Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovei E. Ž., jos atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, atsakovui A. Ž., jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, nuosavybės teisės gynimo, atsakovo iškeldinimo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu, prašo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio A. Ž. kaltės; 2) nutraukus šalių santuoką ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 9000 eurų vertės, pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 48000 eurų vertės, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 25000 eurų vertės, pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 4000 eurų vertės, pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 0 eurų vertės, kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1000 eurų vertės, (bendra turto vertė 87000 eurų, nustatyta profesionalaus turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“); 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 43500 eurų ir atidėti teismo sprendimo vykdymą šioje dalyje dvejiems mėnesiams; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei 2896,20 euro dydžio kompensaciją; 5) iškeldinti atsakovą su visais jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš ieškinyje nurodytų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atidedant teismo sprendimo vykdymą vienam mėnesiui; 6) įpareigoti atsakovą nutraukti veiklą – nakvynės namų apgyvendinimo paslaugos, vykdomą namų valdos žemės sklype ir ūkiniame pastate, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) , nurodant jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose; 7) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas, esant nesutarimams šeimoje dėl atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo, 2002 m. pasiėmė jam reikalingus daiktus ir išėjo gyventi į greta gyvenamojo namo esantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) . Ten gyveno iki 2007 metų, kol apsigyveno su kita moterimi, o ūkinį pastatą pradėjo nuomoti nakvynės Biržų mieste ieškantiems žmonėms. Projektuojant ir statant ūkinį pastatą šeima planavo, kad tai bus išimtinai pagalbinis pastatas, kuris neturės jokios savarankiškos paskirties. Tame pastate buvo suprojektuotas ir įrengtas garažas automobiliui, patalpos daiktų sandėliavimui, pirtis, dušas, tualetas ir keletas kambarių svečiams. Todėl ūkinis pastatas atitiko minimalius reikalavimus, reikalingus norint jame pernakvoti. 2007 m. rudenį ieškovas pradėjo nuomoti žmonėms kambarius nakvynei, tai trikdė ieškovę, nes pašaliniai žmonės vaikščiojo po namų valdą, ieškovė nebejautė privatumo, turėjo taikytis su pašalinių keliamu diskomfortu. Iki 2011 m. tai buvo nereguliaru. Tačiau 2011 m. atsakovas užsiėmė komercinio pobūdžio individualia apgyvendinimo paslaugų teikimo veikla, dėl ko apsigyvenančių asmenų ženkliai padaugėjo. Minėti asmenys ne tik pernakvodavo, bet ir poilsiaudavo prie greta esančio vandens telkinio, švęsdavo šventes pirtyje, triukšmaudavo. Dėl ko asmeninis ieškovės gyvenimas namų valdoje neteko privatumo, tapo nekomfortiškas, emociškai įtemptas ir nesaugus. 2012-05-24 atsakovo teikiamos nakvynės namų apgyvendinimo paslaugos buvo įregistruotos Lietuvos turizmo informacinėje sistemoje. 2012 m. atsakovas įregistravo individualią veiklą bei atliko neteisėtus ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus, taip sudarydamas sąlygas jame apsigyventi dar didesniam žmonių skaičiui. Šiuo metu atsakovas ūkiniame pastate yra įrengęs 6 kambarius, kuriuose vienu metu galima apgyvendinti 15 žmonių. Iki šiol atsakovas komercinės veiklos vykdymui naudoja bendrą turtą, neturėdamas bendrasavininko sutikimo, iki šiol neskiria lėšų namo, sklypo ir šeimos poreikių tenkinimui.

