- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- e2-3173-909/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17923-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Valdas Rakauskas, Justas Vilys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-17897), prašydama priteisti iš atsakovės R. V. 5 220,01 Eur turtinę žalą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. grįžusi namo pastebėjo, kad iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini)) prasiveržęs vanduo užpylė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Užliejimo metu buvo apgadinti Bute esantys koridoriaus baldai – dvi spintos (išbrinko baldų apačios), užpiltos kambario ir virtuvės lubos ir sienos, vonios ir tualeto lubos, sugadintas koridoriuje ir kambaryje esančios grindys. Apžiūrėti Butą ir padarytą žalą tą pačią dieną buvo atvykusi atsakovė, žalos atlyginimo klausimą buvo siūloma spręsti bendru sutarimu, tačiau atsakovė vengė bendrauti ir nereagavo į raginimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į nepriklausomus ekspertus dėl atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymo. 2023 m. rugpjūčio 17 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Nepriklausomas vertinimas“ pateikė išvadą, nurodydamas, kad Buto remonto darbai sudaro 6 326,99 Eur. Už pateiktą išvadą ieškovė UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ sumokėjo 363 Eur. Siekiant užfiksuoti padarytos žalos faktą, ieškovės taip pat kreipėsi į antstolį, kuris 2023 m. rugsėjo 7 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, už kurį ieškovė sumokėjo 323,31 Eur. Ieškovė nurodė, kad užpylus Butą, buvo sugadintos ir Buto koridoriuje esančios dvi spintos, taip padarant 1 000 Eur žalą, iš viso buvo padaryta 8 013,30 Eur žala. Pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 13 d. atsakovė atlygino dalį padarytos žalos, t. y. 2 370,33 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. V. pateikė atsiliepimą (DOK-4164), prašė atmesti ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės jos naudai bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad buvo užlieti ir kiti (duomenys neskelbtini) name esantys butai. Trys butai buvo apdrausti toje pačioje draudimo kompanijoje – Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas. Draudimo kompanija žalos atlyginimą išmokėjo trims butų savininkams, o atsakovei pateikė reikalavimą kompensuoti 10 928,73 Eur sumą. Atsižvelgiant į sudėtingą atsakovės finansinę situaciją, santaupų neturėjimą bei didžiulius netikėtai atsiradusius skolos reikalavimus, draudimas reikalaujamą atlyginti sumą sumažino 40 proc., atsakovei palikdamas 60 proc. dalį – 6 557,24 Eur. Atsakovė su draudimo kompanija sudarė sutartį dėl 6 557,24 Eur sumos padengimo per 10 metų laikotarpį, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 55 Eur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ieškovės Butas nebuvo apdrausti. Po įvykusio įvykio, atsakovė pradėjo bendradarbiauti su ieškove tiek gyvai, tiek telefonu, atsakovė sutiko geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau prašė atlygintinos sumos dydį pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovė 2023 m. lapkričio 13 d. atliko 2 310,33 Eur pavedimą ieškovei už 2023 m. liepos 5 d. padarytą žalą
5. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė realių išlaidų, kurias patyrė remontuodama Butą. Beveik visas ieškovės ieškinio reikalavimas susideda iš nepatirtų išlaidų, o tik iš sąmatos, t. y. darbų kainos apskaičiavimo, tokiu atveju didėja nepagrįsto praturtėjimo rizika. Priteisus ieškovės prašomą sumą, ieškovė gali nuspręsti rinktis pigesnį variantą Buto remonto darbų arba visai neremontuoti Buto, kas yra labai tikėtina, kadangi iki atsiliepimo pateikimo dienos, t. y. praėjus pusei metų ieškovė nesiėmė Buto remonto darbų. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ apžiūrą atliko 2023 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, nėra galimybės nustatyti, ar UAB „Nepriklausomas vertinimas“ vertino tik išimtinai nuostolius dėl įvykusio įvykio ir būtent tų nuostolių atstatymo kaštus. Atsakovė nurodė, kad žalos šalinimą atliktų juridinis asmuo PVM mokėtojas, todėl dar labiau išbrangsta Buto remontas, nors tokius darbus gali atlikti ir tie patys fiziniai ar juridiniai asmenys ne PVM mokėtojai. Tuo tarpu Butas yra 1991 m. statybos, jam virš 30 metų, jis neįrengtas moderniai, todėl remtis sąmata negalima, nes tai reikštų asmens nepagrįstą praturtėjimą. Išvadoje nėra nurodyta paskutinė Buto remonto data, todėl daroma prielaida, kad Butas buvo remontuojamas ieškovei jį įsigijus 2012 m., todėl Buto vidaus patalpų nusidėvėjimas skaičiuojamas už 11 metų ir sudaro 38,5 proc. Atsakovė suskaičiavo, jog už padarytą žalą pagrįsta kompensacija yra 2 310,33 Eur (nuo 6 326,99 Eur atimami pridėtiniai mokesčiai, jei darbus atlieka ne juridinis asmuo, t. y. 2 570,36 Eur, lieka 3 756,63 Eur, nuo kurios atimamas 38,5 proc. nusidėvėjimas, todėl galutiniame variante gaunasi 2 310,33 Eur kompensacija). Atsakovė nesutinka su ieškovės prašomomis atlyginti UAB „Nepriklausomas vertinimas“ ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo išlaidomis, nes išvadą parengę vertintojai visiškai neatsižvelgė į Buto nusidėvėjimą, todėl prašomos atlyginti 363 Eur išlaidos už visiškai netinkamai parengtą išvadą negali būti priteistos, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimas buvo visiškai perteklinis veiksmas, nes būtų užtekę ir išvados. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas privalo būti mažinamas 1 000 Eur, nes ieškovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų spintų egzistavimą ir patirtą žalą.
6. Ieškovė pateikė teismui dubliką (DOK-14400), kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime neneigia žalos padarymo fakto, tačiau nesutinka su ieškovės skaičiuojama žala ir realiai nepatirtomis išlaidomis bei jų nebuvimu byloje. Atsakovės veiksmais padaryta žala (nuostoliai) yra turto sugadinimas, patvirtinamas turtui pataisyti reikalingomis lėšomis, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštais (sąnaudomis), jeigu remontas dar neatliktas. Siekiant nustatyti padarytos žalos dydį, ieškovė kreipėsi į UAB „Nepriklausomas vertinimas“, kurios darbuotojai pateikė išvadą, nurodant, kad Buto atkūrimo (remonto) kaštai yra 6 326,99 Eur (su PVM). Tai, kad draudimo kompanija žalos atlyginimą išmokėjo trims būtų savininkams, o atsakovei pateikė reikalavimą kompensuoti 10 928,73 Eur sumą niekaip nepagrindžia ieškovei padarytos žalos dydžio neteisingumo. Ieškovės Butas yra po atsakovės butu, todėl didžiausia žala ir buvo padaryta ieškovės turtui.
