Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-104-957/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45664-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Monikai Linkutei, Kristinai Čepaitei, Linai Butkuvienei, Teresai Darulienei, Aistei Bareikei, Simonai Andrijauskaitei, Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Greičiui, Aidui Dzikarui, kaltinamajam P. U., jo gynėjui advokatui Valdui Rakauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. K. (dalyje posėdžių), jo atstovui advokatui Mariui Barisevičiui, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „Z“ komercijos direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), padarymu. Teismas nustatė : I. Nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės 1. P. U., būdamas UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, bendrovės vardu 2018 m. spalio 10 d. sudarė Gamybos rangos sutartį Nr. 2018/10/10 su L. K., pagal kurią įsipareigojo iki 2019 m. kovo 15 d. už 193 600 Eur pagaminti išorinių sienų, vidinių laikančių sienų, pertvarų, perdangos konstrukcinius elementus bendrovės gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir juos sumontuoti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) L. K. vykdant sutartinius įsipareigojimus ir už namo statybą kaip tarpinius mokėjimus perdavus jam, P. U., kaip UAB „T“ direktoriui, grynais pinigais 2018 m. lapkričio 3 d. – 40 000 Eur bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. sausio 3 d. – 20 000 Eur UAB „T“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriuos priėmęs jis, P. U., gautų lėšų – 60 000 Eur, tyčia neįnešė į UAB „T“ kasą, neapskaitė bendrovės apskaitoje ir taip pasisavino L. K. jam patikėtą labai didelės vertės – 60 000 Eur svetimą turtą. Šiais veiksmais P. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). 2. Be to, P. U. nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., būdamas UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą bei už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. sausio 3 d., turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį bendrovės turtą (pajamas, išlaidas, pelną), apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.: nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (su pakeitimais 2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360) 3 ir 16 punktų reikalavimų; pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: - 4 straipsnio reikalavimus, numatančius, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; - 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu; - 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, numatančius, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; - 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; kadangi į bendrovės apskaitą (to nežinant apskaitą tvarkančiam buhalteriui) nebuvo įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; bendrovės apskaitos dokumentuose bei registruose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų piniginę išraišką, t. y. jis, P. U., neįnešė į bendrovės kasą L. K. jam, kaip Bendrovės direktoriui, pagal 2018 m. spalio 10 d. gamybos rangos sutartį Nr. 2018/10/10 grynais pinigais 2018 m. lapkričio 3 d. perduotų 40 000 Eur ir 2019 m. sausio 3 d. perduotų 20 000 Eur, bei šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitą ir jų duomenys nebuvo užregistruoti bendrovės apskaitos registruose. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ 2018 m. lapkričio 3 d. – 2019 m. sausio 3 d. ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais veiksmais P. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados 3. Kaltinamasis P. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad istorija prasidėjo nuo J. L., kuris 2018 m. vasaros pradžioje atvyko į gamybines patalpas pasidomėti dėl technologijos, pagal kurią gaminamos gyvenamųjų namų konstrukcijos. Tuo metu J. L. parodė gyvenamojo namo architektūrinę koncepciją, kurios pagrindu kalbėjosi su juo, ar būtų įmanoma iš lengvų apšiltintų panelių pagaminti tokio pastato konstrukcijas. Išanalizavus projektą, buvo aišku, kad galima tai pagaminti. Su J. L. periodiškai vyko pokalbiai dėl galimo kontrakto, tačiau į vasaros pabaigą J. L. pareiškė, kad atsirado naujos aplinkybės, t. y. kad jis parduoda sklypą, kad yra pirkėjas, kuris statys šį namą pagal šią architektūrinę koncepciją ir kad, greičiausia, jis statys pagal šią technologiją. Kažkur 2018 m. rugsėjo pradžioje J. L. atvyko į gamybines patalpas su L. K. To susitikimo metu jis (t. y. P. U.) išsamiai pristatė šių gaminių technologines savybes ir sutarė, kad apie tai pasikalbės su L. K. pasirinktais projektuotojais. Tai buvo UAB „K“, kurio atstovas M. B. Pokalbio metu kainų nederino. Šioje situacijoje jis (t. y. P. U.) galėjo pasakyti kainas pagal kažkokius analogus. Kaina svyravo nuo 150 iki 200 tūkstančių, priklausomai nuo konstrukcinių sprendimų, nes namas buvo netipinės konstrukcinės struktūros. Kalba buvo apie maždaug tokią sumą. M. B., projektų vadovas, šio pastato architektas jo (t. y. P. U.) kvietimu atvyko į patalpas, jis M. B. supažindino su konstravimo algoritmu, kad būtų aišku, kaip ateityje detalizuoti šį projektinį sprendinį, ar neiškils problemų dėl technologinių savybių. Susitikimas vyko 2018 m. rugsėjo mėn. L. K. motyvavo, kad renkasi šią technologiją dėl to, kad norėjo, jog pastatas būtų kaip galima greičiau pastatytas. Apsvarstė, per kiek laiko galima pagaminti konstrukcijas. Susitarė, kad konstrukcijas galėtų pagaminti per 4 mėnesius nuo to momento, kada gaus galutinius projektinius sprendinius. Šioje situacijoje reikėjo savotiškai aplenkti laiką, sukomplektuoti gamybines medžiagas ir tada daryti lygiagrečiai su projektavimo darbų tęsimu. Planavo, kad projektas bus baigtas iki 2018 m. lapkričio pabaigos, todėl lygiagrečiai bus galima supirkti visas medžiagas. Buvo uždavinys medžiagas nupirkti iki 2018 m. Kalėdinio periodo. Tiekimai buvo iš kelių šalių: Ukrainos, Rusijos, Lenkijos. Nesinorėjo prarasti laiko toms Kalėdinėms ir žiemos atostogoms. Sutartyje buvo fiksuota, kokia bus šių konstrukcinių elementų struktūra, buvo nustatytas avansinio mokėjimo dydis, kuris buvo pakankamas gamybinių medžiagų įsigijimui. Sutartis sudaryta 2018 m. spalio 10 d. Tiksliai nepamena, kur įvyko susitarimas dėl sutarties. Sutarties projektą jis (t. y. P. U.) siuntė el. paštu. Nepamena, ar sutarties projektą siuntė su priedais. Dėl priedų buvo tokia aplinkybė, kad buvo neaišku, ką galutinai priede įvertinti, nes nebuvo baigti konstravimo darbai. Tas miegamųjų korpusas buvo ant tokios platformos ir nebuvo aišku, ar tą platformą bus galima padaryti iš jų (t. y. P. U.) konstrukcijų, ar ten bus kažkoks kitoks konstrukcinis sprendinys. Neprisimena, ar 2018 m. spalio 10 d. jis (t. y. P. U.) siuntė tik sutartį. Teisėjui pagarsinus 1 bylos tome, 16 lape esančio dokumento esmę, P. U. parodė, kad tokį priedą jis (t. y. P. U.) rengė, užrašyta teisingai. Teisėjui pagarsinus 1 bylos tome, 17 lape esančio dokumento esmę, kaltinamasis P. U. parodė, kad šio dokumento jis nerengė ir nesiuntė. Teisėjui pagarsinus 1 bylos tome, 18 lape esančio dokumento esmę, kalinamasis P. U. parodė, jog nepamena, siuntė el. paštu. Buvo ruošti du variantai, nes buvo kalba apie tai, kad jei nereikės gaminti tos platformos, tuomet bus kitas variantas. Liko variantas su mažesne kaina, nes platforma buvo išlieta iš betono, ne jo įmonės. Buvo tariamasi dėl pastato konstrukcijų gamybos pagal jų (t. y. kaltinamojo) technologiją. Jei būtų įskaityta ir pamatinė plokštė, tuomet kaina būtų didesnė. Pamatinė plokštė buvo išlieta iš betono, nes toks buvo galutinis konstruktoriaus sprendimas. Abu variantus pasirašė iš karto ir sutarė, kad vienas iš jų liks galiojantis. Platforma, kurios nereikėjo įrenginėti, kainavo 40 000 Eur. Po spalio 10 d. sutarties išsiuntimo viskas vyko sklandžiai iki pat 2019 m. pradžios, nes avansas buvo sumokėtas, medžiagos buvo užsakytos. Avansas buvo sumokėtas pavedimu. Sumokėtos sumos pagal sutartį 50+PVM. Susitarimas dėl dalies mokėjimo grynais nebuvo reikalingas, nes nieko už tuos grynus negalėjo nupirkti. Tiekėjai buvo įmonės, kurių Lietuvoje nėra. L. K. jis (t. y. P. U.) nesakė, kad kažkokias dalis reikės mokėti grynais pinigais. Pas L. K. namuose jis buvo vieną ar du kartus. Lygiagrečiai vyko projektiniai darbai, visada iškildavo klausimų, kuriuos reikėjo derinti. Su L. K. turėjo labai daug susitikimų įvairiose vietose. Nepamena, kokiu konkrečiu tikslu buvo pas L. K. namuose, tai buvo darbiniai, projektiniai klausimai. Buvo daug susitikimų, nepamena, kokiame susitikime kokius klausimus sprendė. Jis (t. y. P. U.) iš L. K. pastarojo namuose negavo 40 000 Eur grynais pinigais. Kai jis (t. y. P. U.) lankėsi L. K. namuose, juose daugiau nieko nebuvo. L. K. daug kartų lankėsi gamybinėse patalpose. Tų apsilankymų metu iš L. K. jis negavo 20 000 Eur grynaisiais. Jo gamybos specifika skiriasi nuo standartinės specifikos. Pas jį pastate gaminami gaminiai iš gamyklose pagamintų konkrečių elementų ir ten yra integruoti visi dalykai, kurie gali būti integruojami į konstrukcijas, t. y. elektros instaliacija, kanalai kanalizacijai, vandentiekiui, ventiliacijų šachtų angos ir t. t. Norint pagaminti sienos ar kito konstrukcijos segmento elementą, reikia turėti visus duomenis (tiksliai išdėstytas rozetes, ortakių vietas, kanalizacijos sprendinius, vandentiekių sprendinius ir t. t.). Tai susiję su detaliu projektavimu, t. y. turi būti padarytos absoliučiai visos projektinės dalys. Tuomet imamas projektinis galutinis sprendinys ir daromas technologinis projektas, kuriame yra tiksliai sužymima, kur kokioje vietoje kas yra. Kol šio galutinio sprendinio nėra, yra įmanomas paruošiamasis darbas, kažkokie standartiniai segmentai, atrėmimo loviai, langų angokraščiai, kuriuos būtina pasigaminti, kad po to būtų galima prisipjauti tiksliai pagal matmenis ir dėti tą konstrukciją. Galutinį produktą galima surinkti, sumodeliuoti, pagaminti tik esant visiems šiems galutiniams sprendiniams arba reikia pasakyti, kad tų dalykų konstrukcijoje nebus. Kai buvo nustatyta projekto pridavimo data – 2018 m. lapkričio 30 d., tai ji jam (t. y. P. U.) neatrodė neįmanoma, nes šio projekto koncepciją jis matė jau vasaros pradžioje. Šį projektavimo darbą tęsė tie patys projektuotojai, kurie paruošė projekto koncepciją. Iš pradžių, nuo 2019 m. sausio mėnesio, turėjo šiokią tokią eigą su savo darbais, nes galėjo daryti kai kuriuos ruošinius, kurie nėra susiję su aukščio demencijomis. Lygiagrečiai vyko projektiniai darbai. Užsakovas periodiškai skambindavo pasiklausti, kaip sekasi, ir jam (t. y. P. U.) paminėjus, kad iki šiol jis neturi galutinių sprendinių, matomai užsakovas išsakė pretenzijas projektuotojams, kurie (konkrečiai M. B.) jam skambino ir prašė rezervuotai informuoti užsakovą apie projektavimo eigą, kad nebūtų konfliktinių situacijų. Jis (t. y. P. U.) pradėjo jausti nerimą, įtarimą, kad greičiausiai jo įmonė bus apkaltinta dėl darbų vėlavimo. Matė, kad nei projektuotojų, nei užsakovo pusėje nėra galutinio supratimo, kada gali įvykti galutiniai darbai. Vasario pabaigoje jis (t y. P. U.) pasikvietė langų gamintojus atvykti, kad galėtų suderinti langų įstatymo mazgą, nes ruošėsi gaminti langų angokraščius. Tuomet kartu su langų gamintojais pamatė, kad jie vadovaujasi skirtingais projektais. Lygiagrečiai vyko projektavimas, kažkokie tikslinimai ir jei projektuotojai kažkam kažką išsiųsdavo, to nepersiųsdavo kitiems. Jis (t. y. P. U.) prieš tai, vasario mėnesį, susitikęs su L. K., jam siūlė, kad šis pasisamdytų statybos specialistą, atstovaujantį jo interesus, jog būtų vienas profesionalus žmogus, kuris atstovautų užsakovo interesus, kad užsakovui nereikėtų atskirai klausytis, ką kalba projektuotojai arba gamintojai, t. y. jog būtų galima turėti galimybę objektyviai vertinti procesus. Kai langų gamintojai parodė brėžinius, kurie neatitinka jų (t. y. iš kaltinamojo pusės) brėžinių, kovo pradžioje jis (t. y. P. U.) inicijavo visų proceso dalyvių bendrą posėdį UAB „K“ patalpose, bandydamas išsiaiškinti, kas ką daro, ko nepadarė ir ką reikėtų daryti, kad ateityje būtų išvengta tokių situacijų, kad visi dirbtų pagal vieną projektą. Prieš tai pretenzijų dėl vėlavimo jis (t. y. P. U.) nėra sulaukęs. Jis (t. y. P. U.) neturėjo galutinės medžiagos, kad galėtų pradėti galutinius darbus. To susitikimo metu buvo konstatuota, ko trūksta, kad būtų galima užbaigti konstrukcinių elementų gamybą. Sutarčių su kitais klientais nebuvo, bet buvo dėl jų tariamasi, darbai turėjo prasidėti 2019 m. pavasarį. Avansinių mokėjimų daugiau niekas nedarė. Apie 100 000 Eur avansinis mokėjimas buvo pervestas į sąskaitą. Pinigus jis (t. y. P. U.) leido medžiagų įsigijimui. Buvo pirktos medžio cemento plokštės, poliuretaniniai klijai iš Lenkijos, mediena. Tos medžiagos pagrinde buvo perkamos L. K. namui. Jei L. K. namui yra reikalinga cementinė plokštė, kuri vežama iš Rusijos pilnais vilkikais, o reikia pusės vilkiko, tai buvo perkamas pilnas vilkikas plokščių. Medžiagos nedingo. Pagamintos konstrukcijos, kurios nebuvo pastatytos, buvo utilizuotos, tam buvo pasamdyta įmonė. Įmonės pavadinimo jis nepamena, apmokėjimas buvo oficialus. Buvo utilizuota apie 40 kubų medžiagų. Yra tai patvirtinantys dokumentai. Aplinkybė, kad užsakovas turi statybos leidimą, pačiai gamybai ceche neturi jokios įtakos. Pagal teisės aktus yra draudžiamas darbas objekte, o gamybos darbams įtakos tai neturi. Nėra taip, kad leidimo neturėjimas trukdo visam statybų procesui. Objekte viskas buvo sumontuota per 3-4 dienas, tai buvo trumpalaikis procesas. Kai patys montavo konstrukcijas, jam (t. y. P. U.) nekilo klausimas dėl statybas leidžiančio dokumento buvimo ar nebuvimo, nes statybos darbai vyko intensyviai, buvo išlieti pamatai, vyko žemės darbai. Kitame korpuse reikėjo daryti liktinių klojinių panelius, kurie turėjo būti išpilti betonu, ten turėjo būti ilgalaikis procesas. Betonavimo darbais neužsiima, tam darbui planavo organizuoti subrangą. Tai jau statybos procesas, todėl į sutartį pagal reikalavimus yra įrašinėjami leidžiančio statyti dokumento duomenys. Vasaros pabaigoje jis (t. y. P. U.) kreipėsi į L. K., kad šis jam atsiųstų tuos duomenis, kuriuos būtų galima įrašyti į sutartį. Atsakymo iš L. K. negavo. Tuomet rugsėjo pradžioje jis (t. y. P. U.) paskambino projektų vadovui ir sužinojo, kad nėra statybos leidimo ir neaišku, kada jis bus. Dėl to nebuvo galima daryti darbų, nes tai buvo rimta statyba. Buvo pagaminta konstrukcijų masė ir buvo aišku, kad jis (t. y. P. U.) nesuras subrangovo. Situacija emociškai buvo įtempta. Rugsėjo pradžioje, paskutinį kartą susitikęs su L. K., jis (t. y. P. U.) pareiškė, kad dėl šių aplinkybių jis stabdo bet kokius kitus darbus ir pradės daryti kitus objektus, nes situacija buvo labai grėsminga įmonei, ilgą laiką nebuvo jokių pajamų, įmonė negalėjo atlikti darbų. Jis (t. y. P. U.) negalėjo pasirašyti sutarčių, nes nežinojo, kada baigsis šis objektas, šiame objekte buvo visiška sumaištis. Nutraukus darbus, pradėjo daryti kitus darbus. Pradėjus daryti aptariamą objektą, kitų sutarčių neturėjo. Nepamena, ar kitos sutartys jau buvo pasirašytos tuo metu, kai jis (t. y. P. U.) paskelbė, jog stabdo darbus. Jau 2020 m. vasario mėnesį kitiems užsakovams pradėjo gaminti dviejų pastatų konstrukcijas, jas pagamino per 4 mėnesius. Kituose objektuose užsakovai leidimus statyboms turėjo, bes nebuvo statoma. Statybų leidimo neturėjimas L. K. objekte buvo priežastis, dėl kurios nebaigė darbų. Nepamena, kiek jis dar turėjo gauti pagal sutartį, gal dar 40 000 Eur. 2019 m. balandžio viduryje jis (t. y. P. U.) gavo beveik galutinius konstrukcinius sprendinius, kuriuose atsirado tokių konstrukcijų, kurios prieš tai nebuvo numatytos sutartyje, todėl būtų tekę dar koreguoti. Priedas, esantis 1 bylos tome, 11-18 lapuose (gamybos rangos sutarties priedas Nr. 1) yra sudarytas iš vieno puslapio. Priedas Nr. 1 yra visa apimtimi pagal 9.2 punktą. Nebuvo sudarytas toks kaip mokėjimo grafikas, buvo tiesiog pririšta prie kažkokių konkrečių įvykių. Jei būtų turėjęs galutinę projektinę medžiagą, tuomet būtų buvę galima nurodyti, kad tokią dieną sumokama tiek, tokią dieną tiek ir pan. 103 000 Eur buvo sumokėti pagal atskirą susitarimą. Tuo metu, kai buvo pasirašytas priedas, neturėjo duomenų, reikalingų grafikui sudaryti. Kiek pamena, buvo tokių dalykų, kad trūko pinigų armatūrinėms medžiagoms įsigyti, todėl jis (t. y. P. U.) paprašė, kad užsakovas sumokėtų 5 000 Eur. Kalbant apie priedą Nr. 1, 1 ir 2 punktus, to susitarimo užfiksuota raštu nėra, turbūt nemokėjo nežinodamas. Kiek L. K. turėjo mokėti, jis (t. y. P. U.) su L. K. susitardavo žodžiu. Pamena du mokėjimus: buvo avansinė suma ir paskutinė suma 5 000 Eur. Kokia buvo tarpinė suma ar kelios kitos, nepamena. Teisingas priedo variantas tas, kur nurodyta 120 000+PVM. Kalbant apie priedą Nr. 1, 3 punktą, tai turėtų būti įforminta priede, bet tuo metu neturėjo tikslių duomenų, o susitarimai buvo sąlygoti konkretaus poreikio. Kokia bus objekto kaina buvo aišku iš tuo metu buvusio sprendinio. Negali pasakyti, kad šis priedas buvo vienintelis, galėjo atsirasti dar daugiau priedų, nes po šešių mėnesių nuo sutarties pasirašymo gavus galutinius konstrukcinius sprendinius, atsirado papildomų dalykų, kurie pirminiuose sprendiniuose net nebuvo svarstyti. Tai būtų papildomi susitarimai. Tai turbūt juridinė klaida, netiksliai įforminta. Negali traktuoti, kad tai galutinė suma. Negali pakomentuoti apie dokumentą, esantį 1 bylos tome, 17 lape, mato jį pirmą kartą, apie jį nieko nežino, jį parengė ne jis (t. y. ne P. U.). Negali paaiškinti, kodėl 1 bylos tome, 17 lape esančiame dokumente 1 ir 2 punktai visiškai sutampa su alternatyviais priedais, nežino šio dokumento. Šį dokumentą jis (t. y. P. U.) pirmą kartą pamatė pas tyrėją. Bijo būti netikslus, bet gali būti, kad priedas Nr. 1 parengtas vėliau, tiksliai nepamena. L. K. reakcija dėl alternatyvaus priedo Nr. 1 buvo normali. Jei mažiau darai, tai mažiau ir kainuoja, jei darai daugiau, tai ir kainuoja daugiau. Buvo galimi du variantai. Jei tuo metu būtų buvę aišku, kad bus vienokia konstrukcija ir galutinė, tuomet būtų buvęs vienas variantas. Dirbdamas UAB „T“, jis (t. y. P. U.) grynaisiais skolinosi iš šeimos, nes įmonė buvo tik pradėjusi veiklą, todėl visada buvo problemų su lėšomis. Sakydamas, kad neturėjo pinigų, turėjo galvoje tai, kad neturėjo avansinių pinigų pirkti statybines medžiagas iš įmonių, kurios yra užsienyje. Pagrindinė masė išlaidų yra bazinis medžiagų kiekis. Didžiąją dalį medžiagų pirko iš užsienio, bet, pvz., putplastį pirko iš vietinių gamintojų. Pasiskolinus jis (t. y. P. U.) asmeniškai kasos pajamų orderių neišrašinėjo. Apie tai buvo informuotas finansininkas, bet per bankomatą buvo įnešami grynieji pinigai, buvo sutarta, kad tai yra paskolos sutartis su įmone, o įnešti pinigai laikyti paskolintais įmonei. Tiksliai nepamena, kiek skolinosi iš žmonos ir kiek grąžino. Buvo sutartis, gali būti apie 25 000 Eur. Nepamena, kiek grąžinta, mano, kad didžioji dalis. Negali pasakyti, kodėl neapskaitytas skirtumas tarp 5 000 Eur ir 25 000 Eur, galėtų atsakyti buhalteris, nes, kiek jam žinoma, buhalteris kažką ne taip suformino. Į paskolą nebuvo įskaičiuoti įnešti pinigai. Visi paskolinti pinigai buvo įnešami per bankomatą. Patikslina, kad pinigai buvo įnešami ne tik per bankomatą, bet buvo tam tikri dalykai (pvz., varžtai) parduotuvėse perkami už grynus pinigus. Žmona jam grynuosius perduodavo neišrašydama jokio dokumento. Negali atsakyti, kodėl neapskaityta 15 000 Eur. Grynųjų lėšų naudojimo be apskaitos dokumentų nebuvo, jei įmonė kažką pirko – išsirašydavo sąskaitą-faktūrą, o kai mokėjo algas arba už paslaugas – išrašydavo atitinkamą dokumentą. Dokumentus visada buvo perduodami buhalteriui. Teismui uždavus klausimą apie 9 bylos tome, 15-19 lapuose esančius parodymus, kaltinamasis parodė, kad jo parodymai skiriasi, nes negali būti dvi sumos galiojančios. Ikiteisminio tyrimo metu jis žinojo tas pačias aplinkybes, kaip ir teisme, bet negali paaiškinti. Tyrėjai nepapasakojo, nes neužsifiksavo. Pamena, kad tyrėja parodė dokumentus, jis pažino savo parašus, bet nepaaiškino, kodėl taip atsitiko, nebuvo akcentuojama. Matė L. K. žmoną, galbūt matė ir vaikus. L. K. brolio nematė. Susirinkimuose dalyvaudavo projektuotojai ir UAB „K“ projektų vadovas M. B., konstruktorius T. M., savotiškas statybų vadovas J. L. 2019 m. kovo 4 d. posėdyje dalyvavo langų gamintojas, kurio pavardės neprisimena. Jis (t. y. P. U.) tiesiogiai bendravo su visais, galėdavo ir susiskambinti, ir susitikti. Pačiam procesui trukdė ta aplinkybė, kad nėra iki galo padarytas darbas, kuris buvo reikalingas, t. y. projektiniai darbai. Tai objektyvus trikdis. Po balandžio 16 d., kai jis (t. y. P. U.) gavo paskutinį sprendinį, niekas nemaišė, nors pažymėtina, kad paskutinį, jau galutinį, bet iš esmės neesminį, pataisymą jis gavo 2019 m. liepos 18 d. Nuo balandžio 16 d. niekas netrukdė vykdyti darbų, to pakako, kad jis galėtų pradėti technologinio projektavimo darbus. Sutarties pratęsimo nebuvo. Terminus aptardavo žodžiu, niekada nebuvo fiksuota. Situacija buvo sunkiai kontroliuojama. Buvo susitikimas pas L. K. advokatą. Jis įvyko 2019 m. balandžio mėn. Susitikimo metu mažai kas buvo sprendžiama, ten pasitvirtino jo nuogąstavimai, kad gamintojai bus dėl visko apkaltinti. Kažkokio konstruktyvaus pokalbio nebuvo, nes L. K. jau buvo pakankamai agresyviai nusiteikęs, niekas nenorėjo vertinti objektyvių aplinkybių. To pokalbio metu nebuvo kalbama apie 60 000 Eur skolą. Nepamena, ar to pokalbio metu buvo nustatyta nauja data, iki kada jis (t. y. P. U.) padarys darbus. Gal buvo preliminarūs pokalbiai apie tai, bet tai mažai ką reiškia, nes birželio mėnesį atvažiavus montuoti konstrukcijų rastas perkastas sklypas. Nieko toje situacijoje nebuvo galima padaryti. Birželio mėnesį buvo atlikti montavimo darbai – sumontuotos lengvosios konstrukcijos be betono, po to buvo tęsiama kitų konstrukcijų gamyba. Konstrukcijos į sklypą buvo vežamos ne vieną kartą, gal kokius tris kartus, dalimis. Cechas buvo nedidelis, todėl negalėjo visų konstrukcijų laikyti ceche. Negali pasakyti, kada tiksliai konstrukcijos buvo atvežtos į sklypą, nes buvo ne vienas vežimas. Apie 2019 m. birželio mėn. vidurį jos jau buvo sumontuotos. Buvo sumontuotos tos konstrukcijos, kurios yra sumontuotos. Buvo atvežta ir sumontuota dalis sienų iš kitos technologijos, skirtos betonavimui. Tai buvo sumontuota turbūt birželio mėn. pabaigoje, bet ten buvo begalinis darbas. Montuojant konstrukcijas iškilo problemų, nes buvo labai nekokybiškai įrengti pamatai, iš jų buvo išvesta ankerių armatūra, ji buvo labai netiksli, ant ankerių uždėjus savo konstrukciją, jos nebuvo galima išlyginti. Su J. L. buvo apsitarta dėl to, kad sukabinta konstrukcija bus paliekama dabar taip, kad būtų galima daryti stogo sandarinimo darbus, taip pat dėl to, kad tolimesni sienų lyginimo darbai bus atlikti tada, kai sumontuos kitas konstrukcijas ir bus ruošiamasi betonavimui. Su bylos medžiaga jis (t. y. P. U.) yra susipažinęs. Atvirai pasakius, antstolio protokolo jis nematė. Žino, kad liktinio klojinio panelių siena buvo nuardyta, ją nuardė ne jis (t. y. ne P. U.). Buvo pagamintas ir pastatytas vienas pastato korpusas – apie 50 proc. Kiti korpusai buvo padaryti beveik visi, išskyrus stogo konstrukcijų, t. y. kita sienų dalis (50 proc.) buvo pagaminta, bet nepristatyta į objektą. Nepastatė todėl, jog tiems darbams atlikti reikėjo samdyti subrangą. 