Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus P. U. prašymą dėl kreditoriaus L. K. reikalavimo ginčijimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Taupių namų fabrikas“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2020-01-29 nutartimi atsakovui UAB „Taupių namų fabrikas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2020-03-19.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

23. Kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo tvarka nustatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnyje, pagal kuriuo nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (1 d.). Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (2 d.).

24. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 str. 1 d.). Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 str. 2 d.).

25. Teismų praktikoje pasisakant dėl įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

26. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui į teismą 2019-12-23 kreipėsi kreditorius L. K., kuris pareiškime nurodė, kad 2018-10-10 jis ir atsakovas UAB „Taupių namų fabrikas“ sudarė Gamybos rangos sutartį Nr. 2018/10/10 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, rizika, medžiagomis bei priemonėmis pagaminti konstrukcinius elementus (išorinių sienų, vidinių laikančių sienų, pertvarų, perdangos elementus) atsakovo gamybinėse patalpose Pramonės g. 49A, Vilniuje iki 2019-02-28, o pagamintus konstrukcinius elementus sumontuoti ant įrengtų pamatų (duomenys neskelbtini), iki 2019-03-15; vykdant Sutartį L. K. už atsakovo atliekamus darbus pagal sutartį iš anksto atsakovui sumokėjo 163 650 Eur dydžio sumą, tačiau, atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų darbų neatliko ir objekto nepastatė; L. K., vadovaudamasis Sutarties 6.6.2 punktu, 2019-10-02 sutartį nutraukė ir pareikalavo atsakovo grąžinti visą 163 650 Eur iš anksto avansu sumokėtą sumą ir sumokėti 4 976,75 Eur delspinigius.

28. Iš kartu su pareiškimu pateiktos tarp L. K. ir atsakovo UAB „Taupių namų fabrikas“ 2018-10-10 sudarytos Gamybos rangos sutarties 2018/10/10 3-4 punktų matyti, kad atsakovas įsipareigojo pagaminti konstrukcinius elementus (išorinių sienų, vidinių laikančių sienų, pertvarų, perdangos elementus) ir iki 2019-03-15 pagamintus konstrukcinius elementus sumontuoti ant įrengtų pamatų (duomenys neskelbtini) Sutarties 4.3 punktu bei Priedu Nr. 1 prie Sutarties šalys susitarė, kad už Sutartyje nurodytus darbus L. K. turi sumokėti atsakovui 193 600 Eur sumą; Sutarties pasirašymo metu L. K. sumoka atsakovui 60 500 Eur avansą.

29. 2018-10-11 L. K. iš sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimo pavedimą 60 500 Eur sumai į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant, kad suma mokama kaip avansas pagal sutartį.

30. 2018-12-11 L. K. iš sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimo pavedimą 18 150 Eur sumai į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant, kad suma mokama „už namą“.

31. 2019-03-04 L. K. iš sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimo pavedimą 20 000 Eur sumai į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant, kad suma mokama „už namą“.

32. 2019-03-22 L. K. iš sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimo pavedimą 5 000 Eur sumai į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant, kad suma mokama „už namą“.

33. Laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2019-01-03 L. K. iš savo sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino iš viso 60 000 Eur sumą.

Dėl fakto, kad L. K. sumokėjo UAB „Taupių namų fabrikas“ 60 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, pripažinimo

34. Byloje nėra ginčo ir byloje esantys įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad 2018-10-11, 2018-12-11, 2019-03-04, 2019-03-22 mokėjimo nurodymais L. K. sumokėjo atsakovui iš viso 103 650 Eur sumą (60 500 + 18 150 + 20 000 + 5 000) pagal Sutartį. Remiantis išdėstytu, aptartos faktinės aplinkybės laikytinos įrodytomis (CPK 178 str.).

35. Kreditorius P. U. ginčija L. K. nurodytas faktines aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2019-01-03 L. K. iš savo sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynintą iš viso 60 000 Eur sumą sumokėjo grynaisiais pinigais atsakovui, vykdydamas Sutartį.

