Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-121-544/2022

teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00064-2019-5

2022 m. balandžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ir atsakovo L. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10-488/2021 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui L. D. ir atsakovo L. D. priešieškinį ieškovei L. D., tretiesiems asmenims kreditoriams Luminor bank AB, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Panevėžio energija“, UAB „Mano Būstas Aukštaitija“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ savarankišką reikalavimą dėl piniginės prievolės pripažinimo solidaria ir jos pakeitimo į dalinę ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51. Ieškovės L. D. ir atsakovo L. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

53. Atsakovas su apeliaciniu skundu ir vėliau pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. kovo 11 d. liudytojos R. S. parodymų teismo posėdyje stenogramą, automobilio (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 18 d. autoplius.lt skelbimus, duomenis teiktą išlaikymą dukrai S. D., sumokėtas prievoles dėl buto išlaikymo ir paskolų įmokas. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prie bylos prijungti iš kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą pažymą apie priskaitytas 2 385,20 Eur palūkanas.

54. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Sprendžiant dėl naujai pateikto įrodymo priėmimo, reikia atsižvelgti ne tik į tai, ar naujai teikiamas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir ar jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

55. Įvertinusi prašomų pridėti dokumentų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti šalių prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo, nes nėra pagrindo pripažinti nei kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nei kad dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau, nei kad jie turės esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui, tuo labiau, kad dalis įrodymų yra gauti jau po skundžiamo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės nustatymo ir akcijų padalinimo

59. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas akcijų rinkos vertę, vadovavosi 2020 m. gegužės 19 d. ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertas T. A. T., akto Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 proc. akcijų paketo rinkos vertei nustatyti duomenimis ir išvadomis. Juose nurodyta, kad minėtų akcijų vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 56 000 Eur, o 2020 m. sausio 28 d. - 43 600 Eur. Teismas akcijų rinkos verte laikė eksperto nurodytą vertę, nustatytą arčiau turto dalijimo dienos – 2020 m. sausio 28 d., kuri yra lygi 43 600 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcijų rinkos verte laikė 43 600 Eur dėl to, kad šios vertės nustatymo data yra arčiau turto dalijimo dienos, nes tai prieštarauja CK 3.67 straipsnio 1 daliai, CK 3.119 straipsniui.

60. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (2 dalis). CK 3.127 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, jog vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

62. Taigi, pagal nutarties 60-61 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertė turėjo būti nustatyta santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai, t. y. 2019 m. sausio 8 d., nes, kaip minėta, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dalijamo bendro turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šiuo atveju eksperto nurodyta 56 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 proc. akcijų rinkos vertė 2018 m. gruodžio 31 d. yra artima dienai, kai šalys pradėjo gyventi skyrium (2018 m. lapkričio 24 d.). Ekspertizės akto duomenys rodo, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. sausio 28 d. akcijų paketo rinkos vertė sumažėjo 12 400 Eur dėl to, kad 2019 metais bendrovė patyrė 37 028 Eur grynąjį nuostolį, atitinkamai sumažinusį bendrovės nuosavą kapitalą. Nors ekspertas nenustatė įmonės vadovo (atsakovo) priimtų sprendimų ar kitų veiksmų, kurie pažeidė bendrovės įstatus ar buvo priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams ir sąlygojo neigiamą įmonės vertės pokytį, tačiau nurodytu laikotarpiu būtent atsakovas buvo atsakingas už privalomų įmonės funkcijų ir pareigų vykdymą, didele dalimi nuo jo priimtų sprendinių priklausė verslo sėkmė/nesėkmė ir įmonės vertės pokyčiai. Tuo tarpu ieškovė jokios įtakos bendrovės kapitalo pokyčiam ir akcijų paketo vertės sumažėjimui daryti negalėjo, todėl jai neturi tekti neigiamos turto rinkos vertės pokyčių pasekmės, atsiradę po šalių pradėjimo gyventi skyrium ir santuokos nutraukimo bei turto padalijimo bylos iškėlimo.

63. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas akcijų rinkos vertę, neturėjo pagrindo vadovautis teismo ekspertizės aktu, nes byloje buvo įrodyta, jog teismo ekspertas neturėjo nelikvidžių prekių realizavimo istorijos, jos neprašė ir savo ekspertizės išvadoje neištyrė, todėl eksperto padaryta prielaida apie nelikvidžių prekių realizavimą per 1,5 metų yra klaida, nulėmusi klaidingą ekspertizės išvadą dėl galutinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertės. Nors šiuos trūkumus įvardijo, šių argumentų ieškovė neginčijo, tačiau teismas šių argumentų dėl ekspertizės klaidos ne tik kad nevertino, bet ir nepaaiškino, kodėl šiuos argumentus atmeta ir besąlygiškai vadovaujasi ekspertizės aktu. Apelianto įsitikinimu, akcijų vertė turėjo būti nustatinėjama pagal jo pateiktą specialisto D. M. konsultacinę išvadą, kurioje konstatuota, kad 100 proc. akcijų paketo vertė yra 32 720 Eur, o 50 proc. akcijų paketo vertė – 16 360 Eur, nes įmonė turi didelį kiekį nelikvidžių atsargų.

64. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nutarties 63 punkte nurodyti argumentai sudaro pakankamą pagrindą abejoti teismo ekspertizės akto duomenų pagrįstumu ir teisingumu ir ja nesivadovauti, o akcijų rinkos vertę nustatyti pagal specialisto konsultacinę išvadą.

65. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Teismo skiriamas ekspertas turi, be kita ko, atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus.