7. Atsakovė pateikė teismui tripliką (DOK-20121), kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė skubiai nesiėmė jokių veiksmų, mažinančių žalą Butui, nes ji iš karto 2023 m. liepos 5 d. buvo informuota telefonu, tačiau tuo metu atostogavo sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone, atsakė, kad neturi galimybės grįžti, todėl į Butą grįžo tik 2023 m. liepos 6 d., ieškovė įleido atsakovę tik į koridorių, o virtuvės, gyvenamojo kambario, vonios, tualeto būklės neparodė. Atsakovė paprašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius 5 000 Eur nuostolių dydį, tačiau jų nepateikė, todėl šią sumą ieškovė buvo nustačiusi deklaratyviai, savo vidiniu įsitikinimu ir niekuo nesiremdama. Pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateikta išvada negali būti laikoma vien atsakovės padarytu žalos dydžio vertinimu, o laikytina ir ieškovės Buto dalies renovacijos (atnaujinimo) darbų atlikimui reikalingos sumos nustatymu. Byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad Buto atkuriamoji vertė yra 13 446 Eur, tuo tarpu Buto nusidėvėjimo procentas nurodytas kaip 8 procentai, nors šis įrašas galioja jau nuo 2012 m., šiuo metu jis yra padidėjęs, tiek pastato, tiek Buto būklė yra labai bloga, namų apyvokos daiktai yra seni, nekokybiški ar sugadinti, todėl suteikus išvadoje nurodytas paslaugas, ieškovės Buto būklė bus visiškai renovuojama ir atnaujinama. Atlyginant keičiamų dalių vertę netaikant nusidėvėjimo, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes vietoj naudotos dalies vertės jai būtų kompensuojama naujos dalies vertė. 2023 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ parengtoje išvadoje visiškai nebuvo atsižvelgta į Buto atkuriamųjų kaštų ir padarytos žalos dėl įvykusio įvykio priežastinį ryšį, Buto ir jame naudojamų statybos medžiagų būklę prieš įvykusį įvykį ir į Buto ir jame naudojamų statybos medžiagų nusidėvėjimą. Dėl šių minėtų priežasčių 363 Eur išlaidos už netinkamai parengtą išvadą negali būti priteistos iš atsakovės. Ieškovės Buto buvimas po atsakovės butu niekaip nepagrindžia nei ieškovei padarytos ir ieškinyje nurodytos žalos dydžio teisingumo, nei to, kad didžiausia žala buvo padaryta ieškovės Butui. Pažymėjo, kad tarp 2023 m. liepos 5 d. įvykusio įvykio ir 2023 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo yra praėjęs ilgas laiko tarpas.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu ieškovė G. R. palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, pati atsakovė ieškovei skambino ir kviesdavo. Ieškovė rado meistrus, kurie paskaičiavo, kad žala siekia 5 000 Eur. Į šią sumą įėjo grindų pakeitimas, tapetai, dienų dažymas, kadangi užpilti buvo koridorius, virtuvė bei kambarys. Ši atsakovei nurodyta suma netiko, nurodė, kad tokios sumos mokėti nesiruošia, neva tegu sumoka vaikai. Tuomet ieškovė kreipėsi į ekspertus, kurie žalą apskaičiavo 6 300 Eur suma. Ši suma vėlgi netiko atsakovei. Dalį žalos pati atsakovė pervedė ieškovei 2023 m. lapkričio 13 d., tačiau tokio dydžio suma ieškovei netiko. Šiuo metu remontas nėra padarytas. Buvo sugadinti du baldai koridoriuje, išbrinkusi spinta, tai matosi nuotraukose, baldai neseni, todėl nusidėvėjimo neskaičiavo. Įrodymų dėl spintų įsigijimo neturi, pamena, kad pirko baldus už 3 000 Eur (spinta, 2 komodos, lentyna). Paskutinį kartą remontą ieškovė buvo atlikusi prieš 5 metus – 2019 m., kiek kainavo remontas negali atsakyti, pamena, kad vienas tapetų rulonas kainavo 30 Eur, o tokių rulonų reikėjo 15 – koridoriui ir kambariui. Užpylimo metu