Ieškovė prašo lygiomis dalimis padalinti šalims priklausantį 87000 eurų nekilnojamąjį turtą, tačiau ieškovė nesutinka su atsakovo prašomu taikyti sutuoktinių turto padalinimo būdu, kai turtas dalinamas natūra. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 str. 3 d., jeigu natūra abiem sutuoktiniam turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant antram sutuoktiniui jo dalį kompensuoti pinigais. Todėl ieškovė prašo jai turtą priteisti natūra, o atsakovui iš ieškovės – 37500 eurų dydžio piniginę kompensaciją. Nurodo, kad ūkinis yra namo priklausinys CK 4.19 str. taikymo prasme ir dėl to negali būti nuo jo atskirtas. Šiuo atveju visa namų valda ir joje esantys statiniai vienu metu buvo projektuojami, statomi ir kurį laiką faktiškai naudojami kaip vienas objektas. Tai matyti iš projekto, iš VĮ RC NTR duomenų banko išrašo ir iš juos siejančio „nuolatinio funkcinio ryšio“ fakto. Ūkinis pastatas buvo suprojektuotas, pastatytas ir faktiškai naudojamas name gyvenančių žmonių poreikiams tenkinti kaip laisvalaikio ir pagalbinio pobūdžio objektas iki atsakovas 2007 metais pradėjo naudoti ne pagal faktinę tikslinę paskirtį. Analogiškai vertintina ir garažo bei kitų statinių paskirtis, nes jie taip pat buvo sukurti išimtinai name gyvenančių žmonių poreikių tenkinimui. O kiti statiniai VĮ RC NTR duomenų banke įregistruoti kaip namo priklausiniai, nors faktiškai kiemo aikštelė naudojama patekti tiek į namą, tiek į buvusį garažą ir į ginčo ūkinį. Todėl ūkinis pastatas yra pagalbinis namo pastatas, kas atitinka teisinę „priklausinio“ sąvokos reikšmę. Be to iki ūkinio pastato nutiesti elektros energijos, vandens ir nuotekų inžinieriniai tinklai eina per namą. O norint naudotis ūkiniu pastatu autonomiškai, ūkinio pastato savininkas turėtų jas įsivesti naujai. Ieškovė neleis į namą įeinančių energijos tinklų naudoti kaip tranzitinių, nes namo ir ūkinio pastato elektros energijos sistema nėra įrengta taip, kad užtikrintų didelės energijos apkrovas ūkiniame pastate, nes ūkinis nebuvo projektuojamas kaip nuolatinė gyvenamoji patalpa su dideliu gyventojų skaičiumi. Taip pat vandentiekio įvadas įeina į namą, iš jo į ūkinį pastatą. Ir ūkiniame pastate įvykus avarijai, vandens tiekimas yra užsukinėjamas name. Todėl ieškovė mano, kad vandens tiekimo sistemos bendrumas bei su tuo susiję nepatogumai, varžo jos nuosavybės teises CK 4.98 str. taikymo prasme. Be to atstumas nuo namo iki ūkinio pastato neatitinka minimalių priešgaisrinių reikalavimų, ūkinio pastato ir namo buvimas 1-2 atstumu vienas nuo kito yra nesaugus. Ūkinio tikslinės paskirties keitimas daro jį pavojingesnės kategorijos statiniu priešgaisrine prasme. Pažymi, kad atsakovui tapus vienasmeniu ūkinio pastato savininku ir jam tęsiant komercinę veiklą, buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktas tęsis neapibrėžtą laiką. Nes atsakovo vykdoma komercinė veikla pažeidžia jos teisę į privatumą, poilsį, sveikatą, sveiką aplinką ir jos bei jai priklausančio turto saugumą, nes sklypas yra 8 arų ploto, tarpas tarp pastatų iki 2 metrų, privažiavimas prie ūkinio pastato ir garažo įrengtas po pat namo langais. Įvertintina, kad namų valda nėra miesto centre, industrinėje ar komercinėje zonoje, o individualių gyvenamųjų namų kvartale. Ieškovė nurodo, kad dirba dantų technike ir, nors būdama pensinio amžiaus, yra pajėgi išmokėti atsakovui kompensaciją, paimdama kreditą iš kredito įstaigos. Sprendimo vykdymą dėl kompensacijos išmokėjimo prašo atidėti dvejiems mėnesiams, per kuriuos įvyktų kredito gavimo procedūra. Be to šiuo atveju neįžvelgtinas atsakovo ypatingas ryšys su turtu, kadangi jis jame net negyvena, o vykdo komercinę veiklą, kuriai vykdyti šis pastatas nėra kažkuo ypatingas ir, gavus kompensaciją, atsakovas galės įsigyti kitą pastatą komercinei veiklai.

Ieškovė prašo, kad E. Ž. individuali įmonė, įsteigta 2005 m., nebūtų traukiama į dalintinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sąrašą ir dalinama nutraukiant ginčo šalių santuoką. Ji motyvuoja tuo, kad įmonė buvo įsteigta jau po to kai atsakovas paliko šeimą, o santuoka buvo faktiškai iširusi. Be to, kaip matyti iš valstybinių registrų duomenų ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, juridinis asmuo jokio turto neturi.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas, 1996 m. gruodžio mėn. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir tapo vienintelis jos akcininkas. 2009-09-17 atsakovas už 100 litų pardavė (duomenys neskelbtini) litų nominalios vertės akcijas R. L., t.y. atsakovas perleido bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę visiškai neatlygintinai, negaudamas už tai jokios apčiuopiamos naudos. O pagal CK 3.89 str. 3 d. kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 str. vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Todėl ieškovė prašo priteisti 2896,20 eurų dydžio piniginę kompensaciją, kuri sudaro lygiai pusę atsakovo įnašo pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ steigimo sutartį vertės.

