Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-163-212/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-12
Bylos Nr.: e2A-163-212/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-00818-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas: E. Ž.
Atsakovas: A. Ž.

Civilinė byla Nr. e2A-163-212/2019Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00818-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.9; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės Danguolės Smetonienės,

Sekretoriaujant E. Š.,Ieškovei E. Ž. ir jos atstovui advokatui A. K.,Atsakovui A. Ž. ir jo atstovui advokatui A. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Ž. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, nuosavybės teisės gynimo, atsakovo iškeldinimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. Ž. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio A. Ž. kaltės; 2) nutraukus šalių santuoką ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 43‘500 Eur ir atidėti teismo sprendimo vykdymą šioje dalyje dvejiems mėnesiams; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei 2‘896,20 Eur dydžio kompensaciją; 5) iškeldinti atsakovą su visais jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atidedant teismo sprendimo vykdymą vienam mėnesiui; 6) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nesaikingai vartojo alkoholį ir nuo 2002 m. išėjo gyventi į greta gyvenamojo namo esantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyveno iki 2007 metų, kol apsigyveno su kita moterimi, o ūkinį pastatą pradėjo nuomoti nakvynės (duomenys neskelbtini) mieste ieškantiems žmonėms. Projektuojant ir statant ūkinį pastatą šeima planavo, kad tai bus išimtinai pagalbinis pastatas, kuris neturės jokios savarankiškos paskirties. Ieškovė nebegali pakelti tų svetimų žmonių nuolatinio lankymosi jos privačioje teritorijoje ir triukšmo kėlimo. Svetimi žmonės atvykdavo ne tik pernakvoti, ar pabūti prie netoli esančio ežero, bet ir švęsdavo šventes pirtyje. 2012 m. atsakovas įregistravo individualią veiklą bei atliko neteisėtus ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus, taip sudarydamas sąlygas jame apsigyventi dar didesniam žmonių skaičiui. Iki šiol atsakovas komercinės veiklos vykdymui naudoja bendrą turtą, neturėdamas bendrasavininko sutikimo, iki šiol neskiria lėšų namo, sklypo ir šeimos poreikių tenkinimui.

3. Ieškovė prašė jai turtą priteisti natūra, o atsakovui iš ieškovės – 37‘500 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Nurodė, kad ūkinis pastatas yra namo priklausinys CK 4.19 str. taikymo prasme ir dėl to negali būti nuo jo atskirtas. Šiuo atveju visa namų valda ir joje esantys statiniai vienu metu buvo projektuojami, statomi ir kurį laiką faktiškai naudojami kaip vienas objektas. Be to iki ūkinio pastato nutiesti elektros energijos, vandens ir nuotekų inžinieriniai tinklai eina per namą.

4. Ieškovė nurodė, kad dirba dantų technike ir, nors būdama pensinio amžiaus, yra pajėgi išmokėti atsakovui kompensaciją, paimdama kreditą iš kredito įstaigos.

5. Ieškovė turi E. Ž. individualią įmonę, kuri yra įsteigta 2005 m., todėl ji nėra įtrauktina į dalintinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sąrašą ir dalinama nutraukiant ginčo šalių santuoką. Kadangi įmonė buvo įsteigta jau po to kai atsakovas paliko šeimą, o santuoka buvo faktiškai iširusi. Be to, įmonė jokio turto neturi.

6. Nurodė, kad atsakovas 1996 m. gruodžio mėn. įsteigė UAB „Amovita“ ir tapo vienintelis jos akcininkas. 2009-09-17 atsakovas už 100 litų pardavė 25‘700 litų nominalios vertės akcijas R. L., t. y. atsakovas perleido bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę visiškai neatlygintinai, negaudamas už tai jokios apčiuopiamos naudos. Todėl prašė priteisti 2‘896,20 Eur dydžio piniginę kompensaciją, kuri sudaro lygiai pusę atsakovo įnašo pagal UAB „Amovita“ steigimo sutartį vertės.

Šalies argumentai

7. Priešieškiniu atsakovas prašė ieškovės reikalavimus atmesti, o jo priešieškinį patenkinti. Prašė šalių santuoką nutraukti dėl E. Ž. kaltės. Nutraukus santuoką E. Ž. palikti santuokinę pavardę – Ž., A. Ž. – Ž. Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti taip: E. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra E. Ž. individualią įmonę, kurios vertė 36‘000 Eur, 0,0415 ha žemės sklypo, 7‘000 Eur vertės, pastatą - gyvenamąjį namą, 62‘200 Eur vertės, ½ dalį kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, 200 Eur vertės. A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: pastatą-ūkinį pastatą, 14‘900 Eur vertės, 0,0414 ha žemės sklypo, 7‘000 Eur vertės, pastatą - garažą, 2‘700 Eur vertės, ½ dalį kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, 200 Eur vertės, pastatą - šiltnamį, 0 eurų vertės. Taip pat priteisti jam iš E. Ž. 40‘300 Eur. Nustatyti, kad šalys naudojasi po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) pagal parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – sprendinių brėžinį bei priteisti iš E. Ž. A. Ž. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad gyvenant santuokoje ieškovė jo negerbė, įžeidinėjo, užgauliojo, visiškai nerėmė kai jam reikėjo išlaikymo. Prieš jį pavartojus smurtą, jis išsikėlė į ūkinį pastatą. Jis sunkiai susirgo, tapo nedarbingu, tačiau ieškovei pastoviai gaunant dideles pajamas, ji prie jo išlaikymo visiškai neprisidėjo. Gyvendamas ūkiniame pastate suprato, kad negalės savęs išlaikyti, todėl apsigyveno pas motiną ir pradėjo nuomoti ūkinį pastatą. Minėtą veiklą pradėjo, nes neturėjo lėšų pragyvenimui. Ieškovei leido naudotis žymiai geresniu turtu – gyvenamuoju namu. Ūkinį pastatą pagerino savo lėšomis (mamos dovanotomis), su juo planuoja savo ateitį. Jis sutiktų nutraukti komercinę veiklą pastate, jei ieškovė sutiktų jam teikti išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur. Tada jis galėtų sugrįžti į ūkinį pastatą ir jame gyventi. Ieškovė siekia nesąžiningai užvaldyti visą namų valdą natūra, siekia perimti ūkinį pastatą ir pati ten vykdyti komercinę ūkinę veiklą.