ji ilsėjosi sodyboje (duomenys neskelbtini) ir iškart negalėjo atvykti. Grįžo kitą dieną, jos dukra ir sūnus jau buvo išvalę Butą. Tą dieną Butą apžiūrėti atėjo pati atsakovė, kaltę pripažino, verkė, apgailestavo, žadėjo, kad gražiuoju atlygins žalą, tuo metu konkrečios žalos sumos neaptarė. Į ekspertus dėl vertinimo kreipėsi tik rugpjūtį, nes buvo atostogų metas, taip pat ir antstoliai atostogavo. Pirma galimybė atlikti vertinimą atsirado tik rugpjūtį. Butas suniokotas, net anūkai nenori atvažiuoti. Ieškovė gyvena viena, su atsakove dirba vienoje darbovietėje, tik pareigos kitos.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Valdas Rakauskas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai akcentavo, kad ieškovė atsisako dalies ieškinio reikalavimo, t. y. 482,96 Eur žalos priteisimo, nes šią sumą atsakovė bylinėjimosi procese ieškovei sumokėjo. Nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Advokatas papildomai paaiškino, kad skaičiuoti nusidėvėjimą būtų visiškai nesąžininga, nes galioja visiškas nuostolių atlyginimo principas. Atsakovė pateikė turto vertinimo ataskaitą, tačiau faktiškai Butas vertintojų nebuvo apžiūrėtas. Ieškovės pateiktas ekspertų skaičiavimas teisingas ir objektyvus, nes paskaičiuota pagal „Sistela“ vertinimo programą. Ieškovės Butui žala buvo didžiausia, nes Butas yra po atsakovės butu. Už atsakovės nurodytą 2 700 Eur sumą neįmanoma atlikti remonto. Ieškovė kreipėsi į antstolius, nes žalos atlyginimo klausimas nebuvo geruoju sprendžiamas. Atsakovė nutarė bylinėtis, samdytis advokatą, nors šiam sumokėtą sumą galėjo paskirti sumokėti žalai atlyginti. Kitiems butams padarytos žalos dydžio atsakovė neginčijo.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžio metu atsakovė R. V. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą nesutikimo su ieškiniu poziciją, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad pripažįsta, kad užpylimas įvyko iš jos buto. Po avarijos pirmas jos skambutis buvo dukrai, o antras – ieškovei, kuri sakė, kad yra išvykusi. Su ieškove susitiko kitą dieną, užėjo į Butą, buvo pasimetusi, ieškovė ją ramino, sakė, kad reikia žiūrėti sveikatą, Butas nenaujas, žala nedidelė, pasakė, kad sūnus paskaičiuos žalą ir išvyko atostogų. Po 3 dienų ieškovės sūnus paskaičiavo žalą ir ieškovė kaip patirtą žalą nurodė 5 000 Eur sumą. Atsakovė neteko amo. Po atostogų jos susitiko, tačiau ieškovė nenorėjo tartis dėl kitos sumos, sakė – „ne, 5 000 Eur“. Taigi susitarti nepavyko, atsakovė išėjo, sakė, reikia pagalvoti. Ieškovė vėl paskambino, sakė – „5 000 Eur“, atsakovė sakė – „neturiu pinigų, sąmatos nepateiktos, todėl negaliu mokėti tokios sumos“. Po kiek laiko ieškovė skambino ir sakė, kad dabar jau yra išvada, bet suma kita – 6 000 Eur, atsakovė klausė, ar gali susipažinti su išvada, tačiau ieškovė nedavė jai dokumentų. Gavo pretenziją iš advokato, kad per 7 dienas atlygintų žalą, nors dokumentų jokių nepateikė. Gavus dokumentus iš teismo, jai pašlijo sveikata, kreipėsi į medikus. Mano, kad pilnai atlygino žalą, į žalos atlyginimo sumą neįskaičiavo spintų, nes nėra jokių dokumentų dėl 1 000 Eur vertės. Atsakovė dirba, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio bus pareigūno pensininkė. Gyvena viena. Sunkiai sirgo Covid infekcija, dėl to turėjo daug biuletenių, daug kainavo gydymas, finansinė padėtis – sudėtinga. Atsakovė su visais patyrusiais žalą kaimynais geranoriškai bendravo ir bendradarbiavo, tuo tarpu ieškovė – nėjo į kompromisus, o reikalavo 5 000 Eur, nepateikdama jokių dokumentų.