Ieškovė prašo iškeldinti atsakovą iš namo, ūkinio pastato, garažo ir sklypo su visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, kadangi atsakovas nėra geranoriškas žmogus ir tikrai vengs vykdyti jo netenkinantį teismo sprendimą.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas pareiškė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu įpareigoti jį nutraukti veiklą – nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir prašo šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė buvo sutikusi su jo vykdoma veikla, jie buvo susitarę pasidalinti namų valdą, atskirti žemės sklypus. Jo ir ieškovės susitarimu yra paruoštas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Sprendimų brėžinys, kuris suderintas su kaimyninių sklypų savininkais, Architektūros ir urbanistikos skyriumi, Biržų regioniniu parku. Šiame plane numatyta, kas sklypas padalijamas į dvi dalis, jam tenka ūkinis pastatas ir dalis žemės sklypo, kuriame jis vykdo veiklą. Pažymi, kad veiklą vykdo nuo 2007 metų, yra antros grupės invalidas (darbingumo lygis - 35 procentai). Gauna 232 eurus pensijos. Jam yra (duomenys neskelbtini) , skiriamos (duomenys neskelbtini) . Jis yra suvaržytas savo ligos ir iš pensijos negalėtų savęs išlaikyti. Pajamas gauna tik iš nakvynės namų apgyvendinimo paslaugų. Gaunamas pajamas naudoja sveikatinimui. Jeigu ieškovė sutiktų jam teikti išlaikymą, jis nutrauktų savo komercinę- ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į esamą situaciją sutuoktinė turėtų jį išlaikyti, kadangi yra individualios įmonės savininkė, (duomenys neskelbtini) , teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas, gauna dideles pajamas ir yra pajėgi juos abu išlaikyti. Jo vykdoma komercinė-ūkinė veikla netrukdo ieškovei, jis turi visus leidimus ir licencijas. Eilę kartų buvo vykdomi patikrinimai, jokių pažeidimų valstybės institucijos nenustatė. Dėl triukšmavimo ar kitų administracinių nusižengimų niekada nebuvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

Dublike ieškovė nurodė, kad niekada nesutiko su atsakovo vykdoma veikla, kadangi atsakovas be ieškovės žinios ir nesant nei žodinio nei rašytinio sutikimo pradėjo vykdyti minėtą veiklą. To įrodymas yra eilė ieškovės kreipimųsi į įvairias institucijas, atliekančias nakvynės namų apgyvendinimo paslaugų priežiūrą ir kontrolę. Ieškovė su atsakovu siekdami pasidalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą 2016 metais pradėjo įgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Visas projektas buvo rengiamas ieškovės lėšomis ir pastangomis, tačiau projekto nepavyko įgyvendinti dėl atsakovo nesąžiningumo. Nurodo, kad atsakovas yra pensininkas, todėl turėdamas pastovias pajamas ir sunkią sveikatos būklę, nebeturėtų užsiimti papildoma komercine veikla. Atsakovas pajamomis, gaunamomis iš bendro turto valdymo ir naudojimo su ieškove nesidalino. Ieškovė ir atsakovas santuokinio gyvenimo negyvena daugiau nei keturiolika metų, atsakovas pats išėjo iš namų, paliko šeimą, nerėmė šeimos materialiai, nesirūpino studentais vaikais. Gyvenamajame name ieškovė gyveno su abiem sūnumis, šiuo metu ieškovė gyvena su vyresniuoju šalių sūnumi, marčia ir anūku.

Triplike atsakovas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra seniai nusistovėjusi naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, pagal kurią jis vienas naudojasi ūkiniu pastatu, o ieškovė namu, todėl jos keisti nėra pagrindo. Ieškovė name vykdo ir savo komercinę-ūkinę veiklą susijusią su dantų protezų gamyba. CK 3.92 str. 1 d. nustato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Rašytinio susitarimo ši teisės norma nenustato. Ta aplinkybė, kad ieškovė skundus dėl vykdomos veiklos pradėjo rašyti tik nuo 2014 m., kai jis jau apie dešimtmetį teikė prieš tai paslaugas, patvirtina buvus jų susitarimą dėl to, kad jis vykdys ūkiniame pastate patalpų nuomos verslą. Už ūkio pastato, link ežero yra lauko terasa, todėl ieškovei nuomininkų buvimas terasoje negali turėti įtakos. Jis visą laiką iš savo asmeninių lėšų, gaunamų pajamų iš nuomos, remontavo ir prižiūrėjo ūkinį pastatą, skyrė pinigus jo išlaikymui.