36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

37. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

38. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

39. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

40. Šiuo atveju ginčas kilęs dėl privataus asmens reikalavimo bankrutuojančiai bendrovei, t. y. dėl reikalavimo, kurio tenkinimas nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą tenka būtent kreditoriui (CPK 178 straipsnis). Byloje nesant pakankamai įrodymų pareiškėjo finansiniam reikalavimui pagrįsti, teismo sprendimas turėtų būti priimamas pareiškėjo nenaudai, t. y. pareiškėjo reikalavimas teismo turi būti atmetamas kaip neįrodytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-355-823/2019).

41. Nagrinėjamu atveju, L. K., teigdamas, kad laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2019-01-03 jis iš savo sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynintą 60 000 Eur sumą sumokėjo grynaisiais atsakovui, vykdydamas Sutartį, turėjo procesinę pareigą tokias faktines aplinkybes įrodyti.

42. L. K., siekdamas pagrįsti aukščiau nurodytą teiginį, nurodė, kad: 1) atsakovas nepagrįstai tinkamai neįformino grynųjų pinigų priėmimo fakto, dėl ko L. K. negali būti atsakingas; 2) kreditorius P. U., kaip atsakovo vadovas, iki pat 2021-11-29 neginčijo aplinkybių, kad L. K. sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais 60 000 Eur sumą, taigi pripažino, kad tokią sumą atsakovas gavo; 3) P. U., kaip atsakovo vadovas, nėra perdavęs bendrovės buhalterinių dokumentų teismo paskirtam bankroto (nemokumo) administratoriui; P. U. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, todėl pinigų atsakovui sumokėjimo fakto neužfiksavimas vertintinas atsakovo nenaudai; 4) byloje nėra teisinio pagrindo spręsti dėl kreditoriaus L. K. kreditorinio reikalavimo tikslinimo, kadangi P. U. nenurodo jokių po įsiteisėjusios 2020-06-11 nutarties naujai atsiradusių/paaiškėjusių aplinkybių, kurios lemtų kreditoriaus L. K. kreditorinio reikalavimo dydžio pasikeitimą.

43. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo atsakovo įsteigimo momento 2016-11-03 iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2020-03-19) atsakovo vadovo pareigas ėjo P. U., taigi P. U. ėjo vadovo pareigas ir Sutarties sudarymo bei vykdymo metu.

44. L. K. manymu, už grynųjų pinigų (60 000 Eur) sumokėjimo fakto atsakovui neįforminimą atsakingu laikytinas atsakovas (kuriam tuo metu vadovavo P. U.), dėl ko aplinkybė, kad toks faktas nebuvo tinkamai įformintas, turi būti vertinamas ne L. K., tačiau atsakovo ir P. U. nenaudai.

45. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys nebuvo susitarę dėl pinginių sumų sumokėjimo faktų patvirtinimo tvarkos, dėl ko tokiems faktams patvirtinti taikytina įstatyme nustatyta tvarka. Prievolės (jos dalies) įvykdymo patvirtinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.65 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą, prievolės (jos dalies) įvykdymo faktas patvirtinamas pakvitavimu, kurį kreditoriui prievolės (jos dalies) įvykdymo metu atsisakius išduoti skolininkui, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009; 2017 m. gegužės d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

47. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų sumokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

48. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad L. K. gavo pakvitavimą už, kaip jis nurodo, grynųjų pinigų (60 000 Eur) sumokėjimą atsakovui, ar jo reikalavo iš atsakovo, dėl ko remiantis CK 6.65 straipsnio 3 dalimi bei aptarta teismų praktika, darytina išvada, jog tokiu elgesiu L. K. prisiėmė visą piniginės prievolės dalies įvykdymo įrodinėjimo riziką. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas L. K. teiginys, kad pakvitavimo nebuvimas turi būti vertinamas atsakovo nenaudai, kadangi toks teiginys neatitinka teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos, nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo perskirsto šalims aplinkybių įrodinėjimo naštą.

49. Vertintina, ar kiti byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad L. K. sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais 60 000 Eur sumą, vykdydamas Sutartį.