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB finansų maklerio įmonės „Kapitalo srautai“ 2018 m. gruodžio 31 d. pažymą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ preliminarią vertybinių popierių kainą pagal 2017 m. gruodžio 31 d. sutrumpintos finansinės atskaitomybės duomenis nustatė, kad ji galėjos būti nuo 1 776,77 Eur (balansinė vertė) iki 2 766,82 Eur (įvertinus turto likvidumą) už vieną akciją. Šioje pažymoje nurodyta, kad tikslesnę akcijų kainą turėtų pagrįsti kvalifikuotas turto vertintojas, įvertinęs grynąją įmonės vertę ir atėmus turimas skolas bei įsipareigojimus. Tokia tikslesnė minėtų akcija kaina ir buvo nustatyta atlikus teismo paskirtą akcijų vertinimo ekspertizę. Atlikus teismo ekspertizės akto turinio analizę, kolegija nustatė, kad akte konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 proc. akcijų paketo rinkos vertė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 56 000 Eur, o 2020 m. sausio 28 d. - 43 600 Eur ir kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. sausio 28 d. ji sumažėjo 12 400 Eur dėl to, kad 2019 m. bendrovė patyrė 37 028 Eur grynąjį nuostolį, atitinkamai sumažinusį bendrovės įstatinį kapitalą. Nors apeliantas nurodo, kad klaidingą išvadą dėl akcijų rinkos vertės nulėmė tai, kad teismo ekspertas netyrė ir nevertino bendrovei priklausančių 80 802 Eur vertės nelikvidžių prekių realizavimo/nerealizavimo įtakos, tačiau teismo ekspertizės akto duomenys rodo, kad teismo ekspertas akcijų rinkos vertę nustatinėjo įvertindamas aplinkybę, kad nelikvidžių prekių realizavimas galimas per 1,5 metų laikotarpį, vadinasi, bendrovei priklausančių nelikvidžių prekių įtaka nustatant akcijų rinkos vertę buvo vertinta. 2020 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertizę atlikęs T. A. T., be kita ko, paaiškino, jog jis tyrimo dėl pandemijos poveikio neatliko, kad akcijų rinkos vertė buvo nustatinėjama remiantis bendrovės istoriniais objektyviais duomenimis apie nelikvidžias prekes, kurie buvo pateikti iki nustatytos datos, kad nelikvidžių prekių realizavimo prognozė buvo padaryta remiantis istoriniais įmonės pardavimais (duomenimis), kad aplinkybės, dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių sumažėjo prekių likvidumas, nebuvo jo ekspertinio tyrimo objektas.

67. Pažymėtina, kad atsakovo pateikta specialisto D. M. konsultacinė išvada dėl galimos akcijų rinkos vertės tėra specialisto nuomonė, pagrįsta prielaidomis ir teoriniais pamąstymais, pažymint, jog šis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos turtą ir verslą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nurodytų turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos reikalavimų. Tai rekomendacinio pobūdžio informacija, kuria užsakovas gali naudotis, kol nepasikeitė konsultantui pateikti duomenys. Šioje išvadoje nurodyta akcijos kaina iš esmės skiriasi nuo nutarties 66 punkte nurodytų duomenų apie akcijos kainą, o tas skirtumas nepagrįstas patikimais ir objektyviais įrodymais.

68. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nutarties 65-67 nurodytus argumentus, specialisto išvada nepaneigia minėto teismo ekspertizės akto duomenų ir nesudaro pagrindo jais nesivadovauti nustatant 56 000 Eur ginčo akcijų rinkos vertę 2018 m. gruodžio 31 d.

69. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai ir atsakovui priteista natūra po 25 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir prašo, kad visi 50 vnt. akcijų natūra būtų priteisti atsakovui, o jai būtų priteista piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią santuokoje įgytą jos akcijų dalį. Teisėjų kolegija šį apeliantės apeliacinio skundo reikalavimą ir argumentus, kuriais jis grindžiamas, vertina pagrįstais.

70. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vertybinių popierių padalijimo natūra klausimą, atsižvelgiama į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: ar abu sutuoktiniai aktyviai dalyvavo valdant vertybinius popierius, ar turi tam reikalingų specialių žinių, ar vertybinių popierių padalijimas natūra atitiktų vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad ateityje galima būtų išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal paskirtį, be to, neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš to turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad 50 proc. ir mažiau uždarosios akcinės bendrovių akcijų paketas neužtikrina įmonės kontrolės, dėl to akcijos, realizuojamos tokiomis dalimis, nėra patrauklios potencialiems pirkėjams, todėl jų vertės gerokai mažesnės nei realizuojant kontrolinį įmonės akcijų paketą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus šios kategorijos bylose (70 nutarties punktas), į abiejų šalių išdėstytus pageidavimus ir argumentus, darytina išvada, jog ginčo akcijų padalinimas natūra abiem šalims lygiomis dalimis šioje byloje neturėjo būti taikomas, kadangi toks būdas iš esmės pažeidžia ieškovės interesus. Nustatyta, kad atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, jis verslo ir asmeniniais ryšiais susijęs su kitu akcininku, jie valdytų 75 proc. įmonės akcijų, todėl turėtų realias galimybes nulemti sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu. Tuo tarpu ieškovė, kuriai tektų 25 proc. akcijų, neturėtų esminės įtakos priimamiems sprendimams įmonės valdyme, net jei jie neatitiktų ieškovės lūkesčių, todėl neturės realių galimybių pasinaudoti akcijų teikiama nauda ir lygiaverčiai dalyvauti įmonės valdyme. Tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams, yra aukšta tikimybė, kad tarp akcininkų nebus išvengta su akcijų valdymu susijusių ginčų. Pagal bylos duomenis, ieškovė aktyviai nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, neturi juridinio asmens dalyvio veiklos patirties, nors jai, kaip ir kitiems juridinio asmens dalyviams, pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.82 straipsnio 4 dalį dėl netinkamo pareigų atlikimo gali kilti civilinė atsakomybė. Ieškovė yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir joje vysto savo verslą. Nors atsakovas teisus, tvirtindamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra R. K., o R. P. nėra šios įmonės akcininkas, tačiau tai niekaip neįtakoja parenkamo akcijų padalijimo tarp šalių būdo.

72. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priteistinos natūra atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina 13 000 Eur piniginė kompensacija (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 56 000 Eur akcijų vertė sumažinama negrąžintos paskolos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suma (56 000 – 30 000 = 26 000 : 2)).

