspertas T. M., bei nustatė, kad buto remonto skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai) sudaro 2 793,29 Eur, kurią (žalą) atsakovė ieškovei jau yra atlyginusi. Taip pat teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 363 Eur, sumokėtų už išvados parengimą, priteisimo, konstatavęs, kad ši išvada nepagrįsta, ir dėl 323,31 Eur, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, priteisimo, nes faktinių aplinkybių konstatavimas buvo perteklinis ir nebūtinas veiksmas. Kadangi ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie žalos spintoms padarymo faktą ir jos dydį, teismas atmetė ieškovės reikalavimą ir dėl 1 000 Eur žalos atlyginimo.
28. Ieškovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, klaidingai nustatė faktines aplinkybes dėl padarytos žalos dydžio ir spręsdamas šiuos klausimus nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kas turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų
29. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
30. Ginčo dėl ieškovės buto užliejimo fakto bei atsakovės civilinės atsakomybės už užliejimo padarinius byloje nėra. Atsakovė pripažino, kad ieškovės buto užpylimas įvyko iš jai priklausančio buto, esančio viršuje, atsakovė ieškovei atlygino 2 793,29 Eur jos patirtą žalą. Taigi konstatuotina, kad ieškovė įrodė atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą, jos kaltę bei priežastinį ryšį tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Dėl žalos ir jos dydžio
31. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio. Ieškovė įrodinėjo, kad jos patirtos žalos dydis iš viso yra 8 013,30 Eur, kurią sudaro: 6 326,99 Eur buto remonto darbai; 1 000 Eur žala už sugadintas dvi spintas; 363 Eur išlaidos vertintojui už išvadą dėl turto atkuriamųjų kaštų nustatymo; 323,31 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsakovė pripažino tik 2 370,33 Eur dydžio žalą (buto remonto darbus) bei ją ieškovei atlygino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė tik 2 370,33 Eur žalos dydį, todėl konstatavęs, kad atsakovė šią žalą yra visiškai atlyginusi, ieškinį atmetė.
32. Pagal CK 6.249 straipsnį, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
33. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo / sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo / sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).
34. Šiuo atveju ieškovė butui padarytos žalos dydį įrodinėjo UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ 2023 m. rugpjūčio 17 d. išvada, kuri buvo grindžiama lokaline sąmata (atkūrimo kaštų nustatymo detalizacija), sudaryta pagal 2023 m. balandžio kainas, nurodant, kad buto remonto darbai (turto atkuriamieji kaštai) sudaro 6 326,99 Eur (iš jų 1 098,07 Eur PVM). Kaip matyti iš šios lokalinės sąmatos 5 228,92 Eur (be PVM) sumą sudaro: 2 530,24 Eur darbo užmokestis + 202 Eur papildomas darbo užmokestis + 48,91 Eur socialinio draudimo išmokos; 836,88 Eur reikalingų medžiagų kaina + 25,11 Eur papildomų medžiagų vertė; 389,51 Eur mechanizmų kaina (drėgmės surinkimas; statybinių šiukšlių išvežimas; transporto paslaugos, medžiagų, įrangos, baldų transportavimas ir pan.) + 11,69 Eur papildomų mechanizmų vertė; 364,03 statybvietės išlaidos; 249 Eur pelnas, t. y. iš viso 4408,79 Eur tiesioginės išlaidos ir 820,13 Eur netiesioginės išlaidos + 1098,07 Eur PVM. Už šią išvadą (sąmatą) ieškovė sumokėjo 363 Eur.
35. Atsakovė ieškovės butui padarytos žalos dydį įrodinėjo teismo eksperto T. M. 2024 m. vasario 15 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, pagal kurią žalos remonto skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai) 2023 m. balandžio mėn. kainų lygiu, atėmus nusidėvėjimą (11,5 m.), sudaro 2 793,29 Eur (iš jų 484,79 Eur PVM). Kaip matyti iš lokalinės sąmatos, 2 309 Eur (be PVM) sumą sudaro: 2 032 Eur darbo užmokestis; 823 Eur medžiagos; 43 Eur mechanizmai (transportavimas), išminusuojant 589,50 Eur nusidėvėjimą, t. y. iš viso: 2 899 Eur - 589,50 Eur nusidėvėjimas + 484,79 Eur PVM. Už šią ataskaitą atsakovė sumokėjo 400 Eur.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“, atlikusi ieškovės turto apžiūrą, nurodė darbus, jų kiekius bei lokaciją, tačiau nėra aprašytas joks defektas (turto sugadinimas). Kita vertus, yra pateikta patalpų fotofiksacija (nuotraukos), iš kurių matyti ant lubų, sienų pūslės (dėmės), sienų tapetai atšokę, susidariusios pūslės, deformavosi (išbrinkę) grindų laminuotos plaušo lentelės, t. y. žala 15-1 ir 15-3 (holo ir kambario) luboms, sienoms, grindims, patalpos 15-2 (virtuvės) luboms ir dažytoms sienoms, patalpų 15-4 ir 15-5 (vonios ir WC) luboms, todėl atsakovė nekėlė ginčo bei sutiko su ieškove dėl to, jog reikalingi lubų, sienų perdažymo darbai, sienų pertapetavimas, grindų laminato keitimas.