11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Justas Vilys su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą nesutikimo su ieškiniu poziciją, prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad Buto užliejimas tai atsitiktinė situacija, nėra atsakovės tyčinės kaltės, buvo užlieti iš viso 4 butai, atsakovė sąžiningai elgėsi atlygino žalą. Po įvykio tą pačią dieną skambino ieškovei, kitą dieną susitiko su ieškove, tačiau šalims nepavyko suderinti lūkesčių. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė darė remontą prieš 5 metus, butas neatrodo labai naujas, einamieji remontai turi būti atliekami kas 5 metus. Iki ieškinio atsakovė pervedė 2 310 Eur, nors pritarimo dėl šios sumos iš ieškovės negavo, papildomą sumą pervedė gavusi vertintojo ataskaitą. Byloje nėra duomenų, kiek kainavo sugadinti baldai. Ieškovės pateikta eksperto išvada prilygintina specialisto išvadai, nes ekspertą paskyrė ne teismas. Atsakovės pateiktoje ataskaitoje vertintojas vertino vaizdinę medžiagą, nustatyta suma realiai atitinka padarytą žalą. Tiesioginė žala turi būti priteisiama pagal objektyvius duomenis. Atsakovė remonto neatliko, nors pinigai jai buvo pervesti. Žalos įrodymų nėra, nes remontas neatliktas, pinigai neišleisti. Nėra įrodymų kokia buvo buto būklė iki įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Civilinė byla dalyje nutrauktina. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. liepos 5 d. įvyko Buto užliejimas, kuriuo metu iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) prasiveržęs vanduo užpylė Butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, minėtas Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Užliejimo metu buvo apgadinti Butas ir jame esantys daiktai. Atsakovė pripažino kaltę dėl Buto užliejimo, todėl atsakovė 2023 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu per akcinę bendrovę (toliau – AB) „Swedbank“ sumokėjo ieškovei 2 310,33 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant 2023 m. liepos 5 d. apliejimo žalos atlyginimą.
14. Ieškovė su UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ 2023 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių objektui nustatymo. 2023 m. rugpjūčio 17 d. UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Buto remonto darbai sudaro 6 326,99 Eur (su PVM). Už išvadą ieškovė 2023 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 74 per AB „Swedbank“ sumokėjo UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ 363 Eur sumą. Antstolis Arminas Naujokaitis 2023 m. rugsėjo 17 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2023 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 70 per AB „Swedbank“ sumokėjo antstoliui 323,31 Eur sumą pagal 2023 m. rugsėjo 7 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Atsakovė su Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialu 2023 m. spalio 10 d. sudarė sutartį dėl atsiskaitymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė dėl atsakovės 6 557,24 Eur skolos dėl 2023 m. liepos 5 d. įvykio sumokėjimo dalimis.
16. Ieškovė su 2023 m. spalio 11 d. reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į atsakovę, prašydama ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 18 d. atlyginti ieškovei padarytą 8 013,30 Eur žalą. Atsakovė 2023 m. spalio 24 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymais į reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakė į ieškovės reikalavimą bei paprašė pateikti papildomus duomenis.
17. Atsakovė byloje pateikė 2024 m. vasario 15 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad žalos skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai) 2023 m. balandžio mėn. kainų lygiu atėmus nusidėvėjimą sudaro 2 793,29 Eur. Už ataskaitos parengimą viešoji įstaiga „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ išrašė atsakovės advokatui 2024 m. vasario 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Eur sumai, kuri apmokėta 2024 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 340 per AB „Swedbank“.
18. Atsakovė 2024 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 692 per AB SEB banką sumokėjo ieškovei 482,96 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – 2023 m. liepos 5 d. apliejimo žalos atlyginimas. PAPILDOMAI prie mokėjimo nurodymo Nr. 650 (2023 m. lapkričio 13 d.). Taigi iš viso atsakovė ieškovei už Butui padarytą žalą pervedė 2 793,29 Eur (2 310,33 + 482,96).
Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
20. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad reikalavimo dėl 482,96 Eur žalos atlyginimo atsisako, nes šią sumą atsakovė sumokėjo teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos.
21. Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 482,96 Eur žalos atlyginimo nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
22. Remiantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Dėl ieškinio reikalavimų
23. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio dėl Buto užliejimo. Ieškovė teigia, kad dėl Buto užliejimo jai buvo padaryta 5 220,01 Eur žala. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad žalos dydis sudaro 2 793,29 Eur, kurį atsakovė sumokėjo ieškovei 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymais, todėl, anot atsakovės, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė savo reikalavimus grindžia 2023 m. rugpjūčio 17 d. UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Buto remonto darbai sudaro 6 326,99 Eur (su PVM). Tuo tarpu atsakovė byloje pateikė 2024 m. vasario 15 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad žalos skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai) 2023 m. balandžio mėn. kainų lygiu, atėmus nusidėvėjimą sudaro 2 793,29 Eur. Atsakovė nurodytą sumą ieškovei sumokėjo. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo.
Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas (2018 m. gegužės 23 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 48)). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.
27. Civilinei atsakomybei atsirasti būtina tenkinti keturias sąlygas: turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Nesant nors vienos privalomosios sąlygos civilinė atsakomybė negali kilti. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo.
28. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916-2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.
29. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
30. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. liepos 5 d. įvyko užpylimas, kurio metu iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini)) prasiveržęs vanduo užpylė ieškovei priklausantį Butą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2023 m. liepos 5 d. įvyko ieškovei priklausančio Buto užpylimas, kad minėtas užpylimas įvyko iš atsakovei priklausančio buto, esančio viršuje, atsakovė 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo ieškovei 2 793,29 Eur, tuo pripažindama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą. Atsakovė žalos fakto neneigia, tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio. Ieškovė nurodė, kad jos patirtos žalos dydis sudaro 5 220,01 Eur: UAB „Nepriklausomas vertinimas“ išvadoje nurodyta, kad Buto remonto darbai sudaro 6 326,99 Eur, už šią išvadą ieškovė sumokėjo 363 Eur, antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovė sumokėjo 323,31 Eur ir dėl dviejų sugadintų spintų padaryta 1 000 Eur žala. Atsakovė sumokėjo ieškovei 2 793,29 Eur žalos atlyginimo, todėl likusi suma – 5 220,01 Eur. Atsakovė su tokiais ieškovės reikalavimais nesutiko. Atsakovė byloje pateikė 2024 m. vasario 15 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Buto užpylimo žalos remonto skaičiuojamoji statybos kaina sudaro 2 793,29 Eur, kurią atsakovė sumokėjo ieškovei.
32. Vadovaujantis CPK 177 straipsniu, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.
33. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
34. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti 6 326,99 Eur žalos atlyginimą, susijusi su Buto remonto darbais. Ieškovė žalos dydžiui pagrįsti pateikė UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2023 m. rugpjūčio 17 d. parengtą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje išvadoje nurodyta, kad Buto atkūrimo kaštų (remonto) vertė yra 6 326,99 Eur. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio, nes atsakovė pateikė 2024 m. vasario 15 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad žalos remonto skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai) 2023 m. balandžio mėn. kainų lygiu atėmus nusidėvėjimą sudaro tik 2 793,29 Eur. Šią sumą atsakovė sumokėjo ieškovei, o likusią ieškovės prašomą priteisti sumą atsakovė ginčija.
Dėl patirtos žalos dydžio nustatymo
36. Atsakovė atsiliepime ir triplike nesutinka su ieškovės prašomos priteisti žalos dydžiu, nurodo, kad ieškovės pateikiamoje sąmatoje nurodomi darbų kiekiai ir pozicijos nepagrįstos ir neatitinka realios situacijos, nenumatytas nusidėvėjimas.
37. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės užsakymu UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2023 m. rugpjūčio 17 d. parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta bendra patalpų remonto išlaidų suma – 6 326,99 Eur. Tuo tarpu atsakovė pateikė 2024 m. vasario 15 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad žalos remonto skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai) sudaro 2 793,29 Eur, kurią atsakovė sumokėjo ieškovei 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymais.