50. Pasak L. K., tai, kad kreditorius P. U., kaip atsakovo vadovas, iki pat 2021-11-29 neginčijo aplinkybių, jog L. K. sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais 60 000 Eur sumą, sudaro pagrindą teigti, kad jis pripažino, jog tokią sumą atsakovas iš L. K. gavo.

51. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad L. K. į atsakovą kreipėsi, nurodydamas, kad atsakovas yra jam skolingas 168 626,75 Eur sumą (į kurią patenka ir 60 000 Eur grynųjų pinigų suma), 2019-10-02, 2019-11-18 pranešimais. Antstolio D. Š. 2019-11-21 raštas patvirtina, kad L. K. 2019-11-18 pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Taupių namų fabrikas“ vadovui įteiktas 2019-11-21, taigi, vėliausiai, nuo 2019-11-21 P. U. žinojo apie L. K. 168 626,75 Eur dydžio piniginį reikalavimą atsakovo atžvilgiu.

52. Į bylą nėra pateiktą atsakovo (ar jo vadovo P. U.) raštų, susirašinėjimų, kitokio pobūdžio dokumentų, kuriais atsakovas (ar P. U.) būtų nurodęs, kad pripažįsta, jog L. K. atsakovui yra sumokėjęs grynaisiais pinigais 60 000 Eur sumą (CPK 178 str.). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas tokio fakto nepripažino. 2021-01-28 atsiliepime į L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo atsakovas nurodė, kad L. K. „visiškai nepagrįstai 163 650 Eur sumą, kurios visos atsakovas net nėra gavęs, priskiria prie jam mokėtinų sumų“. Į bylą pateiktas 2021-08-18 P. U. atstovo advokato V. R. raštas nemokumo administratoriui, kuriuo prašoma administratoriaus pateikti duomenis apie kreditoriaus L. K. 60 000 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą BUAB „Taupių namų fabrikas“; nesant tokių duomenų – kreiptis į teismą patikslinant (sumažinant 60 000 Eur suma) L. K. kreditorinį reikalavimą.

53. Iš L. K. pateikto susirašinėjimo el. paštu tarp P. U. ir L. K. atstovo advokato P. K. laikotarpiu nuo 2021-04-26 iki 2021-05-24 matyti, kad P. U., kaip atsakovo vadovas, siekė sudaryti su L. K. Sutarties papildymą, tačiau nekonkretizavo, nei kokios sąlygos jame turėtų būti, nei ar juo būtų pripažintas 60 000 Eur sumos, kaip L. K. nurodo, sumokėtos grynaisiais pinigais, gavimas įmonėje. L. K. į bylą pateiktas 2019-05-24 Sutarties papildymas, kurio 4 punkte nurodyta, kad atsakovas patvirtina, jog L. K. iki 2019-05-24 yra sumokėjęs atsakovui 164 150 Eur sumą, nėra šalių pasirašytas, taigi, neatspindi suderintos šalių valios dėl L. K. pagal Sutartį atsakovui sumokėtų sumų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su L. K. teiginiu, kad aptartas susirašinėjimas ir šalių nepasirašytas Sutarties papildymas patvirtina, kad atsakovas pripažino 60 000 Eur grynųjų pinigų gavimo iš L. K. faktą.

54. Pažymėtina ir tai, kad periodiniai L. K. išgrynintų sumų dydžio mokėjimai nebuvo numatyti Sutartyje. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad atsakovas reikalavo iš L. K. tokio dydžio sumų sumokėjimo Sutarties vykdymo procese. L. K. taip pat nenurodė ir jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad buvo ir kodėl buvo pakeista šalių tarpusavio atsiskaitymo praktika, kai iki tol L. K. atlikdavo santykinai didelio dydžio piniginių sumų pervedimus per banką, tačiau vėliau pinigus išgrynindavo ir atsiskaitydavo su atsakovu grynaisiais pinigais (be kita ko, nefiksuojant grynųjų pinigų sumokėjimo atsakovui fakto).