37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės į bylą pateikta UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ išvada yra netiksli bei neaiški, todėl joje pateikta informacija abejotinos reikšmės. Patalpose 15-4 ir 15-5 yra sumontuoti sieniniai šviestuvai, todėl sutiktina su atsakove, kad atliekant lubų perdažymo darbą, nėra būtinybės jų permontuoti (jie sumontuoti ant sienos). Virtuvės spintelės (kur sumontuota plautuvė ir kiti) yra pastatytos ant/prie nepažeistos sienų dalių ir nepažeistų grindų dangos (plytelės), todėl darytina išvada, kad jų demontuoti nereikia. Nėra fiksuotas gipso kartono plokščių pažeidimo faktas, todėl sienų aptaisytų gipso kartono plokštėmis – gartraukio ortakio aptaisymo – keitimas nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka ir su tuo, kad baldų išvežimas sandėliavimui, saugojimas nėra būtinas darbas, kadangi technologiškai darbus galima atlikti zonomis t. y. remontuoti vieną patalpą, iš jos baldus laikinai pernešant į kitą, neremontuojamą patalpą ir atvirkščiai, virtuvėje nėra keičiamos grindų laminato dangos, koridoriuje grindys yra atskirtos. Be to, ieškovė nepagrindė drėgmės surinkimui patalpų džiovinimui, utilizacijos mokesčiui reikalingų sąnaudų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jos nėra būtinos. Be to, atkūrimo kaštų nustatymo detalizacijoje, Lokalinėje sąmatoje (psl. 7-10) daugelis įkainių yra iš naujos statybos normatyvinio rinkinio, kai turėtų būti naudojamas remonto darbų normatyvinis rinkinys. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad iš byloje esančios ieškovės buto fotofiksacijos akivaizdu, kad buto apdaila nebuvo nauja, tą iš esmės pripažino ir ieškovė (ieškovės teigimu, remontas darytas prie 5 metus), todėl siekiant eliminuoti pagerinimo faktorių vertinant žalos dėl užpylimo atstatymo kaštus pagrįstai išskaičiuotas nusidėvėjimas. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ji prieš penkerius metus būtų atlikusi buto remonto (apdailos atnaujinimo darbus), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad teismas nepagrįstai įvertino 11,5 m. medžiagų nusidėvėjimą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepagrindė ir sąmatoje nurodomo poreikio papildomoms medžiagoms (+ 3 proc.), mechanizmams (+ 3 proc.), darbo užmokesčiui (+ 8 proc.), soc. draudimo išlaidoms (+ 1,79 proc.) ar pelnui (+ 5 proc.). Taigi, net jei remtis UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ lokaline sąmata, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų būtent tokius sąmatoje nurodomus medžiagų, mechanizmų bei darbų kiekius ir jų poreikį.
38. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės patirtos žalos, susijusios su buto atkūrimo kaštais, atlyginimo, pagrįstai rėmėsi eksperto T. M. 2024 m. vasario 15 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant įrodymų, kurie paneigtų eksperto T. M. išvadas dėl medžiagų, mechanizmų bei darbų kiekių ir jų poreikio, pirmosios instancijos teismas su jo pateikta išvada pagrįstai sutiko ir visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste sprendė dėl ieškovei padarytos žalos dydžio. Ekspertas T. M., įvertinęs jam pateiktus duomenis, pateikė aiškius atsakymus dėl medžiagų bei darbų kiekių ir jų poreikio, apskaičiuojant sugadinto turto atkuriamąją vertę. Vien tai, kad ekspertas T. M. pats neapžiūrėjo ieškovės buto, nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti jo išvada. Atsakovė T. M. pateikė UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sudarytą „Nuostolių nustatymas Nr. 2023NVK0817“ butui adresu (duomenys neskelbtini) ir jį sudarančius kitus dokumentus. Apeliantė neginčija, jog eksperto T. M. parengtoje lokalinėje sąmatoje yra teisingai nurodyti sugadintų lubų, sienų, grindų plotų (m²) kiekiai bei medžiagų ar darbų, reikalingų sugadinimams atkurti, kiekiai ir jų poreikis. Kadangi nenustatyta, kad eksperto T. M. 2024 m. vasario 15 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita būtų neaiški, priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, paremta byloje esančių duomenų analize, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu sprendimu teismas šią ataskaitą vertino tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvardijo argumentus, kodėl remiasi eksperto T. M. 2024 m. vasario 15 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, o ne UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ išvada, todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.
39. Kadangi apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti kaip nepagrįstą reikalavimą tiek dėl 363 Eur, sumokėtų už išvados parengimą, tiek dėl 323,31 Eur, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, priteisimo, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti šiam pirmosios instancijos teismo sprendimui bei spręsti, kad šioje dalyje skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas.
40. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur žalos atlyginimą už dvi sugadintas spintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė žalos ieškovės bute buvusiems baldams fakto. Nors, apeliantės teigimu, į bylą pateiktose fotonuotraukose užfiksuota, kad baldai: dvi spintos dėl išbrinkusių jų apačių, yra sugadintos, tačiau nenurodo būtent kuriose nuotraukose yra užfiksuotas šis faktas. Teisėjų kolegija peržiūrėjusi byloje esančias nuotraukas, tokių faktų nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad, jeigu ir buto užliejimo metu ieškovės nurodomi baldai ir nežymiai buvo paveikti drėgmės, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog jų tolimesnis naudojimas negalimas dėl neatitikimo estetiniams reikalavimams, o juo labiau, kad tolimesnis tokių baldų naudojimas pagal paskirtį būtų negalimas, ar tokios galimybės (sąlygos) pablogėtų. Apeliantė, siekdama įrodyti minėtas aplinkybes, nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų padaryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, o remiantis išimtinai subjektyviu ieškovės vertinimu negali būti daromos pagrįstos išvados dėl baldų sugadinimo fakto bei apimties.
41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė faktines bei teisines aplinkybes, atskleidė šalių ginčo dėl sugadinto turto ir jo atkuriamųjų kaštų esmę, dėl to šioje dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
44. Atsakovė pateikė duomenis dėl patirtų 1 452 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. R. atsakovei R. V. 1 452 Eur (tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.