50 procentų – reiškia apytiksliai. Jei vertinti visą korpusą, kuris yra nepastatytas, tai bendras kvadratūros plotas yra beveik dvigubai didesnis už to korpuso, kuris buvo pastatytas, bet sienų plotas buvo pakankamai mažas, nes pagrindinė masė sienų yra vitrinos. Buvo pagaminta apie 50 proc. sienų. Tai nereiškia, kad pagaminta 100 proc. konstrukcijų. Tiksliai negali pasakyti, kokią dalį sienų pagamino, tačiau didesnę dalį pagamino. Po to, kai buvo nutraukta sutartis ir pastebėta, kad įmonei skelbiamas bankrotas, sienos buvo utilizuotos. Pirmą pastato dalį vežė per kokius tris kartus, nes neturėjo kur laikyti. Sienos nebuvo visiškai pilnai pagamintos. Didelį kiekį konstrukcijų tūrio sudarė stogo konstrukcija, kuri net nebuvo pradėta gaminti. Nebuvo tokio susitarimo, kad pagamintas sienas jis (t. y. P. U.) atiduos užsakovui, o jis ims ir jomis naudosis. Sienas jis turėjo sumontuoti ant pamatų. Jaučiasi labai kaltas, kad nesiekė sutarties raidės. Iš tiesų reikėjo sutartį sustabdyti kur kas anksčiau. Įsivaizduoja užsakovo lūkesčius. Jis (t. y. P. U.) labai norėjo šį pastatą pasidėti į savo darbų portfelį, nes pastatas buvo iš tiesų labai įspūdingas, norėjosi užbaigti. Susirašinėjimuose jis (t. y. P. U.) nenurodė, kad yra pagaminęs beveik visas sienas, tokio sakinio nebuvo, bet buvo kitokių susirašinėjimų, kitokio turinio, kur buvo apnuoginamos problemos. Sutartyje nurodyti darbai buvo ne tik jo atstovaujamos įmonės, pvz., grindų perdanga (4.1.5. punktas) buvo ne jų. Nežino, kas išliejo pamatus. Gal 2019 m. sausio pradžioje ar viduryje jam paskambino J. L. ir informavo, kad pamatai yra padaryti. Pamatai buvo netikslūs, pavasariop, pradėjus ruoštis montavimo darbams, jis (t. y. P. U.) apie tai informavo užsakovą. Jis (t. y. P. U.) siuntė matavimo ataskaitą ir žino, kad pamatų darytojai bandė taisyti tuos ruožus, kurie buvo nurodyti. Įmonės kasininkas buvo jis (t. y. P. U.). Kasa buvo pas buhalterį, ten buvo visi kasos dokumentai. Grynųjų pinigų niekada nebuvo tiek, kad reikėtų kažkur juos laikyti. Ofise buvo seifas, ten buvo šiek tiek pinigų. Į seifą pinigus padėdavo jis (t. y. P. U.). Reikia išskirti dvi sąvokas: statyti trukdė leidimo neturėjimas, o gaminti trukdė ne statybų leidimo neturėjimas, o projekto nebuvimas. Kai jau buvo projektas, tada buvo galima tęsti gamybos procesą. Atsakydamas į teismo ir advokato klausimus, jis (t. y. P. U.) turėjo galvoje tik konstrukcijų gamybą. Sutarties pasirašymo metu nebuvo leidimo statyti. Pagrindinis akcentas buvo gamyba. Pripažįsta, kad pats statybos procesas buvo pažeidimas, bet jis statybvietėje buvo labai trumpas. Kur kas ilgiau užtrunka pagaminti konstrukcijas, jas atvežti, sumontuoti. Matė labai intensyviai vykdomus statybos darbus, vieta buvo prie upės, todėl jis (t. y. P. U.) net negalėjo įtarti, kad nėra statybų leidimo. Nepasidomėjo tuo, ar yra statybų leidimas. Tuo pasidomėjo tik vėliau, nes jam reikėjo samdyti kitus statybininkus ir pasirašyti subrangos sutartį. Jo įmonė užsiima gamyba, o ne statyba, bet L. K. prašė įsipareigoti sumontuoti šiuos dalykus. Jis tokį L. K. prašymą supranta, nes tai nauja technologija, nėra statybininkų su patirtimi. Prieš L. K. namo gamybą, įmonė gamino gaminį statybos įmonei, pastaroji viską susimontavo. L. K. advokatas siūlė sutarties pakeitimą, jis (t. y. P. U.) atsiuntė savo sutarties papildymo variantą. Pas advokatą P. Karloną. vykusio susitikimo metu darbo vertinimai buvo pakankamai negatyvūs, įvardintas sumas jis suprato kaip savotišką baudą. Pasakymas „kaip kalbėjome telefonu“ nereiškia, kad buvo patvirtinti kažkokie dalykai, kuriuos žmogus teigia. Vieno korpuso sienas, kurios buvo rastos rugsėjo mėnesį, sumontavo be subrangovų. Kitų sienų sumontuoti negalėjo, nes neužsiima betonavimo darbais. Įmonė gali pradėti gaminti sienas, gali ir jas sumontuoti, bet montuoja labai nenoriai, nes tai užima laiko, o pagrindinis uždavinys – gaminti konstrukcijas gamykloje. Užpylimas vyksta vietoje, jau sumontavus sienas. Būtų pastatę sienas, o po to užpylę. Jei yra betonuojama, tai sienoms suteikiamos didelės apkrovos. Svarbu, kad tas, kuris betonuoja, sutvirtintų klojinį, įsiramstytų taip, kaip turi būti. Čia jau subrangovo darbas. Pirmą segmentą montavo dėl to, kad buvo bloga situacija, korpusas liko be sienos, trys sienos pastatytos, jis negalėjo sandarinti stogo. Sumontuoto korpuso aukštingumas skyrėsi nuo likusios dalies. Turėjo technines galimybes pagaminti tiek didesnes, tiek mažesnes sienas. Sienas gamina pastatytas ne vertikaliai, o gulsčias ant stalo. Galėjo pagaminti stogo konstrukciją, tam buvo techninės galimybės. Įmonės buveinė sutarties vykdymo metu buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo gamykla, patalpos buvo nuomojamos iš bankroto administratoriaus. Ten buvo ofisas ir gamybinės patalpos, cechas. Sutartį, kurią jis pateikė L. K., jie pasirašė kartu, dokumentas nebuvo skenuotas. Dokumentą su raudonai pažymėtu tekstu pateikė ne jis (t. y. ne P. U.). Jis (t. y. P. U.) neperdavė dokumentų, esančių 1 bylos tome, 140-147 lapuose. T. M. sumokėjo 1 500 Eur grynais, patvirtina, kad tai buvo dalinis mokėjimas. Po konstravimo ir kitų subrangovų atliktų darbų, jis pasamdė kitas įmones, kurias pasiūlė L. K. kaip galimus rangovus. Įmonės sudarė sutartis su L. K. ir atliko darbus. Neišspręstus klausimus kovo 4 d. iškėlė UAB „K“ ir gal iki kovo 27 d. viskas buvo išspręsta, buvo atsiųsta dalis subrangovų darbų. Dar buvo aktuali elektros instaliacijos dalis – interjero projektas, kurį darė J. L. žmona, nes reikėjo elektros taškų projekto mazgams, kanalams įrengti. Balandžio pradžioje jis (t. y. P. U.) jau viską turėjo, visi sprendiniai buvo gauti balandžio 16 d. Tada jam jau reikėjo laiko technologinio projektavimo darbams ir paruošti procesą gamybai. Buvo nesibaigiantis darbas, jis darė kelių panelių brėžinius ir atiduodavo į gamybą. Paneliai buvo pagaminti, tik fotoalbume reikia pažiūrėti kada. Gal balandžio mėn. pradėjo vežti panelius, liepos mėn. sumontavo pirmą dalį, lygiagrečiai buvo projektuojamos kitos technologijos su monolitiniu betonavimu, armatūriniais karkasais. Ta antra didžioji dalis buvo pagaminta vasaros pabaigoje, nes, jei neklysta, rugpjūčio 28 d. rašė L. K. el. laišką, kuriame nurodė, kad nori organizuoti subrangą ir reikia leidimo statybai. Vekselius, kuriuos teisiamojo posėdžio metu pateikė M. M., yra pasirašęs jis (t. y. P. U.). Jam norėjosi išlikti sąžiningu M. M. atžvilgiu, nes pastarojo darbuotojo darbą jis vertino gerai ir manė, kad jis yra daugiau uždirbęs, nei gavęs. Susitarė su M. M., kad jis (t. y. P. U.) asmeniškai sumokės M. M. vekseliuose nurodytas sumas, bet neturėjo galimybės to padaryti. 4. Nukentėjusysis L. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su žmona nusprendė įsigyti namą. Skelbimuose pamatė patinkantį namą, nuvyko jo apžiūrėti, tačiau jis netiko. Visgi šalia to namo buvo tų pačių žmonių sklypas. Tie žmonės sakė, kad nelabai nori užsiimti statybomis, žmonės turėjo projektą, planavo statyti pagal SIP sistemą pas P. U., ketino namą pastatyti iki kito pavasario. Įsigijo sklypą, nuvyko pas P. U. į gamyklą, susitarė dėl statybų terminų. Pirmas pasitarimas vyko pas P. U. patalpose, jis rodė kažkokią savo technologiją. Visada akcentavo, kad namo jiems reikia greitai. Pirmo ant antro pokalbio metu susitarė dėl kainos. Pokalbių buvo ir daugiau, susitarė dėl kainos ir terminų. Kadangi statytojas žinojo, kad namo jis su žmona nori greitai, prasidėjo avansiniai mokėjimai, skirti medžiagoms užsakyti, kuo greičiau reikėjo grynųjų pinigų. Mano, kad iki 2018 m. spalio 10 d. sutarties pasirašymo su P. U. buvo susitikęs daugiau nei kartą. Prieš sutartį buvo pajungta visa komanda: architektai, statybų prižiūrėtojas. Sutartis buvo dėl 193 650 Eur, ja buvo sutarta dėl šios kainos, dėl visų apimčių. Sutartį P. U. atnešė popieriniu variantu, ji buvo su originaliais parašais. Kiek pamena, pirma buvo sutartis. Kai buvo paprašyta grynų pinigų, tuomet atsirado ir priedas. Priedą jis (t. y. L. K.) gavo po 40 000 Eur grynųjų pinigų perdavimo. Pinigus P. U. jis perdavė namuose. Tuo metu jam perdavė priedą, kur nurodyta kita kaina. Kaina 120 000 Eur. Pirmą priedą, kuriame nurodyta kaina 160 000 Eur, jis gavo sutarties pasirašymo metu. Tai pats pirmas priedas, kuomet buvo sutarta pradėti darbus ir prasidėjo mokėjimai. Kiek pamena, buvo popierinis variantas. Jis pateikė viską, ką jam buvo davęs P. U. su nurodytomis sumomis. Pateikė ir tą dokumentą, kurį P. U. neigia matęs. Pinigų suma pasikeitė tada, kai jis P. U. padavė grynus pinigus, kad jo grynieji pinigai kažkur matytųsi ir niekur nedingtų. P. U. jam sakė, kad taip reikia daryti, jog jis (t. y. L. K.) būtų ramus. Buvo sumažinta darbų kaina, ta suma buvo įskaičiuota. Buvo sutarę, kad jam (t. y. L. K.) visi statybų dokumentai bus pateikti statybų gale. Kai P. U. prašė pinigų, sakė, kad viskas yra saugu ir viskas atsispindės, kad galima turėti dar vieną sutartį. Statybų gale P. U. turėjo jam viską pateikti. P. U. sakė, kad reikia grynųjų pinigų medžiagoms, kad galėtų greitai daryti darbus. Susitarė su P. U. dėl kainos, šis pasakė, ko reikia, kad pradėtų greitai dirbti. Jam (t. y. L. K.) tiko. Pinigus – 40 000 Eur P. U. jis perdavė namuose lapkričio 2 d. P. U. atėjo, jis P. U. pinigus perdavė darbo kambaryje, pakalbėjo apie tai, kad viskas eina į priekį. Tuomet P. U. davė antrą sutartį. Tai matė jo (t. y. L. K.) brolis ir žmona. Pinigus jis išėmė iš bankomato. Juos pradėjo išiminėti prieš tai, nepamena, koks buvo limitas. Pinigus išėmė per 2-3 kartus, tiksliai nepamena. Iš viso išgrynino 40 000 Eur. Kitą kartą jis perdavė P. U. 20 000 Eur P. U. fabrike. Perdavime dalyvavo tik jis ir P. U. Tuo metu darbuotojų gal ir buvo, bet jiedu buvo pas P. U. ofise, niekas to nematė. Tuos pinigus jis (t. y. L. K.) taip pat grynino. Namo pamatus darė įmonė, su kuria atsiskaitė pavedimu arba grynais, tiksliai nepamena. Įmonės pavadinimo nepamena, bet gali surasti. Išgryninti pinigai buvo skirti P. U. Jis (t. y. L. K.) yra kalbėjęs su vienu P. U. darbuotoju, kai su žmona buvo nuvykę į fabriką 2019 m. vasarą. Tuo metu P. U. nebuvo. Tas darbuotojas buvo nustebęs, kad dar kažkas bus daroma (jis su žmona galvojo, kad P. U. gamins jiems antrą namo dalies pusę, nes niekas nebuvo pradėta). Fabrike visko buvo pilna, bet jam buvo sakoma, kad negali dirbti, nes staklės per mažos. Tas nustebęs darbuotojas siūlė susirasti kitus rangovus. Susitikimas su darbuotoju vyko 2019 m. pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Tuomet jis atvyko su žmona, P. U. nebuvo. Darbuotojams jis (t. y. L. K.) sakė, kad yra sumokėjęs daug avanso, tik nepamena, ar pasakė sumą. Pinigų perdavimo dokumentų su P. U. nepasirašė, tik gavo priedo Nr. 1 antrą variantą. Nepasirašė pinigų perdavimo dokumento, nes negalvojo, kad P. U. jį gali apgauti. P. U. atrodė patikimas, o jis (t. y. L. K.) nebuvo susidūręs su statybomis. Pasitikėjo P. U., nes statybų vadovas J. L. buvo rekomendavęs P. U., jį taip pat rekomendavo ir nekilnojamojo turto agentė. Galbūt jis (t. y. L. K.) naiviai žiūrėjo, yra ganėtinai gerai žinomas žmogus, manė, kad dėl to yra sunkiau apgaunamas. Tikėjosi, kad iš jo pusės P. U. buvo viskas suteikta, kad šis tik dirbtų. Jis (t. y. L. K.) nematė priežasčių, kodėl namo negalima pastatyti už sutartą pinigų sumą. Nesutarimai pradėjo kilti, kai kiekvieną kartą buvo bandoma surasti priežastis, dėl ko negalima kažko daryti, dėl to, kad kažko trūksta, buvo tempiamas laikas. Kaltinamasis vengė padaryti su jo advokatu normalią sutartį, išpildyti savo įsipareigojimus. Galiausiai nesimatė to, kad kaltinamasis gali bent kažką padaryti. Mano, kad kaltinamasis net technologiškai negalėjo pastatyti to namo. Po to jis (t. y. L. K.) su ekspertais važiavo pas P. U. į įmonę klausti, kada, kas ir kaip vyks. P. U. jam galiausiai pasakė, kad jis tų sienų padaryti negali, bet gal gali pastatyti stogą. Prieš tai P. U. yra prašęs jo paskolinti pinigų pagal vekselį ir investuoti į jo verslą. P. U. pagal sutartį darbus turėjo atlikti iki 2019 m. kovo 15 d. Kovo 22 d. buvo padarytas pavedimas, bet prieš tai buvo atvežtos sienos, kurios jau turėjo būti montuojamos. Sienos buvo sudėtos, apdengtos ir paliktos. Po to buvo pasakyta, kad dar kažko reikia, bet jau daro, viskas juda. Dėl to jis ir padarė tą pavedimą. Nežino, kiek tos sienos pragulėjo padėtos ant pamatų. Bendravimas su P. U. vyko labai paprastai. Kai matė, kad nieko nesigaus, vyko susirinkimas, jame dalyvavo konstruktorius, J. L., P. U., advokatai, architektas. P. U. pažadėjo viską padaryti ir net su advokatu buvo susitaręs dėl naujos sutarties, bet išėjus iš susirinkimo viskas pasikeitė. To susitikimo metu jis (t. y. L. K.) tikrai minėjo apie pinigus, kurie jau sumokėti. Jei tai buvo minėta, tai turėjo girdėti ir kiti. Skolas derino advokatai, jį (t. y. L. K.) atstovavo P. Karlonas, bet nepavyko nieko suderinti. J. L. iš pradžių buvo jo (t. y. L. K.) statybų koordinatorius. Iš J. L. jis pirko žemės sklypą ir projektą. J. L. jis (t. y. L. K.) kėlė daug klausimų. Pats J. L. ne kartą važiavo pas kaltinamąjį, jau pats siūlė jam (t. y. L. K.) statyti namą iš blokelių. Jis J. L. sakė, kad jis (t. y. L. K.) yra sumokėjęs daug avansinių pinigų ir negali tartis su J. L., turi laukti. Mano, kad J. L. žinojo apie šią sumą. Klausimų dėl statybos leidimo P. U. niekada nekėlė. Tuo užsiėmė architektai. Jo vienintelis klausimas P. U. buvo „kada“. Jis su P. U. nederino technologinių sprendimų ir kitų dalykų. Viskas daugiau buvo derinama su architektais. P. U. visada surasdavo naują priežastį delsti. Kai reikėjo pinigų, viskas buvo gerai. Buvo planas, kad namas turi būti pagamintas fabrike ir atvežtas sumontuoti. P. U. sakydavo, tai kad staklės per mažos, tai kad reikia viską iš naujo perdaryti, tai kad kažkas nesigauna, tai kad dingo inžinierius ar technologiniai sprendimai. Kai ateidavo pas P. U., visada matė tas pačias medžiagas, tačiau jokių paruoštų sienų nematė. Mano, kad P. U. jam atliko 15 proc. darbų. Kiek pamena, mokėjimo grafikas buvo, iki kada pasakydavo, kad reikia pinigų, nes medžiagos atvažiavo. Jokio dokumento nebuvo – kai pasakydavo, kad reikia, tai tada ir būdavo. 1 bylos tome, 17 lape esančio dokumento jis (t. y. L. K.) nesukūrė. Tai P. U. dokumentas. Tiksliai datų nesilaikė. Čia buvo sandorių išskaidymas, kaip tie mokėjimai turi atrodyti. Nepamena, nuo kada jis (t. y. L. K.) turėjo 1 bylos tome, 17 lape esantį dokumentą. Nepamena, ar šį dokumentą jis gavo su sutartimi, ar po to. Bendrą sumą, kiek yra sumokėjęs P. U., žino jo (t. y. L. K.) žmona, brolis ir J. L. Iš viso jis (t. y. L. K.) sumokėjo 163 650 Eur. Nežino, ar buvo priedo Nr. 1 trečias variantas (kalbant apie „apiforminimą“ (1 t., b. l. 17)). Viską, ką rado namuose, pateikė į bylą. Nepamena, kam jis 2018 m. spalio 8 d. grynino pinigus. Pinigus P. U. jis išgrynino iš anksto, nes su juo jau buvo aptarę iš anksto, kaip viskas bus. Už 160 000 Eur+PVM turėjo pastatyti namą su stogu, sienomis ir jų apdaila, taip pat į šią kainą įėjo namo technologija, visa SIP technologija. P. U. niekada neneigė gavęs iš jo grynųjų pinigų. Paskutinių pokalbių metu P. U. prašė paskolinti pinigų, rašytis vekselį. P. U. reikėjo paskolinti pinigų, to jis prašė jau pačiame gale. P. U. žadėjo jam padaryti stogą, bet to stogo nebuvo ant ko dėti. Jis (t. y. L. K.) nežinojo, kad buvo pagamintos visos namo sienos. Nematė nei vienos pagamintos sienos. Nei viena siena nebuvo pagaminta ir jokių alternatyvių pasiūlymų, kaip baigti namo statybas, iš P. U. nebuvo. Dabar pasiliko stovėti tos sienos, kurios pakabinamos. Buvo įdėta darbo jas sutvarkyti, be tos dvi sienos, kurios turėjo būti kitame pastate ir turėjo būti užpilamos betonu, jos buvo nugriautos. Sienos nebuvo kokybiškai sumontuotos, buvo pritvirtintos ant kampų. Visi, kas tai matė, buvo išsigandę. Niekas taip namų nestato, kaip statė pas jį. Nepamena, kad jis (t. y. L. K.) būtų derinęs 2018 m. spalio 10 d. sutarties sąlygas. Negali pasakyti, kada buvo gautas statybų leidimas, jis tuo neužsiėmė. Tai architekto darbas, jam už tai buvo sumokėta. P. U. prašė grynųjų, kai buvo suderinta sutartis arba kai buvo apsitarta. Nepamena, ar pirma buvo pavedimas, ar pinigai duoti grynais. Kitą pinigų sumos dalį jis (t. y. L. K.) arba išsigrynino anksčiau, arba turėjo. Grynų pinigų visada turėjo, už juos galėjo atsiskaityti ir už pamatus. Nepamena, kada buvo daromi pamatai, tai derino J. L. Dėl emocinės būklės, sukeltos įtampos šeimoje, prarastų pinigų ir dėl to sunkių metų jis patyrė neturtinę žalą. Dėl šio įvykio į psichologus nesikreipė. Jautėsi apgautas, kaip lengvas taikinys. Prarado daug pinigų, tai sukelia daug pykčio. Tai nėra lengva emocinė būklė. Nors kažkam atrodo, kad jis turi pinigų, bet jam tai buvo labai sunku. Jis neteko pasitikėjimo žmonėmis. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis L. K. patikslino, kad 40 000 Eur grynais kaltinamajam P. U. jis perdavė ne 2018 m. lapkričio 2 d., o galbūt tai buvo 2018 m. lapkričio 3 d. Tai buvo Vėlinių savaitgalis, ne darbo diena. Žino, kad kaltinamasis buvo išvykęs į kelionę, bet kur tiksliai – nežino. Kaltinamasis lygtai jau buvo grįžęs iš kelionės, bet tiksliai pasakyti negali. Nepamena, kelintą valandą buvo atvykęs P. U., turbūt po pietų. Pamena, kad P. U. pas jį buvo atvykęs 2018 m. lapkričio 3 d. Tai buvo Vėlinių diena ar Vėlinių savaitgalis. Tokią datą jis sieja su Vėlinėmis, buvo suvažiavusi visa šeima. Kiek prisimena, tai buvo nedarbo diena. Dėl 2018 m. lapkričio 2 d. jis (t. y. L. K.) galėjo suklysti. 5. Liudytojas M. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta P. U. ir L. K., kadangi dalyvavo pastato, kuris buvo statomas, projektavime. Yra architektas, dirba UAB „K“. Dėl projekto į jį kreipėsi J. L., tai galėjo būti 2018 m., metų laiko nepamena, nėra įsitikinęs, ar tai galėjo būti ruduo. Iš pradžių susitarė, kad bus projektuojamas gyvenamasis namas J. L., o vėliau jį informavo, kad sklypą įsigijo L. K., o J. L. planuoja padėti statyti. Per J. L. susipažino su L. K., buvo su L. K. susitikę gyvai, vyko apžiūrėti sklypą. Turėjo suprojektuoti pastato architektūrą ir gauti statybos leidimą. Neprisimena tikslaus laiko, kada buvo nuvykęs į sklypą. Pradėjus projektuoti, sklype jokio pastato ar jo dalių nebuvo, sklypas buvo visiškai tuščias. Iš pradžių klausimus derino su J. L., o atsiradus L. K. – su L. K. ir jo žmona A. K., dažniausiai gyvai. J. L. jį informavo, kad turi žmogų, kuris gali pastatyti pastatą – tai buvo P. U. Projektavimo metu jis (t. y. M. B.) bendravo su P. U., derino su juo suprojektuotą architektūrą. Tiksliai negali pasakyti, per kiek laiko buvo parengti brėžiniai. Pamatus projektavo konstruktorius. Gali būti, kad namo pamatų projektas buvo parengtas 2019 m. sausio mėnesį, kaip nurodyta 2021 m. gegužės 27 d. apklausos protokole. Negali tiksliai atsakyti, kada buvo gautas statybos leidimas. Mano, kad tiek įstatymiškai, tiek šiuo atveju, be pamatų projekto lieti pamatus sklype nebūtų galima, kadangi pastatas sudėtingesnės architektūros. Per visą statybų laikotarpį į sklypą jis (t. y. M. B.) vyko nemažai kartų, tikrai daugiau nei 10 kartų. Neprisimena, ar buvo nuvykęs į sklypą iki 2019 m. sausio mėn., ar matė pamatus. Visų bendrų darbų metu jis su P. U. derino projektą, buvo susitikę ir aptarę projektą, tokių pastabų, kad pastatas keistųsi iš esmės nebuvo. Nepasakytų, kad jo (t. y. M. B.) darbas trukdė P. U. atlikti jo darbą. Buvo pastabų iš užsakovo, atrodo, kad tai buvo 2019 m. pavasarį. Su P. U. jis (t. y. M. B.) buvo susitikęs pas P. U. dirbtuvėse, (duomenys neskelbtini), ten kažkokių konkrečių pagamintų daiktų nematė, nes kalbėjo apie projektavimą. Kai kilo ginčas, tarp kažkokių kitų asmenų su P. U. bendravimas buvo, buvo kartu susitikę ir su projektuotoju, P. U. buvo ir pas juos (t. y. liudytoją M. B.) biure. Prisimena susitikimą ir advokatų biure, advokato vardo ir pavardės neprisimena. Ten aptarė tai, kad klientai turi pastabų, kad yra nestatomas pastatas, buvo aptariama, dėl ko taip yra ir kada tas pastatas galėtų būti pastatytas. Nemano, kad jis (t. y. M. B.) aktyviai dalyvavo tame pokalbyje. Neprisimena, kad pokalbio metu būtų kalbama apie pervestas sumas. Kiek prisimena, jis (t. y. M. B.) dalyvavo visame pokalbyje, kol sėdėjo prie stalo, o nuėjus nuo stalo galbūt įvyko kažkas daugiau. Neprisimena, kad pokalbis būtų buvęs apie pinigus. Neprisimena, kokios buvo įvardintos priežastys dėl darbų vėlavimo. Yra matęs, kad kažkuriuo metu buvo įrengti pamatai, o kažkada atvažiavus buvo įrengta ir sienų dalis. Tai buvo sienų dalis virš pakabintos pastato dalies, turbūt trečdalis sienų. Tie darbai buvo atlikti pagal architektūrą, tačiau pastato konstrukcijos buvo ne jų (ne M. B.). Neprisimena, ar sklype jis (t. y. M. B.) pirmą kartą buvo iki susipažįstant su L. K., ar pradėjus dalyvauti L. K. Mano, iki pažinties su L. K., tačiau nėra tuo įsitikinęs. Pats L. K. jam nėra sakęs apie tai, kiek jis (t. y. L. K.) buvo sumokėjęs už pačią statybą P. U. ar UAB „T“. Neprisimena, ar advokatų kontoroje buvo kalbama apie sutarties pakeitimo sąlygas, kainą. Neprisimena, kad būtų aptarinėjami konkretūs sutarties punktai. Kiek prisimena, buvo aktualus terminas, kada vyks statybos. Tuo metu be jo, pas advokatą dar dalyvavo konstruktorius T. M. (T. M.), J. L., L. K., P. U. Dėl konstrukcinės dalies rengimo buvo susitarimas, kad P. U. samdys T. M., o pastarasis parengs konstrukcijas. Kiek prisimena, P. U. pasamdyti žmogų sekėsi gerai, projektas buvo atliekamas dalimis, pagal poreikį. Iš pradžių buvo pamatų dalis, po to pakabintos dalies sienų konstrukcija, tada ant žemės stovinčios dalies konstrukcija. Projektas buvo pateikiamas dalimis. Visą konstrukciją galiausiai parengė T. M. Kas apmokėjo T. M., jis nežino. T. M. dirbo UAB „K“, bet susitarimas dėl jo darbo vyko be jo (t. y. be M. B.). Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. gegužės 27 d. vykusios apklausos metu, jis nurodė, jog jam yra žinoma, kad atlikti šį projektą P. U. samdėsi konstruktorių, kuris vėliau atsisakė atlikti konstrukcijų projektą. Gali būti, kad konstrukcijas iš pradžių turėjo daryti kitas P. U. konstruktorius ir kai jis, P. U. teigimu, dingo, tuomet įkalbėjo T. M. Šitų detalių jis (t. y. M. B.) jau neprisimena, bet gali taip būti. Šioje situacijoje jis (t. y. M. B.) dalyvavo iki pat statybų užbaigimo. Matė dalį P. U. padarytos sienos, ta dalis virš pakabintos pastato dalies. Neprisimena, kad būtų buvę jo (t. y. M. B.) pastabų dėl kokybės. Nepastatytoje pastato dalyje buvo pakeistos konstrukcijos, sienų mūrijimas nebebuvo daromas iš lengvų konstrukcijų. Ta pakabinta dalis yra padaryta iš tų lengvų konstrukcijų, o vėliau yra išmūryta. Jei teisingai supranta, tai P. U. padarė tą dalį iš lengvų konstrukcijų, o ten, kur mūrijo, P. U. nedalyvavo. Buvo planuojama, kad viską padarys P. U., o kodėl nepadarė – jis (t. y. M. B.) nežino. Jam (t. y. M. B.), kaip architektui, vadinamoji „SIP“ technologija yra žinoma. Nepasakys, kur tiksliai yra P. U. dirbtuvės, prisimena, kad (duomenys neskelbtini). Nepasakys, ar pagal jo (t. y. M. B.) konstrukcinius brėžinius pas P. U. buvo pakankamai įrenginių pagaminti, pačios gamybos neišmano, kad galėtų tai įvertinti. Sausio mėn. iš pradžių buvo parengtas projektas pamatams, paskui galėjo būti parengta kita projekto dalis. Projektas buvo atlikinėjamas dalimis. Neprisimena, ar sausio mėn. jau buvo pakloti pamatai, jeigu taip yra nurodęs anksčiau – tuomet gali būti, šiuo metu tiksliai neprisimena. Neprisimena, ar konstrukcija buvo pakeista iki statybos leidimo, ar po jo. Statybos leidimui tai didelės įtakos neturėjo. Neprisimena, ar statybos buvo pradėtos gavus statybos leidimą, ar iki gaunant statybos leidimą. Atrodo, su kaltinamuoju P. U. pirmojo susitikimo metu sutarė, kad norint gaminti panelius pastato konstravimui, turi būti išsamūs projektiniai sprendimai, apimantys architektūrą, konstrukcijas, vėdinimo sistemas, kitas inžinerines sistemas, nes buvo numatoma integruoti elektros instaliacijos kanalus, nustatyti rozečių vietas ir t. t. Prisimena, kad buvo bendras užsakovų susitikimas, kuriame dalyvavo jis (t. y. M. B.), P. U., T. M. ir turbūt J. L. Atrodo, kad tame susitikime dalyvavo ir langų gamintojai, bet nėra tuo įsitikinęs. Neprisimena, kada buvo atsiųsti paskutiniai P. U. įmonės brėžiniai. Neprisimena, kada buvo padarytos paskutinės korekcijos 2019 m. vasarą, tik prisimena, kad brėžinius teikė dalimis. Neprisimena aplinkybės, kad 2019 m. rugsėjo mėn. pradžioje jam būtų skambinęs P. U. ir teiravęsis dėl statybos leidimo gavimo. Konstruktyvinis projektas be architektūrinės dalies projekto neįmanomas. Pamatai be pamatų konstruktyvinės dalies neįmanomi. Konstruktyvinė dalis realizuota konstruktoriaus T. M. Buvo keli susitikimai, jų metu buvo keliami klausimai, kada, kaip bus išspręsta. Nežino, ar tai buvo pretenzijos. Tokie klausimai yra projektavimo proceso dalis, tokie klausimai yra užduodami. Neprisimena, ar buvo pretenzijų. Kai P. U. trūko brėžinių, jis kėlė klausimus. Kai L. K. trūko pastatyto namo, jis kėlė klausimus. Projektuojant buvo keliamas klausimas, kada bus atliktas projektas, o kai buvo atliktas projektas, buvo keliami klausimai dėl statybų. Projektas buvo rengiamas etapais, parengus kažkokią projekto dalį, buvo vykdomi darbai. Toks susitarimas buvo tam, kad galėtų greičiau pajudėti gamybos procesas. Kad sienų gamybos procesas pajudėtų kuo greičiau, buvo sutarta, kad konstrukcijų projektas bus atiduodamas dalimis. Tiksliai neprisimena, bet 2019 m. pavasarį ar vasarą buvo padaryti visi brėžiniai, P. U. turėjo visus brėžinius, reikalingus pagaminti visiems namo sviliams. Jei gerai prisimena, jo apklausos metu datos buvo pateiktos remiantis elektroninio pašto susirašinėjimais. Galima suprasti, kad 2019 m. kovo 26 d. buvo pateikti likusieji galutiniai brėžiniai, kiek prisimena, jis (t. y. M. B.) elektroniniame pašte pažiūrėjo, kada jie buvo persiųsti. Neprisimena, ar jis (t. y. M. B.) apklausos metu nurodė, kad balandžio 10 d. J. L. dar persiuntė laišką, kuriame nurodė, kad kažko trūksta, kad vis dar atnaujinamas konstrukcijų projektas. Neprisimena, kaip pas jį (t. y. M. B.) atsirasdavo T. M. parengta konstrukcinė dalis. Jam buvo aktualios konstrukcijos, nes jomis remiantis buvo galima pasitikrinti, ar architektūra nesikeičia. Mano, kad konstrukcines dalis jam tuo metu atsiųsdavo T. M. Nurodydamas kovo 26 d. datą, mano, kad tada buvo persiųsta ir P. U. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis (t. y. M. B.) stengėsi atsidaryti elektroninį paštą ir pasitikrinti aplinkybes. Teismui pagarsinus liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 55-56), pastarasis nurodė, kad mano, jog viskas pakankamai gerai surašyta, taip, kaip prisiminė, taip ir surašyta. Mano, kad P. U. pastaba, pagal kurią atliktų darbų apimtis būtų protinga vertinti ne pagal kvadratinių metrų bendrą plotą, bet pagal sienų fasavimo plotą, yra gana korektiška. Atliktų darbų apimtis galima vertinti pagal sienų paviršių plotą, o ne pagal grindų plotą, bet tik preliminariai. Konstrukcijos projektas buvo daromas dalimis, dėl to statyba taip pat vyko dalimis. Įstatymas neleidžia statybos be statybos leidimo. Neprisimena, ar šiuo atveju statyba dalimis vyko jau gavus statybos leidimą, ar jo dar negavus. Teisiškai rangovai negali atlikinėti tokių statybos darbų, kol nėra statybos leidimo. Jis (t. y. M. B.) buvo įgaliotas ir gavo tą statybos leidimą. Neprisimena, ar leidimas buvo vienas, ar su korekcija, turbūt vienas. Leidimas gaunamas pateikiant architektūrinę ir papildomas konstrukcijos dalis. Neprisimena, kurios konstrukcijos buvo byloje. Architektūra iš principo nesikeitė. 6. Liudytojas Ž. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra nukentėjusiojo L. K. brolis. Kaltinamąjį matė vieną kartą, tačiau su juo nėra bendravęs. Teko svečiuotis pas brolį L. K. namuose. L. K. paprašė, kad jis (t. y. Ž. K.) būtų šalia ir matytų pinigų perdavimo faktą. Buvo 2018 m. lapkričio 2 d. Dieną prisimena tiksliai, nes jis pas brolį atvyko su šeima praleisti savaitgalio, buvo Vėlinės. Tuo metu namuose dar buvo L. K. žmona A. K. Viskas vyko pas L. K. bute, darbo kambaryje. Kaltinamasis P. U. pas L. K. atvyko jam (t. y. Ž. K.) jau būnant pas L. K. L. K. sakė jam (t. y. Ž. K.) pabūti, neišeiti, kadangi jo (t. y. Ž. K.) šeima (žmona su vienerių metų amžiaus vaiku) buvo mieste, o jis (t. y. L. K.) susitiks su statytoju. P. U. atvyko apie 18.00 val. L. K. atėjo į darbo kambarį, išėmė iš stalčiaus pinigus, susiskaičiavo. Kiek pamena, buvo 40 000 Eur. P. U. skaičiavo ir sakė, kad yra 40 000 Eur, viskas gerai. P. U. pinigus paskaičiavo dėliodamas krūvelėmis. Nepamena, kokiomis kupiūromis buvo pinigai. Pinigų perdavimą matė jis (t. y. Ž. K.), L. K. ir pastarojo žmona, visi buvo tame pačiame darbo kambaryje. Perdavus pinigus buvo paduotas kažkoks popieriaus lapas. Negali pasakyti, ar tai buvo dokumentas, bet kažkas buvo perduota. P. U. L. K. padavė popieriaus lapą. Nematė, kas buvo tame lape. Nepamena, kiek lapų buvo. Kiek žino, L. K. sumokėjo P. U. visą sumą, o kalba ėjo apie 200 000 Eur. Kai L. K. pradėjo domėtis tuo dalyku, sakė, kad kainuotų 200 000 Eur. Nežino apie sutarties nutraukimo aplinkybes, kiek buvo sumokėta irgi nežino. L. K. sakė, kad sumokėjo viską. Pinigus L. K. ištraukė iš stalčiaus ir padavė P. U., šis perskaičiavo ir sakė, kad viskas gerai. Pinigus perskaičiavo P. U. Po to karto P. U. jis (t. y. Ž. K.) daugiau nematė. P. U. sėdi teismo posėdžių salėje (pastaba – parodė į kaltinamąjį). L. K. ir A. K. statėsi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Mokėjimai buvo susiję su šio namo statyba. Kiek žino, P. U. namo nepastatė. Sklype jis (t. y. Ž. K.) buvo 2019 m. rugsėjį. Yra matęs vizualizacijas, o projekto nėra matęs. Iš to, ką matė vizualizacijoje, gali vertinti, kad nebuvo pastatyta didelės dalies namo. Buvo padarytos sienos, uždėtas kažkoks stogas ir tiek. Mano, kad buvo pastatyta ne daugiau kaip ¼ namo. P. U. padavė baltą popieriaus lapą, tačiau jis (t. y. Ž. K.) nematė, kas tame lape, nematė teksto. Ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu jis nieko apie kvitą nesakė, nieko apie jį nesakė ir teisme vykusios apklausos metu. Pinigų perdavimo metu jis (t. y. Ž. K.) stovėjo kelių metrų atstumu. Papildomos apklausos metu liudytojas Ž. K. parodė, kad, pasirodo, jog L. K. 40 000 Eur kaltinamajam P. U. perdavė 2018 m. lapkričio 3 d. Galvojo, kad tai buvo Vėlinės. Vėlinės yra lapkričio 2 d., todėl tokia data ir užsifiksavo. P. U. buvo minėjęs, kad grįš už užsienio ar išvyks į užsienį. Pasitarę su advokatu jis, jo brolis ir pastarojo žmona žinojo, kad gali būti tokia galimybė, jog P. U. gali slėpti išvykimo faktą. Anksčiau pasakė tą datą, kuri atrodė tikra. Susitikimo metu P. U. ir minėjo apie kelionę. Pas brolį L. K. jis (t. y. Ž. K.) atvyko lapkričio 2 d., buvo iki lapkričio 4 d. Susitikimas su P. U. buvo kitą dieną po jo atvykimo. Minimu laikotarpiu jis (t. y. Ž. K.) pas brolį buvo atvykęs su žmona ir vaiku, apsistojo brolio bute, kuris yra (duomenys neskelbtini) P. U. pas L. K. atvyko prie 18 val., apie 18 val., į pavakarę. Konkrečiai negali pasakyti, ar P. U. minėjo apie atvykimą iš kelionės, ar apie išvykimą. Nežino, apie kokią konkrečiai kelionę minėjo P. U. Anksčiau šių aplinkybių nenurodė, nes norėjo, kad pats kaltinamasis tai nurodytų. Advokatas buvo minėjęs, kad kaltinamasis gali bandyti nuslėpti išvykimo faktą. Tuo metu, 2018 m. rudenį, jis nedirbo darbovietėje, kur reikia vaikščioti į darbą. Turi nuotraukų iš Vėlinių dienos, darytų lapkričio 3 d. pas L. K. bute, jose jo šeima, vaikas ir žmona. 7. Liudytoja A. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo L. K. žmona. Yra susidūrusi su kaltinamuoju P. U. Su vyru nusipirko sklypą, kuris priklausė būsimam darbų vadovui J. L. ir pastarojo žmonai. Tame sklype ji su vyru norėjo statytis namą. Ją ir jos vyrą supažindino su P. U. Susitiko su kaltinamuoju aptarti namo statybą. Norėjo su vyru kuo greičiau įsikraustyti į namą, nes gyveno bute. P. U. papasakojo apie greitesnio namo statymo koncepciją naudojant skydus. Su P. U. ji su vyru susitiko „Radisson“ viešbučio restorane, kalbėjosi. P. U. pasakojo, kad viską galima padaryti labai greitai ir tai nėra sudėtinga, tačiau moderni technologija. Su P. U. susitiko ankstyvą rudenį, galimai rugsėjį, o namą žadėjo pavasariui – kovo mėnesiui. Ji ir jos vyras su P. U. daug kartų buvo susitikę pas P. U. gamyklinėse patalpose, kaltinamasis jiems rodė kažkokius namų dokumentus, popierius, bet jie nematė nei vieno kaltinamojo fiziškai pastatyto namo pavyzdžio. Kaltinamasis minėjo, kad vykdo statybas Skandinavijoje. P. U. gamyklinėse patalpose jiems parodė kažkokius gabalus, per kelis susitikimus sakė pagalvos, kaip būtų galima padaryti. Ji su vyru domėjosi tokio namo statyba, norėjo greito sprendimo, nutarė bendradarbiauti su P. U. Pokalbių metu viską aptarė su P. U. Sutartyje buvo nurodyta, kad namas bus pastatytas 2019 m. kovo mėn. Pasirašė sutartį. P. U. jai ir jos vyrui pateikė planą, kada jie turėjo mokėti pavedimais, o kada už tam tikras medžiagas atsiskaityti grynaisiais (dėl greitumo). Prieš pat sutarties pasirašymą viskas buvo aptarta su kaltinamuoju ir visa tai atsispindėjo tuose dokumentuose. Kaltinamasis minėjo, kad reikės mokėti grynaisiais, kad tam tikras medžiagas būtų galima greičiau gauti iš Vokietijos. Tos dalys buvo aiškiai nurodytos, kiek ir kada kaltinamajam reikia paduoti pinigų. P. U. atsiuntė sutartį el. paštu L. K. Sutartį pasirašė kaltinamasis ir gal L. K. Tai buvo dvišalė sutartis. Ji dalyvavo sutarties pasirašymo metu, kuomet P. U. pateikė fiziškai jo pasirašytą sutartį, tuomet L. K. padarė pavedimą ir tuo metu jie su P. U. pirmą kartą atsiskaitė grynaisiais. Ji matė visus kaltinamojo pateiktus dokumentus, tie dokumentai liko jos ir vyro namuose. Buvo pirminis sutarties pasirašymas, tada buvo nurodyta, kiek reikia mokėti grynais ir tokia suma mažėja jų mokestinė prievolė, kuri mokėtina pavedimu. Po kiekvieno mokėjimo grynaisiais buvo sutarties priedas. Kaltinamasis jiems padavė vieną priedą. Buvo nurodyti visi mokėjimai, bet jie visi neįvyko. Sutarties suma buvo 193 000 Eur su PVM, o padarius pirmą pavedimą ir sumokėjus 40 000 Eur grynaisiais, sutarties suma mažėja ir taip tie pinigai išminusuojami. Tuomet kiekvieną kartą perdarinėjamas sutarties priedas, mažėja pagrindinėje sutartyje nurodyta suma. L. K. iš banko išgrynino 40 000 Eur ir perdavė P. U. Dėl kaltinamajam perduotų pinigų negavo jokio žadėto apskaitymo, todėl buvo ne vienas susitikimas pas advokatą, kad P. U. pasirašytų, jog gavo tuos pinigus. Pirmą priedą ji su vyru gavo, po apmokėjimo pasikeitė bendra suma, o po to, kai sumokėjo kaltinamajam dar 20 000 Eur, negavo nieko. L. K. išgrynino iš kortelės po 1 000 Eur pagal banko limitą, kai važiuodavo su vyru ir sustodavo, matydavo, kad vyras L. K. nusiima pinigus. Pinigus vyras nusiėmė ne per vieną kartą. P. U. pas ją ir vyrą namuose buvo per Vėlines – lapkričio 2 d. Namie tuo metu buvo ji, L. K. ir L. K. brolis Ž. K. P. U. jiems padavė sutarties priedo atnaujinimą, nes L. K. perdavė kaltinamajam 40 000 Eur grynais pinigais. Žino, kad vyras kaltinamajam perdavė tiek pinigų, nes kaltinamasis suskaičiavo tuos pinigus. Visi buvę keturi asmenys matė fizinį pinigų perdavimą. Nepasirašė, kad kaltinamasis gavo pinigus ir kad L. K. kaltinamajam perdavė pinigus, nes manė, kad tas sutarties priedas ir yra pinigų perdavimas. Tai buvo klaida. Vėliau su teisininkais nepavyko įforminti pinigų perdavimo. Buvo tik sutarties priedai, kurie sumažina bendrą vertę. 20 000 Eur grynaisiais L. K. važiavo kaltinamajam perduoti vienas sausio 3 d., per L. K. gimtadienį, į kaltinamojo gamyklėlę – sandėliuką. Po to, kai pasirašė sutartį, pas kaltinamąjį lankėsi daug kartų, vis iškildavo problemų. Ji su vyru vis bandydavo pamatyti, kas ten gaminama. L. K. ne kartą važiavo ir vienas. Ji su vyru nieko nežinojo apie kaltinamojo veiklą, nes artėjo namo pastatymo data, o nieko nebuvo. Niekas nebuvo daroma. Kažkoks žmogus vieną kartą pasakė, kad ten nevyksta jokie darbai. Paskui kaltinamasis minėjo, kad susirgo ar mirė konstruktorius, taip pat sakė, kad nėra klijų, nekeldavo ragelio, jie kaltinamojo nerasdavo. Tų klijų laukė kelis mėnesius. Po antro pinigų perdavimo sužinojo, kad reikia kažkokių stalų, nes namas didelis ir be jų nepastatys, juos reikėjo gaminti. Norėjo pamatyti, kaip viskas vyksta. Per tą laiką pavyko pamatyti vieną žmogų, kuris neprisistatė, bet ji tą žmogų atpažintų. Tas žmogus papasakojo daugiau, kas ten vyksta viduje. Žmogus papasakojo, kad niekas ten nedirba, kad gal ir stalų reikėtų, bet jie nedaromi. Tai buvo žiemos pabaigoje, kai ji su vyru laukė namo. Paskui atsirasdavo kažkokių mazgų problemos. Tuomet ji su vyru kreipėsi į naują konstruktorių T. M., kad jis tai išspręstų. Ji su vyru tikėjo kaltinamuoju, manė, kad tikrai gali nutikti nesklandumų, bet iki pačios pabaigos vyras tikėjo juo, iki kol kaltinamasis pradėjo šantažuoti dėl daugiau pinigų, antraip nieko nebus. Tuomet ji su vyru suprato, kad tai yra afera, kreipėsi į advokatus ir pabandė tuos perduotus pinigus, kurių gavimo kaltinamasis susirašinėjimuose ir pokalbiuose su advokatais neneigė, apskaityti. P. U. sąskaitoje neturėjo jokių pinigų, nei vienas žmogus nedirbo, jokie darbai nebuvo pradėti. Ji dalyvaudavo susitikimuose su kaltinamuoju. Kaltinamasis sakydavo, kad namas sudėtingas. Jie kaltinamojo prašydavo, kad kaltinamasis pasirašytų, jog gavo pinigus, klausė kaltinamojo, kur tie pinigai. Matydavosi, kad P. U. kaip ir nelabai adekvačiai kalba, net neatsako į klausimus, matėsi, kad žmogus yra „pagautas“. Bandė išsiaiškinti daugiau apie kaltinamąjį, spaudoje atsirado straipsnis apie kaltinamąjį ir paaiškėjo, kad buvo ir daugiau nukentėjusių žmonių. Su advokatų kontora susisiekė žmonės, kurie irgi buvo nukentėję nuo kaltinamojo, sumokėję avansus, bet darbai nevyko. Tie žmonės nebenorėjo leisti daugiau pinigų teismams, jautėsi apgauti. Prie rangos sutarties buvo pridėti dokumentai dėl mokėjimų. Iš pradžių buvo sutartis ir mokėjimo grafikas, kiekvienu atveju po grynųjų pinigų perdavimo buvo pasirašomas atskiras priedas, kitas dokumentas su sumomis, iki kada reikia sumokėti ir kiek perduoti grynaisiais. Liudytojai A. K. parodžius 1 bylos tomo, 11, 16-18 lapus, liudytoja parodė, kad 11 lape yra sutartis su P. U. parašu; 16 lape – priedas Nr. 1, kuris buvo pasirašytas po grynųjų pinigų perdavimo; 17 lape – mokėjimo grafikas ir kiek mažėja bendra suma; 18 lape – tai galimai antras priedas, suma skiriasi. Ji kažkurį vieną priedą yra mačiusi. Prieš sutarties pasirašymą buvo sutartis ir sandoris – tai grafikas. Priedai buvo kiekvieną kartą su atskiru susitarimu. Matė per Vėlines, (duomenys neskelbtini), kaip vyrui buvo įteiktas Priedas Nr. 1. Priedas vyrui buvo įteiktas tuomet, kai vyras L. K. perdavė pinigus P. U. Dokumentus parengė P. U., visi dokumentai buvo iš jo. Į sutarties priedo turinį ji gilinosi, tačiau dabar supranta, kad neišmanė. Kitame priede Nr. 1 tekstas tas pats, tik skyrėsi pinigų sumos. Priedų 3 punkte nurodyta, jog tarpiniai mokėjimai vykdomi pagal atskirą susitarimą. Ji supranta, kad toliau vyksta gamyba, pagal kažkokius padarytus darbus turėtų būti atskiri susitarimai. Ji su vyru bandė vadovautis tais grafikais pagal sandorio dokumentą, bet tie grafikai po to neatitiko realybės. Sandoris buvo nutrauktas, nes nebuvo namo, be to, iki tol buvo daug problemų, kurias ji su vyru bandė spręsti su teisininkais. Turimais resursais su vyru stengėsi pasistatyti namą, o P. U. paprašė daugiau pinigų, antraip nieko nebus. Tuomet ji su vyru suprato, kad yra apgauti, ir nutarė nutraukti sutartį. Bandė išsiaiškinti, kas vyksta įmonėje, kuriai pervedė 103 000 Eur, ar iš viso kas nors buvo pirkta, nes pastatyta buvo gal už 20 000 Eur ir dar su broku. Nieko negavę, tik kažkokius utopinius pasiteisinimus, pradėjo kalbėtis su teisininkais. P. U. statybų eigoje apie statybų leidimo trūkumą nieko neminėjo. Kaltinamasis neminėjo jokios priežasties, dėl ko negali atlikti darbų, išskyrus savo klijus, mazgus, stalus, bet niekada neminėjo jokio leidimo, kuris jam trukdytų įgyvendinti darbus iš savo pusės. Pamatai buvo daromi rudenį, kad tik P. U. galėtų greičiau pastatyti namą. Kiek žino, buvo kreiptasi dėl statybų leidimo ir buvo pradėti daryti pamatai. Ji su vyru pateko į tokią bėdą, iššvaistė daug pinigų, viskas užsitęsė dvejus metus, jos vyras daugiau niekur nedirbo. L. K. visą gyvenimą dirbo, kad pastatytų namą. Pusmetį viskas buvo labai įtempta, ji su vyru važinėjo, pergyveno dėl pinigų, pasitikėjo žmogumi, paskui buvo savigrauža dėl to, kad jie nepasidomėjo labiau tuo, kas vyksta. Pasirodžius straipsniui, apėmė kažkokia gėda prieš visuomenę, jog su vyru buvo tokie naivūs. Buvo labai didelė stresinė situacija, sunku buvo su viskuo susitaikyti, L. K. tai buvo didelis smūgis ir išgyvenimai. Trejus metus įrodinėja, kad neturi namo ir jo net nebūtų buvę, tai kainuoja daug resursų. Sužinojo, kad buvo apgauta ir daugiau žmonių, todėl su vyru nutarė nepasiduoti. Inicijavo P. U. įmonės bankrotą, kreipėsi į advokatą, kovo mėnesį neatsiradus namui pradėjo bendrauti su teisininkais, domėtis, kaip apskaitomi pinigai, kur yra pinigai. Nežino, ar sudarant sutartį su kaltinamuoju, jau turėjo statybų leidimą. 1 bylos tome, 17 lape kaltinamojo parašų nėra turbūt dėl jos ir vyro neapdairumo, dėl pasitikėjimo. P. U. perdavus 20 000 Eur grynaisiais, pastarasis sutarties priedo su sumažinta suma nepateikė. Lapkričio 2 d. pas ją su vyru buvo svečiuose L. K. brolio šeima. Pinigų perdavimo metu L. K. brolio šeima galimai buvo kažkur mieste. P. U. atvyko kažkur dienos metu, kada tiksliau – negali prisiminti. Pinigų perdavimą prisimena lapkričio 2 d., nes buvo nedarbo diena, Vėlinės. Lapkričio 2 d. greičiausia buvo laisvadienis, nes tomis dienomis pas juos dažniausia būna svečių, lankosi šeima. P. U. el. paštu atsiuntė tik sutartį pasiskaitymui, o priedą – mokėjimo grafiką P. U. atsinešė su savimi. Tai ir buvo tie dokumentai, kurie jai buvo parodyti. Nežino, kas darė namo pamatus ir kaip už juos buvo atsiskaitoma. Patikslina, kad pirmą pinigų perdavimą prisimena dėl to, kad buvo Vėlinės – lapkričio 2 d., o antrą grynųjų pinigų perdavimą prisimena dėl to, kad sausio 3 d. buvo vyro gimtadienis. Papildomos apklausos metu liudytoja A. K. parodė, kad ji pamena sakiusi, kad L. K. kaltinamajam 40 000 Eur perdavė Vėlinių savaitgalį. Kai reikėjo prisiminti prie 3-4 metus vykusius įvykius ir konkrečią datą, Vėlinės atrodė ne darbo diena. Atsimena, kad tai buvo Vėlinių savaitgalis, nes tą savaitgalį pas ją su vyru buvo atvažiavusi šeima, kuri labai retai atvažiuoja. Ji daug kur akcentavo, kad buvo Vėlinių savaitgalis. Puikiai pamena, kad buvo kalba apie kelionę. P. U. sakė, kad atvažiuos ar išvažiuos, bus prieš kelionę ar po jos. Ji su vyru derino laiką su kaltinamojo kažkokiais planais. Po tiek metų ji nepamena, ar kaltinamasis tuo metu grįžo, ar išvyko. Laikas buvo derintas ne jos ir vyro iniciatyva. Sakė, kad tą savaitgalį buvo atvykusi jos šeima. Ji turėjo galvoje tai, kad labai retais atvejais iš (duomenys neskelbtini) pas juos atvyksta L. K. brolis Ž. K., jo žmona V. K. ir sūnus M. K. Kadangi buvo Vėlinių savaitgalis, tai buvo susiplanavę įvairių šeimos veiklų. Vyro brolio šeima jau buvo nakvoję, įsikūrę. Neatsimena tikslios valandos, kada buvo atvykęs P. U. Yra įsitikinusi, kad ankstesnių apklausų metu negalėjo pasakyti tikslios valandos, nes būtų ją sukūrusi. Tai tikrai nebuvo rytas ir vėlus vakaras, galėjo būti diena, pavakariai. 8. Liudytojas J. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį jis pažįsta. Iš pradžių jis (t. y. J. L.) pas L. K. prižiūrėjo statybas. Jam P. U. pristatė kaip inovatyvių namų statytoją, kuris statė namus pagal SIP technologijas. Jis su žmona vyko į kaltinamojo dirbtuves (duomenys neskelbtini) apsižiūrėti, kaltinamasis jiems viską papasakojo apie technologiją, ten vyko kažkokie darbai, buvo klijuojamos plokštės, matė mazgus. Įdomiausia buvo tai, kad galima gana greitai pastatyti namą. Visa tai buvo dar iki pažinties su L. K. Su L. K. jis (t. y. J. L.) susipažino per nekilnojamojo turto agentę, nes L. K. ieškojo sklypo namo statyboms, o kaimynas, šalia kurio jis (t. y. J. L.) gyveno, pardavinėjo sklypą ir pasiūlė jį L. K.. L. K. nutarė pirkti tą žemės sklypą. L. K. prašė padėti jam suprojektuoti ir pastatyti namą, prižiūrėti statybas. L. K. su žmona norėjo, kad namas būtų pastatytas greitai, o kadangi jis (t. y. J. L.) matė tas SIP technologijas, nors ir nėra tokio namo statęs, pasiūlė L. K. ir jo žmonai tokį variantą. Visų sutarčių pasirašymas vyko be jo (t. y. be J. L.). Supažindino L. K. su P. U. ir pastarieji toliau bendravo. Aplinkybių apie sutarčių pasirašymą jis (t. y. J. L.) nežino, tuose reikaluose nedalyvavo. Jis tik prižiūrėjo statybas, kurios prasidėjo rudenį, gal lapkričio mėn. Viskas prasidėjo nuo projekto. Supažindino L. K. su architektu, konstruktoriumi T. M. Kiek žino, tai buvo pirmasis konstruktorius. L. K. jam nesakė, ar buvo susiradęs kitą konstruktorių, bet jei yra vienas, tai kito kaip ir nereikia. Viskas vyko labai greitai, projektas buvo gautas dalimis, pamatai – irgi dalimis. Pamatus statė subrangovas, atrodo UAB „P“, jis (t. y. J. L.) tuo pasirūpino. L. K. su subrangovais pasirašė sutartį, įmonė paklojo pamatus, pamatai buvo gal po naujų metų, gal 2018 m. pabaigoje–2019 m. pradžioje. Nežino, kaip buvo apmokėta už pamatus. L. K. ir P. U. pokalbiuose prieš sutarties sudarymą nedalyvavo, tik paskui kažką girdėjo apie sutarties kainą ir terminus. L. K. pasakė, kad pasirašė sutartį ir namą jiems žada pastatyti gegužės mėn. Tiksliai nepamena, minėjo apie 200 000-220 000 Eur kainą. P. U. su juo (t. y. su J. L.) kalbėjo apie medžiagas, nes jam (t. y. J. L.) reikėjo žinoti, ko reikės statyboms. Buvo kažkokia kalba apie tai, kad būtų gerai, jog dalis pinigų būtų mokama grynais, nes medžiagos bus perkamos iš Rusijos. Apie sumas jis nieko nežino. Paskui P. U. minėjo, kad trūksta pinigų klijams 10 000 Eur arba 20 000 Eur, kad nieko negali daryti. Taip P. U. jam sakė gal jau 2019 m. gegužės mėn. Buvo kažkokia kalba apie avansą. L. K. sakė, kad sumokėjo jau gal 40 proc. Jis L. K. sakė, kad sumokėjo daugokai. Išgirdęs, kad reikia pinigų klijams, jis pasakė L. K., kad kontaktuotų su P. U. L. K. sureagavo atitinkamai, nes už sumokėtus pinigus dar nieko nebuvo padaryta, tik kažkokios plokštės, bes jos nebuvo sumontuotos, o jau buvo balandžio ar gegužės mėn. Buvo daug klausimų ir priekaištų iš P. U., kad kažkas nepadaryta ar padaryta negerai, kad pamatai nelygūs, nors tuojau pat viskas buvo patvarkyta, bet realiai viskas buvo gerai. Buvo dar vienas techninis prižiūrėtojas, kuris visus tuos darbus prižiūrėjo. Kuo toliau, tuo labiau visi aplink P. U. buvo kalti, tik ne pats P. U. Niekas daugiau nevyko. Buvo padaryta tik pakabinama namo dalis, pastatytos sienos ir atvežta kažkiek plokščių, bet tai toli gražu nebuvo panašu į pagrindinį namo korpusą. Mano, kad kai buvo namo sienos, P. U. turėjo galimybę atlikti kitus likusius darbus. Pamatai buvo padaryti gana seniai ir jie ilgai prastovėjo. Iš jo (t. y. J. L.) pusės nebuvo nieko, kas būtų nepadaryta. Konstruktorius viską darė dalimis, atliekami darbai netrukdė tolimesnei statybai. Prie jo (t. y. J. L.) kaltinamasis nekėlė klausimo dėl statybų leidimo. L. K. sakė, kad P. U. sumokėjo 40 proc. nuo visos sutarties sumos. Tai L. K. pasakė tuomet, kai pradėjo strigti darbai. L. K. minėjo, kad yra sukišęs kaltinamajam daug pinigų. L. K. minėjo gal apie 100 000 Eur, tiksliai negali pasakyti. Tyrimo metu jis (t. y. J. L.) gal geriau prisiminė L. K. pasakytą pinigų sumą, kurią jis sumokėjo P. U. Praėjo daug laiko, todėl gali būti apie tai pamiršęs, gali klysti. Teisėjui pagarsinus parodymus, esančius 2 bylos tome, 49-50 lapuose, liudytojas J. L. paaiškino, kad L. K. minėjo sutarties kainą 200 000-220 000 Eur, L. K. jam rodė kažkokią sutartį ir priedą, kažkokią knygutę su mazgais. Apie mokėjimo grafiką nieko nežino, L. K. jo nerodė. L. K. gal ką ir parodė, bet dabar jis neprisimena. Buvo kalba apie tai, kad P. U. minėjo L. K., jog jam reikės 40 proc. avanso nuo visos sumos medžiagoms įsigyti. Galimai L. K. minėjo 100 000 Eur sumą. Dar buvo papildomi mokėjimai kažkokiems reikalams – klijams ir dar kažkokioms medžiagoms pirkti. Jam (t. y. J. L.) visos sumos nebuvo įdomios. L. K. jam pats ne kartą minėjo, kad jau sumokėjo P. U. 40 proc. nuo visos sumos, gal paminėjo ir sumą, viršijančią 100 000 Eur. L. K. vis prašė nuvažiuoti ir pažiūrėti, kaip vyksta darbai. L. K. jis vėliau pasakė, kad jei L. K. mato, kad yra blogai su statybomis, tegu mūrija iš blokelių. Kiek tiksliai L. K. buvo sumokėjęs kaltinamajam, negali pasakyti, tik iš nukentėjusiojo žodžių žino, kad P. U. jau buvo sumokėta 150 000 Eur. Pamatus klojo subrangovas, jis (t. y. J. L.) rekomendavo įmonę UAB „P“. P. U. sakė, kad nebetonuoja, tik stato sienas ir perdengimus. Toks planas dėl betonavimo darbų buvo nuo pat pradžių. L. K. namo statybos procesas vyko su kažkokiais trūkumais. Iš pradžių viskas vyko kaip ir gerai, o vėliau, kai jis (t. y. J. L.) dažniau ten nuvažiuodavo, nematė progreso ir kad kas nors vyktų. Jei P. U. pasirašė sutartį, tai galimai galėjo statyti, įsipareigojo tai daryti. Nešančių grindų perdangos darbus ir betonavimo darbus atliko UAB „P“. Nežino, kada buvo išduotas statybos leidimas. Jis (t. y. J. L.) pasiūlė L. K. namo projektuotojus. Darbų priežiūros eigoje kažkiek buvo bendraujama su projektuotojais, P. U. pavasarį pasakė, kad negalės imtis konstrukcijų projekto darbų. Konstruktorius T. M. atsirado iš karto, kai P. U. pasakė, kad negali projektuoti pamatų. Jis (t. y. J. L.) tik prižiūrėjo statybas. Su konstruktoriumi bendravo P. U. ir L. K. T. M. dirbo kartu su architektu M. B. Mano, kad buvo pagaminta apie 15-20 proc. L. K. namo sienų. Daugiau pagamintų sienų jis nematė. Buvo nuvykęs į gamyklines patalpas, ten buvo daug kartų, bet ten sienų nematė. Nematė ir nieko nežino apie tai, kad būtų utilizuotos L. K. namo sienos. 2019 m. pavasarį yra dalyvavęs susitikime pas adv. P. Karloną. Nežino, ar tuo metu buvo kalba apie sumokėtus pinigus ir jų įforminimą, jam apie tai niekas nesakė ir dėl to neklausė. Buvo kalba apie tai, kad yra sumokėti pinigai, bet nepadaryti darbai. Buvo daug kartų kalbama apie P. U. sumokėtus grynuosius pinigus, tik nežino, ar apie tai kalbėjo pas advokatą, negali to nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau L. K. jam apie tai ne kartą kalbėjo. L. K. jam ne kartą sakė apie P. U. sumokėtus avansus, apie grynuosius buvo kalba prieš sutarties pasirašymą. Apie tai, kad L. K. sumokėjo nemažą sumą, jam buvo paminėta ne vieną kartą, o po to buvo įvardintos tik sumos. Kai viskas baigėsi su P. U., po apklausos pas tyrėją L. K. jam pasakė sumą, o prieš tai minėjo, kad daug sumokėjo, neapibrėžtomis sumomis. L. K. pasakė, kad P. U. „nunešė“ jam daug pinigų ir jis visko taip nepaliks. Sandorio suma jam (t. y. J. L.) tapo žinoma po sutarties pasirašymo ir gavus knygelę kaip priedą su visais mazgais. Iš pradžių jam buvo žinoma 200 000-220 000 Eur suma. Po pirmos apklausos L. K. jam pasakė apie sumą, kurią jis sumokėjo P. U., tai buvo apie 150 000 Eur suma. 9. Liudytojas T. M. (T. M.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. U. jis pažįsta, susipažino labai seniai. L. K. taip pat pažįsta. Bendrų projektų su P. U. iki L. K. namo statymo neturėjo. Dirbo įmonėje „K“, ši įmonė rengė L. K. namo projektinę dalį. Kiek žino, turėjo dirbti kitas konstruktorius, kurį turėjo P. U., bet ten kažkas nepavyko, todėl įmonės direktorius M. B. jo (t. y. T. M.) paklausė, ar jis gali padėti su namo konstrukcinės dalies parengimu. Viskas vyko maždaug 2018 m. lapkričio mėn. Architektas M. B. jam persiuntė namo architektūrinę dalį ir projektinius pasiūlymus, pasakė, kad dėl apmokėjimo už darbą jam reikia tartis su P. U. Jis (t. y. T. M.) viską peržiūrėjo, įvertino, kiek viskas kainuos, nes viskas turėjo vykti greitai. Jis (t. y. T. M.) pasakė, kad viso projekto iš karto nepadarys, tik dalinai, buvo įvardinta 4 000 Eur kaina. Turėjo sumokėti P. U. arba UAB „T“. P. U. tiko kaina, susitarė, kad darbai bus vykdomi etapais, dėl to priekaištų negavo. Iš pradžių projektavo pamatus, rengė visą projektą iki galo. P. U. dalis buvo SIP technologija ir gelžbetoninės sienos. Pamatai buvo suprojektuoti greitai, lapkričio mėn. pabaigoje atidavė pamatų projektą, o kada jie buvo pakloti nežino, nesikiša į tuos procesus. Kita projekto dalis buvo perdangos ir kolonos. Jos buvo perduotos 2019 m. sausio mėn. antroje pusėje, o sausio pabaigoje P. U. įmonei buvo atiduota pirma karkasinė SIP sienų dalis. Nežino, ar iki tol kaltinamasis ką nors galėjo daryti ir ar darė, planavo, nes konkrečių sprendinių nebuvo. Mano, kad P. U. kažkokius paruošiamuosius darbus galėjo atlikti. Su terminais jis (t. y. T. M.) nebuvo supažindintas, nežinojo, kada ir ką turi pateikti. Negali atsakyti, kokius paruošiamuosius darbus galėjo atlikti P. U. Sienos iš karto neatsiranda, tam reikia tam tikro laiko. Sienų ir stogo dalis jis parengė galimai jau 2019 m. sausio mėn. pabaigoje, jau tada buvo galima daryti viską – pagaminti ir statyti į vietas sienas. Perdavęs P. U. karkasines sienas, paprašė sumokėti 1 500 Eur, šią sumą iš P. U. gavo grynais gal per pusantro mėnesio. Dėl perduotos sumos jokio dokumento nepasirašė. Yra buvę bendrų susitikimų su P. U., J. L., L. K.. P. U. jam neišsakė jokių priekaištų, tik jis P. U. turėjo klausimų, o P. U. turėjo klausimų jam, bet tie klausimai nestabdė statybos darbų. Nežino, kada atsirado statybos leidimas. P. U. nesakė, kad dėl statybų leidimo nebuvimo stoja statybos darbai. Yra buvęs susitikime pas advokatą Rinktinės g., jame dalyvavo jis (t. y. T. M.), M. B., J. L., P. U., L. K. su žmona ir jų advokatas. Buvo kalbama apie tai, kad nėra padaryti darbai, kad sumokėti pinigai. Daugiausia kalbėjo advokatas. Jam atrodo, kad nebuvo kalbos dėl sumokėtos pinigų sumos. Buvo kalbėta apie pradelstus terminus ir rezultatų nebuvimą. Negirdėjo, ar P. U. buvo prašoma pasirašyti kokį nors naują susitarimą. Vėliau jis (t. y. T. M.) paklausė M. B. ir J. L., kiek L. K. sumokėjo P. U. Buvo įvardinta 150 000 Eur suma. Šie pinigai jam pirmą kartą buvo paminėti 2021 m., kai sužinojo, kad vyksta kažkoks procesas, kad bus teisminė procedūra. Kai jis (t. y. T. M.) vykdė projektavimo darbus, L. K. dėl statybinių kaštų jam nieko nesakė, be to, tai buvo ne jo (t. y. ne T. M.) reikalas, jokių sumų jam niekas neminėjo. Nieko nežino apie grynus pinigus, sumokėtus P. U. P. U. jam (t. y. T. M.) nesumokėjo 2 500 Eur, tą sumą jam vėliau padengė L. K. Susitikimo pas advokatą metu galbūt ir buvo kalba apie sutarties pakeitimą, bet gal jis to neatsimena. Nesitarė su P. U. dėl konstrukcinės dalies pakeitimo, kalbos dėl atsiskaitymo nebuvo. Su P. U. jis susipažino per jo buvusį viršininką. P. U. kažkada buvo statybinės sistemos „Velox“ atstovas ir kažkokiuose projektuose siūlė ją naudoti. Apie tai, kad P. U. stato skydinius ir kitokių technologijų namus sužinojo, kai atsirado L. K. namas. Ar P. U. yra tokius namus pastatęs anksčiau, nežino, nėra matęs. Sunku pasakyti, ar P. U. buvo kompetentingas pastatyti L. K. namą. Iki jo (t. y. T. M.) nebuvo jokios namo konstrukcinės vizijos, buvo tik kažkokie pasiūlymai, kurie tokiam namui buvo ne visai konstruktyvūs. Nuo pat pradžių reikėjo specialisto, konstruktoriaus, kuris padėtų statybų procese, padėtų su savo vizija, jau ir anksčiau buvo galima turėti konstrukcinę schemą, kad būtų galima įsivaizduoti visą problematiką, statybų procesą. Jam (t. y. T. M.) atsiradus, šiame projekte viso to nebuvo. Mano, kad P. U. galimai pritrūko tam tikrų žinių, bet jei jis apsiėmė pastatyti tokį namą, jis turėjo turėti komandoje tam tikrų žinių turinčių specialistų, kurie patartų. Galbūt P. U. išmanė gamybinę pusę, bet mano, kad P. U. nežinojo, kokiais etapais turi būti statomas namas. Yra matęs L. K. karkasines SIP sienas, tai buvo tik konstrukciniai griaučiai, be apdailos, be nieko, vidinė pusė, todėl apie kokybę sunku kalbėti. Yra matęs ir nekokybiškesnių namų, šiuo atveju labai didelių priekaištų P. U. neturėjo. Atrodo, kad P. U. nebuvo pajėgus pagaminti visų namo konstrukcijų, nes viskas užtruko, galimai buvo ir finansinės problemos (nes ir jam (t. y. T. M.) nebuvo laiku sumokėta). P. U. gal ir galėjo gaminti analogus konstrukcijų sistemos, kurią atstovavo anksčiau, bet dėl galimybės tai pagaminti nieko negali pasakyti. Nėra matęs nei P. U. statybininkų, nei darbų vadovo, nėra su jais bendravęs ir negali pasakyti, ar P. U. iš anksto jau galimai žinojo, kad nepadarys darbų. Nėra buvęs pas P. U. gamybinėse patalpose. Mano, kad P. U. negalėjo pastatyti tokio namo. Taip mano dėl vėlavimo. Pagal įstatymą statybos darbų negalima vykdyti nesant statybos leidimo. Nematė pagamintų pastato konstrukcijų ir nežino, ar jos buvo pagamintos. Jis matė tik pirmą dalį karkasinių skydinių sienų. Žinojo, kad namas bus statomas iš atskirų konstrukcinių elementų – panelių, dėl to tarėsi su P. U. Ta dalis, kuri galėjo būti projektuojama ir statoma iš panelių, buvo suprojektuota. Kita dalis negalėjo būti statoma iš panelių (pamatai, perdangos, kolonos). Panelės jo (t. y. T. M.) projekte kaip atskiri elementai nebuvo projektuojami, dėl to su P. U. net nesitarė. Po jo (t. y. T. M.) atlikto darbo, dar reikėjo atlikti kitą projektavimo etapą – technologinį, paruošti gamybai ir suskaidyti jo projektą į atskirus panelius. Statant iš panelių, į panelį ne visada turi būti suintegruoti visi dalykai, kurie numatyti sienose, bei jei yra susitarta ir nuspręsta daryti kitaip – tuomet turi būti. Po jo (t. y. T. M.) atlikto darbo, norint turėti galutinį produktą, reikia atlikti papildomus projektavimo darbus ir gauti kitų projektavimo subrangovų galutinius sprendinius, kad būtų galima viską sudėti į galutinį technologinį sprendimą. Nežino, kas turėjo parengti kitas dalis, jis (t. y. T. M.) padarė tik konstrukcinę dalį. Paskutinius savo sprendinius jis (t. y. T. M.) išsiuntė balandžio mėn. pirmoje pusėje. 10. Liudytojas M. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį P. U. jis pažįsta nuo 2018 m. lapkričio mėn., anksčiau nesimatė. Jis (t. y. M. M.) atvyko pas kaltinamąjį į įmonės cechą (duomenys neskelbtini) pasikalbėti. Atvyko su pažįstamu, kuris P. U. pažinojo iš ankstesnių darbinių metų. P. U. pristatė savo veiklą, pasakė, kad reikia žmogaus, kuris prižiūrėtų gamybą ir jai vadovautų. Po savaitės jis (t. y. M. M.) įsidarbino UAB „T“. Be P. U., ceche buvo dar penki žmonės. Įmonė užsiėmė skydinio namo gamyba. Patalpose buvo smulkioji įranga ir pagrindinis darbo plotas – stalas, ant kurio vykdavo visos klijavimo procedūros. L. K. asmeniškai nepažįsta. Iki tol, kol L. K. neatvažiavo į gamybos cechą, su L. K. jis nebendravo. L. K. atvažiavo pirmą kartą pasižiūrėti, kai jam buvo pradėtas gaminti jo namas. Tai buvo 2019 m. pavasarį. Jam (t. y. M. M.) įsidarbinus, buvo gaminamas vienas namas, kuris vėliau buvo suręstas, o po to iš karto pradėjo L. K. namo gamybą, bet lapkričio mėn. jis (t. y. M. M.) to nežinojo. Žodis statyba yra išplėstinis, nes pirmiausia yra gamyba, o vėliau geografinėje vietoje vyksta statymas. Po to, kai buvo pagamintas einamasis namas, P. U. informavo, kad bus pradėtas gaminti namas L. K. Tai buvo 2019 m., nes 2018 m. jis (t. y. M. M.) dirbo tik pilną gruodį, tuo metu kalbos apie kitus dalykus nebuvo. Technologinės sekos reiškia, kad reikia skydus, plokštes, lentas, polistirolą supjauti tinkamais matmenimis ir suklijuoti poliuretano klijais. Šis procesas ganėtinai paprastas, bet reikalaujantis tikslumo. Visa komanda tą ir atliko. Pagal tai, kiek vietovėje buvo pastatyta paaukštėjimo, tai sudarė gal 20-25 proc. Kas tuo metu buvo pagaminta, tą ir pastatė. Gamyba prasidėjo nuo ankstyvo pavasario, o po to buvo statoma. Sunku tiksliai prisiminti, kada prasidėjo gamyba. Gavęs gamybos dokumentus iš P. U., jis (t. y. M. M.) visada ant kiekvieno lapo pažymėdavo, kada baigė gaminti. Dėl nesklandumų gamyboje gali pasakyti, kad galėjo būti didesni pajėgumai, reikėjo daugiau žmonių, buvo įprastiniai gamybiniai sutrikimai. Link pabaigos, link rugsėjo pritrūko medžiagų. Dalį konstrukcijų pagamino, nuvežė ir pastatė. Toliau tęsėsi šiek tiek kitokios technologijos, kur į vidų turi būti užpildomas betonas, bet nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. jis (t. y. M. M.) tame nedalyvavo. Negali teigti, ar nors viena siena iki rugsėjo 30 d. buvo pagaminta. Taip nebuvo, kad veždavo į objektą kažko apčiuopiamai daug, nes buvo problemų dėl stalo, kurį vasaros metu perdarinėjo, gaminosi naują, didesnio ploto, kad būtų galima gaminti daugiau dalykų. Tuo laikotarpiu savaitę ar pusantros nebuvo klijų. Nežino sutartų terminų, sutarties jis (t. y. M. M.) nepasirašinėjo. Su P. U. daugiausia kalbėdavo apie technines detales, bet ne apie sutartyje surašytus terminus. Proceso metu buvo kalba apie tai, kad nespėjama gaminti. L. K. atvykdavo piktas. L. K. nieko nesakydavo, eidavo pas P. U. Paskutinis pokalbis su juo (t. y. su M. M.), kuomet L. K. atvažiavo ir nerado P. U., buvo laukimo būsenoje, L. K. pasakė, kodėl jie nestato, negamina, o jie yra tik tie žmonės, kurie vykdo patį gamybinį procesą. Toks pokalbis buvo vasarą, mėnesio neprisimena. Kaip suprato iš L. K., pastarasis klausė, kodėl nėra namo, bet likusios namo dalies įmonė neturėjo, nes vyko stalo, ant kurio turi būti viskas klijuojama, gamyba. Tas stalas buvo kažkiek naudojamos, kažkiek buvo gaminamos sienos, bet negali pasakyti, kad buvo pagaminta apčiuopiamai daug, kad gali imti, vežti ir statyti, nes jei taip būtų, tai būtų taip ir padarę. Žmogus atvažiuodavo negeros nuotaikos ir jiems (darbuotojams) tai nepatikdavo. Tą paskutinį kartą L. K., būdamas nelinksmas, pasakė, kad jau daug sumokėjo, o namo vis dar nėra. L. K. pasakė konkrečią sumą, šiek tiek virš 100 000 Eur, kiek pamena, 120 000 ar 130 000 Eur, bet nebuvo 200 000 Eur. Per jo (t. y. M. M.) darbo laikotarpį teko utilizuoti du gaminius – vidines pertvaras, kurios buvo sudėtos ant L. K. namo pamato ir per savaitę įlinko nebepataisomai, kadangi buvo plonos pertvaros. Pertvaros buvo nuimtos ir sunaikintos. Kitų sienų išvežti ar sunaikinti neteko. Daugiau apčiuopiamų pilnai pagamintų sienų pagaminta nebuvo. Dėl statybinių medžiagų gali pasakyti tai, kad vienos cemento drožlių plokštės gulėjo sandėlyje kitose patalpose, bet tuo pačiu adresu, kaip ir vidinis sluoksnis – magnezito plokštės, o polistirolas buvo iš kažkokios Lietuvos įmonės, kaip ir mediena. Klijai buvo, berods, iš Lenkijos. Dar buvo reikalingi varžtai, sraigtai, plėvelės. Cemento drožlių plokštės galėjo būti Rusijos gamintojo, bet jos jau buvo iš anksčiau, jas darbuotojai imdavo iš kito sandėlio ir veždavosi. Darbo užmokestį jis (t. y. M. M.) gaudavo pavedimu ir grynais. Už grynuosius pinigus jis (t. y, M. M.) pasirašinėjo. Į klausimą, ar visais atvejais dėl grynųjų pinigų pasirašydavo, liudytojas atsakė, jog nėra gavęs visos algos iki galo. Kai susidarė 5 000 Eur atlyginimo skola, jis (t. y. M. M.) pasirašė ant kvito negavęs pinigų. Jis sutarė, kad pinigai anksčiau ar vėliau bus, bet tų pinigų jis taip ir negavo. Yra skolos raštas. Buvo sudarytas susitarimas, kad ta skola fiksuota. Yra du skirtingi raštai (pastaba: liudytojas pateikė teismui dviejų skolos raštų kopijas, bet nurodė, kad turi ir originalus). Nesikreipė dėl skolos į teismą, nes su P. U. sutarė ir manė, kad viskas susitvarkys, bet terminas jau seniai suėjo. Šiuo metu jam dėl to jau neramu. Kopijas patvirtino tas asmuo, kuris jas padarė, o originalas rašytas juodu rašikliu. Nei viena šalis šių vekselių neginčija. Buvo atveju, kai iš P. U. grynus pinigus jis (t. y. M. M.) gavo nepasirašydamas. Šie mokėjimai buvo reti. Vieną sykį gal pasirašydavo vienaip, o kitą sykį – gal kitaip. Nežino, ar kas nors pasirašinėdavo už jį (t. y. už M. M.), bet tie atlyginimo mokėjimai buvo reti, gal kokį kartą buvo. Gal yra buvę atvejų, kad, gavęs grynus pinigus, pasirašė ne iš karto, kaip yra ir buvę, kad pasirašė negavęs pinigų. Jo (t. y. M. M.) alga pagal susitarimą buvo 1 600 Eur. Darbo sutarties jis nėra pasirašęs. Algą gaudavo pavedimais ir keletą kartų grynaisiais. Pavedimų yra buvę gal 5-6 kartai, o visų kitų pinigų jis vis dar laukia. L. K., atvažiavęs piktas į gamybines patalpas, klausė, kodėl įmonė nepagamino. Paaiškinimas buvo paprastas – buvo nurodytos objektyvios aplinkybės, kad tuo metu stigo ir medžiagų, ir personalo, gamybinė plokštuma reikalavo patiesinimo, palyginimo, sutvarkymo. Jis (t. y. M. M.) matė L. K. namo projektą pas P. U. kabinete, matė, kaip bendrai atrodo tas namas, bet detaliai nežiūrėjo. Jis (t. y. M. M.) nežinojo, kiek sienų reikia pagaminti kvadratiniais ar ilginiais metrais. Buvo statybų vietovėje, todėl galima pamatuoti. P. U. architektūrinį projektą supjaustydavo gabalais, o darbuotojai gamindavo tas atskiras dalis. Į klausimą, ar pagamino tiek, kiek P. U. paruošė projektų, ar buvo dar kažkokių projektų, pagal kuriuos nepagamino, liudytojas atsakė, kad lapai su užduotimis arba atskiromis dalimis ateidavo nuolat, t. y. buvo pagaminama ir vėl atsiranda naujos užduotys. Nebuvo taip, kad buvo aplankas su šimtu lapu ir darbuotojai gamina. Tai buvo pastovus procesas. Vieną namo dalį, kurią darbuotojai pagamino, sumontavo. Visų likusių dalių negalėjo pagaminti, nes tai labai didelis plotas. Gal ir gavo nors vieną projektą, bet nebuvo taip, kad būtų gavę gamybines užduotis visai likusiai namo daliai. P. U. turi didelę patirtį projektavime, jis svarstė, mąstė, žiūrėjo, kaip sudėlioti tą namą su gaminamais gabalais, architektūrinio projekto „pjaustymo“ į gabaliukus procesas vyko. Didžiųjų sienų projekto darbuotojai neturėjo, išskyrus tai, kas buvo pastatyta. P. U. sukūrė ir darbuotojai savo jėgomis pagamino naują didesnį stalą, ant jo būtų galima padaryti daugiau elementų. Stalo gaminimas prasidėjo 2019 m. vasaros pradžioje, jis vis reikalavo patobulinimų. P. U. kaip ir galėjo pagaminti tokį namą, bet ne tais terminais, kurie buvo sutarti su užsakovu. Buvo laikotarpių, kai trūko kai kurių medžiagų, kai kas jau baiginėjosi. Polistirolo ir klijų buvo pritrūkę trumpam, į vasaros pabaigą, rugsėjui. Sakydamas, kad trūko medžiagų, turėjo galvoje tai, kad keletas gabaliukų ar plokštelių nėra pakankamas kiekis gamybai. Teko gaminti panelius su integruotais armatūriniais tinklais, kurie reikalingi betonui užpilti. Tai buvo skirta pastatyto namo gabalo vidinei pertvarai su didžiąja namo dalimi. Darbuotojai gaudavo darbinius brėžinius, bet gavus vieną brėžinį, negali žinoti, kiek jų yra iš viso. Skolos raštelius su P. U. pasirašė 2021 m. liepos mėnesį, sutarė, kad ta skola turės būti padengta. Klausė P. U., kodėl jis nemoka, šis atsakė, kad dabar nėra pinigų. Buvo kalba apie tai, kad užsakovas L. K. aiškinasi ar reiškia pretenzijas. Darbą įmonėje jis (t. y. M. M.) baigė rugsėjo 30 d., dalyvavo tik pirmosios namo dalies gamyboje ir pastatyme. Jo apklausos protokoluose skiriasi L. K. įvardintos sumos, nes pirmajai apklausai jis nesiruošė, nuo įvykių buvo praėję gal trys metai. Vieną kartą apklausos metu jis pasakė, kad suma didesnė nei 100 000 Eur, o kitą kartą – kad suma siekia 120 000 Eur. Pirmą kartą jis nežinojo, apie ką klausinėja tyrėja, nesiruošė iš galvos krapštyti to, kas buvo prieš trejus metus, o kitą sykį lyg pradėjo atsiminti tą skaičiuką, t. y. 120 000 Eur. Tuo metu, kai gamino namą L. K., kitam klientui nieko negamino. P. U. neminėjo, kad tuo metu būtų turėjęs kitų užsakymų. Kažkokie potencialūs užsakovai domėdavosi ta sistema, bet nebuvo aiškiai darbuotojams pareikšta, kad bus kažkas gaminama. Jis (t. y. M. M.) gaudavo 1 600 Eur darbo užmokesčio „į rankas“. Darbo užmokestį yra gavęs už maždaug pusę savo darbo laikotarpio. Neatsimena, koks buvo minimalus darbo užmokestis 2019 m. Į klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, kad jo darbo užmokestis buvo minimalus, liudytojas M. M. atsakė, kad pagal banko pavedimus matė, kad pavedimai yra turbūt nuo minimalaus dydžio (jei pavedimas yra 361 ar 388 Eur). Nebuvo darbo sutarties, todėl nebuvo ir susitarimo, jog dalį mokės „juodais“ pinigais. Buvo aptartos sumos ir paskui jis (t. y. M. M.) sekė, kaip jos ateina. Dabar sunku prisiminti, kaip jis atsakė į klausimą dėl gaunamos algos dydžio ir nurodė, kad jo darbo užmokestis minimalus. P. U. įmonėje jis dirbo nuo 2018 m. gruodžio pirmų dienų iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Yra kelis kartus apsilankęs pas P. U. dėl skolos. Iki 2020 m. jis (t. y. M. M.) realiai nevykdė darbo veiklos. 