9. Nurodė, jog ūkinis pastatas ir dalis namų valdos gali būti atidalinti į atskirus turtinius vienetus. Pakeitus ūkinį pastatą į gyvenamąjį, jis galės realiai ten gyventi. Yra gavęs sąlygas iš UAB „Biržų vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų prie ūkinio pastato geriamojo vandens ir nuotekų. Yra gavęs sąlygas dėl naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarties. Yra pateikęs paraišką naujo buitinio vartotojo dujų sistemos prijungimo prie dujų sistemos. Atsižvelgiant į tai, jokių bendrų tinklų su ieškove ateityje nebus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp E. Ž. ir A. Ž. įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo A. Ž. kaltės; po santuokos nutraukimo E. Ž. paliko santuokinę pavardę – Ž., A. Ž. – Ž. Santuokoje įgytą turtą padalino taip:

11. Ieškovei E. Ž. nuosavybėn priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančius adresu (duomenys neskelbtini) (viso turto vertė 87‘000 Eur).

12. Atsakovui A. Ž. priteisė iš ieškovės E. Ž. 43‘500 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį natūra, nustatant, jog šią kompensaciją ieškovė privalo sumokėti ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

13. Nutraukė atsakovo A. Ž. veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose.

14. Ieškovės E. Ž. reikalavimą, dėl atsakovo iškeldinimo su jam visais nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atidedant sprendimo vykdymą vienam mėnesiui, paliko nenagrinėtu.

15. Priteisė iš ieškovės 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, 837 Eur žyminio mokesčio ir 18,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo 3‘570 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, 241 Eur žyminio mokesčio ir 18,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

16. Nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje gimė du sūnūs (E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)), kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Šalių parodymais nustatė, kad jų šeima yra iširusi, maždaug nuo 2001-2002 m. kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio. Šalys dėl šeimos iširimo kaltina vieną kitą tuo, kad tiek vienas, tiek kitas turėjo žalingų įpročių, tačiau tai patvirtinančių ir neabejotinų įrodymų nepateikė. Nustatė, jog atsakovas paliko šeimą, neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės (ilgiau nei vienerius metus). Atsakovas yra verslininkas, praeityje (duomenys neskelbtini) UAB „Amovita“, buvo jos (duomenys neskelbtini) (kaip nurodė atsakovas, gaudavo 900 litų per mėnesį atlyginimą) po to ir dabar vykdo individualią veiklą. Atsakovas nutraukė ryšius su sutuoktine ir vaikais, todėl teismas darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atmetė.

17. Nustatė, kad šalys santuokoje įsigijo šį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančius adresu (duomenys neskelbtini); visi nurodyti pastatai ir kiti inžinieriniai statiniai yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir kartu su žemės sklypu sudaro vieną namų valdą (toliau – namų valda). Bendra namų valdos vertė yra nustatyta 87‘000 Eur, pagal vertintojus skiriasi tik atskirų dalių įvertinimas.

18. Nustatė, jog ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas realiai gyvena pas savo motiną ir korespondencijai nurodo adresą (duomenys neskelbtini). Atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), vykdo komercinę apgyvendinimo veiklą, pastoviai negyvena. Tarp šalių yra gilūs nesutarimai, jie nesutaria absoliučiai visais jų šeimyninį gyvenimą liečiančiais klausimais, neranda jokio kompromiso, kaip turi būti naudojamas jų bendras turtas, yra priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu ir negeba byloje rasti abiems šalims priimtino bendro kompromiso. Pažymėjo, jog esmingai nesutarimai dėl to, jog atsakovas ūkinius pastatus naudoja komercinei apgyvendinimo veiklai. Ūkiniuose pastatuose atsakovui vykdant apgyvendinimo veiklą, kyla konfliktai su atvykstančiais laikinais gyventojais, dėl jų elgesio. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra labai arti vienas kito (artimiausioje vietoje tarp pastatų yra apie 2 metrų tarpas). Be to, apgyvendinimo paslaugų teikimo vieta yra ne tik ūkinis pastatas, bet ir kiemas, nėra jokio sutarimo tarp šalių dėl naudojimosi namų valda, todėl neaišku kas ir kokia sklypo dalimi gali naudotis, kur gali kieme būti atvykę laikini gyventojai, kur jie ir kaip gali pramogauti, todėl ieškovė jaučia didelį diskomfortą. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja I. K..

19. Prie santuokos nutraukimo bylos teismo pirmininko nutartimi buvo prijungta kita civilinė byla, kurioje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui - nutraukti veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas yra žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)), nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose. Atsakovas komercinę apgyvendinimo veiklą ūkiniame pastate pradėjo neturėdamas bendrasavininkės – ieškovės sutikimo. Dėl šios priežasties ieškovė, būdama ūkinio pastato bendrasavininke, prarado galimybę jį valdyti, naudoti savo reikmėms, todėl jos, kaip bendraturtės, teisės buvo pažeistos.

20. Teismas sprendė, jog atsakovo siūlomas namų valdos padalijimo būdas šalių konflikto neišspręstų, jei būtų nepatenkintas ieškovės reikalavimas - nutraukti atsakovo veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas žemės sklype ir ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose. O patenkinus ieškovės reikalavimą - nutraukti atsakovo veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose ir paliekant atsakovo nuosavybėje jo prašomą nekilnojamą turtą, atsakovas, gavęs žymiai mažesnę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, neturėtų galimybės vykdyti analogišką, tokios pat apimties komercinę veiklą kitoje vietoje. Teismas sprendė, jog namų valdą paliekant vienai iš šalių ir priešingai šaliai priteisiant kompensaciją už kurią ji galėtų įsigyti analogiškos vertės turtą gyvenimui ar komercinei veiklai vykdyti, būtų atkurta teisinė taika tarp šalių ir nesudaryta situacija konfliktui. Atsakovas nepateikė duomenų, jog jis tokią kompensaciją išgalėtų sumokėti. Priešingai, atsakovas prašė jam iš ieškovės priteisti išlaikymą, nes, kaip jis pats teigia, jo pajamos yra nepakankamos pragyventi. Ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas, todėl kompensaciją ji atsakovui sumokėtų per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gavusi kreditą banke. Teismas sprendė, jog visą namų valdą paliekant ieškovei, įpareigojant atsakovą nutraukti nakvynės namų apgyvendinimo paslaugų veiklą, vykdomą žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose, o atsakovui priteisiat ½ namų valdos vertės kompensaciją, tarp šalių būtų atkurta teisinė taika, o atsakovas galėtų įsigyti analogiškos vertės nekilnojamą turtą, komercinei apgyvendinimo veiklai vykdyti.

21. Teismas nenustatė, kad atsakovas pajamomis, gautomis iš bendro turto naudojimo komerciniams tikslams, būtų pasidalinęs su ieškove. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises, todėl tenkino ieškovės reikalavimą nutraukti atsakovo veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose.