38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Minėtas principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-28-701/2020).
39. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymai byloje yra vertinami taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
40. Teismas sutinka su atsiliepime išdėstytais argumentais ir pažymi, kad UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateikta išvada negali būti laikoma atsakovės padarytu žalos dydžio vertinimu. Teismas tokias išvadas daro remiantis tuo, kad šioje išvadoje nebuvo atsižvelgta į Buto atkuriamųjų kaštų ir padarytos žalos dėl įvykusio įvykio priežastinį ryšį, Buto ir jame naudotų statybos medžiagų būklę prieš įvykį bei į Buto ir jame naudojamų statybos medžiagų nusidėvėjimą. Teismas pažymi, kad UAB „Nepriklausomas vertinimas“ Buto apžiūrą atliko 2023 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus daugiau negu mėnesiui po įvykio. Ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos realių išlaidų nepateikė, Buto remonto nedarė, nors atsakovė sumokėjo ieškovei dalį pinigų. Tokiu atveju kyla reali ieškovės nepagrįsto praturtėjimo rizika, nes ieškovės paskaičiuotos išlaidos už Buto remontą yra labiau hipotetinės, išlaidas grindžia minėta išvada. Tuo tarpu atsakovė pateikė teismui 2024 m. vasario 15 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią parengė teismo ekspertas T. M., todėl ji yra patikimesnė negu ieškovės pateikta išvada. Atsakovės pateiktoje ataskaitoje yra nurodyta daug ieškovės pateiktos išvados netikslumų ir prieštaravimų. Minėtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateiktoje išvadoje nėra nurodytas nei vienas defektas, nėra niekaip apibūdinta vandens padaryta žala, kokie apdailos pažeidimai, sugadinimai taikomi akte aprašytomis darbų operacijomis, koks priežastinis ryšys su užpylimo padaryta žala ir akte nurodytomis darbų operacijomis. Ataskaitoje konstatuojama, kad išvadoje nurodytiems darbams ir išlaidoms, kaip: virtuvės pastatomų spintelių, plautuvės ir maišytuvo permontavimui, gipso kartono aptaisymo keitimui, sieninių šviestuvų sanitariniuose mazguose permontavimui, baldų išvežimui ir saugojimui, drėgmės surinkimui patalpų džiovinimui, utilizacijos mokesčiui pagrįsti įrodymų nepateikta ir sąnaudos nėra būtinos. Nurodyta, kad daugelis įkainių yra iš naujos statybos normatyvinio rinkinio, kai turėtų būti naudojamas remonto darbų normatyvinis rinkinys, todėl sąmata turi būti perdaroma. Pateiktoje ataskaitoje daroma išvada, kad atlikus sąmatos perskaičiavimą įvertinus nusidėvėjimą priimtiems 11,5 metams, Buto remonto skaičiuojamoji statybos kaina (atstatymo kaštai) sudaro 2 793,29 Eur, nes išvadoje neįvertintas nusidėvėjimas.
41. Teismas sutinka su atsakovės pateiktu argumentavimu dėl reikalingumo atsižvelgti į turto nusidėvėjimą ir pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Žalos dydis tokiuose ginčuose turi būti įrodinėjamas, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.
42. Byloje nustatyta, kad ieškovei pateikus prašomos priteisti žalos dydį patvirtinančius įrodymus, atsakovė teismui pateikė savo duomenis, kuriais grindė atsikirtimus bei poziciją dėl reikalaujamos per didelės žalos sumos bei reikalingumo taikyti turto nusidėvėjimą apskaičiuojant jos dydį. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ieškovės Butas yra nusidėvėjęs, apdailos medžiagos nėra naujos, todėl Buto vidaus patalpų nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. (buto pirkimo data) iki įvykio dienos, kas sudaro 11,5 m. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktoje išvadoje Buto nusidėvėjimas yra neskaičiuojamas, todėl teismas laiko, kad ji yra nepatikima ir nepagrįsta, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo dėl Buto užliejimo atmestinas.