Priešieškiniu atsakovas prašo ieškovės reikalavimus atmesti, o jo prieškieškinį patenkinti. Prašo šalių santuoką nutraukti dėl E. Ž. kaltės.Nutraukus santuoką E. Ž. palikti santuokinę pavardę – Ž., A. Ž. – Ž.. Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti taip: E. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra E. Ž. individualią įmonę, kurios vertė (duomenys neskelbtini) eurų, 0,0415 ha žemės sklypo, 7000 eurų vertės, pastatą-gyvenamąjį namą, 62200 eurų vertės, ½ dalį kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, 200 eurų vertės. A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: pastatą-ūkinį pastatą, 14900 eurų vertės, 0,0414 ha žemės sklypo, 7000 eurų vertės, pastatą-garažą, 2700 eurų vertės, ½ dalį kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, 200 eurų vertės, pastatą-šiltnamį, 0 eurų vertės. Taip pat priteisti iš E. Ž. A. Ž. 40300 eurų. Nustatyti, kad šalys naudojasi po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) pagal parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – sprendinių brėžinį bei priteisti iš E. Ž. A. Ž. išlaikymą kas mėnuo mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 eurų ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad gyvenant santuokoje ieškovė jo negerbė, įžeidinėjo, užgauliojo, visiškai nerėmė kai jam reikėjo išlaikymo. Prieš jį pavartojus smurtą, jis išsikėlė į ūkinį pastatą. Jis sunkiai susirgo, tapo nedarbingu, tačiau ieškovei pastoviai gaunant dideles pajamas, ji prie jo išlaikymo visiškai neprisidėjo. Gyvendamas ūkiniame pastate suprato, kad negalės savęs išlaikyti, todėl apsigyveno pas motiną ir pradėjo nuomoti ūkinį pastatą. Minėtą veiklą pradėjo, nes neturėjo lėšų pragyvenimui. Ieškovei leido naudotis žymiai geresniu turtu – gyvenamuoju namu. Ūkinį pastatą pagerino savo lėšomis (mamos dovanotomis), su juo planuoja savo ateitį. Jis sutiktų nutraukti komercinę veiklą pastate, jei ieškovė sutiktų jam teikti išlaikymą kas mėnesį po 200 eurų. Tada jis galėtų sugrįžti į ūkinį pastatą ir jame gyventi. Ieškovė siekia nesąžiningai užvaldyti visą namų valdą natūra, siekia perimti ūkinį pastatą ir pati ten vykdyti komercinę ūkinę veiklą. Dalinant turtą turi būti atsižvelgiama į abiejų sutuoktinių interesus, į tai kokiu turtu kiekvienas iš sutuoktinių naudojasi, kokia yra nusistovėjusi naudojimosi turtu tvarka. Todėl ūkinis pastatas ir dalis namų valdos gali būti atidalinti į atskirus turtinius vienetus. Jokių teisės norminių aktų tam prieštaraujančių nėra. Yra sudaręs 2017-11-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su R. M. dėl ūkinio pastato paskirties keitimo į gyvenamąjį paprastojo remonto aprašo sudarymo. Pakeitus paskirti ūkinis pastatas taps gyvenamuoju, jis jame ketina realiai gyventi. Yra gavęs sąlygas iš UAB „Biržų vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų prie ūkinio pastato geriamojo vandens ir nuotekų. Yra gavęs sąlygas dėl naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarties. Yra pateikęs paraišką naujo buitinio vartotojo dujų sistemos prijungimo prie dujų sistemos. Atsižvelgiant į tai, jokių bendrų tinklų su ieškove ateityje nebus.

Ieškovė nurodo, kad įmonė kas mėnesį gauna 100 eurų pajamų. Metinės pajamos sudaro 12000 eurų. Ieškovė nenurodo išlaidų, todėl atsakovo manymu jos įmonės vertė yra apie 36000 eurų (trijų metų gauto pelno dydis). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos įmonė turto neturi ir jos nevertina, tačiau tai, kad įmonė kasmet gauna 12000 eurų pajamų, o jokio turto neturi, reiškia, kad yra, kaip turtinis vienetas, turi savo vertę. Įmonės vertė yra gaunamų pajamų vertė, nes įsipareigojimų įmonė neturi. Iš ieškovės atsakovui priteistina ½ įmonės vertės.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Ieškovės ir atsakovo santuoka yra įregistruota 1978-07-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) . Šalims santuokoje gimė du sūnūs (E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) , V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ), kurie šiuo metu yra pilnamečiai.

Dėl santuokos iširimo priežasčių ir santuokos nutraukimo

Šalys patvirtino, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, tačiau skirtingai nurodė santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl atsakovo kaltės, tai yra, todėl jog atsakovas girtavo ir paliko šeimą ir ja nesirūpino, ji vaikus išlaikiusi ir auginusi viena. Atsakovas nurodo, kad santuoka yra iširusi dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė jam melavo, turėjo priklausomybę toksikomanijai.