2019 m. spalio mėnesiui nebuvo pagaminta kita namo dalis, kurią būtų galima vežti ir montuoti. Nebuvo didelio apčiuopiamo kiekio, kurį būtų galima statyti. Kuomet L. K. buvo atvažiavęs į gamyklą su žmona, L. K. piktumas pasireiškė veido išraiškoje. Buvo nustebęs L. K. įvardinta suma, nes tada jam (t. y. M. M.) pasidarė neramu, kadangi atlyginimo skola augo, o užsakovas teigė, kad jis daug sumokėjo. Nusistebėjimas tikrai buvo dėl pinigų sumos. Neprisimena, ar labai nusistebėjo dėl gamybos apimties. Galbūt ir buvo nusistebėjimas dėl to, kad buvo tiek daug sumokėta, o pagaminta ganėtinai nedaug. Bendras nerimas buvo dėl to, kad užsakovas jau tiek sumokėjo, o pagaminta ne taip smarkiai daug, dar liko didžioji dalis namo. Pagaminti likusį kiekį ir pastatyti tikrai užtruktų keletą mėnesių, gal ir pusė metų. Jam nebuvo žinomi įkainiai ir sutarties su L. K. sąlygos. L. K. pokalbio metu pasakė pinigų sumą, kurią sumokėjo. Įmonė turėjo pastatyti visą namą. Jeigu bendra projekto suma, kurią jis yra girdėjęs, yra apie 350 000 Eur, tai 140 000 Eur yra didelė suma. Pagal tai jis vertina, kad turėjo būti pastatyta gerokai daugiau už tą sumą. Sumą atsimena apytiksliai, bet norėjo pasakyti, kad tai yra didelė suma, lyginant su bendra projekto kaina. 11. Liudytojas M. S. (M. S.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. U. jis pažįsta iš verslo reikalų. UAB „T“ buvo įmonės UAB „M“ klientas. Pastaroji apskaitos įmonė tvarkė UAB „T“ apskaitą. Sutartį dėl apskaitos tvarkymo sudarė su P. U. Tuo metu tos bendrovės finansinė padėtis buvo neypatingai stipri, nes sunkiai uždirbdavo pajamas. Kaltinamojo įmonė turėjo gal 10 klientų. Kasa buvo įmonėje, nes pagal sutartį paslaugas teikianti įmonė kliento ūkinėse operacijose nedalyvauja, apskaita tvarkoma nuotoliniu būdu. Prie kliento banko sąskaitos paslaugos teikėjai buvo prijungti, jei reikėdavo, galėdavo operatyviai atlikti kokį nors pavedimą ir sumokėti mokesčius, be to, patys klientai irgi darydavo pavedimus. Praėjus mėnesiui, paskaičiuodavo darbuotojų atlyginimus. Klientas pateikdavo dokumentus, paslaugos teikėjas suvesdavo juos į didžiąją knygą. Klientas pateikdavo pirminius dokumentus, daugiausia medžiagų pirkimo sąskaitas-faktūras. L. K. buvo klientas, UAB „T“ L. K. gamino ir statė namą iš plokščių. L. K. vykdė atsiskaitymus su šia įmone, pavedimais buvo gauta apie 100 000 Eur, tiksliai nepasakys, kiek atsimena, buvo keli banko pavedimai. Kasa buvo įmonėje UAB „T“. Pasitaikydavo, kad P. U. įnešinėdavo grynus pinigus į kasą. Pagal Buhalterinės apskaitos taisykles, jeigu iš kliento gaunama grynųjų pinigų suma, turi būti išrašomas kasos pajamų orderis, kuris turi būti pateiktas buhalterijai. Įmonei UAB „M“ nebuvo pateikti buhalteriniai dokumentai apie tai, kad L. K. įnešė grynuosius pinigus. L. K. pervestą sumą maždaug atsimena dėl to, kad bankroto administratorius prašė aktų suderinimo, berods, su L. K.. Klientas pasakydavo, ką priimti į darbą, tada įmonė UAB „M“ suvesdavo duomenis į programą, iš programos pateikdavo formą 1SD Sodrai, tada automatiškai ištraukiama sutartis ir persiunčiama klientui, o toliau dėl parašų yra kliento reikalas. M. M. buvo darbuotojas, turėjo būti sudaryta darbo sutartis, konkrečiai prisiminti negali. Darbo sutartys pas jį (t. y. M. S.) su parašais negrįždavo, nes darbo sutartis turi būti įmonėje. Sutartis buvo paruošiama programoje, ją ištraukdavo iš programos ir nusiųsdavo klientui, šiuo atveju – P. U.. Sutartis buvo pasirašoma jam (t. y. M. S.) nedalyvaujant. Jam nėra žinoma, ar buvo, ar nebuvo pasirašyta sutartis, ar ji buvo, ar nebuvo įteikta darbuotojui. Sodrą informuodavo, kad priimtas darbuotojas, kol neatleistas. Sodrai nereikia siųsti darbo sutarties, reikia siųsti tik ataskaitą kiekvieną mėnesį apie tam žmogui priskaičiuotas pajamas. Priimant į darbą Sodrai nereikia siųsti darbo sutarties. M. M. darbo užmokesčio dydis buvo minimalus. Neatsimena, kiek gaudavo darbininkai. Neatsimena įmonės UAB „T“ didžiausios darbo užmokesčio sumos ir koks buvo mokamas atlyginimas tuo metu. Negali pasakyti, ar buvo kad Jeigu darbo užmokesčio pavedime nurodoma suma 361 Eur, tikriausiai tai minimalus atlyginimas, atskaičiavus mokesčius. Neatsimena, koks buvo minimalus atlyginimas 2019 m. 12. Liudytoja O. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra kaltinamojo P. U. sutuoktinė ir pageidauja pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus prieš sutuoktinį. 13. Iš 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad pareiškėjo L. K. atstovas adv. M. Barisevičius šiuo pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, P. U. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1-7). 14. Iš pareiškėjo L. K. atstovo adv. M. Barisevičiaus kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateiktos 2018 m. spalio 10 d. gamybos rangos sutarties Nr. 2018/10/10 matyti, kad ši gamybos rangos sutartis sudaryta tarp užsakovo L. K. ir rangovo UAB „T“, atstovaujamos direktoriaus P. U. Šios sutarties objektas – gyvenamojo namo, statomo (duomenys neskelbtini), išorinių sienų, vidinių laikančių sienų, pertvarų, perdangos konstrukcinių elementų gamyba pagal liktinio klojinio sistemą monolitinio betono konstruktyvams ir SIP technologiją (išorinių konstruktyvų termoizoliacinės savybės turi atitikti pastatų energinio efektyvumo klasę A++). Sutarties 4.2. papunktyje nurodyta, kad aukščiau sutartyje įvardintų gaminių ir darbų kaina bei mokėjimų grafikas tikslinama technologinio projektavimo eigoje ir įvardijami šios sutarties priede Nr. 1. Sutarties 4.3. papunktyje nurodoma, kad sutarties pasirašymo momentu užsakovas sumoka 50 000 Eur + PVM = 60 500 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų, 00 cnt.) avansą (1 t., b. l. 15, 140-144). 15. Iš pareiškėjo L. K. atstovo adv. M. Barisevičiaus kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikto Gamybos sutarties Nr. 2018/10/10 priedo Nr. 1 matyti, kad šiame priede nurodoma jo sudarymo data – 2018 m. spalio 10 d. Šio priedo 1 punkte nurodyta, kad už darbus ir gaminius, numatytus šios sutarties punkte Nr. 4, užsakovas turi sumokėti rangovui 160 000+PVM=193 600 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus eurų, 00 cnt.). Šio priedo 2 punkte numatyta, kad sutarties pasirašymo momentu užsakovas sumoka avansą 50 000+PVM=60 500 Eur (šešiasdešimt tūkstančių penkis šimtus eurų, 00 cnt.). Priedo 3 punktas numato, kad tarpiniai mokėjimai vykdomi pagal atskirą susitarimą. 6is priedas pasirašytas UAB „T“ direktoriaus P. U. (1 t., b. l. 16, 145). 16. Iš pareiškėjo L. K. atstovo adv. M. Barisevičiaus kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikto rašytinio sandorio matyti, kad jame nurodyti mokėjimai sutarties pasirašymo metu, tarpiniai mokėjimai, likutis pabaigai ir mokėjimų apiforminimas (1 t., b. l. 17, 147). 17. Iš pareiškėjo L. K. atstovo adv. M. Barisevičiaus kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikto Gamybos sutarties Nr. 2018/10/10 priedo Nr. 1 matyti, kad šiame priede nurodoma jo sudarymo data – 2018 m. spalio 10 d. Šio priedo 1 punkte nurodyta, kad už darbus ir gaminius, numatytus šios sutarties punkte Nr. 4, užsakovas turi sumokėti rangovui 120 000+PVM=145 200 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus eurų, 00 cnt.). Šio priedo 2 punkte numatyta, kad sutarties pasirašymo momentu užsakovas sumoka avansą 50 000+PVM=60 500 Eur (šešiasdešimt tūkstančių penkis šimtus eurų, 00 cnt.). Priedo 3 punktas numato, kad tarpiniai mokėjimai vykdomi pagal atskirą susitarimą. Šis priedas pasirašytas UAB „T“ direktoriaus P. U. (1 t., b. l. 18, 146). 18. Iš L. K. „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų pervedimo nurodymų kopijų matyti, kad L. K. iš minėtos banko sąskaitos į UAB „T“ banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 11 d. atliko 60 500 Eur dydžio bankinį pavedimą; 2018 m. gruodžio 11 d. atliko 18 150 Eur dydžio bankinį pavedimą; 2019 m. kovo 4 d. atliko 20 000 Eur dydžio bankinį pavedimą; 2019 m. kovo 22 d. atliko 5 000 Eur dydžio bankinį pavedimą (1 t., b. l. 30-33). 19. Iš L. K. „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaitų matyti, kad jose užfiksuotos atliktos pinigų operacijos (išėmimai, pervedimai ir kt.) laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (1 t., b. l. 34-42). 20. Iš L. K. pranešimo dėl 2018 m. spalio 10 d. gamybos rangos sutarties Nr. 2018/10/10 nutraukimo matyti, kad šio pranešimo sudarymo data 2019 m. spalio 2 d., jis adresuotas P. U. Jame L. K. išdėstė argumentus dėl sutarties nutraukimo pagrindo, dėl 164 150 Eur dydžio sumos grąžinimo, delspinigių sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo, dėl sutarties nutraukimo padarinių (1 t., b. l. 133-136). 21. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2D-2766, be kita ko, matyti, kad patikrinus duomenis, esančius Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – Infostatyba), nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. sausio 17 d. išdavė leidimą Nr. LSNS-08-200117-00054 gyvenamosios paskirties pastato statybai adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos apie statybos pradžią, rangovo (-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą buvo pateiktas 2020 m. birželio 21 d. (3 t., b. l. 2-4). 22. Iš vertinimo akto kopijos matyti, kad vertinimą atliko ekspertas dr. Darius Kalibatas. Vertinamo objekto adresas: (duomenys neskelbtini). Vertinimo aktas surašytas ir 2019 m. spalio 7 d. įteiktas užsakovui. Aktas sudarytas siekiant įvertinti atliktus vienbučio gyvenamojo namo statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Pateikta išvada: pagal pateiktą informaciją galima teigti, kad objekte atlikta darbų už 28 875-8 785=20 090 Eur. Pastato siena, kuri neatitinka esminių statinio reikalavimų ir kurią reikia išardyti, skaičiavimuose nevertinta (1 t., b. l. 74-128; 3 t., b. l. 107-160). 23. Iš adv. P. Karlono ir kaltinamojo P. U. susirašinėjimo el. paštu matyti, kad: 23.1. Advokatas P. Karlonas 2019 m. gegužės 13 d. nusiuntė laišką P. U. (duomenys neskelbtini), kuriuo siuntė rangos sutartį peržiūrai ir suderinimui. Minėtame el. laiške adv. P. Karlonas nurodė, kad sutartyje numatyta darbų apimtis yra analogiška buvusiai sutarčiai ir atkartoja tuos pačius darbus, tik įveda daugiau patikslinimų ir aiškius konkrečius naujus terminus. 23.2. P. U. 2019 m. gegužės 24 d. išsiuntė laišką P. Karlonui, nurodydamas, kad, jo manymu, naujos sutarties sudarinėti nėra reikalo, tiesiog reikia padaryti esančios sutarties papildymus, nurodant aktualius aspektus. Prie laiško P. U. prideda priedą, nurodydamas, kad sudarė tokį papildymą ir jį prisega. 23.3. Adv. P. Karlonas 2019 m. gegužės 24 d. el. laišku atsako P. U., kad atsiųstas papildymas nėra tai, ko jie tikisi iš šios sutarties ir visos situacijos. Nurodo, kad papildymą papildė nuostatomis, kurios yra kritinės ir esminės (papildytas papildymas siunčiamas el. paštu). Taip pat nurodo, kad nėra priimtina, jog nėra fiksuojama reali avansu sumokėta suma – 164 150 Eur. P. Karlonas taip pat nurodo, kad jeigu kažkuri dalis nėra atspindėta bendrovės buhalterijoje, užsakovai tikrai priims sąskaitas(kurių negavo) ir bus nurodytos tikrosios sumos. Siūlo P. U. apie tai pakalbėti, susitikti. Nurodo, kad jeigu P. U. dar turi noro ir tikėjimo užbaigti darbus ir pasitikėjimo, siūlo pasirašyti susitarimą ir koncentruotis į darbus. Taip pat nurodo, kad be susitarimo nemato poreikio toliau tęsti sutartį, kadangi nemato reikiamo ir norimo progreso. Laiške taip pat nurodo, kad jeigu tas progresas yra, tuomet prašo P. U. juo patikėti, pamatyti darbų rezultatus ir sutikti prisiimti atsakomybę už terminus (turint galvoje, kad jau sumokėta 4/5 visos kainos) (3 t., b. l. 7-8, 10; 7 t., b. l. 118-121). 24. Iš advokato P. Karlono parengtos ir kaltinamajam P. U. 2019 m. gegužės 13 d. el. paštu siųstos 2019 m. gegužės 13 d. rangos sutarties (nepasirašytos) matyti, kad jos sudarytojai nurodyti L. K. (toliau – ir Užsakovas) ir UAB „T“ (toliau – ir Rangovas), atstovaujamos direktoriaus P. U., toliau kartu vadinami Šalimis. Šios sutarties 2.1. papunktyje nurodoma, kad „Šalių susitarimu nustatyta Sutarties kaina yra: 170 000 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt tūkstančių eurų) (toliau – Sutarties kaina)“. Sutarties 2.2. papunktyje nurodyta, kad „Rangovas šiuo aiškiai pareiškia ir patvirtina, kad pagal Pirminę sutartį iki šios Sutarties sudarymo dienos Užsakovas avansu Rangovui sumokėjo, o Rangovas gavo 164 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturi tūkstančius šimtą penkiasdešimt eurų“. Sutarties 3.1. papunktyje nurodyta, kad „Rangovas pareiškia ir patvirtina, kad iki šios Sutarties sudarymo dienos pagal Pirminę sutartį yra atlikęs dalies (I etapo) Konstruktyvinių elementų gamybą, kurią Objekte sumontuos ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 26 d.“. Sutarties 3.2. papunktyje nurodyta, kad „Rangovas pareiškia ir patvirtina, kad visų likusių Konstruktyvinių elementų gamyba yra pradėta pagal Pirminę sutartį ir Rangovas įsipareigoja visus darbus pagal šią Sutartį užbaigti ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 21 d.“ (3 t., b. l. 9-15; 7 t., b. l. 122-128). 25. Iš el. laiškų kopijų matyti, kad vyko el. susirašinėjimas tarp A. K., P. U., M. B., P. Karlono, A. M., T. M., M. M., J. L. dėl namo, kurio užsakovas – L. K., statybos darbų (7 t., b. l. 147-169). 26. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje pateiktos išvados į devynis klausimus. 26.1. Klausimas: ar piniginės lėšos, gautos pagal 2018 m. spalio 10 d. gamybos rangos sutartį Nr. 2018/10/10 su L. K., buvo apskaitytos UAB „T“ (toliau – ir Bendrovė) buhalterinėje apskaitoje? Jeigu taip, tai kada ir kokia pinigų suma buvo apskaityta? Išvada: pagal tyrimui pateiktą 2018 m. spalio 10 d. gamybos rangos sutartį Nr. 2018/10/10, Rangovas - UAB „T“, atstovaujama direktoriaus P. U., įsipareigojo L. K. (Užsakovas) iki 2019 m. kovo 15 d. už 193 600 Eur pagaminti ir sumontuoti sienų (išorinių, vidinių laikančių), pertvarų, perdangos konstrukcinius elementus. Tyrimui pateiktų UAB „T“ banko sąskaitų išrašų duomenimis, kaip apskaityta ir Bendrovės Didžiųjų knygų buhalterinėje sąskaitoje - 444 „Gauti išankstiniai apmokėjimai“, į UAB „T“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) L. K. pagal rangos sutartį tiriamuoju laikotarpiu pervedė (sumokėjo) 103 650 Eur, iš jų: 2018 m. – 78 650 Eur (2018 m. spalio 11 d. – 60 500 Eur; 2018 m. gruodžio 31 d. – 18 150 Eur) ir 2019 m. – 25 000 Eur (2019 m. kovo 5 d. – 20 000 Eur; 2019 m. kovo 22 d. – 5 000 Eur). Užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, L. K. sutarties prieduose nustatytais terminais už statomą gyvenamąjį namą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. kovo 22 d. į UAB „T“ banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, pervedė 103 650,00 Eur (2018 m. spalio 11 d. – 60 500,00 Eur, 2018 m. gruodžio 11 d. – 18 150,00 Eur, 2019 m. kovo 4 d. – 20 000 Eur, 2019 m. kovo 22 d. – 5 000 Eur) bei sumokėjo 60 000 Eur P. U. grynais pinigais (2018 m. lapkričio 2 d. – 40 000 Eur ir 2019 m. sausio 3 d. – 20 000 Eur). Tačiau tarp tyrimui gautų UAB „T“ dokumentų, nėra dokumentų, patvirtinančių, kad L. K. grynais pinigais sumokėjo 60 000 Eur. Tokie duomenys Bendrovės kasoje ir Didžiosiose knygose neapskaityti. 26.2. Klausimas: ar UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje apskaityti iš L. K. grynais pinigais gauti 2018 m. lapkričio 2 d. – 40 000 Eur, ir 2019 m. sausio 3 d. – 20 000 Eur? Išvada: Įvertinus užduotyje pateiktą informaciją ir L. K. parodymus (2020 m. lapkričio 12 d.) apklausoje – jeigu L. K. 2018 m. lapkričio 2 d. grynais pinigais P. U. sumokėjo 40 000 Eur ir 2019 m. sausio 3 d. grynais pinigais sumokėjo 20 000 Eur, tai UAB „T“, neišrašydama kasos pajamų orderių ir grynųjų pinigų gavimo neapskaitydama kasos knygose, nevykdė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (su 2007 m. gruodžio 19 d. pakeitimais Nr. 1360) 3 ir 16 punktų reikalavimų. Bendrovė, neįformindama kasos pajamų orderių ir neapskaitydama minėtų ūkinių finansinių operacijų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto reikalavimo, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 punkto reikalavimo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, ir 16 straipsnio 1 punkto reikalavimo, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose – 60 000 Eur, gauti grynais pinigais, Bendrovės apskaitos dokumentais neįforminti ir tyrimui pateiktuose UAB „T“ apskaitos registruose (kasos knygoje, Didžiojoje knygoje) neapskaityti. 26.3. Klausimas: kaip panaudotos iš L. K. gautos piniginės lėšos ir kokie dokumentai tai patvirtina? Išvada: apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai su nurodytomis datomis, dokumento Nr., sumomis, su likučiais ataskaitinio laikotarpio pradžioje, pabaigoje, su nurodytomis buhalterinėmis sąskaitomis, buhalterinių sąskaitų korespondencija) apie gautų iš L. K. piniginių lėšų panaudojimą, tyrimui negauti. Pagal pateiktą Bendrovės sudarytą apskaitos registrą - „Pinigų banke likučio kitimas 2016.11.03-2020.03.19“ tyrimo metu buvo atlikta banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) piniginių lėšų (likučių, įplaukų, išlaidų) apyvartos analizė. Įvertinus piniginių lėšų apyvartą banko sąskaitoje (likučius, įplaukas, išlaidas), banko sąskaitos piniginių lėšų apyvartos duomenimis, UAB „T“, neturėdama pakankamai piniginių lėšų veiklai vykdyti, iš L. K. gautų piniginių lėšų darė įmokas Sodrai, mokėjo darbo užmokestį, grąžino paskolas O. U., paskolą su palūkanomis UAB J, dalį pinigų išėmė grynais (išgrynino), darė pavedimus kitiems ūkio subjektams, apmokėjo kitų ūkio subjektų sąskaitas (detalūs duomenys pateikti išvados 6 ir 7 puslapiuose). 26.4. Klausimas: kiek tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. kovo 19 d. UAB „T“ gavo piniginių lėšų ir kaip pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jos panaudotos? Atsakymas: UAB „T“ bankuose turėtų sąskaitų suvestiniai (susistemintų duomenų pagal buhalterines sąskaitas) apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai) su nurodytomis buhalterinėmis sąskaitomis, buhalterinių sąskaitų korespondencija, tyrimui negauti. Tyrimui pateiktose Bendrovės Didžiosiose knygose buhalterinių sąskaitų korespondencija taip pat nenurodyta. Pagal UAB „T“ banke (AB „Swedbank“) turėtos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, kaip apskaityta ir Bendrovės Didžiosiose knygose, per tiriamąjį laikotarpį (nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. kovo 19 d.) gautų įplaukų suma iš viso sudarė 300 072,96 Eur (iš jų 103 650 Eur pervedė L. K.), išlaidų – 302 578,87 Eur. Pagal įrašus kasos knygoje, per tiriamąjį laikotarpį kasos pajamos sudarė 13 257,80 Eur, tiek pat Bendrovė ir išleido, išlaidos – 13 257,80 Eur. Iš viso per tiriamąjį laikotarpį Bendrovė gavo 313 330,76 Eur (300 072,96 + 13 257,80), išleido – 315 836,67 Eur (302 578,87 + 13 257,80). 26.5. Klausimas: koks buvo UAB „T“ piniginių lėšų likutis 2018 m. spalio 10 d. kasoje, banke, pas atskaitingus asmenis? Atsakymas: pagal tyrimui pateiktus UAB „T“ apskaitos („Pinigų banke likučio kitimas 2016.11.03-2020.03.19“, kasos, Didžiąją knygą) registrus, Bendrovės piniginių lėšų likutis 2018 m. spalio 10 d. banko sąskaitoje buvo 363,76 Eur, kasoje – 595,96 Eur. Atskaitingų asmenų suvestiniai (Didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos „2435 – Atskaitingi asmenys“) apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai su nurodyta buhalterinių sąskaitų korespondencija) su piniginių lėšų likučiais ataskaitinio laikotarpio pradžioje, pabaigoje, tyrimui negauti, todėl nustatyti, kokie atskaitingi asmenys ir kokį piniginių lėšų likutį turėjo 2018 m. spalio 10 d., tyrimo metu negalima. Pagal įrašus Didžiosios knygos sąskaitoje „2435 – Atskaitingi asmenys“, įrašytas likutis 2018 m. spalio 1 d. (sekantis įrašas 2018 m. spalio 17 d.) datai – (K) 22 430,91 Eur, tai yra, Bendrovės skola atskaitingiems asmenims – 22 430,91 Eur. 26.6. Klausimas: kada, kokią sumą ir kokių dokumentų pagrindu UAB „T“ gavo iš O. U.? Ar UAB „T“ gavo piniginių lėšų iš O. U. pagal 2016 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį? Jei gavo, tai kada ir kokią pinigų sumą? Ar šios gautos piniginės lėšos apskaitytos UAB „T“ apskaitoje? Atsakymas: pagal UAB „T“ banke (AB „Swedbank“) turėtos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, tiriamuoju laikotarpiu O. U., kaip paskolą Bendrovei iš viso pervedė 675,00 Eur (2017 m. birželio 24 d. pervedė 370,00 Eur ir 2018 m. birželio 18 d. – 305,00 Eur) ir 3 580,00 Eur paskolą pagal įrašus kasos knygoje 2017 m. vasario 28 d. O. U. suteikė grynais pinigais. Iš viso pagal banko sąskaitos išrašus ir įrašus kasos knygoje, O. U. Bendrovei suteikta paskolos suma 4 255 Eur. Bendrovės apskaitos registruose apskaityta per banką gauta paskolos suma 5 500,00 Eur (6 175,00 Eur apskaityta - 675,00 Eur pagal banko išrašus) didesnė, nei banke turėtos sąskaitos išrašų duomenimis. Kitų mokėjimų O. U. vardu Bendrovės banko sąskaitos išrašuose įrašų nėra. Pagal banko sąskaitos išrašus, 5 500,00 Eur suma į sąskaitą buvo įnešta grynais pinigais (2017 m. liepos 19 d. įnešimas 2 500,00 Eur ir 2018 m. gruodžio 3 d. įnešimas 3 000,00 Eur). Duomenys, kas įnešė pinigus ir kokia jų paskirtis, sąskaitos išrašuose nenurodyti. Todėl nustatyti, ar į Bendrovės banko sąskaitą įnešti pinigai 5 500,00 Eur (2017 m. liepos 19 d. 2 500,00 Eur ir 2018 m. gruodžio 3 d. 3 000,00 Eur) yra O. U. paskola Bendrovei, tyrimo metu negalima. 