Dėl prievolės kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pobūdžio

73. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

74. Pirmosios instancijos teismas atsakovo L. D. prievolę pagal 2018 m. sausio 11 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino bendra solidaria ieškovės ir atsakovo pinigine prievole, kurią kreditoriaus pageidavimu pakeitė į šalių dalinę prievolę, nustatydamas, kad ieškovė ir atsakovas ją privalo vykdyti lygiomis dalimis, tačiau teisėjų kolegija su šiuo procesiniu sprendimu nesutinka. 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priteisus atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisus kompensaciją už santuokoje įgytų jai priklausančių akcijų dalį, o akcijų vertę sumažinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinta 30 000 Eur paskolos suma (69-72 nutarties punktai), yra pagrindas ir paskolą pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį, kuri panaudota sumokėti už minėtas akcijas, pripažinti asmenine atsakovo prievole. Išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus šiuo klausimu, yra labiau tikėtina, jog ieškovė žinojo apie šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgytas minėtas akcijas pagal 2017 m. spalio 3 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 30 000 Eur. Tačiau byloje esančiais įrodymais nepaneigtas ieškovės tvirtinimas, kad atsakovas jai pasakė, jog už akcijas bus atsiskaityta grynaisiais pinigais, o apie tai, kad atsiskaitymui už akcijas po kelių mėnesių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus suteikta 30 000 Eur paskola, apie pačią sutartį, jos esmines aplinkybes, sąlygas, grąžinimo terminus ir atsakomybę iki ginčo šioje byloje nebuvo pranešta. Akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nenurodyta, kad už akcijas bus atsiskaitoma gavus paskolą (3.1 punktas), todėl, jei ieškovė ir buvo susipažinusi su minėta sutartimi, apie būsimą paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinoti negalėjo. Iš 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad jos šalimis buvo atsakovas L. D. (paskolos gavėjas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama komercijos direktoriaus R. K. (paskolos davėja). Sutarties 1, 2 punktuose nurodyta, kad 30 000 Eur paskolos suma perduota tik paskolos gavėjo L. D. nuosavybėn ir jis vienas ją įsipareigojo grąžinti paskolos davėjai, sumokėti netesybas bei nuostolius. Ieškovė L. D. šios sutarties šalimi nebuvo, nėra jos sutikimo/pritarimo nei gauti minėtą paskolą, ne sumokėti netesybas ir nuostolius. Liudytojo R. P. parodymai patvirtina, kad jis tik manė, jog ieškovė apie paskolą žino, tačiau liudytojas parodė, kad apie paskolos sudarymą ieškovė nebuvo informuota. Šis liudytojas taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesitikėjo iš sutuoktinių paskolos grąžinimo, nes buvo lūkestis, jog šalys dalyvaus įmonės veikloje kaip akcininkai, o skola bus grąžinta per dividendus, kai metų gale gaunamas pelnas. Bylos duomenys rodo, kad 2019 m. sausio 3 d. priminimas dėl paskolos grąžinimo siųstas tik atsakovui L. D., o iki šio ginčo kilimo ieškovei nei karto nebuvo siunčiami raginimai ar pranešimai dėl paskolos grąžinimo, nors paskolos grąžinimo terminai baigdavosi ir buvo pratęsiami net kelis kartus.

75. 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3.4 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas L. D. laiku negrąžinus visos paskolos sumos įsipareigoja perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, šios bylos kontekste - 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Kaip jau minėta ir tarp šalių dėl to ginčo nėra, kad minėtas akcijas šalys buvo įgiję bendrojon jungtinėn nuosavybėn pagal 2017 m. spalio 3 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 30 000 Eur iš D. S. (2.1, 4.5 punktai). Todėl 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties 2.3.4 punkto sąlyga reiškia, kad vienas atsakovas sudarė sandorį dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ir teisių į juos suvaržymo, neturėdamas ieškovės sutikimo ir įgaliojimo. Tuo tarpu CK 3.92 straipsnyje numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (1 dalis), kad preziumuojama, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas (3 dalis), tačiau sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti (4 dalis). Byloje neįrodyta, kad atsakovas L. D. turėjo įgaliojimą iš ieškovės L. D. sudaryti sandorį dėl santuokoje įgytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo, jei paskola nebus grąžinta (CPK 178 straipsnis).

76. Esant nustatytoms nutarties 74-75 punktuose nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, daroma išvada, kad byloje nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, kad prievolė pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo solidari sutuoktinių prievolė, kurią, nutraukiant santuoką ir padalijant sutuoktinių turtą, reikia transformuoti į dalinę šalių prievolę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrindas pripažinti asmenine atsakovo L. D. prievole (CK 3.112 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

77. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 561,01 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui I. D. už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki (duomenys neskelbtini), 3 691,19 Eur sūnui G. D. už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki (duomenys neskelbtini), 380 Eur dukrai S. D. už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. sausio 2 d.

78. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

79. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

80. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, atsižvelgęs į atsakovo pateiktą išlaikymo teikimo suvestinę ir išlaikymo mokėjimo dokumentus, pagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu nebuvo nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymą, tenkinantį tuomet dar nepilnamečių vaikų poreikius, teikė nuolat, o ne epizodiškai, ir pakankamai ženkliomis sumomis. Ieškovė aktualiu laikotarpiu į teismą dėl nepakankamo ir neteikiamo išlaikymo nepilnamečiams priteisimo iš atsakovo nesikreipė, o šioje byloje neįrodė, kad ji pati vaikams teikė prašomo priteisti dydžio išlaikymą ir už atsakovą.

81. Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra pateikęs išlaikymo teikimo suvestines, pagal kurias nepilnamečių vaikų išlaikymui yra sumokėta 10 360 Eur, tačiau tikslūs duomenys apie vaikams teiktą išlaikymą atsiskleidžia ieškovės banko sąskaitos išraše, iš kurio matyti, jog nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki (duomenys neskelbtini) atsakovas vaikų išlaikymui sumokėjo tik 6 926,43 Eur, nes į vaikams teiktino išlaikymo sumą jis įtraukė šalių tarpusavio skolų apmokėjimą, mokesčių įskaitymą, kitus atliktus mokėjimus už įvairias paslaugas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog tokios išlaidos negali būti pripažintos vaikams teikto išlaikymo dalimi. Priešingai apeliantės nuomonei, tėvai turi užtikrinti tinkamą gyventi vaikams būstą, sumokėti mokesčius už vaikams tenkančią komunalinių ir kitų paslaugų dalį, o ieškovė pagal bylos duomenis tokių mokesčių nemokėjo. Todėl šiuo atveju atsakovo apmokėjimas už butui, kuriame gyveno ieškovė su vaikais, teikiamas paslaugas bei kitas vaikų poreikius tenkinančias paslaugas vertinamas kaip dalis vaikams teikto išlaikymo.

82. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnis), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013). Sulaukęs pilnametystės teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą gali įgyvendinti pats vaikas (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi tiek I. D., tiek G. D. sulaukė pilnametystės, CK nustatytas tėvų atstovavimas savo nepilnamečių vaikų interesams baigėsi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktą vaikų motina (ieškovė) neturi teisinio pagrindo būti ieškove ir atstovauti pilnamečių vaikų (sūnų) interesams teisme kaip uzufruktorė, priteisiant išlaikymą ar jo įsiskolinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2004).

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo

85. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

88. Tuo tarpu ieškovės tvirtina priešingai, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti atsakovo motina E. D. lėšas skolino, o ne dovanojo, ir jas atsakovas grąžino grynais pinigais ir bankiniais pavedimais į atsakovo sesers J. D. banko sąskaitą. Padedant tėvams, t. y. atsakovo motinai E. D. bei ieškovės motinai R. S., buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. S. patvirtino, kad buto įsigijimui ji perdavė 2 000 dolerių, liudytoja J. D. taip pat paliudijo, jog E. D. pirko butą šeimai, investuodama pinigus žinojo, jog perka nekilnojamąjį turtą, skirtą gyventi sūnaus šeimai. Gausėjant šeimai, butas (duomenys neskelbtini) gatvėje tapo ankštas, todėl sutuoktinių bendru sprendimu buvo nuspręstą įgyti didesnį butą. Butą (duomenys neskelbtini) gatvėje pirko investuodami savo lėšas, paskolos lėšas bei lėšas, gautas pardavus šeimos butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsakovas išreiškė valią įgyti butą bendros jungtinės nuosavybės teise, nenurodė ir neišreiškė valios butą ir jo dalį įgyti asmeninės nuosavybės teise. Po buto įsigijimo vyko remontas, kuriam šeima naudojo turėtas santaupas, skolinosi lėšas buto remontui ir vėliau jas grąžino.

89. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų šalių byloje nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nėra rašytinių, akivaizdžių ir objektyvių įrodymų, bet iš byloje surinktos įrodymų visumos labiau tikėtina, kad abiejų šalių tėvai turėjo galimybių padėti bylos šalims įgyti ir įsirengti jų šeimos poreikius labiau atitinkantį būstą ir tokią paramą šalims suteikė. Paprastai sutuoktiniams gyvenant darnoje ir kuriant bendrą ateitį nėra renkami įrodymai, kam kas kiek ko davė, preziumuojant, kad visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus numatytas išimtis (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas , 2 dalis). Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad kiekvienos iš šalių tėvai dovanojo pinigines lėšas kiekvienai šaliai asmeninėn nuosavybėn, o ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Iš 2013 m. rugsėjo 4 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šalys nurodė, jog jos butą perka bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (2.1 punktas), ir ši notarine tvarka patvirtintos sutarties sąlyga nenuginčyta. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad buto pardavėjui kainą sumokėjo abu pirkėjai ir kad jiems abiem suteiktas kreditas (4.1 punktas).

90. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, vertina, kad tarp šalių dalijant butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo taikyti CK 3.117 straipsnio 2 dalies, 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes labiau tikėtina, jog abiejų šalių tėvai davė joms pinigines lėšas buto įsigijimui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Kadangi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovė su nepilnamete dukra, o atsakovui priteistas kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad butas Panevėžio mieste ieškovei turi būti priteistas natūra, o atsakovui už jo dalį iš ieškovės priteistina kompensacija, dėl kurios dydžio byloje ginčo nėra.

Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertės

91. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalijant santuokoje įgytą turtą ginčo tarp šalių dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo ieškovei, kuri įmonėje vykdo veiklą, ir 600 Eur įmonės rinkos vertės nėra.

92. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 2 d. ieškinyje nurodė, kad tarp šalių dalintinos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vertė yra 1 660 Eur, o vėlesniuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos vertė 600 Eur. Byloje nėra pateikti įrodymai apie šios įmonės, kaip verslo subjekto, įvertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vertės sumažinimo nuo 1 660 Eur iki 600 Eur ieškovė iš esmės neteikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, todėl, atsakovui procesiniuose dokumentuose nesutinkant su sumažinta įmonės verte, nebuvo pagrindo mažinti įmonės vertės iki 600 Eur. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė taip pat pripažįsta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vertė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovui nesutinkant su teismo nurodyta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ verte, ieškovei bylos nagrinėjimo metu nepagrindus, kad įmonės rinkos vertė tikrai realiai sumažėjo, keičiama skundžiamo sprendimo dalis, pripažįstant, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertė yra 1 660 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė, nesutikdama su sumažėjusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos verte, tvirtina, kad už akcijų vertės sumažėjimą atsakingas tik pats atsakovas, tuo tarpu dėl jos valdytos ir jai prašomos priteisti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjusios rinkos vertės tais pačiais argumentais apie savo pačios įtaką nesiremia.