Šalių parodymais nustatyta, jog jų šeima yra iširusi, šalys ilgą laiką negyvena kartu (šalių paaiškinimais – maždaug nuo 2001 – 2002 metų), neveda bendro šeimos ūkio. Iš abiejų šalių parodymų aiškiai matyti, kad jie tarpusavyje nebendrauja, nesprendžia jokių šeimyninio gyvenimo klausimų ir negeba rasti bendrų kompromisinių sprendimų dėl ko jie visa apimtimi nerealizuoja CK 3.27 str. įtvirtintų sutuoktinių tarpusavio pareigų būti vienas kitam lojaliems, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Taip pat šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys dėl šeimos iširimo kaltina vieną kitą tuo, kad tiek vienas, tiek kitas turėjo žalingų įpročių, tačiau tai patvirtinančių ir neabejotinų įrodymų nepateikia. Tačiau šalių paaiškinimais neabejotinai yra nustatyta, jog atsakovas paliko šeimą, neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės (ilgiau nei vienerius metus). Pažymėtina, jog atsakovas yra verslininkas. Jis praeityje vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini) “, buvo jos dalininkas (kaip nurodė atsakovas, gaudavo 900 litų per mėnesį atlyginimą) po to ir dabar vykdo individualią veiklą. Kaip matyti iš ieškovės, liudytojų E. Ž., G. Ž. parodymų, atsakovas nutraukė ryšius su sutuoktine ir vaikais, to nepaneigė ir atsakovas. Todėl teismas atsižvelgdamas į šias nustatytas bylos aplinkybes daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl nutrauktina (CK 3.60 str. 3d.).

Dėl pavardės nutraukus santuoką

Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokines pavardes (CK 3.69 str. 1-2 d.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti jam išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. CK 372 str. 4d. nustato, jog sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka neturi teisės į išlaikymą. Byloje nustačius, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, jo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra atmestinas (CK 372 str. 4d.).

Dėl bendros jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo

Byloje esančia medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys santuokoje įsigijo šį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius adresu (duomenys neskelbtini) ; pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ; visi nurodyti pastatai ir kiti inžinieriniai statiniai yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir kartu su žemės sklypu sudaro vieną namų valdą (toliau – namų valda).

Byloje yra kilęs esminis ginčas dėl santuokoje įgyto turto namų valdos atskirų dalių vertės ir padalijimo būdo. Ieškovė prašo teismą priteisti visą namų valdą jai, o atsakovui įsipareigoja sumokėti piniginę kompensaciją už jai tekusią didesnę turto dalį, kurią sumokėtų per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, gavusi kreditą banke. Atsakovas prašo nustatyti, jog po santuokos nutraukimo jam lieką ūkio paskirties pastatai, o gyvenamasis namas ieškovei, ieškovė atsakovui sumoka kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Su kitokiu turto padalijimo būdu atsakovas nesutinka.

CK 3.119 str. nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Ieškovės užsakymu buvo atliktas namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) , vertinimas, atliktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ Nekilnojamasis turtas iš kurio matyti, jog visos namų valdos vertė yra 87000 eurų.

Atsakovo užsakymu buvo atliktas namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) , vertinimas, atliktas „UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir Ko iš kurio matyti jog visos namų valdos vertė yra 87000 eurų.

Abiejų vertinimų bendra namų valdos vertė yra nustatyta 87000 eurų, skiriasi tik atskirų dalių įvertinimas.