22. Taip pat nustatė, jog E. Ž. individuali įmonė įregistruota 2005-03-08. Įmonės turimo turto vertė yra 628,29 Eur. Įmonė nuomoja patalpas ir jokio nekilnojamo turto neturi. Individuali įmonė yra įsteigta jos profesinei (dantų techniko) veiklai vystyti. Teismas nenustatė, jog atsakovas savo lėšomis, darbu ar kitaip būtų prisidėjęs prie E. Ž. individualios įmonės įkūrimo ir jos veiklos vystymo. E. Ž. individuali įmonė įkurta ir pradėjo veiklą šalims negyvenant kartu, jau nutrūkus jų šeiminiams ryšiams. Dėl to teismas nusprendė, jog E. Ž. individuali įmonė yra jos asmeninis turtas ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

23. Nustatė, jog atsakovas ir B. K. (duomenys neskelbtini) steigimo sutartimi įsteigė UAB „Amovita“. Abu steigėjai į įmonės balansą įsipareigojo įnešti turto už 11‘584,80 Eur (40‘000 Lt), kiekvienas po 5‘792,40 Eur (20‘000 Lt). UAB „Amovita“ akcininkėmis buvo tiek ieškovės motina, tiek atsakovo motina. Teismas suabejojo ieškovės paaiškinimais, jog ji nežinojusi, kad atsakovas yra UAB „Amovita“ steigėjas ir dalininkas. Nesutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kad šeima iš įmonės negavo jokios naudos. Įmonės dokumentacija buvo vedama netinkamai ir ne visi akcijų sandoriai registruojami. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad UAB „Amovita“ buvo įsteigta atsakovo be jos žinios ir sutikimo bei tai, jog šeima iš UAB „Amovita“ veiklos negavo jokios naudos, todėl ieškinį dėl kompensacijos priteisimo atmetė.

24. Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2017-08-08 nutartimi civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir civilinė byla dėl atsakovo įpareigojimo nutraukti jo veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas adresu (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose, buvo sujungtos. Po aukščiau minėtos nutarties priėmimo ieškovė, pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, taip pat kitų reikalavimų, pateikė reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo su jam visais nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atidedant sprendimo vykdymą vienam mėnesiui. Šis ieškovės reikalavimas patenka į santuokos nutraukimo byloje draudžiamų nagrinėti reikalavimų sąrašą, todėl paliko nenagrinėtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo dalis, kuria atmestas jo priešieškinys ir patenkintas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą tose dalyse: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; santuokoje įsigytą nekilnojamąjį turtą padalinti tarp sutuoktinių taip:

26. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: E. Ž. individualią įmonę, vertė 36‘000 Eur; 0.0415 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., 0.0829 ha. 7‘000 Eur rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 62‘200 Eur rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur rinkos vertės, esantys (duomenys neskelbtini).

27. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: pastatą - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14‘900 Eur rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini); 0,0414 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: Nr. (duomenys neskelbtini) k.v. 0,0829 ha. 7‘000 Eur rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini); Pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2‘700 Eur rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini): A dalį kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur rinkos vertės, esantys (duomenys neskelbtini); pastatą - šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini).

28. Priteisti iš atsakovės ieškovui 40‘300 Eur; nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas naudojasi po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., 0.0829 ha. esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2016-02-19 (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą - sprendinių brėžinį, atskirai taip: atsakovas žemės sklypu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0415 ha ploto, o ieškovė žemės sklypu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0414 ha ploto. Priteisti iš ieškovės atsakovui išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus – dalį išsaugotų kvitų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas ūkinio pastato, namų valdos įrengimui.

29. Nesutinka su teismo argumentais, jog atsakovas buvo verslininkas santuokos iširimo metu, kadangi tuo metu jis buvo bedarbis dėl ligos, neturėjo pajamų, o ieškovė jo neišlaikė. Šiuo atveju ieškovė yra verslininkė, ji turi savo įmonę, samdo darbuotojus, o apeliantas dirba tik pagal patentą, užsiima nakvynės namų veikla.

30. Nesutinka su teismo motyvais, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, teismas nevertino viseto aplinkybių, lėmusių atsakovo išėjimą iš gyvenamojo namo ir apsigyvenimą ūkiniame pastate. Apeliantas 1984 m. (jis dirbo šeimoje vienas) su ieškove pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą (kuriuose vykdoma nakvynės namų apgyvendinimo veikla), kuriame galėtume apgyvendinti svečius. 2000 metais apeliantas susirgo sunkios formos diabetu, kasdien vartojo vaistus, nustatytas specialus maitinimo rėžimas, neteko judėjimo laisvės, tapo priklausimas nuo kitų, gavo 185 litų invalidumo pensiją, buvo atleistas iš darbo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesutiko apeliantu pasirūpinti, buvo priverstas apsigyventi pas motiną, kuri jį prižiūrėjo. Pats savarankiškai, gyvendamas ūkiniame pastate, negalėjo savimi pasirūpinti. Po to, pasidarė visiškai aišku, kad ieškovei apeliantas nerūpi, ji kūrė savo gyvenimą be jo. Be to, kai atsakovas negavo pajamų, ieškovė visiškai pasikeitė, ji nebuvo pratusi prie darbo, pradėjo vartoti (uostyti) eterį, svaiginosi, gėrė alkoholį, visiškai nesirūpino atsakovu. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas V. T.. Ieškovės elgesys jį labai veikė. Siekdamas išvengti konfliktų, protestuodamas prieš ieškovės netinkamą elgesį, 2000 ar 2001 metais išėjo gyventi iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Tačiau ieškovės elgesys nepasikeitė, ji netgi pakeitė gyvenamojo namo durų spynas, neleido patekti į namą. Pamatęs, kad nebeturi lėšų pragyvenimui, praėjus kiek laiko ir prisitaikęs prie ligos, nusprendė nuomoti ūkinį pastatą. Veiklą pradėjo 2007 metais, o pats prisiglaudė pas mamą, kuri padėjo su valgio ruoša bei juo rūpinosi. Nei ieškovė, nei vaikai juo nesirūpino. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų girtavęs, nesirūpinęs šeima iki tol, kol buvo priverstas išeiti iš namų, kai susirgo. Pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad skolino jam pinigų, kai jis neturėjo iš ko pragyventi, pavalgyti. Paskolintus pinigus jis vėliau grąžino. Tai tik patvirtina, kad ieškovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų ir jam tapus invalidu, visiškai juo nesirūpino. Ieškovei ir vaikams jis buvo reikalingas tik tiek ir tada, kiek galėjo uždirbti pinigus, o tapus nedarbingu, ieškovė jo išsižadėjo, neleido į namus, nerėmė materialiai, nors pati su vaikais naudojosi namu. Nuo tada ieškovė prieš jį nustatė ir vaikus ir dabar vaikai siekia kartu su ieškove perimti iš jo turtą - namus, kad galėtų ten kartu gyventi. Todėl jų parodymai vertintini kritiškai.