Dėl iš ieškovės atsakovui priteistos piniginės kompensacijos dydžio už santuokinio turto sumažinimą pardavus santuokoje įgytą automobilį

94. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai tvirtina, kad teismas, nustatydamas šio automobilio realią rinkos kainą, pasirėmė mažesnio patikimumo įrodymais (pateiktais skelbimais apie automobilio vertę), nors byloje buvo pateiktas šalių susitarimu 2019 m. gruodžio 2 d. UAB „Verslavita“ atliktas minėto automobilio konsultacinis vertinimas. Viešoje erdvėje esantys skelbimai apie analogiškos markės, pagaminimo metų ir parametrų parduodamų automobilių vertę gali suteikti duomenų apie automobilio rinkos vertę, tačiau šiuo konkrečiu atveju į bylą buvo pateiktas ginčo automobilio vertinimas, atliktas turto vertintojo apžiūrėjus konkretų automobilį ir įvertinus jo individualius duomenis, todėl toks įvertinimas turėjo būti laikomas didesnio patikimumo įrodymu. Šiuo atveju teismas nenurodė argumentų ir motyvų, kuriais vadovaudamasis nusprendė nesivadovauti minėtu nekilnojamojo turto vertintojos UAB „Verslavita“ atliktu konkretaus automobilio (duomenys neskelbtini) atliktu vertinimu, nors tuo pačiu vertinimu rėmėsi nustatydamas šalių santuokoje įgytų vertę, todėl pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad pati ieškovė 2019 m. sausio 2 d. ieškinyje buvo nurodžiusi, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra 11 000 Eur, o kuo remdamasi minėtą vertę vėliau sumažino nepagrindė. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą tvirtina, kad 8 000 Eur yra reali automobilio rinkos vertė sandorio sudarymo metu, kadangi automobilis buvo remontuotas, techninė būklė buvo patenkinama, jo vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į individualią šio automobilio būklę, ridą, techninį stovį, tačiau ieškovė nepaneigė, kad į minėtus duomenis jau buvo atsižvelgęs turto vertintojas, nustatydamas, kad 2019 m. gruodžio 2 d. minėto automobilio vertė yra nuo 11 000 Eur iki 13 000 Eur.

95. Atsižvelgiant į tai, kad konsultaciniame vertiniame automobilio vertė buvo nustatyta nuo 11 000 iki 13 000 Eur, sprendžiama, kad ginčo automobilio rinkos vertė yra 12 000 Eur (minėtų dviejų verčių vidurkis). Todėl keičiama skundžiamo sprendimo dalis dėl kompensacijos dydžio ir iš ieškovės atsakovui priteisiama 6 000 Eur piniginė kompensacija už santuokinio turto sumažinimą pardavus santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini).

Dėl iš atsakovo ieškovei priteistos 5 765,30 Eur piniginės kompensacijos už santuokinio turto sumažinimą atsakovui asmeniniams poreikiams panaudojus UAB „Bonum Publikum“ draudimo išmokas

96. Teismas byloje nustatė, kad atsakovas sumažino santuokinį turtą, nes, vienašališkai nutraukęs gyvybės draudimo sutartis draudimo bendrovėje UAB „Bonum Publicum“ ir 2018 m. balandžio 6 d. gavęs 7 625,38 Eur, 2018 m. balandžio 6 d. – 1 675,38 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 1 509,34 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 720 Eur, viso - 11 530,61 Eur, juos panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgęs į tai, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei pusę – 5 765,30 Eur draudimo išmokų sumos. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nesivadovavo byloje nustatytais reikšmingais faktais ir pateiktais rašytiniais įrodomais, nevertino nei draudimo sutarčių nutraukimo laiko, nei kam tie pinigai buvo panaudoti.

97. Pažymėtina, jog apeliantas pirmas dvi sutartis nutraukė prieš pradėjimą gyventi skyrium (2018 m. balandžio 6 d.), o pradėjus gyventi skyrium, t. y. po 2018 m. lapkričio 24 d., ir iki bylos iškėlimo 2019 m. sausio 8 d. nutraukė dar dvi (2018 m. gruodžio 31 d.) sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas jokiais patikimais ir objektyviais duomenimis neįrodė, kad gautas draudimo išmokas jis panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, pats skunde nurodo, jog pinigus panaudojo įsikūrimui nuomojamame bute, t. y. asmeniniams poreikiams. Apelianto nurodoma draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nutraukus 2018 m. gruodžio mėnesį sūnui I. D. buvo išmokėta 5 263,96 Eur draudimo išmoka, buvo Studijų draudimo sutartis, sudaryta kitoje draudimo bendrovėje, ir dėl pagal ją išmokėtos išmokos šioje byloje ginčo nebuvo.

Dėl iš atsakovo priteisto materialinio išlaikymo dydžio S. D.

98. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai S. D. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. sausio 2 d. iki dukros pilnametystės po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas skundu prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir iš jo priteisti dukrai 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, nurodydamas, jog atsakovės nurodytos menamos mėnesinės išlaidos yra per didelės, nėra realiai patirtos ir pagrįstos apmokėtais dokumentais. Teisėjų kolegija apelianto nurodytus argumentus laiko nepagrįstais, deklaratyviais ir todėl juos atmeta.

99. Vertinant apelianto argumentus dėl nepilnametės poreikių nustatymo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog orientacinis kriterijus, priteisiant išlaikymą būtiniems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, siejamas su vieno mėnesio minimalia alga (MMA). Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).

100. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu (2021 metais) minimali mėnesio alga sudarė 642 Eur, šiuo metu – 730 Eur, o iš apelianto priteistas 300 Eur išlaikymas per mėnesį, kuris, vertinant, kad abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaiką lygios, neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo orientacinio kriterijaus. Byloje nustatyta, kad šalių dukros poreikiai yra didesni nei tokio paties vaiko panašaus amžiaus poreikiai, kadangi jai yra nustatytas (duomenys neskelbtini), kurio gydymui valstybės skiriamos kompensacijos neužtenka. Vaikui reikalingas subalansuotas tam tikrų rūšių produktų maistas, kuris yra brangesnis, taip pat ji turi su liga susijusių specialių poreikių, kuriuos būtina tenkinti, ji yra paauglė, turinti papildomų higienos, grožio paslaugų išlaidų, išlaidų laisvalaikiui ir t.t. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti pagrįstumą, atsižvelgė į vaiko amžių, sveikatą, ugdymo poreikius, šalių paaiškinimus, be kita ko, ir į papildomai iš valstybės gaunamas išmokas, t. y. teismas, nustatydamas poreikių apimtį, atsižvelgė į pateiktų įrodymų bei faktinių aplinkybių visumą ir tinkamai nustatė šalių nepilnametės dukters tenkintinų poreikių apimtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaiko poreikiams tenkinti ir yra proporcingas vaiko tėvų turtinei padėčiai.

101. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad tėvų teikimo išlaikymo tikslas neapsiriboja minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikius teikiant visus įmanomus rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas vaiko maisto produktams, higienos prekėms ir procedūroms, tokioms kaip manikiūras, odontologo įprastinės dantų higienos ir profilaktikos paslaugas, įprastines išlaidas mokslo reikmėms, drabužiams, avalynei, pramogoms ir pan. Tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, paaiškinimai bei vaiko poreikių suvestinės, lentelės teismų praktikoje pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepilnametės dukters poreikius įvertino 770 Eur, o iš atsakovo prašo priteisti 300 Eur, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad ieškovė nepagrindė pinigų sumos, kuri būtina nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį

102. Apelianto siūlomas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį neužtikrintų paauglės dukros asmeninių ir sveikatos poreikių, normalaus ugdymo ir laisvalaikio poreikių. Pažymėtina, jog apeliantas yra verslininkas ir jis nepateikė duomenų, kad dėl turtinės padėties negalėtų teikti 300 Eur šiuo metu likusiai vienai nepilnametei dukrai, kuri, kaip minėta, turi specialių poreikių dėl ligos. Be to, pats nurodo, kad pagal poreikį ir galimybes apmoka įvairias papildomas dukros išlaidas (perka vaistus, akinius ir pan.), vadinasi, šias išlaidas gali skirti teismo priteisto išlaikymo mokėjimui, o papildomas rėmimas yra atsakovo, kaip vaiko tėvo, teisė.

103. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovė ne tik neišlaikė vaikų, bet ir pelnėsi iš atsakovo alimentų, vaikų poreikiams neišleidžia ne tik atsakovo sumokėtų lėšų, bet ir valstybės skiriamų vaiko pinigų, neįgalumo pinigų bei savo, kaip motinos, privalomos skirti vaikams dalies. Tačiau šis apelianto vertinimas tėra nepagrįsta prielaida. Priešingai nei teigia apeliantas, jo teikiamo susirašinėjimo su ieškove turinys patvirtina jų nesutarimus ir įsisenėjusius tarpusavio ginčus, bet niekaip neįrodo faktų apie atsakovo teikiamo išlaikymo nepanaudojimą ar netinkamą panaudojimą vaiko naudai.

Dėl reikalavimo priteisti iš ieškovės įsiskolinimą atsakovui, kuris susidarė atsakovui dengiant bendras prievoles, susijusias su Panevėžio ir Vilniaus butais

106. CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, be kita ko, turi išspręsti sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Teismas neprivalo padalyti turtą taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.116 – 3.129 straipsniuose ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų. Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo būdas.

107. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Esant pareikštam reikalavimui dėl dalies lėšų, kurias vienas iš sutuoktinių grąžino kreditoriui vykdydamas, šio sutuoktinio manymu, bendrą abiejų sutuoktinių prievolę, arba dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą vykdant, šio sutuoktinio manymu, asmeninę kito sutuoktinio prievolę, priteisimo, teismas turi savo iniciatyva kvalifikuoti įvykdytos prievolės pobūdį (nustatyti, ar tai buvo bendra sutuoktinių prievolė, ar asmeninė kurio nors sutuoktinio prievolė). Tokiu atveju prievolės rūšies kvalifikavimas yra teismo pareiga, todėl atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo dėl lėšų priteisimo, neprivalo priešieškiniu reikšti savarankiško reikalavimo dėl prievolės kvalifikavimo – pripažinimo asmenine ieškovo prievole ar bendra šalių prievole. Pakankama atsakovo gynybos forma tokio pobūdžio ginčuose yra įrodymų, paneigiančių prievolės asmeninį pobūdį arba jos bendrumą, teikimas teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

108. Bylos duomenys rodo, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė pagal teismo 2020 m. birželio 2 d. priimtą teismo įsakymą 425,85 Eur įsiskolinimą AB „Panevėžio energija” ir su tuo susijusiąs išlaidas (procesinės palūkanos, vykdymo išlaidos) priteisti iš ieškovės; iš ieškovės atsakovui priteisti 1 904,40 Eur skolą, kuri susidarė sumokėjus prievoles, susijusias su Panevėžio ir Vilniaus butais. Kaip matyti, šio atsakovo reikalavimo patikslinimai byloje buvo nuolat teikiami teismui pateikiant su tuo susijusius įrodymus ir išlaidų paskaičiavimais (suvestinėmis): 2019 m. spalio 16 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2021 m. gegužės 27 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. spalio 12 d. išlaidų skaičiuoklės. Be to, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukta tiek UAB „Mano Būstas Aukštaitija“, tiek AB „Panevėžio energija“. Ieškovei atsakovo procesiniai dokumentai su prašymais priteisti pusę jo sumokėtų paskolų ir mokesčius už į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusius butus teiktas paslaugas ieškovei įteikti, tačiau ji pasirinko į šiuos reikalavimus savo atsikitimų nepateikti. Vadovaujantis šiais duomenimis, atsižvelgusi į nutarties 106-107 nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad atsakovas, siekdamas dalies lėšų, kurias jis grąžino kreditoriams, vykdydamas bendras abiejų sutuoktinių prievoles, priteisimo, privalėjo reikšti savarankišką materialinį teisinį reikalavimą, o to nepadarius jo reikalavimas yra siurprizinis ieškovei, į kurį atsikirsti jai nebuvo suteikta galimybė.