55. Iš L. K. pateiktų įrodymų matyti ir tai, kad dalis L. K. išgrynintos sumos (11 000 Eur) buvo išgryninta 2018-10-08, t. y. dar iki Sutarties sudarymo ir atitinkamų piniginių įsipareigojimų L. K. atsakovo atžvilgiu atsiradimo.

56. L. K. teigimu, P. U., kaip atsakovo vadovas, nėra perdavęs bendrovės buhalterinių dokumentų teismo paskirtam bankroto (nemokumo) administratoriui; P. U. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, todėl pinigų atsakovui sumokėjimo fakto neužfiksavimas vertintinas atsakovo nenaudai.

57. Administratorius atsiliepime į P. U. prašymą dėl L. K. kreditorinio reikalavimo ginčijimo nurodė, kad jam nebuvo objektyvios galimybės L. K. kreditorinio reikalavimo palyginti su bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotais dokumentais, kadangi jie administratoriui nebuvo pateikti.

58. Iš bylos duomenų matyti, kad įsiteisėjusia teismo 2021-05-29 nutartimi konstatuota, jog atsakovo vadovas P. U. neįvykdė reikalavimų nustatytu terminu perduoti bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, jam skirta 200 Eur bauda už Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų neįvykdymą per teismo nustatytą terminą.

59. Kaip minėta, civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

60. Nagrinėjamu atveju, L. K. siekdamas įrodyti faktines aplinkybes, jog jis sumokėjo UAB „Taupių namų fabrikas“ 60 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, nenurodė, kokie dokumentai galėtų jas patvirtinti, jų išreikalauti teismo neprašė.

61. Atkreiptinas dėmesys, kad L. K. iniciatyva P. U. atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nesant kitų tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, negali būti laikomas savaime įrodančiu aplinkybes, jog buvęs UAB „Taupių namų fabrikas“ vadovas P. U. netinkamai vykdė įmonės apskaitą, į ją nepagrįstai neįtraukė L. K. grynaisiais pinigais sumokėtos sumos (60 000 Eur). Tokios aplinkybės nėra konstatuotos kompetentingų valstybės institucijų ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

62. Nesutuktina su L. K. teiginiu, kad jo finansinis reikalavimas negali būti ginčijamas, kadangi teismo 2020-06-11 nutartis, kuria pirmą kartą buvo patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas, yra įsiteisėjusi ir po nutarties priėmimo nepaaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių šio kreditorinio reikalavimo tvirtinimas galėtų būti peržiūrėtas.

63. Teismas pažymi, kad JANĮ nėra įtvirtinta apribojimų kreditoriams ar nemokumo administratoriui ginčyti teismo patvirtintą kito kreditoriaus finansinį reikalavimą. Nėra įtvirtinta ir tai, kad tokia teisė kreditoriams išnyksta įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas, kurį kitas kreditorius siekia ginčyti.

64. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo nuostatas dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo, išaiškinta, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

65. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad P. U. 2021-08-18 per savo atstovą kreipėsi raštu į nemokumo administratorių, kuriuo prašė pateikti duomenis apie kreditoriaus L. K. 60 000 Eur sumokėjimą BUAB „Taupių namų fabrikas“; nesant tokių duomenų – kreiptis į teismą patikslinant (sumažinant 60 000 Eur suma) L. K. kreditorinį reikalavimą. Tik po nurodyto rašto išsiuntimo ir atsakymo iš nemokumo administratoriaus gavimo, t. y. jau po teismo 2020-06-11 nutarties, kuria pirmą kartą buvo patvirtintas L. K. kreditorinis reikalavimas, įsiteisėjimo, P. U. galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl L. K. kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumo. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės laikytinos naujomis teismo 2020-06-11 nutarties atžvilgiu.

66. Atsižvelgiant į išdėstytą, L. K. neįrodžius, kad laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2019-01-03 L. K. iš savo sąskaitos banke Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta iš viso 60 000 Eur suma buvo panaudota apmokant darbų išlaidas pagal Sutartį, L. K. finansinio reikalavimo dalis 60 000 Eur apimtyje pripažintina nepagrįsta ir L. K. finansinis reikalavimas mažintinas šia suma (CPK 178 str.).