Teismas padalindamas šalių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą vadovaujasi CK 3.117 str. 1d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taip pat, atsižvelgiama į jų užsiėmimą, išreikštus pageidavimus, į tai kuris sutuoktinis realiai naudojasi bendru turtu santuokos nutraukimo metu ir kam jį naudoja, Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje įtvirtintus protingumo ir teisingumo principus. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , atsakovas, nors nurodo jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) , tačiau realiai jis gyvena pas savo motiną ir korespondencijai nurodo adresą (duomenys neskelbtini) . Tai, jog atsakovas negyvena adresu (duomenys neskelbtini) , patvirtina paties atsakovo parodymai apie tai, kad jis šiuo adresu vykdo komercinę apgyvendinimo veiklą (ūkiniame pastate) ir kaip jis atvyksta spęsti iškilusių problemų. Ir tai atitinka liudytojų E. Ž. ir G. Ž. bei ieškovės parodymus, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), vykdo komercinę apgyvendinimo veiklą, pastoviai negyvena, realiai gyvena savo motinos būste. Kita reikšminga aplinkybė sprendžiant namų valdos padalijimo klausimą yra šalių tarpusavio santykiai. Iš šalių paaiškinimų, jų elgesio proceso metu, matyti, jog tarp šalių yra gilūs nesutarimai, jie nesutaria absoliučiai visais jų šeimyninį gyvenimą liečiančiais klausimais, neranda jokio kompromiso, kaip turi būti naudojamas jų bendras turtas, yra priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu ir negeba byloje rasti abiems šalims priimtino bendro kompromiso. Pažymėtina jog esmingai nesutariama dėl to, jog atsakovas ūkinius pastatus naudoja komercinei apgyvendinimo veiklai. Ūkiniuose pastatuose atsakovui vykdant apgyvendinimo veiklą, kyla konfliktai su atvykstančiais laikinais gyventojais, dėl jų elgesio. Kaip matyti iš byloje pateiktų namų valdos schemos, fotonuotraukų, vertintojos J. G. (atlikusios vertinimą atsakovo užsakymu) parodymų, taip yra dėl to, jog gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra labai arti vienas kito (artimiausioje vietoje tarp pastatų yra apie 2 metrų tarpas). Be to, apgyvendinimo paslaugų teikimo vieta yra ne tik ūkinis pastatas, bet ir kiemas, nėra jokio sutarimo tarp šalių dėl naudojimosi namų valda, todėl neaišku kas ir kokia sklypo dalimi gali naudotis, kur gali kieme būti atvykę laikini gyventojai, kur jie ir kaip gali pramogauti, todėl ieškovė jaučia didelį diskomfortą. Tą patvirtina ir liudytojos I. K. parodymai. Prie santuokos nutraukimo bylos teismo pirmininko nutartimi buvo prijungta kita civilinė byla, kurioje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui - nutraukti veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas yra žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ), nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose. Šis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl namų valdos padalijimo ir nagrinėjamas kartu. Kaip matyti iš šalių parodymų, Nekilnojamo turto registro duomenų, atsakovas komercinę apgyvendinimo veiklą ūkiniame pastate pradėjo neturėdamas bendrasavininkės – ieškovės sutikimo. Dėl šios priežasties ieškovė, būdama ūkinio pastato bendrasavininke, prarado galimybę jį valdyti, naudoti savo reikmėms. Tokiu būdu buvo pažeistos jos kaip bendrasavininkės teisės, nustatytos CK 4.72 str. 1d. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, jog tarp šalių yra gilūs asmeniniai nesutarimai bei nesutariama dėl namų valdos naudojimo ir priimant sprendimą dėl namų valdos padalijimo konfliktinė situacija turi būti išspręsta atkuriant teisinę taiką tarp šalių tai, jog ateityje konfliktinės situacijos kilti negalėtų. Atsakovo siūlomas namų valdos padalijimo būdas, esamoje situacijoje, šalių konflikto neišspęstų, jei būtų nepatenkintas ieškovės reikalavimas - nutraukti atsakovo veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas žemės sklype ir ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose. O patenkinus ieškovės reikalavimą - nutraukti atsakovo veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose ir paliekant atsakovo nuosavybėje jo prašomą nekilnojamą turtą, atsakovas, gavęs žymiai mažesnę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, neturėtų galimybės vykdyti analogišką, tokios pat apimties komercinę veiklą kitoje vietoje. Todėl esamoje situacijoje namų valdą paliekant vienai iš šalių ir priešingai šaliai priteisiant kompensaciją už kurią jį galėtų įsigyti analogiškos vertės turtą gyvenimui ar komercinei veiklai vykdyti, būtų atkurta teisinė taika tarp šalių ir nesudaryta situacija konfliktui. Atsakovas nepateikia duomenų, jog jis tokią kompensaciją išgalėtų sumokėti. Priešingai atsakovas prašo jam iš ieškovės priteisti išlaikymą, nes kaip jis pats teigia jo pajamos yra nepakankamos jam pragyventi. Ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas, nurodo, jog kompensaciją ji atsakovui sumokėtų per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gavusi kreditą banke. Taip pat pažymėtina, jog iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, jog Kiti inžinieriniai statiniai – kiemo įrenginiai 1/1 dalimi priklauso Gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (yra jo priklausinys). Esant šių nustatytų aplinkybių visumai teismas sprendžia, jog esamoje situacijoje visą namų valdą paliekant ieškovei, įpareigojant atsakovą nutraukti nakvynės namų apgyvendinimo paslaugų veiklą, vykdomą žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose, o atsakovui priteisiat ½ namų valdos vertės kompensaciją, tarp šalių būtų atkurta teisinė taika, o atsakovas galėtų įsigyti analogiškos vertės nekilnojamą turtą, komercinei apgyvendinimo veiklai vykdyti. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 3.117 str. 1d., 3d., teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovei nuosavybėn priteistina visa 87000 eurų vertės namų valda, atsakovui priteisiant kompensaciją, sudarančią ½ dalį namų valdos vertės – 43500 eurų (87000:2=43500), nustatant, jog šią kompensaciją ieškovė privalo sumokėti ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 3.117 str. 3d.).