43. Atsižvelgiant į tai, kad teismas laiko, jog ieškovės pateikta išvada yra nepagrįsta, teismas atmeta ieškovės reikalavimą priteisti 363 Eur, sumokėtus už išvados parengimą. Teismas taip pat atmeta ieškovės reikalavimą priteisti 323,31 Eur, sumokėtus antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Teismas pažymi, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas buvo perteklinis veiksmas, nes antstolis įvykį fiksavo praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio, t. y. 2023 m. rugsėjo 6 d., ir po to, kai apžiūrą bei fotofiksaciją atliko UAB „Nepriklausomas vertinimas“. Teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė šio veiksmo būtinumo, todėl jos reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
44. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur žalos už dvi sugadintas spintas užpylus Butą. Tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų žalos dydžiui pagrįsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009). Taigi pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles būtent ieškovė, kuri teigė buvus padarytą turtinę žalą, turėjo įrodyti žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų apie žalos spintoms padarymo faktą ir jos dydį, teismas atmeta ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą ir visiškai neįrodytą.
45. Teismo vertinimu, ginčo atveju ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovei yra nepagrįstas, nes jis nėra įrodytas. Atsakovės pateikta ataskaita įvertina tiek užpylimo mastą, tiek apdailos medžiagų nusidėvėjimą, todėl teismas laiko, kad ji yra pagrįsta, remiantis kuria atsakovė pagrįstai sumokėjo ieškovei 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymais 2 793,29 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl jis yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis).
47. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tačiau jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis).
49. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalies ir 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014).
50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
51. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų (dėl 482,96 Eur žalos priteisimo), nes atsakovė šį ieškovės reikalavimą patenkino teisminio nagrinėjimo metu. Atsisakyta ieškinio dalis sudaro 9,25 proc. Kadangi atsakovė šią ieškinio dalį patenkino, laikytina, kad ieškovės reikalavimai šioje dalyje buvo pagrįsti, kas reiškia, kad ieškovė turi teisę į 9,25 proc. dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus matyti, kad ieškovė patyrė šias išlaidas: 128 Eur žyminis mokestis ir 2 750 Eur advokato išlaidas, iš viso 2 878 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškinio reikalavimus įvykdė 9,25 proc. dalimi, yra pagrindas iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 266,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 878 x 9,25 : 100). Likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestas, todėl likusioje dalyje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
52. Atsakovė byloje patyrė 3 601,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą, 200 Eur už dubliko teisinę analizę, 1 000 Eur už tripliko rengimą, 211,75 Eur už suteiktas teisines paslaugas per 2024 m. balandžio mėn., 200 Eur už susipažinimą su atsiųstais dokumentais, 140 Eur už konsultaciją dėl atsiliepimo į ieškinį, 100 Eur už tarimąsi su vertintoju dėl ataskaitos, 150 Eur už prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo rengimą, 400 Eur kompensacija už vertintojo ataskaitą). Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla dalyje (9,25 proc.) buvo nutraukta dėl to, kad atsakovė patenkino dalį reikalavimų, o likusioje dalyje (90,75 proc.) ieškinys atmestas, teismo vertinimu, yra pagrindas iš ieškovės atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas nepatenkintų reikalavimų daliai (90,75 proc.), likusioje dalyje (9,25 proc.) atsakovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 3 268,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 601,75 x 90,75 : 100). Likusioje dalyje atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Dėl pašto išlaidų
53. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
54. Teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovės G. R. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 482,96 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 96 centų) žalos atlyginimo pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovei R. V..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. V. ieškovės G. R. naudai 266,22 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 22 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. R. atsakovės R. V. naudai 3 268,59 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 59 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.