31. Atsižvelgiant į tai, kad jis gyveno ūkiniame pastate, o ieškovė norėjo ir iš ten jį išvaryti, ji pradėjo teigti, kad jis gali gyventi pas savo motiną, o ūkinį pastatą nuomoti ir taip gauti pajamas. Ieškovė teigė, kad neprisidės prie jo išlaikymo, neduos jam jokių pinigų, be to, reikalavo netgi apsimokėti už tai, kad leido naudotis ūkiniu pastatu. Biržų rajono savivaldybė 2007-05-28 išdavė jam pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta, kad jis teikia (duomenys neskelbtini) ir teikiama paslauga atitinka šioms paslaugos teikti nustatytus reikalavimus. Šią veiklą jis vykdo nuo paminėtos datos iki dabar. Ieškovė sutiko su vykdoma jo veikla, neprieštaravo, kad jis ūkinį pastatą rekonstruotų ir pritaikytų nakvynės paslaugų veiklai savo lėšomis, tačiau vėliau, nuo 2015 metų sugalvojo, kad jį reikia iškeldinti ir iš ūkinio pastato, pradėjo pastoviai rašyti skundus policijai, kad nuomininkai triukšmauja. Nei vienas skundas nepasiteisino, nei kartą nebuvo gavęs jokio įspėjimo dėl netinkamo nuomininkų elgesio, nebuvo nei karto įspėtas nei vienas nuomininkas dėl triukšmavimo ar nederamo elgesio.

32. Ieškovė siekia išgalvotu, melagingu pagrindu nutraukti jo veiklą pastate - įrodinėja, kad nuomininkai neleidžia jai normaliai gyventi, kad triukšmauja, tačiau šie faktai nėra patvirtinti nei vienu objektyviu įrodymu. Nei policija, nei kitos institucijos neįžvelgė neteisėtos veikos ar neleistino nuomininkų elgesio. Todėl naikintini teismo motyvai, kad vykdant nakvynės namų veiklą yra pažeidžiamos ieškovės teisės.

33. Aplinkybes dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo patvirtino ir liudytoju teismo posėdyje apklaustas V. L., kuris yra pateikęs ir notariškai patvirtintus liudytojo parodymus. Tačiau teismas šio liudytojo parodymų visiškai nevertino. Šis liudytojas parodė ir teisme patvirtino, kad ieškovė, dar gyvenant kartu, girtuokliavo, kad jis žinojo iš ieškovės kolegų, jog ieškovė vartojo (uostė) eterį. Liudytojas parodė, kad jis slapčia vežė ieškovei alkoholį.

34. Nurodo, kad 2010-07-14 padarė pavedimą 4‘000 Eur E. Ž., savo anūkei, kas patvirtina, kad rūpinosi jam artimais žmonėmis, šeimos nariais. Šiuos pinigus gavo iš savo mamos ir visus gautus pinigus atidavė anūkei. Iš mamos daugiau jokios didesnės paramos nėra gavęs, todėl neturėjo ką duoti.

35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, faktinius duomenis, laiko, kad kalta dėl santuokos iširimo yra ieškovė, kuri netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinės pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

36. Teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl išlaikymo jam priteisimo. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, prašo patenkinti jo reikalavimą ir priteisti iš ieškovės išlaikymą. Šis reikalavimas pagrįstas priešieškinyje nurodytais įrodymais ir argumentais.

37. Teismas nepagrįstai nepadalino turto natūra pagal jo pateiktą reikalavimą ir nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, dalį įrodymų visiškai ignoravo, dėl jų nepasisakė. Teismas, dalindamas turtą, neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į tai, kad turtas yra dalus, pradėta turto dalinimo procedūra. Yra paruošti namų valdos ((duomenys neskelbtini)) žemės sklypo atidalijimo į du atskirus sklypus planai, gautas leidimas atsidalinti namų valdos dalį, suteiktas atskiras numeris ūkiniam pastatui, kurį apeliantas prašo natūra paskirti jam. Teismas neįvertino, kad yra paruošti elektros, dujų, vandentiekio, komunikacijų atskyrimo planai, projektai apmokėti ir lieka tik gauti ieškovės sutikimą, kad namų valda būtų atidalinta ir suformuotos dvi visiškai atskirai funkcionuojančios ir viena nuo kitos nepriklausančios namų valdos. Šiuo metu atskirai funkcionuoja ir yra įrengti ūkinio pastato nuotekų tinklai. Teismas buvo akivaizdžiai šališkas dalindamas turtą, spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo.

38. Dalis komunikacijų yra realiai jo sąskaita ir lėšomis jau įrengta. Jo asmeninėmis lėšomis ir sąskaita atliekami turto vertės padidinimai (ūkinio pastato remontas, kiemo dalies įrengimas ir kt.) teko ieškovei (natūra priteisus turtą), nekompensuojant jo asmeninių įdėtų lėšų ir todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. CK 3.98 str. nustato teisę sutuoktiniui, kuris asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės padidėjimo, gauti piniginę kompensaciją. Teismas turtą padalijęs natūra, privalėjo atsakovui iš ieškovės priteisti kompensaciją už jo asmeninėmis lėšomis padidintą turto vertę, nes teismas nusprendė, kad nuo 2000 metų sutuoktiniai atskirai vedė ūkį ir nedalino ieškovės įmonės, jos turto buvusio santuokos nutraukimo dienai. Jis yra pateikęs teismui lokalinę sąmatą, kiek atliko darbų savo lėšomis ūkiniame pastate, tačiau teismas šio įrodymo visiškai nevertino, nors priteisęs turtą natūra ieškovei, turėjo jam priteisti kompensaciją iš ieškovės kaip už asmeninėmis lėšomis pagerintą bendrą turtą.