26.7. Klausimas: kur pagal bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis ši paskola buvo panaudota? Atsakymas: apyvartos žiniaraščiai su nurodytomis buhalterinių sąskaitų korespondencijomis, kuriuose būtų apskaityta tiriamuoju laikotarpiu pagal 2016 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį iš O. U. gauta paskola, paskolos panaudojimas, tyrimui negauti, o tyrimui pateiktame buhalterinės sąskaitos 4486 „Kitos mokėtinos sumos“ apyvartos žiniaraštyje, buhalterinių sąskaitų korespondencija nenurodyta, duomenys apie paskolos panaudojimą nepateikti. Kasos knygoje (sudarytoje už visą tiriamąjį laikotarpį) įrašytais duomenimis, Bendrovė iš gautos (3 580,00 Eur) paskolos, P. U. mokėjo darbo užmokestį. Pagal Bendrovės apskaitos registrą – „Pinigų banke likučio kitimas 2016.11.03-2020.03.19“, O. U. pervestas pinigines lėšas (675,00 Eur) Bendrovė naudojo įvairiems atsiskaitymams. 26.8. Klausimas: ar UAB „T“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kada ir kokių norminių aktų buvo nesilaikoma? Atsakymas: įvertinus užduotyje pateiktą informaciją ir L. K. parodymus (2020 m. lapkričio 12 d.) apklausoje, jeigu L. K. 2018 m. lapkričio 2 d. grynais pinigais P. U. sumokėjo 40 000 Eur ir 2019 m. sausio 3 d. grynais pinigais sumokėj 20 000 Eur, tai UAB „T“, neišrašydama kasos pajamų orderių ir grynųjų pinigų gavimo neapskaitydama kasos knygose, nevykdė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (su 2007 m. gruodžio 19 d. pakeitimais Nr. 1360) 3 ir 16 punktų reikalavimų. Bendrovė, neįformindama kasos pajamų orderių ir neapskaitydama minėtų ūkinių finansinių operacijų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto reikalavimo, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 punkto reikalavimo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais ir 16 straipsnio 1 punkto reikalavimo, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose 60 000 Eur gauti grynais pinigais Bendrovės apskaitos dokumentais neįforminti ir tyrimui pateiktuose UAB „T“ apskaitos registruose (kasos knygoje, Didžiojoje knygoje) neapskaityti. 26.9. Klausimas: ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. kovo 19 d.? Atsakymas: dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų (Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto, 12 straipsnio 1 punkto, 16 straipsnio 1 punkto) nesilaikymo, iš dalies nebuvo galima nustatyti tiriamojo laikotarpio (nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 3 d.) UAB „T“ turto, įsipareigojimų dydžio (8 t., b. l. 219-229). 27. Iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1068-779/2020, kopijos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „T“, minėta 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, be kita ko, iškėlė UAB „T“ bankroto bylą (1 t., b. l. 19-22; 4 t., b. l. 164-169). 28. Iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1068-779/2020, kopijos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės BUAB „T“ bankroto administratoriaus UAB „V“ prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „T“, minėta nutartimi tenkino prašymą dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Į UAB „T“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą trečios eilės kreditoriumi įtrauktas ir L. K., bendra jo kreditorinių reikalavimų suma – 168 626,75 Eur (1 t., b. l. 26-27). 29. Iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1370-779/2022, kopijos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, išnagrinėjusi kreditoriaus P. U. prašymą dėl kreditoriaus L. K. reikalavimo ginčijamoje civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „T“, kreditoriaus P. U. prašymą tenkino iš dalies: patvirtino kreditoriaus P. U. ginčytą kreditoriaus L. K. kreditorinį reikalavimą 62 713,44 Eur apimtyje BUAB „T“ atžvilgiu; atsisakė tvirtinti likusią kreditoriaus P. U. ginčytą kreditoriaus L. K. kreditorinio reikalavimo dalį BUAB „T“ atžvilgiu. Minėtos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2022 m. sausio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1370-779/2022, 66 punkte nurodyta, kad L. K. neįrodžius, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. sausio 3 d. L. K. iš savo sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta iš viso 60 000 Eur suma buvo panaudota apmokant darbų išlaidas pagal 2018 m. spalio 10 d. gamybos rangos sutartį Nr. 2018/10/10 (sudarytą su UAB „T“), L. K. finansinio reikalavimo dalis 60 000 Eur apimtyje pripažintina nepagrįsta ir L. K. finansinis reikalavimas mažintinas šia suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) (9 t., b. l. 33-39). 30. Iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-225-553/2022 matyti, kad teisėjų kolegija, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties panaikinimo, kuria patvirtintas patikslintas 62 713,44 Eur dydžio L. K. finansinis reikalavimas BUAB „T“ nemokumo (bankroto) byloje, minėta 2022 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį paliko nepakeistą (5 t., b. l. 171-182). 31. Iš 2021 m. liepos 14 d. paprastojo vekselio (neprotestuotino) kopijos matyti, kad pagal šį paprastąjį vekselį vekselio davėjas P. U., gyvenantis (duomenys neskelbtini), besąlygiškai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėti M. M., gyv. (duomenys neskelbtini), 2 950 Eur (10 t., b. l. 2). 32. Iš 2021 m. liepos 23 d. paprastojo vekselio (neprotestuotino) kopijos matyti, kad pagal šį paprastąjį vekselį vekselio davėjas P. U., gyvenantis (duomenys neskelbtini), besąlygiškai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėti M. M., gyv. (duomenys neskelbtini), 2 950 Eur (10 t., b. l. 3). 33. Iš nukentėjusiojo L. K. banko „Luminor Bank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitų matyti, kad 2018 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 16 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. kovo 6 d. L. K. atliko bankinius pavedimus UAB „P“ (į AB „Swedbank“ esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog pavedimai daromi už pamatus (10 t., b. l. 4-8). 34. Iš nepasirašytos 2018 m. gruodžio 17 d. rangos sutarties Nr. 2018-106 kopijos, be kita ko, matyti, kad šią rangos sutartį sudarė L. K. (toliau – ir Užsakovas) ir UAB „P“ (toliau – ir Vykdytojas), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. B. Šia sutartimi užsakovas pavedė, o vykdytojas įsipareigojo objekte „Vienbutis gyv. namas (duomenys neskelbtini)“, atlikti monolitinių rostverkų ir terasos pamatų įrengimo darbus. Užsakovas įsipareigojo sumokėti Vykdytojui už atliktus darbus sutartinę 15 000 Eur kainą su PVM (nustatyta atsiskaitymo tvarka – Užsakovas sumoka Vykdytojui 7 500 Eur pradėjus pamatų įrengimo darbus ir likusią 7 500 Eur sumą per 3 kalendorines darbo dienas po visų sutartyje numatytų darbų atlikimo ir pridavimo, t. y. po darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo pagal Vykdytojo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (10 t., b. l. 9-12). 35. Iš kaltinamojo gynėjo pateiktų jo ginamojo P. U. kelionės duomenų matyti, kad: pagal įlaipinimo bilietų duomenis kaltinamojo P. U. skrydis iš Kauno į Kopenhagą buvo spalio 30 d. 6.20 val., o iš Kopenhagos į Kauną – lapkričio 3 d. 12.10 val.; P. U. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 30 d. 4.00 val. iki 2018 m. lapkričio 4 d. 4.00 val. atliko rezervaciją Kauno oro uosto ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelėje P3 automobiliui, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už paslaugą kaltinamasis atsiskaitė 2018 m. spalio 30 d.; kaltinamasis P. U. 2018 m. lapkričio 1 d. pasidalino nuotraukomis socialiniame tinkle „Facebook“, nurodydamas, kad jos darytos Kopenhagoje, 2018 m., pateikė nuotrauką, kiš kurios duomenų matyti, kad jis daryta 2018 m. lapkričio 3 d., 7.55 val. Kopenhagoje (Snekkersten) (10 t., b. l. 13-18). 36. Iš nukentėjusiojo L. K., liudytojų A. K. ir Ž. K. pranešimo, nukentėjusiojo atstovo teismui pateikto 2023 m. kovo 22 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, turinio matyti, jog nukentėjusysis L. K., liudytojai A. K. ir Ž. K. patikslina, jog P. U. 40 000 Eur mokėjimą grynaisiais pinigais iš L. K. pastarojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), gavo 2018 m. Vėlinių laikotarpiu. Be to, minėti asmenys šiame pranešime nurodo, kad P. U. minėjo savo kelionę į užsienį, todėl mokėjimas buvo atliktas 2018 m. Vėlinių laikotarpiu, P. U. neseniai grįžus arba artimiausiu laiku išvykstant į kelionę užsienyje (10 t., b. l. 19). 37. Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. atstovo adv. M. Barisevičiaus 2023 m. balandžio 17 d. prašymo turinio matyti, kad šiuo prašymu prašoma pakeisti P. U. pateiktame kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes, nurodant, kad L. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė P. U., kaip UAB „T“ direktoriui, grynais pinigais – 40 000 Eur ne 2018 m. lapkričio 2 d., o 2018 m. lapkričio 3 d. (10 t., b. l. 55-64). III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados 38. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajam P. U. prokuroro 2023 m. rugsėjo 22 d. prašymu pakeisti kaltinimą teisme pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) padarymo, visiškai pasitvirtino. Esminės P. U. padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, o kartu ir visi būtinieji šių nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai byloje įrodyti visiškai, jų, kartu su byloje nustatytais ir įrodytais subjektyviaisiais šių nusikalstamų veikų požymiais, pakanka taikyti P. U. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą bei atmetus kitais įrodymais reikšmingose detalėse paneigtų ir iš esmės nenuoseklių kaltinamojo P. U. parodymų dalį, kuria jis apskritai neigia gavęs iš nukentėjusiojo L. K. 60 000 Eur grynaisiais pinigais ir atitinkamai neturėjęs pareigos juos apskaityti jo vadovaujamos UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje. Dėl BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) taikymo 39. 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeistas ir šioje byloje aktualus BK 183 straipsnis. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad šio straipsnio 3 dalyje numatytas naujas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – labai didelės vertės turto pasisavinimas, ši įstatymo redakcija laikytina P. U. atžvilgiu švelnesniu baudžiamuoju įstatymu, todėl nepaisant to, kad byloje du kartus teiktas prašymas pakeisti kaltinimą (nukentėjusiojo bei prokuroro), teismas toliau spręs dėl P. U. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, galiojančią šiuo metu. 40. Pagal BK 183 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromą žalą šio turto savininkui netekus turto ir norint šių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra tai, kad šią veiką padaro specialusis subjektas, t. y. pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Turto pasisavinimo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019). Teismų praktikoje patikėtu turtu pripažįstamas einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-269-648/2017, 2K-314-693/2018, 2K-21-628/2019). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), turtas laikomas esančiu labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur). 41. Kaltinamasis P. U. savo kaltės padarius BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepripažino ir parodė, kad išties vadovavo UAB „T“, kuri vertėsi SIP technologijos namų statyba. 2018 metų rugsėjo pradžioje liudytojas J. L. jį supažindino su potencialiu užsakovu L. K., kuris norėjo statytis namą ir pasirinko SIP technologijos namą, nes norėjo, kad statyba įvyktų greitai. Pokalbio metu tikslių statybos ir gamybos kainų neaptarė, tačiau jis galėjo pasakyti kainas pagal analogus, kurios galėjo svyruoti nuo 150 000 iki 200 000 Eur. Su nukentėjusiuoju L. K. sutartį dėl namo konstrukcijų gamybos ir statybos jie sudarė 2018 m. spalio 10 d. Po sutarties L. K. jam pavedimu sumokėjo dalį pinigų. Jokio susitarimo dėl dalies sumos mokėjimo grynais pinigais nebuvo, nes grynieji jam nebuvo reikalingi, jis nieko už tuos grynus negalėjo nupirkti, kadangi tiekėjai buvo įmonės, kurių Lietuvoje nėra. Jis L. K. nesakė, kad kažkokias dalis reikės mokėti grynais pinigais. Jis iš L. K. negavo nei 40 000 Eur, nei 20 000 Eur grynaisiais pinigais. 42. Taigi, esminė faktinė aplinkybė, dėl kurios šioje byloje kilo ginčas, yra tai, ar L. K. per du kartus perdavė P. U. grynaisiais pinigais 60 000 Eur, ar šių pinigų neperdavė, kadangi apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme P. U. šią aplinkybę neigė. Vis dėlto teismas šio nuosprendžio 3 punkte išdėstytais ir pirmiau glaustai aptartais kaltinamojo P. U. parodymais remiasi tik iš dalies, t. y. tik ta jų dalimi, kuri atitinka kitų byloje surinktų įrodymų turinį, tuo tarpu parodymų dalį, kurioje jis tvirtina iš L. K. negavęs 60 000 Eur grynaisiais pinigais, atmeta, kaip kitais įrodymais paneigtą gynybos versiją. 43. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, skirtingai nei kaltinamasis P. U., nukentėjusysis L. K. iš esmės nuosekliai parodė, kad įsigijęs sklypą nusprendė statyti SIP technologijos namą. Jį su tokius namus statančios bendrovės UAB „T“ vadovu P. U. supažindino statybos darbų vadovas J. L. Pirmas pasitarimas vyko pas P. U. patalpose, jis rodė kažkokią savo technologiją. Pirmo ar antro pokalbio metu susitarė dėl kainos. Pokalbių buvo ir daugiau, susitarė dėl kainos ir terminų. Kadangi statytojas žinojo, kad namo jis su žmona nori greitai, prasidėjo avansiniai mokėjimai, skirti medžiagoms užsakyti, kuo greičiau reikėjo grynųjų pinigų. Iki 2018 m. spalio 10 d. sutarties pasirašymo su P. U. buvo susitikęs daugiau nei kartą. Prieš sutartį buvo pajungta visa komanda: architektai, statybų prižiūrėtojas. Sutartis buvo dėl 193 650 Eur, ja buvo sutarta dėl šios kainos, dėl visų apimčių. Sutartį P. U. atnešė popieriniu variantu, ji buvo su originaliais parašais. Kai buvo paprašyta grynų pinigų, tuomet atsirado ir priedas. Atnaujintą priedą jis (t. y. L. K.) gavo po 40 000 Eur grynųjų pinigų perdavimo. Šiuos 40 000 Eur P. U. jis perdavė namuose Vėlinių savaitgalį, atrodo 2018 m. lapkričio 2 d. Tai matė jo (t. y. L. K.) brolis ir žmona. Papildomai apklausiamas nukentėjusysis L. K. patikslino, kad 40 000 Eur grynais kaltinamajam P. U. jis perdavė ne 2018 m. lapkričio 2 d., o galbūt tai buvo 2018 m. lapkričio 3 d. Tiksliai prisimena tai, kad tai buvo Vėlinių savaitgalis, ne darbo diena. Tuo metu P. U. jam perdavė priedą, kur nurodyta kita kaina. Kaina 120 000 Eur be PVM. Pirmą priedą, kuriame nurodyta kaina 160 000 Eur be PVM, jis buvo gavęs sutarties pasirašymo metu. Tai pats pirmas priedas, kuomet buvo sutarta pradėti darbus ir prasidėjo mokėjimai. Kiek pamena, buvo popierinis variantas. Pinigų suma priede pasikeitė tada, kai jis P. U. padavė grynus pinigus, kad jo duoti grynieji pinigai kažkur matytųsi ir niekur nedingtų. P. U. jam sakė, kad taip reikia daryti, jog jis (t. y. L. K.) būtų ramus, t. y. buvo sumažinta darbų kaina, ta suma buvo įskaičiuota. Pinigus jis išėmė iš bankomato. Juos pradėjo išiminėti iš anksto ir išėmė per 2-3 kartus, tiksliai nepamena. Kitą kartą, t. y. 2019 m. sausio mėnesį, jis perdavė P. U. dar 20 000 Eur P. U. fabrike. Antrajame pinigų perdavime dalyvavo tik jis ir P. U. Tuos pinigus jis taip pat grynino iš anksto. Nepasirašė pinigų perdavimo dokumento, nes negalvojo, kad P. U. gali jį apgauti, kadangi atrodė patikimas, o jis (t. y. L. K.) nebuvo susidūręs su statybomis. Pasitikėjo P. U., nes statybų vadovas J. L. buvo rekomendavęs P. U., jį taip pat rekomendavo ir nekilnojamojo turto agentė. Teismo vertinimu, šio nuosprendžio 4 punkte išdėstyti ir pirmiau šiame punkte glaustai aptarti nukentėjusiojo L. K. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir patikimi, nepaisant apsirikimo dėl 40 000 Eur sumos peravimo datos, kas bus aptarta vėliau. Tokius pakankamai nuoseklius nukentėjusiojo parodymus patvirtina tiek objektyvūs byloje surinkti įrodymai, tiek liudytojų parodymai, kuriuos susiejus į vieną visumą nelieka abejonių, kad nukentėjusysis L. K. išties perdavė kaltinamajam per du kartus 60 000 Eur grynaisiais pinigais. 44. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad dar iki 2018 m. spalio 10 d. sutarties sudarymo nukentėjusysis L. K. ir kaltinamasis P. U. buvo susitikę ir iš esmės aptarė namo konstrukcijų gamybos ir statybos eigą, preliminariai aptarė apytikslę kainą. Tokias aplinkybes apklausiamas proceso metu iš esmės nuosekliai nurodė nukentėjusysis L. K., taip pat liudytoja A. K., kuri parodė, kad su P. U. susitiko ankstyvą rudenį, galimai rugsėjį. Tokių aplinkybių iš esmės neneigė ir kaltinamasis P. U., kuris parodė, kad apytiksliai 2018 m. rugsėjo pradžioje vykusio pokalbio su L. K. metu tikslių statybos ir gamybos kainų neaptarė, tačiau jis galėjo pasakyti kainas pagal analogus, kurios galėjo svyruoti nuo 150 000 iki 200 000 Eur. Taigi, dar gerokai iki rangos sutarties sudarymo L. K. ir P. U. derėjosi dėl namo konstrukcijos gamybos bei statybos ir derino su tuo susijusius klausimus, tarp jų ir kainą. Pažymėtina, kad L. K. proceso metu nuosekliai tvirtino, kad P. U. norėjo dalį sumos gauti grynaisiais pinigais, o jis su tuo sutiko ir kaltinamajam per du kartus perdavė 60 000 Eur, t. y. 2018 m. lapkričio 3 d. 40 000 Eur ir 2019 m. sausio 3 d. dar 20 000 Eur, tačiau jokių pasirašytų dokumentų apie tokios sumos priėmimą iš kaltinamojo P. U. negavo ir neprašė, nes juo pasitikėjo. Kaltinamasis tokias faktines aplinkybes neigia bei tvirtina, kad jokių grynų pinigų iš L. K. negavo, be to tvirtina, kad net nebuvo kalbos apie grynuosius pinigus, nes jie jam nereikalingi, kadangi jis nieko už grynus negalėjo nupirkti, nes tiekėjai buvo įmonės, kurių Lietuvoje nėra. Vis dėlto, tokie kaltinamojo parodymai nelaikytini patikimais, nes proceso eigoje buvo nenuoseklūs, jie prieštarauja kitai bylos medžiagai, tuo tarpu priešingi nukentėjusiojo parodymai proceso eigoje esminėse detalėse, susijusiose su pinigų perdavimu, išliko nuoseklūs, be to, juos patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. 45. Antai liudytoja L. K. patvirtino, kad P. U. išties kalbėjo apie būtinybę gauti dalį sumos grynaisiais pinigais, o 2018 m. lapkričio 3 d. ji pati dalyvavo perduodant kaltinamajam 40 000 Eur, kuriuos L. K. išsigrynino bankomate. Iš esmės tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytojas Ž. K. Be to, liudytojas J. L. taip pat parodė, kad buvo kažkokia kalba apie tai, kad būtų gerai, jog dalis pinigų būtų mokama grynais, nes medžiagos bus perkamos iš Rusijos. Vertinant šio liudytojo parodymų nuoseklumą ir patikimumą, pažymėtina, kad jis ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dar iki sutarties pasirašymo vieno susitikimo metu P. U. sakė, kad jam reikalingas ne mažiau kaip 40 procentų avansas, kad galėtų pradėti statybas [...] P. U. taip pat akcentavo, kad būtų geriau, jog L. K. mokėtų avansinius mokėjimus grynais pinigais, nes jis užsakinės medžiagas iš Rusijos ir tokiu būdu jam patogiau atsiskaitinėti su tiekėjais (2 t., b. l. 49-50). Taigi, pirmiau paminėti liudytojai paneigė kaltinamojo poziciją, kad kalbos apie grynuosius pinigus nebuvo, o kartu ir patvirtino būtent nukentėjusiojo L. K. parodymų turinį apie tai, kad kaltinamasis norėjo, jog dalis pinigų būtų mokama grynaisiais ir tokia kalba buvo. Šioje dalyje taip pat pažymėtina, kad būtent nukentėjusiojo L. K. parodymų turinį patvirtina ir kiti įrodymai. Antai, iš 2018 m. spalio 10 d. gamybos rangos sutarties Nr. 2018/10/10 matyti, kad ši gamybos rangos sutartis sudaryta tarp užsakovo L. K. ir rangovo UAB „T“, atstovaujamos direktoriaus P. U. Šios sutarties objektas – gyvenamojo namo, statomo (duomenys neskelbtini), išorinių sienų, vidinių laikančių sienų, pertvarų, perdangos konstrukcinių elementų gamyba pagal liktinio klojinio sistemą monolitinio betono konstruktyvams ir SIP technologiją (išorinių konstruktyvų termoizoliacinės savybės turi atitikti pastatų energinio efektyvumo klasę A++). Sutarties 4.2. papunktyje nurodyta, kad aukščiau sutartyje įvardintų gaminių ir darbų kaina bei mokėjimų grafikas tikslinama technologinio projektavimo eigoje ir įvardijami šios sutarties priede Nr. 1. Sutarties 4.3. papunktyje nurodoma, kad sutarties pasirašymo momentu užsakovas sumoka 50 000 Eur + PVM = 60 500 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų, 00 cnt.) avansą (1 t., b. l. 11-15, 140-144). Tuo tarpu iš Gamybos sutarties Nr. 2018/10/10 priedo Nr. 1 matyti, kad šiame priede nurodoma jo sudarymo data – 2018 m. spalio 10 d. Šio priedo 1 punkte nurodyta, kad už darbus ir gaminius, numatytus šios sutarties punkte Nr. 4, užsakovas turi sumokėti rangovui 160 000+PVM=193 600 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus eurų, 00 cnt.). Šio priedo 2 punkte numatyta, kad sutarties pasirašymo momentu užsakovas sumoka avansą 50 000+PVM=60 500 Eur (šešiasdešimt tūkstančių penkis šimtus eurų, 00 cnt.). Priedo 3 punktas numato, kad tarpiniai mokėjimai vykdomi pagal atskirą susitarimą. Šis priedas pasirašytas UAB „T“ direktoriaus P. U. (1 t., b. l. 16, 145). Pastebėtina, kad byloje yra ir antras Gamybos sutarties Nr. 2018/10/10 priedas Nr. 1, iš kurio matyti, kad šiame priede nurodoma jo sudarymo data – 2018 m. spalio 10 d. Šio priedo 1 punkte nurodyta, kad už darbus ir gaminius, numatytus šios sutarties punkte Nr. 4, užsakovas turi sumokėti rangovui 120 000+PVM=145 200 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus eurų, 00 cnt.). Šio priedo 2 punkte numatyta, kad sutarties pasirašymo momentu užsakovas sumoka avansą 50 000+PVM=60 500 Eur (šešiasdešimt tūkstančių penkis šimtus eurų, 00 cnt.). Priedo 3 punktas numato, kad tarpiniai mokėjimai vykdomi pagal atskirą susitarimą. Šis priedas pasirašytas UAB „T“ direktoriaus P. U. (1 t., b. l. 18, 146). Visi trys pirmiau paminėti dokumentai pasirašyti P. U., ko jis neneigė apklausiamas teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad antrajame Gamybos sutarties Nr. 2018/10/10 priede Nr. 1 nurodyta sutarties kaina sumažinta būtent 40 000 Eur suma, kas atitinka nukentėjusiojo L. K. bei liudytojų A. K. ir Ž. K. parodymus apie tai, kad šį antrąjį sutarties priedo Nr. 1 variantą nukentėjusysis gavo po to, kai 2018 m. lapkričio 3 d. kaltinamajam savo namuose perdavė grynaisiais pinigai 40 000 Eur. Tuo tarpu kaltinamasis P. U. antrojo priedo Nr. 1 (1 t., b. l. 18, 146) egzemplioriaus atsiradimo aplinkybių įtikinamai negalėjo paaiškinti, jo parodymai šioje dalyje nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Antai, apklausiamas teismo posėdyje P. U. parodė, kad buvo ruošti du šio priedo variantai, nes buvo kalba apie tai, kad tuo atveju, jeigu nereikės gaminti betoninės pamato platformos, tuomet bus kitas priedo variantas. Liko būtent variantas su mažesne kaina, nes platforma buvo išlieta iš betono, ne jo, o kitos įmonės. Jei būtų įskaityta ir pamatinė plokštė, tuomet kaina būtų didesnė, kaip ir nurodyta pirmajame priede. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 28 d. įtariamojo apklausos metu jis parodė, kad abiejuose sutarties priedo Nr. 1 variantuose yra jo parašai, jis juos parengė, tačiau nežino, kodėl juose nurodyta skirtinga suma ir kuri iš juose nurodytų darbų ir gaminių kainų yra teisinga (9 t., b. l. 15-18). Taigi, teismas šioje dalyje pripažįsta neįtikinamais ir nepatikimais kaltinamojo P. U. teisme duotus parodymus apie kainos sumažėjimą dėl to, kad pamato platformą išliejo ne jo, o kita įmonė, kadangi akivaizdu, jog būdamas įmonės vadovas ir versdamasis namų statybos veikla, jis tokios aplinkybės, susijusios su reikšminga sutarties kainos dalimi ir atliekamų darbų specifika, negalėjo neprisiminti dar ikiteisminio tyrimo metu. Kartu pažymėtina, kad kaltinamojo P. U. teisme duotus parodymus dėl pamatų įrengimo paneigė tiek nukentėjusysis L. K., tiek kiti byloje apklausti liudytojai. Antai, liudytojas J. L., kuris iš esmės vykdė nukentėjusiojo L. K. namo statybos priežiūrą, apklausiamas teisme parodė, jog pamatus klojo subrangovas, jis (t. y. J. L.) šiam darbui rekomendavo įmonę UAB „P“, kadangi P. U. sakė, kad nebetonuoja, tik stato sienas ir perdengimus. Toks planas dėl betonavimo darbų buvo nuo pat pradžių. Taip pat detalizavo, kad konstruktorius T. M. atsirado iš karto po to, kai P. U. pasakė, kad negali projektuoti pamatų. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina ir L. K. pateikta sutartis su UAB „P“ bei šiai bendrovei atliktų mokėjimų kopijos (10 t., b. l. 4-12). Kartu pastebėtina, kad 2018 m. spalio 10 d. sutarties, sudarytos tarp L. K. ir UAB „T“, kurią su pirmuoju priedu Nr. 1 su nurodyta 193 600 Eur suma (t. 1, b. l. 11-16) nukentėjusiajam perdavė kaltinamasis, 4 punkte išvardinti atliktini darbai, tačiau jie apima išorinių laikančių sienų konstrukcijas (4.1.1. ir 4.1.2. punktai), vidinių laikančių sienų konstrukcijas (4.1.3. punktas), pertvaras (4.1.4. punktas), grindų perdangas (4.1.5. punktas) ir sutapdinto stogo plokštes (4.1.6. punktas). Taigi, šioje sutartyje taip pat nėra kalbama apie darbus, susijusius su pamatų įrengimu, o kartu šis įrodymas paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad pirmasis sutarties priedo Nr. 1 variantas parengtas įskaičius darbus, susijusius su pamatų įrengimu. Taigi, tiek liudytojo J. L. parodymai, tiek pirmiau aptarti dokumentai, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad ne kaltinamojo P. U., o būtent nukentėjusiojo L. K. parodymai dėl priežasties, nulėmusios sutarties priedo Nr. 1 skirtinguose variantuose nurodytos kainos sumažėjimą 40 000 Eur, yra patikimi, t. y. konstatuotina, jog kaina tokia suma sumažėjo būtent dėl to, kad nukentėjusysis L. K. grynaisiais tokią sumą perdavė kaltinamajam P. U. 46. Maža to, išvadą dėl nukentėjusiojo L. K. parodymų patikimumo stiprina ir nukentėjusiojo banko sąskaitos išraše užfiksuota informacija. Antai iš L. K. „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaitų matyti, kad jose užfiksuotos atliktos pinigų operacijos (išėmimai, pervedimai ir kt.) laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (1 t., b. l. 34-42). Iš šių ataskaitų matyti, kad L. K. iš savo banko sąskaitos 2018 m. spalio 8 d. per 11 kartų išgrynino viso 11 000 Eur, 2018 m. spalio 10 d. per vieną kartą išgrynino 16 000 Eur, 2018 m. spalio 26 d. per 11 kartų išgrynino 11 000 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. per 11 kartų išgrynino 11 000 Eur ir 2019 m. sausio 3 d. per 11 kartų išgrynino dar 11 000 Eur (1 t., b. l. 35-36). Taigi, viso iki 2018 m. lapkričio 2 d. jis grynaisiais pinigais išties turėjo šiek tiek didesnę nei buvo reikalinga pirmajam grynųjų pinigų mokėjimui sumą – 49 000 Eur sumą, todėl teismas vertina kaip patikimus jo bei liudytojų A. K. bei Ž. K. parodymus apie tai, kad 2018 m. lapkričio 3 d. jis iš minėtos sumos P. U. grynaisiais perdavė 40 000 Eur. Tuo tarpu iš pirmiau išgrynintos sumos likus 9 000 Eur sumai ir 2019 m. sausio 3 d. nukentėjusiajam papildomai išsigryninus dar 11 000 Eur, jis turėjo ir antrąją kaltinime nurodytą 20 000 Eur sumą, kurią sumokėjo P. U. 2019 m. sausio 3 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokia suma grynaisiais nukentėjusiajam būtų reikalinga kokiu nors kitokiu tikslu nei jis nurodė, o kaltinamojo gynybos užuominas, jog ši suma galimai galėjo būti skirta pamatų įrengimui, paneigia jau pirmiau paminėtas nukentėjusiojo L. K. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad už pamatus UAB „P“ jis sumokėjo pavedimais (10 t., b. l. 4-12). 47. Kartu atmestini kaltinamojo P. U. parodymai apie tai, kad neva jis neturėjo motyvo ir tikslo gauti grynuosius pinigus, nes jam grynieji nebuvo reikalingi, kadangi jis nieko už tuos grynus negalėjo nupirkti, nes tiekėjai buvo įmonės, kurių Lietuvoje nėra. Tokias aplinkybes paneigia bylos medžiaga. Antai, byloje yra 2016 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp kaltinamojo sutuoktinės O. U. ir UAB „T“ (8 t., b. l. 246), tačiau tokia paskola, pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadą (8 t., b. l. 219-229), bendrovės buhalterijoje neapskaityta, apskaitytos sumos mažesnės. Pats kaltinamasis P. U. apklausiamas teisme negalėjo paaiškinti, kodėl neapskaitytas skirtumas tarp 5 000 Eur ir 25 000 Eur, teigė, kad, kiek jam žinoma, buhalteris kažką ne taip suformino. Į paskolą nebuvo įskaičiuoti įnešti pinigai. Visi paskolinti pinigai buvo įnešami per bankomatą. Vėliau patikslino, kad pinigai buvo įnešami ne tik per bankomatą, bet buvo tam tikri dalykai (pvz., varžtai) parduotuvėse perkami už grynus pinigus. Žmona jam grynuosius perduodavo neišrašydama jokio dokumento. Kaltinamasis negalėjo atsakyti, kodėl neapskaityti iš sutuoktinės pasiskolinti 15 000 Eur. Taigi, pirmiausia kaltinamasis P. U. vis tik pripažino, kad įmonės veikloje buvo naudojami ir grynieji pinigai. Antra, tokią išvadą leidžia daryti ir liudytojų M. M. bei T. M. parodymai. Antai, liudytojas M. M., dirbęs UAB „T“, parodė, kad buvo atvejų, kai iš P. U. grynus pinigus jis gavo nepasirašydamas. Šie mokėjimai buvo reti. Apskritai iš šio liudytojo parodymų turinio galima spręsti, jog buvo mokamas darbo užmokestis buhalterinėje apskaitoje neapskaitytais pinigais, ką iš esmės patvirtina ir šio liudytojo parodymai apie darbą be darbo sutarties, sutartą atlygį, kuris, jo teigimu, buvo 1600 Eur bei realiai įmonės sąskaitose matomi gerokai mažesni mokėjimai, bei parodymai apie vėlesnius P. U. įsipareigojimus grąžinti neišmokėtus pinigus pagal paprastuosius vekselius, kuriuos liudytojas pateikė teismui (10 t., b. l. 2-3). Liudytojas T. M. taip pat parodė, kad suprojektavęs ir perdavęs P. U. nukentėjusiojo L. K. namo karkasinių sienų projektinę medžiagą, jis paprašė sumokėti 1 500 Eur, šią sumą iš P. U. gavo grynais gal per pusantro mėnesio, tačiau dėl perduotos sumos jokio dokumento nepasirašė. Šie įrodymai visiškai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jam nebuvo reikalingi grynieji pinigai ir jis jų bendrovės veikloje nenaudojo ir kartu stiprina teismo vidinį įsitikinimą visų kaltinamojo parodymų nenuoširdumu ir nepatikimumu, atitinkamai leidžia spręsti, kad, priešingai nei tvirtino kaltinamasis, grynieji pinigai buvo aktyviai naudojami. 48. Sprendžiant dėl laiko, kada nukentėjusysis L. K. perdavė kaltinamajam P. U. pinigus, pažymėtina, kad pirminiame kaltinime buvo nurodytos dvi datos, t. y. kad L. K. 2018 m. lapkričio 2 d. perdavė savo namuose P. U. 40 000 Eur, o 2019 m. sausio 3 d. dar 20 000 Eur perdavė P. U. vadovaujamos įmonės patalpose. Patikslintame kaltinime pirmoji data patikslinta ir nurodyta, kad 40 000 Eur L. K. perdavė 2018 m. lapkričio 3 d., t. y. data patikslinta atsižvelgus į tai, kad P. U. teismo posėdyje pateikė lėktuvo skrydžio bilietus bei kitus duomenis, patvirtinančius, jog jis nuo 2018 m. spalio 30 d. 6.20 val. iki 2018 m. lapkričio 3 d. 12.10 val. buvo Kopenhagoje, parodoje (10 t., b. l. 13-18). Teismo vertinimu, nepaisant to, kad data tikslinta reaguojant į gynybos pateiktus duomenis, savaime tai nelaikytina pagrindu abejoti, kad pinigai buvo perduoti būtent 2018 m. lapkričio 3 d. Pažymėtina, kad apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. K. bei liudytojai A. K. bei Ž. K. iš esmės nurodė konkrečią 2018 m. lapkričio 2 d. apie 18 val., kaip dieną, kurią jiems dalyvaujant nukentėjusysis kaltinamajam perdavė 40 000 Eur. Apklausiamas teismo posėdyje apie tai, kodėl jis taip tiksliai prisimena šią datą, liudytojas Ž. K. teigė, kad datą prisimena tiksliai, nes su šeima buvo atvykęs pas L. K. pasisvečiuoti, kadangi buvo savaitgalis, Vėlinės. Liudytoja A. K. apklausiama teismo posėdyje taip pat parodė, kad dalyvavo, kai jos sutuoktinis perdavė 40 000 Eur kaltinamajam ir tai vyko 2018 m. lapkričio 2 d. per Vėlines. Taigi, liudytojai, o kartu ir nukentėjusysis, sieja šią pinigų perdavimo datą būtent su Vėlinėmis, t. y. ne darbo diena, todėl buvo įsitikinę, kad tai įvyko 2018 m. lapkričio 2 d. Pastebėtina, kad 2018 m. lapkričio 2 d. buvo penktadienis, o lapkričio 3 d. buvo šeštadienis, t. y. taip pat nedarbo diena. Liudytojas Ž. K. parodė, kad buvo savaitgalis, kas iš esmės atitinka aplinkybę, jog 2018 m. lapkričio 3 d. buvo šeštadienis. Taigi, teismo vertinimu, tiek nukentėjusysis, tiek pirmiau paminėti liudytojai galėjo sąžiningai klysti dėl tikslios pinigų perdavimo datos, kadangi nuo to praėjo gana ilgas laiko tarpas, be to, nedarbo diena buvo tiek 2018 m. lapkričio 2 d., tiek ir 2018 m. lapkričio 3 d. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į P. U. ir L. K. susitikimo laiką, t. y. jog pagal liudytojos A. K. parodymus „... tai buvo vėlinių savaitgalis, diena buvo derinta pagal P., priešingu atveju būtų veikę ką kita. Tai buvo diena arba pavakarys buvo antra dienos pusė“, pasak liudytojo Ž. K. „...buvo apie 18 val. susitikimo metu buvo kalbama, jog P. arba buvo išvykęs, arba parvykęs iš kažkokios kelionės“, kaltinamojo pateikta informacija, jog jis tik 2018 m. lapkričio 3 d. 12.10 val. skrydžiu grįžo iš Kopenhagos, nepaneigia jog jis dalyvavo šiame susitikime ir gavo pinigus. Laiko juostoje, kurioje yra Kopenhaga, laikas skaičiuojamas viena valanda anksčiau, t. y. kaltinamojo skrydžio laikas Lietuvos laiku buvo 11.10 val. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad skrydžio Kopenhaga-Kaunas trukmė yra apie 1.30 val. (www.ryanair.com). Tai reiškia, kad 2018 m. lapkričio 3 d. apie 13 val. P. U. jau buvo Kaune, o įvertinus atstumą iki Vilniaus jam nebuvo jokių kliūčių vakarop būti Vilniuje ir lankytis nukentėjusiojo namuose. Teismas nenustatė jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiojo L. K. bei liudytojų Ž. K. ir A. K. parodymuose, jie šiai aplinkybei išaiškėjus ją įtikinamai ir aiškiai paaiškino pakartotinės apklausos metu teismo posėdyje, todėl teismas sprendžia, kad šią aplinkybę įvertinus su pirmiau šio nuosprendžio 42-48 punktuose aptartais įrodymais, konstatuotina, kad kaltinamasis P. U. 40 000 Eur iš nukentėjusiojo L. K. gavo 2018 m. lapkričio 3 d. L. K. namuose. Sprendžiant dėl 20 000 Eur perdavimo laiko 2019 m. sausio 3 d., taip pat pažymėtina, kad šioje dalyje nukentėjusiojo L. K. parodymai taip pat išliko nuoseklūs. Nors šioje dalyje kaltinamasis P. U. iš esmės nuosekliai neigė gavęs savo įmonės patalpose iš L. K. nurodytą sumą, tačiau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis L. K. taip pat nuosekliai nurodė, kad 20 000 Eur P. U. perdavė 2019 m. sausio 3 d. Tokius pastarojo parodymus patvirtino ir liudytoja A. K., kuri taip pat nuosekliai proceso eigoje nurodė, jog jai žinoma, kad L. K. 20 000 Eur grynaisiais P. U. perdavė 2019 m. sausio 3 d., t. y. per savo gimtadienį P. U. vadovaujamos įmonės patalpose. Jau minėta, kad sisteminė byloje surinktų įrodymų analizė leidžia tikėti būtent nukentėjusiojo L. K. parodymai, kadangi iš jau aptarto jo banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis būtent 2019 m. sausio 3 d. išgrynino paskutinę sumą, kuri sudarė visą reikalingą perduoti P. U. pinigų sumą (1 t., b. l. 35-36). Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad įvyko ir šis pinigų perdavimas, stiprina byloje esantis dokumentas su skiltimis „Sandoris; mokėjimais; apiforminimas“ (1 t., b. l. 17). Nors kaltinamasis P. U. ir neigė rengęs šį dokumentą, tačiau nukentėjusysis L. K. bei liudytoja A. K. parodė, kad šį dokumentą nukentėjusiajam perdavė būtent P. U. Sprendžiant dėl šio dokumento ryšio su kaltinamuoju P. U. ir analizuojant dokumento turinį bei nukentėjusiojo atliktus mokėjimus matyti, kad jie reikšminga dalimi sutampa arba yra artimi. Antai skiltyje „Mokėjimai“ 1 punkte nurodyta, kad „Sutarties pasirašymo momentu (50 000,00 + PVM) + 40 000,00 = 60 500,00 + 40 000,00 = 105 000,00“. Nors L. K. 40 000 Eur mokėjimą grynais atliko 2018 m. lapkričio 3 d., tačiau iš jo sąskaitos išrašo matyti, kad 60 500 Eur mokėjimą jis atliko 2018 m. spalio 11 d. (1 t., b. l. 30-33), taigi atitinka ir mokėta suma ir iš esmės mokėjimo laikas. Iš to paties L. K. sąskaitos išrašo (1 t., b. l. 30-33) matyti, kad 2018 m. gruodžio 11 d. jis sumokėjo pavedimu 18 150 Eur, kas iš esmės atitinka minėto dokumento 2 punkte numatytą tarpinį mokėjimą. Minėtame dokumente 3 punkte numatytas dar vienas tarpinis mokėjimas 2019 m. sausio 10 d., kuriame, be kita ko, nurodyta paryškinta 20 000 Eur suma be PVM, kas atitinka nukentėjusiojo L. K. ir liudytojos A. K. parodymus apie kaltinamojo P. U. prašymą mokėti grynaisiais ir tokią sumą, be to, minimame dokumente nurodytas mokėjimo terminas artimas 2019 m. sausio 3 d., kai nukentėjusysis nurodo šią sumą perdavęs kaltinamajam. Taigi, šios aplinkybės, greta pirmiau paminėtų kitų aplinkybių, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad L. K. 2019 m. sausio 3 d. išties perdavė P. U. jo vadovaujamos įmonės patalpose grynaisiais 20 000 Eur. Tai, kad minėtas dokumentas su nurodytais mokėjimas parengtas P. U., teismas sprendžia vertindamas ne tik nukentėjusiojo L. K. ir liudytojos A. K. parodymus apie tai, jog šį dokumentą jie gavo iš P. U., bet ir pačio dokumento skiriamuosius bruožus. Šis dokumentas surašytas vartojant išsireiškimus bei rašymo būdus, iš esmės tokius pačius ar artimus ir byloje esantiems P. U. pasirašytiems dokumentams, t. y. Gamybos rangos sutarčiai ir jos dviem priedams Nr. 1 (1 t., b. l. 11-15, 16, 18). Sumos rašomos identiškai su kableliu, dedamas ženklas + ir rašoma santrumpa PVM, priedo Nr. 1 esančiame 2 punkte nurodoma, kad „Sutarties pasirašymo momentu UŽSAKOVAS sumoka avansą 50 000,00 + PVM = 60 500,00“, minėto dokumento 1 pirmame punkte taip pat nurodoma, kad „Sutarties pasirašymo momentu“ viena iš mokamų sumų yra būtent „50 000,00 + PVM = 60 500,00“, kurią objektyviai L. K. ir sumokėjo 2018 m. spalio 11 d. pavedimu. Kartu pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog iki 2019 m. sausio 3 d. imtinai nukentėjusysis buvo kaltinamajam išties perdavęs viso 60 000 Eur, stiprina ir byloje esantis advokato P. Karlono susirašinėjimas su kaltinamuoju P. U. bei pateiktas naujas Rangos sutarties projektas. Iš šių dokumentų matyti, kad dar nesant pradėto ikiteisminio tyrimo, dėl kurio pradėjimo buvo kreiptasi tik 2020 m. lapkričio mėnesį, buvo bandoma sudaryti su kaltinamuoju P. U. teisininkų parengtą sutartį, kurioje L. K. ir jo atstovai jau tuo metu siekė fiksuoti realiai nukentėjusiojo L. K. avansu sumokėtą sumą – 164 150 Eur, laiškuose buvo reiškiama pretenzija, kad nėra fiksuojama reali avansu sumokėta suma (3 t., b. l. 7-8, 10; 7 t., b. l. 118-121). Šie dokumentai patvirtina nukentėjusiojo L. K. ir liudytojos A. K. parodymų nuoseklumą. Taigi, sugretinus pirmiau aptartus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei apibendrinus, konstatuotina, kad byloje visiškai pakanka įrodymų, jog nukentėjusysis L. K. 2018 m. lapkričio 3 d. savo namuose perdavė kaltinamajam P. U. 40 000 Eur, o 2019 m. sausio 3 d. dar 20 000 Eur perdavė P. U. jo vadovaujamos įmonės UAB „T“ patalpose. 49. Kaip jau minėta, esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra tai, kad šią veiką padaro specialusis subjektas, t. y. pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams, t. y. patikėtu turtu pripažįstamas einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas. Prokuroras baigiamojoje kalboje akcentuoja, kad P. U. atitinka BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinąjį požymį – specialųjį subjektą, kadangi jis atsakingas už UAB „T“ veiklą, turtą, buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. šios bendrovės turtas užimamų pareigų pagrindu buvo jo žinioje. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad kaltinimajam P. U. pareikštas ne dėl UAB „T“ priklausančio labai didelės vertės turto pasisavinimo, o dėl nukentėjusiojo L. K. kaltinamajam patikėto labai didelės vertės turto pasisavinimo. Atitinkamai pirmiau aptartais įrodymais nustačius, kad L. K. perdavė kaltinamajam P. U. labai didelės vertės turtą – 60 000 Eur, būtina nustatyti šių pinigų atsiradimo pas P. U. pagrindą ir įgaliojimus šiam turtui. Byloje nekyla ginčas, kad P. U. veikos padarymo metu buvo UAB „T“ direktorius, kartu jis parodė, kad buvo ir šios bendrovės kasininkas. Taigi, sudarydamas su nukentėjusiuoju L. K. Gamybos rangos sutartį Nr. 2018/10/10 jis veikė kaip UAB „T“ direktorius, o gaudamas iš nukentėjusiojo grynaisiais 60 000 Eur, jis veikė kaip bendrovės kasininkas. Vis dėlto, iš nukentėjusiojo L. K. gautų pinigų jis į UAB „T“ kasą neįnešė, neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, atitinkamai, nors formaliai bendrovė ir nukentėjo negavus šių pajamų, tačiau realios žalos bendrovei jis nepadarė, kadangi byloje nėra duomenų, jog šie pinigai buvo perduoti už kokius nors bendrovės lėšomis ar bendrovės sąskaita atliktus darbus. Kaltinime nurodytais veiksmais kaltinamasis žalą padarė ne UAB „T“, o būtent nukentėjusiajam L. K., kadangi būtent šio nukentėjusiojo finansinio reikalavimo dėl 60 000 Eur grynųjų pinigų sumokėjimo BUAB „T“ nepatvirtino Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi jo skundą atmetė (5 t., b. l. 171-182), tokiu būdu jis neteko galimybės šią sumą išieškoti civilinio proceso tvarka. Atitinkamai sprendžiant dėl BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos specialaus subjekto požymio analizuotini nukentėjusiojo L. K. kaltinamajam perduoto turto metu suteikti įgaliojimai turto atžvilgiu. Pažymėtina, kad pirmiau aptarti įrodymai rodo, jog kaltinamajam P. U., kaip bendrovės kasininkui, šiuos pinigus perdavė nukentėjusysis L. K. vykdydamas Gamybos rangos sutartį Nr. 2018/10/10, kitaip tariant šias lėšas nukentėjusysis L. K. patikėjo kaltinamajam civilinės sutarties pagrindu tam, kad jis įneštų juos į bendrovės kasą, ko kaltinamasis nepadarė. Taigi, konstatuotina, kad P. U. atitinka BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos specialaus subjekto požymį. 50. Sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 183 straipsnio 3 dalį nėra būtina nustatyti, kam (kokiu tikslu) kaltininkas panaudoja neteisėtai pasisavintą turtą. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad kaltininkas šį turtą pasisavintų, o toliau su turtu atliekami veiksmai (turto kaupimas, išleidimas, padovanojimas, investavimas ir t. t.) nėra šios teisės normos sudėties požymis. Vis tik pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tokiais atvejais, kai gauti pinigai nors ir neapskaitomi bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau naudojami įmonės veikloje, toks disponavimas pinigais nors ir neteisėtas, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-78/2012). Panašiai galėtų būti vertinama ir situacija, kai iš nukentėjusiojo gautais, tačiau bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytais pinigais būtų teikiamos paslaugos tam pačiam nukentėjusiajam. Šioje byloje yra duomenų, kad P. U., būdamas UAB „T“ direktoriumi, bendrovės veikloje naudojo neapskaitytus pinigus, tačiau nėra jokių duomenų, kaip kaltinamasis panaudojo būtent iš L. K. gautus 60 000 Eur, kad juos naudojo įmonės veikloje, taip pat, kad juos naudojo atlikdamas dalį darbų L. K. statomame name. Pats kaltinamasis apskritai neigia juos gavęs, tuo tarpu iš UAB „T“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad pastarasis UAB „T“ pervedė 103 650 Eur, kurie objektyviai buvo panaudoti UAB „T“ veikloje (8 t., b. l. 233-241). Tai iš dalies patvirtina byloje esantis Nekilnojamo turto vertinimo aktas (1 t., b. l. 76-128), taip pat antstolio S. M. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., b. l. 129-130), vis dėlto šiems darbams ir jų vertei padengti visiškai pakako nukentėjusiojo L. K. bankiniu pavedimu pervestos sumos, tuo tarpu aplinkybės, kad šiems darbams atlikti būtų naudoti iš L. K. gauti 60 000 Eur grynieji pinigai, byloje nėra. Taigi, gavęs grynuosius pinigus kaip UAB „T“ kasininkas, P. U. šiuos pinigus turėjo įnešti į šios bendrovės kasą, o to nepadarydamas elgėsi su jais kaip su nuosavu turtu, elgėsi su jais savo nuožiūra ir taip pažeidė šio turto perdavimo sąlygas, kuriomis nukentėjusysis jam perdavė turtą. 51. Turto pasisavinimo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Nagrinėjamu atveju P. U., būdamas juridinio asmens vadovu ir kasininku, aiškiai suprato, kad gavęs iš nukentėjusiojo L. K. grynuosius pinigus ir jų neįnešdamas į bendrovės kasą, jis šį jam perduodą (patikėtą) turtą neteisėtai pavertė savo turtu, numatė, jog dėl to nukentėjusysis L. K. šio turto neteks, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atitinkamai byloje nustatytas ir būtinas subjektyvusis BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. 52. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, kitaip tariant veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam L. K. per du kartus perdavus kaltinamajam P. U. 60 000 Eur ir šiam šių pinigų neįnešus į UAB „T“ kasą bei juos pasisavinus, nukentėjusysis šios sumos neteko, t. y. patyrė būtent 60 000 Eur dydžio turtinę žalą, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veika. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), turtas laikomas esančiu labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur). Šiuo atveju kaltinamojo P. U. pasisavinta 60 000 Eur suma viršija 900 MGL (45000 Eur) dydį, todėl kaltinamojo P. U. padaryta veika pakeistame kaltinime teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) taikymo 53. Pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeistas ir šioje byloje aktualus BK 222 straipsnis. Nepaisant to, šis straipsnis nelaikytinas P. U. baudžiamąją atsakomybę švelninančiu ar kitaip lengvinančiu, todėl teismas pasisakys dėl nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo kaltinamajam P. U. 54. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). 