Dėl atliktų darbų vertės

67. P. U. teigimu, atsakovas L. K. pagal sutartį atliko darbų už 78 636,69 Eur, ką patvirtina atliktų darbų aktas, kurį L. K. pasirašyti atsisakė, nes jau buvo kilęs konfliktas dėl sutarties įvykdymo termino, todėl atliktų darbų aktas buvo pasirašytas ir darbai perduoti vienašališkai.

68. P. U. pateikė į bylą atsakovo vienašališkai pasirašytą 2019-09-01 Atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, atliko darbų už 78 636,69 Eur sumą.

69. Nustatyta, kad šalys Sutarties 5.2.3 punktu susitarė, kad kokybiškai atlikti darbai perduodami pasirašant atliktų darbų aktus.

70. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

71. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenustatymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs mokėjimas rangovui už atliktus darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016).

72. Tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

73. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas 2019-09-01 Atliktų darbų aktą Nr. 1 būtų pateikęs L. K. ir kad jam buvo sudaryta galimybė tokį aktą ginčyti, teikti dėl jo savo argumentus (CPK 178 str.). Nesant tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo aptarto akto laikyti turinčiu L. K. privalomąją galią CK 6.694 straipsnio 4 dalies prasme.

74. L. K. pateikė į bylą eksperto Dr. D. K. 2019-10-07 Vertinimo aktą, kuriuo įvertinti Sutarties objekte (esančiame (duomenys neskelbtini) atsakovo atlikti darbai, aptariant jų kokybę ir nustatant jų kainą. Vertinimo akte padaryta išvada, kad atlikta darbų už 28 875 Eur sumą, bet dalis darbų atlikta netinkamai ir juos reikia ištaisyti. Ištaisymo darbų suma sudaro 8 785 Eur; galima teigti, kad objekte atlikta darbų už 28 875 - 8 785 = 20 090 Eur. Vertinimo aktas parengtas kvalifikuoto eksperto, išvados pagrįstos į vertinimo akte pateiktomis nuotraukomis, detalizuotais skaičiavimais, vadovaujantis statybos procesą reglamentuojančiais teisės aktais. P. U. nepateikė jokių Vertinimo akto išvadoms prieštaraujančių įrodymų (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į įrodymų šaltinio pobūdį, į aktą parengusio asmens kvalifikaciją, į tai, kad byloje nėra patikimų įrodymų, paneigiančių akto išvadas, darytina išvada, kad atsakovo atliktų darbų vertė, įvertinus defektų šalinimo išlaidas, sudaro 20 090 Eur.

75. Pažymėtina, kad skirtingai nei nurodė L. K. atsiliepime, Vertinimo aktas nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovo atliktų darbų vertė yra niekinė, kadangi, kaip minėta, Vertinimo akte nurodyta, kad atskaičius darbų trūkumų šalinimo išlaidas tokių darbų vertė sudaro 20 090 Eur.

76. Taip pat atmestini ir L. K. teiginiai, kad eksperto vertinimo aktas patvirtina, jog atsakovas atliko darbų už 20 090 Eur, tačiau iš esmės visi darbai yra atlikti netinkamai, nekokybiškai, prieštarauja įvairiems teisės aktų įtvirtintiems saugos bei techniniams reikalavimams, dėl ko darbų rezultatai negali būti eksploatuojami, nes yra pavojingi gyvybei. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad atitinkami atsakovo atlikti darbai yra nekokybiški, neatitinkantys techninių reikalavimų, tačiau nurodyta, kad jie gali būti ištaisyti (taigi padarant juos tinkamais naudoti) papildomai patiriant 8 785 Eur defektų taisymo išlaidų. Vertinimo akte nėra padarytos išvados, kad, kaip nurodo L. K., tokie defektai negali būti pašalinti ar kad nepriklausomai nuo to, ar jie būtų pašalinti, ar ne, atsakovo atliktais darbais negalėtų būti naudojamasi, jie būtų išliktų neeksploatuotinais, pavojingais gyvybei.

77. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad atsakovo pagal Sutartį atliktų darbų vertė sudaro 20 090 Eur, šioje apimtyje (20 090 Eur) kreditoriaus L. K. reikalavimas atsakovo atžvilgiu pripažintinas nepagrįstu, dėl ko mažintinas šia suma (t. y. 20 090).

Dėl delspinigių

78. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys Sutarties 6.8 punktu susitarė, jog vienai iš šalių nevykdant bet kurių Sutartyje numatytų įsipareigojimų, kaltoji šalis privalo mokėti antrai šaliai delspinigius po 0,02 proc. nuo laiku neatliktų darbų sutartinės kainos arba nuo laiku neapmokėtų sumų už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos.

79. Kreditorius L. K. į savo kreditorinio reikalavimo sumą taip pat įtraukė ir 4 976,75 Eur delspinigių sumą. Iš kartu su pareiškimu pateiktos delspinigių apskaičiavimo lentelės matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti nuo 163 650 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2019-04-30 iki 2019-10-31, taikant 0,02 proc. delspinigių normą.

80. P. U. teigimu, delspinigiai paskaičiuoti nepagrįsti, kadangi L. K. nepateikė atsakovui statybą leidžiančio dokumento.

81. Teismas pažymi, kad Sutartimi šalys nebuvo susitarę dėl to, kad atsakovas turi teisę nepradėti darbų iki kol negauna iš L. K. Sutarties 5.2.2 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento. Bylos duomenys patvirtina, kad dalį darbų (įvertintų 20 090 Eur) atsakovas atliko. Atsakovas nenurodė L. K., kad darbų atlikti negali, kol negaus statybą leidžiančio dokumento, taigi nepriklausomai nuo tokio dokumento gavimo, turėjo sąlygas ir galimybes atlikti darbus pagal Sutartį. Remiantis išdėstytu, atmestinas P. U. teiginys dėl delspinigių skaičiavimo nepagrįstumo L. K. laiku nepateikus statybą leidžiančio dokumento atmestinas kaip nepagrįstas.

82. Kaip minėta, nustatyta, kad L. K. delspinigius atsakovui paskaičiavo nuo 163 650 Eur sumos. Kadangi šia nutartimi nustatyta, kad atsakovo tinkamai pagal Sutartį atlikti darbai sudaro 20 090 Eur sumą, delspinigiai skaičiuotini ne nuo 163 650 Eur, tačiau nuo 143 560 Eur (163 650 – 20 090) sumos. Paskaičiavus delspinigius nuo 143 560 Eur sumos, jie sudaro (143 560 x 0,02 proc. 185 d.) 5 311,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad L. K. delspinigius paskaičiavo mažesnius nei 5 311,72 Eur suma ir teismas negali viršyti L. K. reikalavimo, pripažintina, kad L. K. nurodyta 4 976,75 Eur delspinigių suma, patenkanti į L. K. kreditorinį reikalavimą, yra pagrįsta.

Dėl byloje tvirtintino L. K. finansinio reikalavimo dydžio

83. Atsižvelgiant į tai, kad P. U. neginčijo L. K. kreditorinio reikalavimo 25 013,31 Eur apimtyje ir dėl to tokio dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo 2021-12-02 nutartimi, šia nutartimi kreditoriaus L. K. finansinis reikalavimas tvirtintinas pagrįstoje likusioje teismo nepatvirtintoje apimtyje, t. y. 62 713,44 Eur (143 613,44 - 60 000 - 20 900). Kitą P. U. ginčytą kreditoriaus finansinio reikalavimo dalį atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

kreditoriaus P. U. prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti kreditoriaus P. U. ginčytą kreditoriaus L. K. kreditorinį reikalavimą 62 713,44 Eur apimtyje bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Taupių namų fabrikas“ atžvilgiu.

atsisakyti tvirtinti likusią kreditoriaus P. U. ginčytą kreditoriaus L. K. kreditorinio reikalavimo dalį bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Taupių namų fabrikas“ atžvilgiu.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.