39. Su ieškove, dar 2015 metais buvo susitarta, kad pasidalins turtą natūra, jam bus skirtas ūkinis pastatas, žemės dalis ir ieškovė sumokės papildomai piniginę kompensaciją ne mažiau kaip 15‘000 Eur. Nėra tarp jo ir ieškovės esminių nesutarimų, kurie trukdytų atskirai naudotis namų valdomis. Ateityje, atsidalinus namų valdas, neliks jokių bendrų komunikacijų, o ta aplinkybė, kad ūkinis pastatas ir gyvenamas namas yra arti vienas kito ir juos skiria „tik“ 2 metrų riba, nėra kliūtis kiekvienam savarankiškai ir pilnaverčiai gyventi. Pažymėtina, kad žmonės gyvena ir butuose su bendromis laiptinėmis ir kotedžuose ir jų blogi tarpusavio santykiai nėra pagrindas reikalauti, kad kaimynai būtų iškeldinti ar iš jų būtų atimtos nuosavybės teisės.

Šalies argumentai

40. Ieškovė nepagrindė objektyviais duomenimis savo teiginių, kad jo vykdoma veikla ūkiniame pastate jai trukdo gyventi ir pažeidžia jos interesus, nes nei viena institucija, kuri turi prižiūrėti viešąją tvarką, nėra nustačiusi, kad jis ar jo nuomininkai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, nėra nustatyta, kad pažeidžiamos būtent ieškovės teisės. Priešingai, į bylą pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tyčia, tendencingai kvietė policijos pareigūnus, skundė savivaldybei ir Turizmo departamentui, Visuomenės sveikatos centrui atsakovą, jo vykdomą apgyvendinimo veiklą ir nuomininkų veiksmus, tačiau nėra nei vieno dokumento, kad jos skundai būtų pasitvirtinę. Teismas, nustatydamas, kad ieškovei trukdoma gyventi, rėmėsi tik ieškovės ir sūnaus bei marčios parodymais, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti, kad jie patys galėtų pastate vykdyti vietoj atsakovo komercinę - ūkinę veiklą, gauti pajamas. Jų paaiškinimai yra subjektyvus, netgi tarpusavyje prieštaraujantys.

Žemesnės instancijos teismas

41. Iš kitos pusės, jis neturi kitos gyvenamosios patalpos, gyvena ūkiniame pastate nuo 2000 - 2001 metų, visą laiką naudojasi ūkiniu pastatu ir teismui nusprendus, kad negali ūkiniame pastate vykdyti komercinės - ūkinės veiklos, jis ūkiniame pastate gyvens, nevykdys ten veiklos. Nėra jokių duomenų, kad jis turėtų kitą gyvenamąjį būstą nuosavybės teise. Ūkinį pastatą jis naudoja ir kaip gyvenamąjį pastatą, savo gyvenimui, kai nėra nuomininkų ūkiniame pastate gyvena, šiuo pastatu rūpinasi, jį remontuoja savo lėšomis, investavo į pastatą lėšas gautas iš nuomos. Ta aplinkybė, kad jis kurį laiką gyveno pas motiną, neleidžia daryti išvados, kad jis yra apsirūpinęs gyvenamuoju būstu.

42. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jis yra invalidas, gauna pajamas iš ūkinio pastato ir ši veikla yra būtina jam oriai išgyventi. Šios aplinkybės teismas visiškai neįvertino. Jo turtinė padėtis yra žymiai sunkesnė nei ieškovės ir iš jo paimti pragyvenimo šaltinį, palikti be gyvenamojo būsto, be turto - nesąžininga ir tai prieštarauja teisingumo, protingumo principams. Ieškovė gauna pastovias pajamas, kas mėnesį po 1‘000 Eur, jai lieka namas, ūkinis pastatas, kuriame ji galės vykdyti nuomą bei gauti pajamas, individuali įmonė, o jis bus priverstas ieškotis būsto ir akivaizdu, kad negaus kito būsto ant ežero kranto. Ši vieta, kur stovi namų valda, jo buvo surasta, jis pastatė namus ir nesąžininga jį iškeldinti iš jo nuosavybės. Kito turto, analogiškoje vietoje, prie ežero - nėra pardavime ir už gautą kompensaciją tokio analogiško turto jis neįsigys.

43. Teigia, kad sutiktų nutraukti ūkinę veiklą ūkiniame pastate, jeigu ieškovė jam teiktų išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį. Tokiu atveju ūkinį pastatą naudotų tik kaip gyvenamąją patalpą, savo poreikių tenkinimui. Dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, todėl ji turėtų jį išlaikyti. Ieškovė per mėnesį gauna 1‘000 Eur pajamų, yra sveika, todėl išlaikymą gali teikti. Iš ieškovės išlaikymas jam priteistinas CK 3.72 str. pagrindu. Apeliantas yra 2-os grupės invalidas (darbingumo lygis -35 procentai), gauna 232 Eur pensijos, yra suvaržytas savo ligos ir iš pensijos negalėtų savęs išlaikyti, todėl pajamos yra būtinos. Gauna pajamų tik iš nakvynės namų apgyvendinimo paslaugų. Visos lėšos buvo panaudotos sveikatinimui ir ūkinio pastato remontui.

44. Ieškovės įmonė kas mėnesį gauna 1‘000 Eur pajamų, kiek turi išlaidų nenurodo. Todėl mano, kad įmonės vertė yra trijų metų pelno dydis – 36‘000 Eur. Todėl iš ieškovės priteistina ½ įmonės vertė. Be to, ieškovė per visą laikotarpį nuo 2005 m. iš įmonės turėjo uždirbti 144‘000 Eur ir šis turtas laikytinas šeimos turtu. Ieškovė įmonę įsteigė iš šeimoje uždirbto turto, todėl šis turtas yra dalintinas, nes realiai įmonė atsirado santuokos nutraukimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

45. Nurodo, jog pateikė teismui įrodymus, kad remontavo ūkinį pastatą, po to, kai pradėjo gyventi atskirai su ieškove. Teismas šį turtą padalino lygiomis dalimis, ignoravo, kad turtas pagerintas jo lėšomis, jam su ieškove pradėjus gyventi skyrium. Teismui pripažinus, kad jo asmeninėmis lėšomis, pradėjus gyventi skyrium, atlikti pagerinimai yra laikomi bendrais pagerinamais, teismas privalėjo ir pripažinti, kad ieškovės gautos pajamos individualios įmonės taip pat turit būti padalintos lygiai, nors ir gautos gyvenat skyrium. Būtina taikyti vienodą principą ieškovės ir jo atžvilgiu. Teismo sprendimu nepadalinta E. Ž. įmonė, nepasisakyta sprendime koks jos likimas.

46. Dėl ieškovės netinkamo elgesio, dėl pastovių skundų, jo vykdoma veikla 2018 metais patyrė nuostolius, todėl nuo 2018 metų gruodžio mėnesio jis nakvynės namų veiklą nutrauks. Prašo teismo padalinti turtą natūra.

