Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo P. U. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis P. U. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti dėl galimai padarytų esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų klaidingai vertinant bylos duomenis bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nukrypimų nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, pasak kasatoriaus, neteisingai vertindami byloje esančius duomenis bei faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius, kaip matyti iš skundo turinio, nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl jo kaltės, neigia gavęs pinigines lėšas iš L. K. ir tokią savo poziciją grindžia byloje esančių įrodymų netinkamu vertinimu, kelia įrodymų patikimumo klausimą, taip pat remiasi išnagrinėtoje civilinėje byloje konstatuotomis jam palankiomis aplinkybėmis, kuriomis, anot kasatoriaus, žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, nesivadovavo, į jas neatsižvelgė.

Atrankos kolegija pažymi, kad tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų ir situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kaip ne kartą minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Pažymėtina, kad bylos duomenų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo klausimai baigiami nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Į kasacinio skundo argumentą dėl nustatytų aplinkybių civilinėje byloje ir jų teisinės reikšmės vertinimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje (nutarties 25 punktas).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad nuteistojo P. U. kasaciniame skunde nėra pateikta teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių būtinybę nagrinėti bylą kasacine tvarka, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo P. U. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.