Nustačius jog namų valda nuosavybės teise po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei atmestinas atsakovo reikalavimas nustatyti, jog ieškovė E. Ž. ir atsakovas A. Ž. po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu adresu (duomenys neskelbtini) , naudojasi pagal 2016-02-19 IĮ Geotop, į.k. 302629518, parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Nekilnojamo turto registro duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jungtinės nuosavybės teise priklauso šalims ir atsakovas juos naudoja savo vykdomai apgyvendinimo veiklai (komercijai) vystyti, neturėdamas pastato ir žemės sklypo bendrasavininkės – ieškovės sutikimo. Aukščiau nustatyta, jog dėl šios atsakovo veiklos ieškovė patiria diskomfortą, negali naudotis jai priklausančia nuosavybe. CK 4.72 str. 1d. nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teise objektą bei juo disponuoti. Byloje nėra nustatyta, jog atsakovas gautomis pajamomis, gautomis iš bendro turto naudojimo komerciniams tikslams, būtų pasidalinęs su ieškove. Civilinių teisių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, nepiktnaudžiauti teise. Tokiu būdu atsakovas yra laikomas pažeidęs ieškovės teises, numatytas CK 4.72 str., todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nutraukti atsakovo veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose (CK 4.37 str., 4.98 str.).

Atsakovas prašo teismą padalinti E. Ž. individualią įmonę, priteisiant įmonę ieškovei E. Ž., o atsakovui A. Ž. pusę šios įmonės vertės. Atsakovas įmonę vertina (duomenys neskelbtini) eurų, atsižvelgdamas į tai, jog įmonė per metus gauna 12000 eurų pajamų, įmonė atsakovo manymu yra šeimos turtas ir nuo 2005 metų iki 2018 metų turi turėti 144000 eurų. Iš teismui pateikto įmonės registravimo pažymėjimo matyti, jog E. Ž. individuali įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini) d. Iš teismui pateikto E. Ž. individualios įmonės turto sąrašo matyti, jog įmonės turimo turto vertė yra 628,29 euro. Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina ieškovės paaiškinimus, jog jos įmonė nuomoja patalpas ir jokio nekilnojamo turto neturi. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog individuali įmonė yra įsteigta jos profesinei ((duomenys neskelbtini)) veiklai vystyti. Pažymėtina, jog įmonė be ieškovės asmens negalėtų vykdyti jokios veiklos, kadangi įmonės veikla yra glaudžiai susijusi su ieškovės asmeniu ir profesija. Byloje nenustatyta, jog atsakovas savo lėšomis, darbu ar kitaip būtų prisidėjęs prie E. Ž. individualios įmonės įkūrimo ir jos veiklos vystymo. Kaip matyti iš E. Ž. individualios įmonės registravimo pažymėjimo (registravimo data 2005-03-08d.) ir aukščiau nustatytų aplinkybių, E. Ž. individuali įmonė įkurta ir pradėjo veiklą šalims negyvenant kartu, jau nutrūkus jų šeiminiams ryšiams. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas laiko, jog E. Ž. individuali įmonė yra jos asmeninis turtas ir nutraukiant santuoką nedalintinas (CK 3.89 str. 1d. 5p.). Todėl atsakovo reikalavimas dėl E. Ž. individualios įmonės padalijimo atmestinas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 2896,20 euro kompensaciją

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas ir B. K. (duomenys neskelbtini) steigimo sutartimi įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abu steigėjai į įmonės balansą įsipareigojo įnešti turto už (duomenys neskelbtini) euro ((duomenys neskelbtini) litų), kiekvienas po (duomenys neskelbtini) euro ((duomenys neskelbtini) litų). Ieškovė prašo teismą vadovaujantis CK 3.98 str. 3d. priteisti jai kompensaciją, nes atsakovas privalo jai kompensuoti 2896,20 euro bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nes steigiant įmonę į jos balansą įneštas turtas nebuvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui. Papildomai posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji nieko nežinojo, jog atsakovas yra įmonės steigėjas. Su tokiais ieškovės argumentais teismas nesutinka dėl šių aplinkybių. UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo įsteigta ((duomenys neskelbtini) d.) ir veikė šalims gyvenant santuokoje. Iš šalių teikiamų duomenų ir paaiškinimų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkėmis buvo tiek ieškovės motina, tiek atsakovo motina. Todėl teismas abejoja ieškovės paaiškinimais, jog ji nežinojusi, jog atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ steigėjas ir dalininkas. Ieškinyje ieškovė nurodo, jog šeima iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ negavo jokios naudos – akcijų. Kaip matyti iš teismui ieškovės su ieškiniu teikiamu duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai nėra išlikę (jų negavo bankroto administratorius), iš turimų duomenų apie akcijų įsigijimus ir perleidimus galima spręsti tik epizodiškai ir negalima nustatyti atsakovo įsigytų ir perleistų akcijų kiekio. Iš minėtų duomenų ir atsakovo paaiškinimų matyti, jog įmonės dokumentacija buvo vedama netinkamai ir nevisi akcijų sandoriai registruojami. Todėl neabejotinai teigti, jog atsakovas būdamas įmonės steigėju, atlikęs bendrovei turtinį įnašą pagal steigimo sutartį, už tai negavo dalies įmonės akcijų negalima. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo įsteigta atsakovo be jos žinios ir sutikimo bei tai, jog šeima iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos negavo jokios naudos, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CK 3.98 str. 3d., 3. 109 str.).