Atsiliepimas

47. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas vadovavosi visomis nustatytomis aplinkybėmis, įvertino sutuoktinių bandomus ginti interesus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste, atsižvelgė į aktualiąją praktiką. Atsakovo teiginiai dėl santuokos iširimo nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantas nuo pat UAB „Amovita“ įsteigimo buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2003-2009 (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Registro centro išrašai. Todėl santuokos iširimo metu apeliantas gavo pajamas iš įmonės tiek kaip bendrovės (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog nuo 2007 metų ūkiniame pastate apeliantas pradėjo teikti žmonių apgyvendinimo paslaugas, kas taip pat laikytina verslu. Iš to daro išvadą, jog 2001-2002 metais atsakovas buvo verslininkas ir gavo pajamas, kurių jam turėjo pakakti pragyvenimui ir su jomis nesidalino su šeima.

Žemesnės instancijos teismas

48. Teigdamas, jog ieškovė gėrė, buvo toksikomanė, nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų. Pats apeliantas yra nurodęs, kad ieškovė jam gaminti valgyti negalėjo dėl jos darbo, tačiau ieškovė duodavo atsakovui pinigų, o valgyti jis galėjo ir pats pasigaminti. Apeliantas neįrodė aplinkybių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Priešingai, byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog būtent atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą 2001 – 2002 metais. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog santuoką nutraukė būtent dėl ieškovės melo, jog ji nepripažino, kad ji uosto eterį. Remiantis tuo, jog atsakovas paliko šeima, bei atsižvelgiant į CK 3.60 straipsnio 3 dalį, teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutrūkimo. Mano, kad atsakovas neturi teisės į išlaikymą, nes nėra tam visų reikalingų sąlygų. Teismas atsakovui priteisė 43‘500 Eur, tai yra pakankama pinigų suma ir jis gali save išsilaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliantas, gaudamas tokio dydžio kompensaciją, gali įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą ir verstis netrukdomai ūkine veikla bei gauti pajamų. Kita vertus, atsakovo gaunama senatvės pensijos išmoka yra pakankama oriam pensininko gyvenimui užtikrinti. Be to, apeliantas keliauja po užsienį, vykdo aktyvų verslą, todėl gali pilnai save išsilaikyti ir tai jam leidžia daryti jo sveikata.

49. Teismas teisingai sprendė dėl turto padalijimo klausimą, rėmėsi teismų praktika, atsižvelgė į šalių taikos atkūrimą ir galimybių kilti ginčams ateityje eliminavimą. Atsakovo požiūris į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atidalinimo būdo natūra „galimumą“ yra labai paviršutiniškas, nes jam tik svarbu tai ar daiktai gali atskirai funkcionuoti. Teismas įvertino teisingai visas aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog apeliantas siekia vykdyti žmonių apgyvendinimo veiklą ir toliau ateityje ją vykdytų ūkiniame pastate, todėl pagrįstai turtą natūra priteisė ieškovei, o atsakovui – kompensaciją, siekiant išvengti konfliktų tarp šalių ateityje. Be to, jei turtas būtų padalintas taip, kaip atsakovas nori, tai ieškovė prarastų naudotis namo priklausiniu – ūkiniu pastatu ir dar jos teisės būtų suvaržytos su buitiniais nepatogumais, atsirastų svečių namai, kurie būtų du metrai nuo jos miegamojo lango. Ūkinis pastatas yra ne atskiras daiktas, o namo priklausinys.

50. Pažymi, jog teismas ir neturėjo nieko priteisti atsakovui už jo lėšų investavimą į ūkinį pastatą, nes tokio reikalavimo atsakovas nebuvo pareiškęs. Be to, ieškovė taip pat atliko gyvenamajame name remontus, keitė langus. Kita vertus, apeliantas, investavęs į ūkinį pastatą lėšas, vykdė veiklą, gavo pajamas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog atsakovo atliktų investicijų vertę, jų nusidėvėjimą, ir jų įtaką vidutinei ūkinio pastato rinkos vertei lyginant ją su pirmine daikto vertę iki investicijų atlikimo. Pažymi, jog šalys bandė sutarti ir turtą pasidalinti bendru sutarimu, ieškovei atitektų ūkinis pastatas, o atsakovui – gyvenamasis namas, tačiau atsakovas vėliau pareiškė, kad jis ir toliau vyks savo veiklą, todėl susitarimas ir nutrūko.

51. Nesutinka su apelianto argumentais, jog žmonių apgyvendinimo veikla realiai netrukdo normaliam ieškovės gyvenimui. Mano, jog ji įrodė visas aplinkybes dėl atvykstančių žmonių ir buvimo ūkiniame pastate trukdymo ieškovės gyvenimui, apie tai ji visas aplinkybes išdėstė ieškinyje. Atsakovas būdamas toli nuo esančio triukšmo gali ramiai ilsėtis, o ieškovė neturi ramybės nei dieną nei naktį. Atsakovas vykdo veiklą, neturėdamas jos sutikimo, todėl ji yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalijo bendrąją jungtinę nuosavybę būtent teismo sprendime nurodytu būdu.

52. Apeliantas nepagrindė kokia yra jos individualios įmonės vertė, o jo sugalvota vertinimo metodika yra nelogiška. Nesutinka su apelianto argumentu, jog įmonė buvo įkurta naudojant bendras sutuoktinių lėšas, kadangi įmonė buvo įkurta 2005 metais, kai sutuoktiniai 5 metus nebegyveno kartu. Pati įmonė jokio turto neturi, jos trumpalaikio turto balansinė vertė – 628,29 Eur, todėl įmonės vertė turėjo atitikti jos balansinę vertę, o ne ieškovės gaunamos pajamos.