109. CK 4.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Vertindama atsakovo nurodytas aplinkybes apie jo vieno įvykdytas bendras prievoles aktualiu laikotarpiu, kolegija pažymi, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo tiek butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys bendrą ūkį vedė nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki pradėjimo gyventi skyrium 2018 m. lapkričio 24 d.. Taigi iki gyvenimo skyrium pradžios abu sutuoktiniai turėjo bendras prievoles kreditoriams, kurias turėjo vykdyti lygiomis dalimis, nes kitoks susitarimas nepateiktas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsakovui iš ieškovės nepriteisė šalių turėtų bendrų prievolių, kurias įvykdė vienas atsakovas, ieškovei priklausančios dalies

110. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė neįrodinėjo, kad prievolė sumokėti paskolų įmokas už minėtiems dviem butams įgyti suteiktas paskolas, taip pat prievolė sumokėti kreditoriams už butams teiktas komunalines ir kitas paslaugas, yra asmeninės atsakovo prievolės, taip pat ji neginčijo atsakovo paskaičiuotų ir nurodytų išlaidų už komunalinius patarnavimus, dengtas paskolų už butus dalis bei patirtus nuostolius antstoliams vykdant skolos išieškojimą dydžio. Atsakovo 2021 m. spalio 12 d. pateiktoje skaičiuoklėje laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. spalio 1 d. yra nurodyta, kad sutuoktiniai turėjo 9 177,50 Eur vertės bendrų vykdytinų prievolių, iš kurių 5 027,22 Eur yra ieškovei tenkanti bendrų šalių prievolių dalis, kurią už ieškovę apmokėjo atsakovas (kitokių įrodymų byloje nepateikta). Šią skolą sudaro 50 proc. įsipareigojimų bankams pagal paskolų sutartis, turto draudimo, išlaidų dukros kelionei bei akiniams ir 100 proc. Panevėžio buto patarnavimų, įskaitant ir mokėjimus antstoliams už šiuos įsiskolinimus. Pagal Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš šalių solidariai priteistą skolą AB Panevėžio energijai“ atsakovas yra sumokėjęs, vykdomoji byla užbaigta ją įvykdžius 2020 m. lapkričio 9 d., todėl turi teisę reikalauti, kad pusė sumos jam grąžintų solidari skolininkė. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui priteistina 5 027,22 Eur įsiskolinimo, kuris susidarė atsakovui vienam dengiant bendras šalių prievoles, susijusias su Panevėžio ir Vilniaus butais ir 506,65 Eur skola už į butą Panevėžyje, kuriame gyveno ieškovė, tiektą šilumos energiją.

Dėl atsakovui priteistų bylinėjosi išlaidų už ekspertizę

111. Apeliantas tvirtina, jog teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė po lygiai, tačiau ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertės kilo dėl ieškovės neadekvataus lūkesčio ir užgaidos. Net ir klaidingai nustatyta akcijų rinkos vertė neturėjo lemiamos finansinės įtakos galutiniam bylos rezultatui, nes būtų pakakę vadovautis akcijų įsigijimo sandorio verte. Todėl mano, kad 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apmokėjimu už ekspertizę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertės nustatyti, turi apmokėti tik ieškovė. Be to, mano, kad visas jo patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su konsultacinės išvados, teismas jam turėjo priteisti iš ieškovės.

112. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo sprendimo išvadas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas už ekspertizės atlikimą, nes ekspertizė buvo būtina byloje įrodinėtinoms aplinkybėms pagrįsti, eksperto išvada buvo reikalinga ir naudinga, ja vadovaujantis nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 proc. akcijų paketo rinkos vertė, todėl apelianto argumentai dėl šios skundo dalies atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

113. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, išnagrinėjus abiejų šalių apeliacinius skundus, ieškovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalims padalintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir nustatyta jų vertė, prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir modifikuota į dalinę prievolę, tenkinamas, o skundo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo atmetama. Atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta rinkos vertė, iš ieškovės atsakovui priteista piniginė kompensacija už santuokinio turto sumažinimą pardavus santuokoje įgytą automobilį tenkintas, reikalavimas iš ieškovės priteisti jos įsiskolinimą atsakovui, kuris susidarė atsakovui dengiant bendras prievoles, susijusias su Panevėžio ir Vilniaus butais, tenkintinas, o skundo dalis, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistas asmeninės nuosavybės teise ieškovei nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertė, iš atsakovo ieškovei priteista piniginė kompensacija už santuokinio turto sumažinimą, atsakovui gavus ir asmeniniams poreikiams panaudojus UAB „Bonum Publikum“ draudimo išmokas, iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas S. D. bei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už ekspertizės atlikimą, atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nurodytų patenkintų reikalavimų keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

114. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus virš išdėstytas aplinkybes, argumentus ir motyvus, yra pagrindas padalinti bendrąja jungtine nuosavybe šalių santuokoje įgytą turtą ir: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 51 500 Eur, transporto priemonę (motociklą) (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 300 Eur, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, rinkos vertės 1 660 Eur, iš viso ieškovei priteisti turto už 53 460 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 69 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. akcijų, kurių vidutinė rinkos vertė 56 000 Eur, iš viso atsakovui priteisti turto už 125 000 Eur. Taip pat priteistina iš atsakovo ieškovei 7 418,34 Eur ((48 509 + 300 + 1 660 = 50 469 (ieškovės dalis)) ir (39 305,68 + 26 000 = 65 305,68 (atsakovo dalis); skirtumas – 14 836,68 / 2) piniginė kompensacija už jam atitekusio santuokos metu įgyto turto (didesnės realios vertės) didesnę dalį, kuri paskaičiuota mažinant prievolėmis (skolomis): buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė mažinama negrąžinta paskolos suma (51 500 Eur – 2 991 Eur ), todėl yra 48 509 Eur; buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė mažinama negrąžinta paskolos suma (69 000 Eur – 29 694,32 Eur ), todėl yra 39 305,68 Eur; 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios visos atitenka atsakovui, rinkos vertė mažinama negražinta paskolos suma (56 000 Eur – 30 000 Eur) ir yra 26 000 Eur. Be to, priteistina iš ieškovės atsakovui 6 000 Eur piniginė kompensacija už santuokinio turto sumažinimą pardavus santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), taip pat 5 533,87 Eur skola, susidariusi atsakovui dengiant bendras prievoles, susijusias su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Priteistina iš atsakovo ieškovei 5 765,30 Eur piniginė kompensacija už santuokinio turto sumažinimą, atsakovui gavus ir asmeniniams poreikiams panaudojus UAB „Bonum Publikum“ draudimo išmokas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

115. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

116. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog viso patyrė 5 407 Eur bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir 4 000 Eur už ekspertizės atlikimą). Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie viso patirtas 7 586,24 Eur išlaidas. Teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui 3 793,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ieškovei – 2 703,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus apeliacinės instancijos procesinį sprendimą dėl abiejų šalių apeliacinių skundų tenkinimo (atmetimo) apimties, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pagrindo. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš šalių 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kolegijos vertinimu, laikant, jog trečiojo asmens prašymas tenkintas iš dalies (50 procentų, paskolos grąžinimą pripažįstant asmenine atsakovo prievole), yra pagrindas iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

117. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Nustatęs nurodytą žyminio mokesčio grąžinimo pagrindą, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

118. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 701 Eur žyminį mokestį, kurį skaičiavo ir už reikalavimus atsakovui iš ieškovės priteisti 300 Eur didesnes bylinėjimosi išlaidas bei ieškovei iš atsakovo priteisti 2 000 Eur mažesnes bylinėjimosi išlaidas. Tačiau reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai, apmokestinami žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, susidariusi 51,75 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina atsakovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).

119. Ieškovė už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nuo dalies (192,50 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį atleista Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, apie kitas turėtas išlaidas duomenų nepateikė. Už apeliacinio skundo surašymą advokato teisinei pagalbai apmokėti bei žyminį mokestį atsakovas turėjo bendrai 1 701 Eur išlaidų. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

120. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas apie 67 procentų, o atsakovo – tenkintas apie 30 procentų, todėl, atlikus įskaitymą, 427,78 Eur šių išlaidų atsakovui priteistina iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą paruošimą trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovo prievolė pagal 2018 m. sausio 11 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 000 Eur paskolos grąžinimo pripažinta asmenine atsakovo prievole, t. y. visiškai tenkinus ieškovės šį skundo reikalavimą, trečiojo asmens prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant santuokos nutrūkimo priežasčių.

Po santuokos nutraukimo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę – S., o L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pavardę D.

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę pagal 2018 m. sausio 11 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigine prievole.

Padalinti bendrąja jungtine nuosavybe santuokoje įgytą turtą:

ieškovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

- butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 51 500 Eur,

- transporto priemonę (motociklą) (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2010 m. liepos 15 d., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės L. D. vardu, rinkos kaina 300 Eur,

- individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1 660 Eur.

Iš viso ieškovei L. D. priteisti turto už 53 460 Eur.

Atsakovui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

- butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 69 000 Eur,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 50 vnt. akcijų, kurių vidutinė rinkos vertė 56 000 Eur.

Iš viso atsakovui L. D. priteisti turto už 125 000 Eur.

Priteisti iš L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 418,34 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniolikos eurų ir 34 euro centų) piniginę kompensaciją už jam atitekusio santuokos metu įgyto turto (didesnės realios vertės) didesnę dalį.

Priteisti iš L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (šešių tūkstančių) piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą pardavus santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 533,87 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt trijų eurų ir 87 euro centų) skolą, susidariusią L. D. sumokėjus bendras sutuoktinių prievoles, susijusias paskolų bankams mokėjimu ir kitas bendras prievoles, susijusias su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 765,30 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 30 euro centų) piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą, L. D. gavus ir asmeniniams poreikiams panaudojus uždarosios akcinės bendrovės „Bonum Publikum“ draudimo išmokas.

- prievolę kreditoriui Luminor bank AB pagal 2004 m. gruodžio 29 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo ieškovė L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal šią prievolę L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlieka kreditoriui Luminor bank AB atsakingi solidariai;

- prievolę kreditoriui Luminor bank AB pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo atsakovas L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal šią prievolę L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlieka kreditoriui Luminor bank AB atsakingi solidariai;

- prievolę kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. sausio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 000 Eur paskolos dengimo vykdo atsakovas L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnametės dukros S. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra S. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

- atsakovas bendrauja su dukra pirmą ir trečią mėnesio penktadienį nuo 17 val., ją pasiimdamas iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., bendraujant su atsakovu, ieškovė su dukra gali bendrauti ryšio priemonėmis;

- dukros rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu atsakovas su dukra gali bendrauti nuo atostogų pradžios iki atostogų vidurio;

- atsakovas bendrauja su dukra kiekvienais metais Tėvo dieną;

- šv. Kalėdas dukra, jai sutikus, švenčia su tėvu, šv. Velykas – su motina; proporcingai kitais metais su tėvu ir motina švenčiamos kitos šventės;

- atsakovas, dukrai sutikus, turi teisę su ja praleisti ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų;

- jeigu buvimo su dukra metu atsakovas (tėvas) planuoja dukrą išsivežti į kitą miestą ar valstybę, jis apie tai turi informuoti ieškovę (motiną), nurodydamas buvimo vietą ir kelionės trukmę, ieškovė įsipareigoja kelionei pateikti būtinus dokumentus ir sutikimus.

Priteisti iš L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. sausio 7 d. iki dukros pilnametystės po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos, pinigus pervedant į L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Luminor bank AB, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant vaiko S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 793,12 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 12 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 703,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus tris eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš ieškovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 427,78 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,75 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir 75 euro centus) žyminio mokesčio dalį (žyminio mokesčio užduoties kodas ZK14693). Išaiškinti atsakovui, kad nurodytą žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.