Dėl atsakovo iškeldinimo

Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2017-08-08d. nutartimi civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir civilinė byla dėl atsakovo įpareigojimo nutraukti jo veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas adresu (duomenys neskelbtini) , ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose, buvo sujungtos. Po aukščiau minėtos nutarties priėmimo ieškovė, pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, tarpe kitų reikalavimų, pateikė reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo su jam visais nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , atidedant sprendimo vykdymą vienam mėnesiui. Šis ieškovės reikalavimas patenka į santuokos nutraukimo byloje draudžiamų nagrinėti reikalavimų sąrašą, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 383 str., 385 str. 1d., todėl paliktinas nenagrinėtu (CPK 296str. 1d. 11p.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, taip pat į tai, jog ieškovei eilę kartų tikslinant ir keičiant ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimas užtruko, šalims priteisima po 50 procentų jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei po 50 procentų teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 93 str. 4d. 96 str.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 37,59 euro.Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 3570 eurų advokato pagalbai apmokėti (pinigų priėmimo kvitas Nr. 765858 – 600 eurų sumai, banko išrašas Nr. 13 – 75,00 eurų sumai, banko išrašas Nr. 16 – 150,00 eurų sumai, banko išrašas Nr. 29 – 225 eurų sumai, banko išrašas Nr. 27 – 700 eurų sumai, banko išrašas Nr. 30 – 600 eurų sumai, banko išrašas Nr. 25 – 670 eurų sumai, banko išrašas Nr. 22 – 935 eurų sumai, banko išrašas Nr. 20 – 615 eurų sumai, banko išrašas Nr. 19 – 1320 eurų sumai, banko išrašas Nr. 18 – 450 eurų sumai, banko išrašas Nr. 31 – 800 eurų sumai). Iš ieškovės atsakovui priteistina 350 eurų advokato pagalbai apmokėti (pinigų priėmimo kvitas Nr. 836904 – 700 eurų sumai). Teismas vertina, kad šios išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų dydžių, todėl priteistinos.

Iš šalių priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96, 99 str.). Ieškovės mokėtinas 878 eurų žyminis mokestis nuo 43500 eurų jai priteisto turto vertės. Ieškovė yra sumokėjusi 41 euro dydžio žyminį mokestį (2016-08-02 d. UAB „Perlo paslaugos“ kvitas). Todėl iš atsakovės valstybei priteistina 837 eurai žyminio mokesčio. Atsakovo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 878 eurus (nuo 43500 eurų turto vertės) turto dalyje, 75 eurai santuokos nutraukimo dalyje, 54 eurai už atmestus reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, 75 eurai – reikalavimas uždrausti verstis apgyvendinimo veikla. Atsakovas yra sumokėjęs 300 eurų žyminio mokesčio (1 t., b. l. 5). Atsakovui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-02-05 d. sprendimu buvo suteikta 50 procentų nemokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Todėl iš atsakovo priteistina 50 procentų žyminio mokesčio – 241 eurą. Iš šalių priteistina valstybei po 18,79 euro teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl atsakovo A. Ž. kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. Ž. palikti santuokinę pavardę – Ž., A. Ž. – Ž..

Ieškovei E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius adresu (duomenys neskelbtini) ; pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; esančius adresu (duomenys neskelbtini) (viso turto vertė aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai eurų).

Atsakovui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį natūra, nustatant, jog šią kompensaciją ieškovė privalo sumokėti ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nutraukti atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) veiklą nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas, vykdomas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) ir ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , nurodant, jog veikla gali būti vykdoma kitose patalpose, vietose.

Atmesti atsakovo A. Ž. reikalavimą priteisti jam išlaikymą iš ieškovės E. Ž..

Ieškovės E. Ž. reikalavimą priteisti iš atsakovo A. Ž. dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 20 euro ct kompensaciją atmesti.

Atsakovo A. Ž. reikalavimą padalinti E. Ž. individualią įmonę priteisiant jam ½ įmonės vertės kompensaciją atmesti.

Atmesti atsakovo A. Ž. reikalavimą nustatyti, jog ieškovė E. Ž. ir atsakovas A. Ž. po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu adresu (duomenys neskelbtini) , naudojasi pagal 2016-02-19 IĮ Geotop, į.k. 302629518, parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Ieškovės E. Ž. reikalavimą, dėl atsakovo iškeldinimo su jam visais nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , atidedant sprendimo vykdymą vienam mėnesiui, palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš ieškovės E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 350 eurų (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3570 eurų (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus žyminio mokesčio ir aštuoniolika eurų 79 euro ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) du šimtus keturiasdešimt vieną eurą žyminio mokesčio ir aštuoniolika eurų 79 euro ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.