53. Apelianto vertinimu, teismui nesutikus jo investicijų į ūkinį pastatą pripažinti jo asmeninėmis investicijomis, analogiškai reikėjo vertinti ir įmonės statusą, tačiau ieškovė su tuo nesutinka. Apeliantas savo investicijų į ūkinį pastatą net neįrodinėjo ir tokio reikalavimo nereiškė. Tokia teise galėjo pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovas, vykdydamas veiklą taip pat gavo pajamas, todėl ir jas reikėtų dalinti. Pažymi, jog ieškovė reiškė ieškinį dėl dalintino turto tik tokio, kuris buvo įgytas iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

54. Nesutinka su apelianto argumentais, jog jo turtinė padėtis yra žymiai blogesnė, kadangi šalių finansinė padėtis yra tokia pat. Be to, apelianto turtinė padėtis yra kur kas geresnė, nes jis keliauja po egzotines šalis. Mano, jog ieškovas galės įsigyti kitą būstą ir toliau verstis savo apgyvendinimo veikla. Ta aplinkybė, jog ūkinis pastatas yra prie ežero neturi jokios reikšmės, nes čia apsistoja keliaujantys žmonės, iš kitų miestų, arba darbininkai. O jei apeliantas nuspręs nebevykdyti veiklos – jis už gautą kompensaciją galės įsigyti kitą būstą, nebūtinai namą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

55. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

56. Byloje nustatyta, kad A. Ž. ir E. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimę vaikai yra pilnamečiai. Atsakovas A. Ž. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl santuokos nutraukimo ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vėliau, ieškovei E. Ž. pareiškus reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas pakeitė reikalavimą ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Ieškovė kaltina atsakovą nesaikingu alkoholio vartojimu, nesirūpinimu šeima, teigia, kad atsakovas 2000-2001 metais paliko šeimą ir išsikėlė gyventi į ūkinį pastatą, esantį šalia namo, toliau girtavo ir nesirūpino šeimos ir ūkio išlaikymu. Atsakovas teigia, kad jam tapus nedarbingu, ieškovė juo nesirūpino, neprisidėjo prie jo išlaikymo, iškėlė jį iš namo į ūkinį pastatą, melavo jam, kad turi priklausomybę nuo psichotropinių vaistų. Apeliantas A. Ž. nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimo dalimis dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės bei santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo.

Dėl santuokos nutraukimo.

57. Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalus, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

59. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes jis paliko šeimą, neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės. Teisėjų kolegija, išklausius bylos šalis teismo posėdyje, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

60. Nustatyta, kad šalys nuo 2000 metų vidurio gyvena skyriumi, bendro ūkio neveda, dėl santuokos nutraukimo kaltina vienas kitą. Nei ieškovė, nei atsakovas pagrįstų įrodymų dėl kito sutuoktinio kaltės, lėmusios santuokos iširimą, nepateikė. Minėta, šalys susituokė (duomenys neskelbtini), t. y. santuokoje išgyveno 22 metus, užaugino du vaikus ir buvo pakankamai brandaus amžiaus, kai nusprendė kartu nebegyventi. Kaip nurodyta nutarties 58 punkte, lojalumo pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai, kad santuoka nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lojalumo pareiga reiškia, jog sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Atsakovas, teigdamas, kad šeima iširo tik dėl ieškovės kaltės, privalo įrodyti, kad sutuoktinė dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Tas pačias aplinkybes turi įrodyti ir ieškovė, kaltindama atsakovą dėl šeimos iširimo. Byloje nėra pateikta pagrįstų ir neabejotinų įrodymų, kad dėl šeimos iširimo kalta tik ieškovė ar tik atsakovas. Taigi, apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo.

61. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nepadalino turto natūra pagal jo pateiktą reikalavimą, netinkamai vertino įrodymus, dalindamas turtą neatskleidė bylos esmės. Apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija už nekilnojamąjį turtą, kuris natūra priteistas ieškovei. Mano, kad teismas nepagrįstai nepadalino E. Ž. įmonės, kuri įregistruota santuokoje. Apelianto nuomone, turtas yra dalus, yra paruošti namų valdos žemės sklypo atidalijimo į du atskirus sklypus planai, gautas leidimas atsidalinti namų valdos dalį, ūkiniam pastatui, kurį prašo priteisti jam, suteiktas atskiras numeris. Be to, paruošti ir komunikacijų atskyrimo planai, kuriuos įgyvendinus jokių bendrų tinklų su gyvenamuoju namu neliks ir ūkinis pastatas bus visiškai savarankiškas pastatas su savo komunikacijomis. Šiems pokyčiams įgyvendinti trūksta tik ieškovės sutikimo.

62. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. Ž., patikslinęs priešieškinį (el. b. 3 t., b. l. 140-145) prašė santuokoje įgytą turtą padalinti taip: E. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: E. Ž. individualią įmonę, kurios vertė 36‘000 Eur; 0,0415 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7‘000 Eur rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini) m.; pastatą-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 62‘200 Eur rinkos vertės; 1/2 dalį kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur rinkos vertės, esančių (duomenys neskelbtini) m. Atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: 0,0414 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: Nr. (duomenys neskelbtini) m. k.v., 0,0829 ha, 7‘000 Eur rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini) m.; pastatą-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14‘900 Eur rinkos vertės; pastatą-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2‘700 Eur rinkos vertės; pastatą-šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur rinkos vertės; 1/2 dalį kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini) m. Prašė priteisti iš ieškovės E. Ž., atsakovui A. Ž. 40‘300 Eur, nustatyti, kad E. Ž. ir A. Ž. po santuokos nutraukimo naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: Nr. (duomenys neskelbtini) m. k.v., 0,0829 ha. esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2016-02-19 IĮ (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą - sprendinių brėžinį, atskirai taip: A. Ž. žemės sklypu pažymėtu Nr. 1-2 0,0415 ha ploto, o E. Ž. žemės sklypu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0414 ha ploto, o taip pat priteisti iš E. Ž. 200 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis A. Ž..

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl skundžiamojoje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

64. Įstatymas reglamentuoja, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, nors santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, tačiau teismas turi teisę nuspręsti, jog šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta ir ši aplinkybė neginčijama, kad šalys nuo 2000 metų vidurio gyvena skyriumi, bendro ūkio neveda, vienas kito neremia. Ieškovės E. Ž. individuali įmonė įregistruota 2005 m. kovo 8 d., t. y. jau po to, kai šalys kartu negyveno. Apeliantas negali prašyti padalinti individualią įmonę, nes įmonė yra ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o asmeninė E. Ž. nuosavybė, todėl šis apelianto reikalavimas atmestinas.

65. Byloje nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo tokį nekilnojamąjį turtą: 0,829 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto vertė 87‘000 Eur ir šalys turto vertės neginčija. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose ir prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į sutuoktinių sveikatos būklę, jų turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.

66. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų.

67. Pažymėtina, kad padalijimas natūra galimas tuomet, kai daiktas yra dalus, t. y padalijus daiktą, nepadaroma žala jo paskirčiai. Įstatymas reglamentuoja, kad daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai (CK 4.6 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus jį ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Svarbu ir tai, ar dalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris gali būti savarankišku teisinių santykių objektu, ar antraeilis, kuris yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4. 15 straipsnis).

68. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju padalinti nekilnojamąjį turtą natūra nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekilnojamąjį turtą priteisė ieškovei, o atsakovui - kompensaciją. Duomenų, kad apeliantas sutinka ir turi galimybę sumokėti ieškovei kompensaciją už turtą, jei nekilnojamas turtas būtų priteistas jam, byloje nepateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių santykiai ilgą laiką konfliktiški, apeliantas namų valdoje negyvena, o ūkiniame pastate, be ieškovės sutikimo, teikia komercines apgyvendinimo paslaugas. Šiai veiklai prieštarauja ieškovė, nes ūkiniame pastate apgyvendinti asmenys triukšmauja, trukdo poilsiui namo gyventojams. Ūkinis pastatas yra viename sklype su gyvenamuoju namu, atstumas nedidelis, todėl gyventojų keliamas triukšmas, sukelia rimtų nepatogumų. Iš atsakovo priešieškinyje pareikštų reikalavimų matyti, kad jis siekia prisiteisti turtą natūra vieninteliu tikslu, toliau tęsti komercinę apgyvendinimo veiklą. Pažymėtina, kad atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad nuosavybės teise prašo priteisti jam pagalbinius pastatus, o į pagrindinį daiktą, gyvenamąjį namą, nepretenduoja. Ūkinis pastatas, garažas ir šiltnamis yra gyvenamojo namo priklausiniai, kurie yra savarankiški pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui) tarnauti skirti antraeiliai daiktai ir pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnis). Akivaizdu, kad šalių valdomas nekilnojamasis turtas, gyvenamasis namas, ūkio pastatas, garažas, šiltnamis ir kiemo statiniai yra pastatyti kaip viena namų valda. Gyvenamasis namas skirtas gyventi tik vienai šeimai, o ūkio pastatas ir kiti priklausiniai - tenkinti kitus šeimos ūkio poreikius.

69. Apeliantas teigia, kad yra galimybė pakeisti ūkio pastato paskirtį, atidalinti žemės sklypą, tačiau jo reikalavimai susijęs su daugybe sąlygų, išvardintų nutarties 61 punkte. Pažymėtina, jog atsakovo siūlomiems pokyčiams įgyvendinti būtinas ieškovės sutikimas, o ji kategoriškai nesutinka, kad viename sklype, kurio plotas yra tik 0,829 ha, būtų teikiamos apgyvendinimo paslaugos, kad pašaliniai žmonės apribotų namo gyventojų privatumą. Kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai įtikinami, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kiti apelianto argumentai apie namų valdos atidalijimą, suteiktą jam leidimą vykdyti apgyvendinimo veiklą ir pan., teisinės reikšmės neturi. Atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteista pakankama kompensacija, kurią gavęs jis galės įsigyti tinkamą gyvenamąjį būstą.

70. Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, apeliantas teigia, kad jis atliko ūkinio pastato pagerinimo darbus, asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės padidėjimo, o pirmosios instancijos teismas to neįvertino. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip nustatyta, šalių bendro ūkio vedimas nutrūko nuo 2000 metų vidurio, tuo tarpu apeliantas, 2017-05-04 pateiktame ieškinyje (sujungus bylas ieškinys buvo laikomas priešieškiniu) ir vėliau tikslindamas priešieškinį, aplinkybių dėl turto pagerinimo nenurodė, neįrodinėjo ir šiomis aplinkybėmis reikalavimų negrindė. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto nurodomų aplinkybių apie ūkinio pastato pagerinimo darbus.

71. Apeliantas teigia, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, todėl CK 3.72 straipsnio pagrindu prašo priteisti jam išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį. Jis yra neįgalus, serga sunkios formos diabetu, iš gaunamos pensijos, neturint papildomų pajamų jis negali savęs išlaikyti. Nėra pagrindo sutikti su šiuo apelianto reikalavimu.

72. Pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Ši prezumpcija savaime nereiškia, kad išlaikymas nedarbingam dėl sveikatos būklės sutuoktiniui reikalingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010).

73. Teismo posėdyje apeliantas patvirtino, kad jo pajamos yra 366 Eur pensija, duomenų apie vartojamus vaistus, jų kainas, taikomas (netaikomas) kompensacijas jis neatskleidė. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas gan dažnai keliauja (civ. bylos 4 t., b. l. 125-137), kad dėl santuokos iširimo nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad po santuokos nutraukimo atsakovui išmokama pakankama kompensacija tiek būstui įgyti, tiek ir asmeninėms poreikiams tenkinti, kad gaunama pensija nėra minimali sprendžia, jog sutuoktinio išlaikymas, kaip papildoma jo interesų apsaugos priemonė, jam nereikalinga.

74. Apeliacinio teismo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam šio ginčo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys nepateikė pakankamų ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog šeima iširo dėl ieškovės ar dėl atsakovo kaltės, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, esant A. Ž. kaltei, keistina, nustatant, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kitos skundžiamo teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

75. Pakeitus skundžiamo teismo sprendimo dalį, keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovui A. Ž. suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 50 procentų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas A. Ž., priteisė iš jo ½ dalį 75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ši sprendimo dalis keičiama, žyminis mokestis valstybei mokamas lygiomis dalimis, t. y. iš A. Ž. priteisiama 19 Eur žyminis mokestis (75:2-50 %), o iš E. Ž., - 37,50 Eur. Už apeliacinį skundą A. Ž. sumokėjo 320 Eur. Pažymėtina, kad už procesinius dokumentus ir jų priedus pateiktus elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Apeliantas permokėjo 80 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma jam grąžinama (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, 12,5 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1‘665 Eur išlaidų už advokato pagalbą, taigi iš apelianto ieškovės naudai priteisiama 1‘457 Eur (1‘665 – 12,5% = 1‘457 Eur). Apeliacinis skundas, ginčijant sutuoktinio kaltę, apmokėtas 37,50 Eur suma ir ½ dalis šios sumos, 19 Eur, priteisiama atsakovui iš ieškovės. Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovas A. Ž. turėtų atlyginti ieškovei E. Ž. 1‘457 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė E. Ž. – atsakovui A. Ž. –– 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų, iš atsakovo A. Ž. priteistina ieškovei E. Ž. 1‘438 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir šias dalis išdėstyti taip:

„Santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priteisti iš E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3‘570 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 874,50 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio ir 18,79 Eur (aštuoniolika eurų 79 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 222 Eur ( du šimtus dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 18,79 Eur (aštuoniolika eurų 79 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei“.

Kitas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1‘438 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. lapkričio 2 d. AB SEB banke. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjai Birutė JonaitienėZina MickevičiūtėNijolė Danguolė Smetonienė