55. Pažymėtina, kad šio nuosprendžio 42-48 punktuose aptartais įrodymais nustatyta, jog P. U., kaip UAB „T“ direktorius ir kasininkas, gavo iš L. K. 60 000 Eur grynaisiais pinigais, kurie buvo skirti nukentėjusiojo namo statybai. Taigi, P. U. šiuos pinigus turėjo įnešti į UAB „T“ kasą ir kaip bendrovės direktorius apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Kaip minėta, kaltinamasis P. U. apskritai neigia gavęs šiuos pinigus iš nukentėjusiojo, atitinkamai teigia neturėjęs ką įnešti į bendrovės kasą ir apskaityti bendrovės buhalterijoje. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. specialisto išvados matyti, kad tarp tyrimui gautų UAB „T“ dokumentų, nėra dokumentų, patvirtinančių, kad L. K. grynais pinigais sumokėjo 60 000 Eur. Tokie duomenys Bendrovės kasoje ir Didžiosiose knygose neapskaityti (8 t., b. l. 219-229). 56. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad šis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696-2017, 2K-161-693/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju P. U. iš nukentėjusiojo L. K. kaip įmonės vadovas ir kasininkas pagal 2018 m. spalio 10 d. Gamybos rangos sutartį Nr. 2018/10/10 gavęs 2018 m. lapkričio 3 d. 40 000 Eur ir 2019 m. sausio 3 d. 20 000 Eur, neišrašė kasos pajamų orderių šioms sumoms ir nukentėjusiajam neišdavė orderių antrojo egzemplioriaus arba jo kvito, ką patvirtino tiek nukentėjusysis L. K. 20 000 Eur perdavimo atveju, tiek liudytojai A. K. bei Ž. K. 40 000 Eur perdavimo atveju. Be to, šių ūkinių operacijų P. U. neįrašė UAB „T“ kasos knygoje. Tokiais veiksmais P. U. nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (su pakeitimais 2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1360) 3 ir 16 punktų reikalavimų. Be to, P. U., būdamas bendrovės UAB „T“ direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą bei už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), apie tokias ūkines operacijas neinformavo UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkančio buhalterio, tokiu būdu į UAB „T“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos pirmiau paminėtos dvi su nukentėjusiuoju L. K. atliktos ūkinės operacijos ir jų duomenys nebuvo užregistruoti bendrovės apskaitos registruose. Tokiais veiksmais P. U. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 6, 12 ir 16 straipsnių reikalavimus, atitinkamai numatančius: kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu; kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 57. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis materiali, t. y. būtina nustatyti ir šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. specialisto išvada konstatuota, jog dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų (Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto, 12 straipsnio 1 punkto, 16 straipsnio 1 punkto) nesilaikymo, iš dalies nebuvo galima nustatyti tiriamojo laikotarpio (nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 3 d.) UAB „T“ turto, įsipareigojimų dydžio (8 t., b. l. 219-229). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmiau byloje aptartais įrodymais nustatyta, jog L. K. pirmąją 40 000 Eur sumą kaltinamajam perdavė ne 2018 m. lapkričio 2 d., o 2018 m. lapkričio 3 d., tikslina laikotarpį, kuriuo kilo padariniai, t. y. nustato, kad jie kilo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. sausio 3 d. Kartu atsižvelgiant į pirmiau paminėtoje specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, tikslintina ir kaltinimo dalis, kurioje skirtingai nurodomi nusikalstamos veikos laikotarpiai (Pvz. patikslinto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pirmoje pastraipoje minimas laikotarpis nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 3 d., to paties kaltinimo paskutinėje pastraipoje nurodoma, kad negalima š dalies nustatyti bendrovės finansinės veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. kovo 19 d.), nustatant, kad veika padaryta ir padariniai kilo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. sausio 3 d. 58. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos – apgaulingos apskaitos tvarkymo – tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015). Nagrinėjamu atveju P. U. buvo ne tik UAB „T“ direktorius, bet ir kasininkas, pats priėmė iš nukentėjusiojo L. K. pinigus, pats nesurašė kasos pajamų orderio bei nepildė kasos knygos, apie tokias operacijas neinformavo buhalterio, todėl akivaizdu, jog jis suvokė, kad tokiu būdu tvarko bendrovės buhalterinę apskaitą pažeisdamas pirmiau aptartų teisės aktų reikalavimus bei numatė, kad dėl šios priežasties bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bei tokių padarinių norėjo. 59. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus motyvus ir aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad P. U. padaryta nusikalstama veika teisingai kaltinime kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). IV. Bausmės skyrimo motyvai 60. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. 61. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Laikantis šio straipsnio nuostatų, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. 62. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. U., vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės, o BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. 63. Teismas, parinkdamas kaltinamajam P. U. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltės formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas), motyvus ir tikslus (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas) bei nusikalstamos veikų stadiją (BK 54 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad P. U., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas pagal BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalis priskiriamas sunkių nusikaltimų (BK 183 straipsnio 3 dalis), o kitas apysunkių nusikaltimų (BK 222 straipsnio 1 dalis) kategorijai. Pagal padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, P. U. padarytos nusikalstamos veikos tipiniu (rūšiniu) pavojingumu nėra išskirtinės, jos atitinka praktikoje neretai pasitaikančių panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų tipinį (rūšinį) pavojingumą. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei ir vieną nusikalstamą veiką finansų sistemai, iš esmės BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant nukentėjusiojo pasitikėjimu, manipuliuojant situacija, iš esmės vedinas savanaudiškų motyvų. Byloje kaltinamojo P. U. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo P. U. nusikalstama veika padaryta labai didelė žala nukentėjusiajam (BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas), jis jokios dalies žalos nukentėjusiajam neatlygino. 64. Skirdamas bausmę, teismas įvertina ir kaltinamojo P. U. asmenybę. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, dirbantis UAB „Z“ komercijos direktoriumi (9 t., b. l. 80-86), gaunantis legalias pajamas, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, aukštojo išsilavinimo, vedęs, turintis nepilnamečių vaikų (9 t., b. l. 79), anksčiau neteistas (9 t., b. l. 94-95), po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius administracinius nusižengimus (9 t., b. l. 88-93). Įvertinama ir baudžiamojo proceso trukmė ir kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, t. y., kad nuo nusikalstamų veikų praėjo ilgas laiko tarpas – beveik penkeri metai, duomenų, kad P. U. per šį laikotarpį būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos P. U. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms elgesys nėra nuoseklus ir pasikartojantis, greičiau atsitiktinis ir vienkartinio pobūdžio. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, P. U. skirtina švelniausia BK 183 straipsnio 3 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda. Nustatant baudos dydį pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog už apysunkį nusikaltimą nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, o BK 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog už sunkų nusikaltimą nustatoma nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos kaltinamojo asmenybę ir jo nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą parinkti jam skirtinų baudų dydžius šiek tiek viršijančius minimalų jos dydį, t. y. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 Eur), o pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – 350 MGL (17 500 Eur). Teismo vertinimu, pagal P. U. asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. 65. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos iš esmės idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 183 straipsnio 3 dalį paskirta bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. 66. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos 2021 m. vasario 18 d. nutarimu (9 t., b. l. 73-78) kaltinamajam P. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus naikintina. V. Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos 67. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. 68. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. atstovas advokatas M. Barisevičius pateikė į bylą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinio atsakovo ir kaltinamojo P. U. 163 650 Eur turtinei žalai atlyginti bei 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Baigiamųjų kalbų metu civilinio ieškovo atstovas sumažino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iki 60 000 Eur, o neturtinei žalai atlyginti prašė priteisti 16 000 Eur. 69. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas dėl 60 000 Eur turtinei žalai atlyginti priteisimo iš civilinio atsakovo P. U. tenkinamas visiškai, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. 70. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Teismui nustačius, kad kaltinamasis P. U., padarydamas BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasisavino iš nukentėjusiojo L. K. per du kartus gautus 60 000 Eur ir taip pastarajam padarė būtent tokio dydžio turtinę žalą, būtent kaltinamasis P. U., kurio veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su padaryta turtine žala, atsakingas už šios turtinės žalos atlyginimą, todėl L. K. atstovo pareikštas ieškinys dėl 60 000 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir ši suma priteisiama iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo P. U. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. K. 71. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. 72. Nukentėjusiojo L. K. atstovo ieškinyje nurodoma, kad jis patyrė neturtinę žalą, kurios dydį jis vertina 16 000 Eur. Pasak ieškovo atstovo, nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nes ilgą laiką pasitikėdamas šiuo asmeniu skyrė jam laiko, bendravo dėl sutartis vykdymo, tikėdamasis, kad atsakovas vykdys savo įsipareigojimus. Ieškovas skyrė daug pastangų savo šeimos svajonės pasistatyti gyvenamąjį namą įgyvendinimui, tačiau jos negalėjo įgyvendinti dėl kaltinamojo ir civilinio atsakovo nusikalstamų veiksmų, prasidėjus atsakovo pažadams ir jų nevykdant. Be to, daug dvasinių išgyvenimų pareikalavo „UAB „T“ bankroto procedūros, pareikalavusios daug išlaidų teisinei pagalbai. Visą šį laiką civilinis ieškovas patiria dvasinius išgyvenimus dėl netektos itin didelės pinigų sumos. P. U. itin nekokybiškai atliko nedidelę dalį darbų slėpdamas nusikalstamus veiksmus, taip keldamas pavojų asmenų saugumui, ieškovas ir dėl to patyrė nepatogumų, nes buvo priverstas taisyti šiuos nekokybiškai atliktus darbus, skirti laiko kitų rangovų paieškai. Ieškinyje teigiama, kad L. K. dėl visų paminėtų aplinkybių patyrė pažeminimą, prarado pasitikėjimą kitais asmenimis ir visuomenės saugumu, nes nusikaltimas padarytas prisidengiant civiliniai teisiniais sandoriais, kuriuose nukentėjusysis buvo sąžiningoji pusė. Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė nepatogumus, susijusius su vykimu į apklausas ikiteisminio tyrimo institucijose, turėjo skirti laiko informacijos ir duomenų pateikimui. Be to, kasacinio teismo praktikoje, t. y. byloje Nr. 2K-474/2010 pasisakyta, kad didelę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį turi padarytos turtinės žalos dydis, kuris šiuo atveju didelis. Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. parodė, kad dėl šios situacijos sukeltos emocinės būklės, sukeltos įtampos šeimoje, prarastų pinigų ir dėl to sunkių metų jis patyrė neturtinę žalą. Dėl šio įvykio į psichologus nesikreipė. Jautėsi apgautas, kaip lengvas taikinys. Prarado daug pinigų, tai sukelia daug pykčio. Tai nėra lengva emocinė būklė. Nors kažkam atrodo, kad jis turi pinigų, bet jam tai buvo labai sunku. Jis neteko pasitikėjimo žmonėmis. 73. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, kad turtiniai nusikaltimai, ypač kai nusikaltimu pasisavinamas labai didelės vertės nukentėjusio asmens turtas, sukelia ir neturtinę žalą. Vis dėlto, teismo vertinimu, nukentėjusiojo atstovo pateiktame ieškinyje prašomas atlyginti 16 000 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir neobjektyvus. Pažymėtina, kad šioje situacijoje nukentėjusysis L. K. išties patyrė išgyvenimus ir netikrumo jausmą, kadangi kaip civilinio sandorio šalis buvo šio sandorio sąžiningoji šalis, o nuteistasis – nesąžiningoji šalis, todėl nukentėjusysis išties turėjo realų lūkestį, kad jo ir jo šeimos svajonė greitai gyventi nuosavame būste išsipildys, tačiau jos įgyvendinimą teko atidėti dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Tokioje situacijoje teismas pripažįsta pagrįstu reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Vis tik, teismo vertinimu, ieškinyje minimos aplinkybės, susijusios su UAB „T“ bankroto procedūromis, dėl to patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai, taip pat dėl nekokybiškai atliktos dabų dalies, nelaikytinos tiesiogiai susijusiomis su nusikalstama veika, todėl šiais argumentais teismas nesivadovauja nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad ši žala padaryta tyčiniais kaltinamojo P. U. veiksmais, pasisavinta suma pagal BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas laikoma labai didele, taigi logiška, kad nukentėjęs asmuo, netekęs tokios sumos, patiria neigiamus emocinius išgyvenimus, susvyruoja jo pasitikėjimas apskritai bet kokiais kitais civiliniuose santykiuos dalyvaujančiais subjektais. Maža to, pripažintina ir tai, kad neigiamus dvasinius išgyvenimus stiprino ir pareiga dalyvauti ikiteisminio tyrimo metu atliekamuose proceso veiksmuose, vykti į apklausas, rinkti ir teikti įrodymus. Sprendžiant dėl neturinės žalos dydžio įvertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis ir jo galimybės realiai atlyginti padarytą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad priteisus nukentėjusiojo atstovo pašomą neturtinės žalos sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo. Teismas pažymi, jog nors kaltinamojo turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio, tačiau siekiant teisingos pusiausvyros, vertinamos ir šios aplinkybės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaltinamasis yra 66 metų amžiaus, tačiau darbingas ir dirbantis UAB „Z“, tiesa, jo darbo užmokestis SODRA duomenimis nėra didelis, tačiau tai iš esmės nepaneigia jo galimybių atlyginti ir neturtinę žalą. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. atstovo prašomą neturtinei žalai atlyginti 16 000 Eur dydžio sumą, kuri sudaro beveik 27 procentus padarytos turtinės žalos. Vis dėlto, paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. K. neturtinei žalai atlyginti priteisti 5 procentus nuo padarytos 60 000 turtinės žalos, t. y. 3 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus, bus proporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai ir kitiems teismo nustatytiems bei pirmiau aptartiems neturtinės žalos atlyginimo kriterijams. 74. Prokuroras baigiamojoje kalboje išdėstė prašymą priteisti nukentėjusiajam 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo dienos. Prokuroro prašymas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo netenkinamas, kadangi jis šiuo atveju nėra tas subjektas, kuris turi teisę tokį prašymą teikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju toks reikalavimas nukentėjusiojo atstovo ieškinyje nėra išdėstytas, tokio reikalavimo baigiamojoje kalboje neišsakė ir nukentėjusiojo atstovas. Pažymėtina, kad BPK 117 straipsnyje numatytų sąlygų šiuo atveju nėra, nukentėjusysis pilnametis, sveikas asmuo, nepriklausomas nuo kaltinamojo, naudojosi profesionalia advokato teisine pagalba, atitinkamai turėjo galybę savarankiškai realizuoti teisę reikšti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, tačiau pasirinko savo teisių gynimo ribas ieškinyje nurodyta apimtimi. 75. Dėl proceso išlaidų atlyginimo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Vadovaudamasis BK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, turi įvertinti asmens turtinę padėtį ir, atsižvelgdamas į tai, gali išlaidų atlyginimo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. 76. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo L. K. atstovas advokatas M. Barisevičius, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti nukentėjusiajam L. K. iš kaltinamojo P. U. 10 021,96 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo atstovas 2023 m. balandžio 3 d. prašyme nurodo, kad nukentėjusysis L. K. už teisines advokato paslaugas, suteiktas atstovaujant jo interesus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme (procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą atliekant procesinius veiksmus bei atstovavimą teisminio nagrinėjimo metu), patyrė išlaidas, kurias sudaro: pagal 2020 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. ADV-2020/1081 – 3 146 Eur; pagal 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą Nr. ADV-2020/1205 – 1 101,10 Eur; pagal 2021 m. sausio 31 d. sąskaitą Nr. ADV-2021/123 – 1 258,40 Eur; pagal 2021 m. vasario 28 d. sąskaitą Nr. ADV-2021/148 – 157,30 Eur; pagal 2021 m. kovo 31 d. sąskaitą Nr. ADV-2021/255 – 524,33 Eur; pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą Nr. ADV-2023/057 – 681,83 Eur; pagal 2023 m. vasario 28 d. sąskaitą Nr. ADV-2023/190 – 550,55 Eur; pagal 2023 m. kovo 31 d. sąskaitą Nr. ADV-2023/309 – 2 123,55 Eur; pagal 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą Nr. IŠL-ADV2020/212 – 7 Eur. Prie prašymo pridedamos paslaugų suteikimo aktų kopijos ir PVM sąskaitų-faktūrų kopijos bei pateikti mokėjimo nurodymai (7 449 Eur sumai) (10 t., b. l. 31-47, 54). 77. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo L. K. atstovas advokatas M. Barisevičius procese dalyvavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, būtent pagal jo rengtą pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 1-7). Atstovas surinko ir ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė pirminius duomenis, kuriais grindė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 10-42), be to, organizavo ir į bylą teikė papildomus duomenis, t. y. Eksperto vertinimo aktą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., b. l. 74, 76-130), pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 133-138), teikė rangos sutarties originalą ir sutarties priedus (1 t., b. l. 139-147), rengė ieškinio projektą (9 t., b. l. 115-117). Atstovas dalyvavo nukentėjusiojo L. K. ir liudytojos A. K. apklausose ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 12-14, 28, 32-34), susipažino su bylos medžiaga. Perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teismui, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo 9 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo 8.40 val. Teismo posėdžiuose nukentėjusiojo atstovas taip pat buvo aktyvus, aktyviai dalyvavo liudytojų apklausose, teikė prašymą keisti kaltinimą, prašymus dėl įrodymų prijungimo prie bylos ir pan. Vis dėlto, pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 10 tomų, kuriuose objektyviai nemenką dalį užima sąskaitų išrašai ir buhalteriniai dokumentai, t. y. savaime bylos apimtis nėra išskirtinai didelė, joje sprendžiami klausimai nėra sudėtingi, t. y. byla įprastinio sudėtingumo, joje nebuvo kilę sudėtingi teisės taikymo klausimai, nėra nagrinėjamos plačios apimties faktinės aplinkybės, kurių įrodinėjimas apsiribojo iš esmės tik dviejų nukentėjusiojo mokėjimų kaltinamajam įrodinėjimu, procesas išties užtruko apie penkerius metus, tačiau advokato ryškiausias aktyvumas buvo pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje bei teisminio nagrinėjimo metu. Atstovas gana daug laiko skyrė pasirengimui posėdžiams, pavyzdžiui, pasirengimui 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdžiui skyrė keturias valandas dvidešimt minučių (10 t., b. l. 39), 2023 m. kovo 15 d. teismo posėdžiui skyrė 4 valandas 40 minučių, 2023 m. kovo 22 d. posėdžiui skyrė 3 valandas ir 30 minučių. Baigiamajai kalbai paruošti iš pasakyti teismo posėdyje gynėjas skyrė 5 valandas 20 minučių. Pagal bylos aplinkybes, jos sudėtingumą, tai, kad nukentėjusiojo L. K. atstovas procese dalyvavo nuo jo pradžios, jam liudytojų apklausos bei jų esmė buvo žinomos ir po susipažinimo su byla baigus ikiteisminį tyrimą ir gavus medžiagos kopiją, taip pat įvertinęs kaltinamojo P. U. turtinę padėtį, t. y., kad nors jis ir dirbantis, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sąsajos su SODRA informacine sistema matyti, kad jo pajamos nėra didelės, nesiekia 400 Eur per mėnesį, sprendžia, kad bendra prašoma priteisti suma mažintina iki tokios sumos, kuri sprendimo priėmimo dienai pagrįsta nukentėjusiojo L. K. įvykdytais mokėjimo nurodymais, t. y. iki 7 449 Eur (10 t., b. l. 43-47, 54). Taigi, teismas, įvertinęs atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad būtent 7 449 Eur dydžio proceso išlaidų suma advokato paslaugoms apmokėti yra objektyviai proporcinga suteiktai teisinei pagalbai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, nusprendžia : P. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. P. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti jam 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, P. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti P. U. galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą. P. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. atstovo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti L. K. iš P. U. 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų) turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteisti nukentėjusiajam L. K. iš P. U. 7 449 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Išaiškinti P. U., kad: 1. Vadovaujantis BVK 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. 2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. 3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teisėjas Marijus Kursevičius