Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 58-104 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro skundą dėl minėto Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 bei 11 punktus, 178 straipsnio 1 dalį bei 149 straipsnio 1 dalį. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, R. G. buvo išteisintas. Šiuo nuosprendžiu jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 4 bei 6 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nuspręsta iš R. G. išieškoti 4808,66 Lt turtinei žalai ir 120 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei atlyginti 500 Lt dydžio išlaidas advokato paslaugoms gauti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendis buvo pakeistas dalyje. R. G. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį pastarajam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 bei 11 punktus paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 bei 11 punktus bei 178 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, buvo subendrintos paskiriant 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 bei 6 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal BK 149 straipsnio 1 dalį bei 150 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 18 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kartu iš R. G. priteista 200 000 Lt dydžio neturtinė žala ir 500 Lt turėtų išlaidų už advokato paslaugas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis buvo pakeistas ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 18 metų laisvės atėmimo. Taip pat iš R. G. priteistos 240 Lt dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistojo R. G. bausmės pradžia – 2005 m. kovo 16 d., pabaiga – 2023 m. kovo 16 d. Nuteistasis du trečdalius paskirtos bausmės atliko 2017 m. kovo 16 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. sudarė 10 mėnesių ir 16 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 58-104 nuteistajam R. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgdama į tai, kad pastarasis nuo Komisijos 2021 m. spalio 25 d. priimto sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdė minėtu sprendimu paskirtas rekomendacijas – vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tęsė darbinę veiklą, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, administracinių nusižengimų nepadarė, taip pat mokėjo civilinių ieškinių skolą pagal galimybes. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptacijos sunkumais gauta nebuvo. Nors pastarojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, tačiau nuo 2019 metų jis labiau stengiasi kontroliuoti savo elgesį bei laikytis nustatytų taisyklių. Pastarasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbino ir dirbo iki perkėlimo į pusiaukelės namus. Jis 23 kartus buvo skatintas, 22 kartus baustas drausminėmis ir kitomis nuobaudomis. Komisija taip pat nurodė, kad R. G. pakartotinio seksualinio smurto, nusikalstamo elgesio ir smurtinio elgesio rizikos yra žemos, taip pat pastebimos nuteistojo pastangos valdyti su juo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistasis dalyvavo tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją, buvo mokamas identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius smurtą, prevencinių priemonių vykdymo kontrolės metu buvo aptarti savikontrolės, problemų sprendimo, požiūrio kaitos klausimai. Komisija kartotinai pabrėžė, kad nuo 2019 m. liepos 25 d. pastebima teigiama nuteistojo dinamika – jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos, todėl yra pasiekta reikšminga elgesio pažanga.

Vienas Komisijos narys pateikė atskirąją nuomonę, kurioje nuteistajam R. G. siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi pastarasis 22 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, turi didelius finansinius įsipareigojimus, o nuo pastarojo perkėlimo į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus praėjo pakankamai trumpas laiko tarpas (nuo 2021 m. gruodžio 8 d.) (b. l. 2-4).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 16 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 58-104. Prokuroras pripažino, kad nuteistasis R. G. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau vien formalių kriterijų buvimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistasis yra net 22 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, turi didelius finansinius įsipareigojimus, o į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus buvo perkeltas pakankamai neseniai – 2021 m. gruodžio 28 d. Prokuroro teigimu, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu gali būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės. Lygtinai paleidus pastarąjį būtų pažeisti bausmės individualizavimo, teisingumo principai, taip pat visuomenės interesas (b. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Komisija 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 58-104, vadovaudamasi BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė nuteistajam R. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis R. G. atitiko anksčiau minėtoje normoje numatytas sąlygas, kadangi pastarojo nusikalstamo elgesio rizika žema, jis padarė reikšmingą elgesio pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri viršija dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina, kad vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022).

Iš Komisijos nutarimo, taip pat iš nuteistojo R. G. asmens bylos matyti, kad pastarasis 2017 m. kovo 16 d. atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2022 m. balandžio 29 d. jam buvo likę atlikti 10 mėnesių ir 16 dienų trukmės paskirtos 18 metų laisvės atėmimo bausmės. Pastarasis teistas vieną kartą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta.

Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu nuteistasis R. G. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus tęsti laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat dirbo. Nuo 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. iki 2018 m. sausio 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. – (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. birželio 29 d. – (duomenys neskelbtini). Vėliau perkeltas į Vilniaus pataisos namus, nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. sausio 11 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. sausio 25 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Darbdavys nuteistąjį charakterizuoja teigiamai.

Nuteistasis R. G. taip pat vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pastarasis įgijo vidurinį išsilavinimą, dirbo, taip pat dalyvavo elgesį keičiančiose programose. 2021 m. gegužės 25 d. nuteistasis baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, kurie skirti prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų, bei asmenims, priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir siekiantiems išlaikyti blaivybę. 2022 m. kovo 9 d. pastarasis dalyvavo programoje „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa“. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, o būtent – 2021 m. gruodžio 16 d. organizuotame grupiniame nusikalstamo elgesio rizikos bei jos valdymo galimybių užsiėmime, 2021 m. gruodžio 9 d. organizuotame susitikime „Mediacija probacijos tarnyboje“, o 2021 m. gruodžio mėnesį dalyvavo penkių paskaitų cikle tema „Asmenų stipriosios pusės, įgūdžiai, poreikiai“. Nuteistasis taip pat (duomenys neskelbtini).

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis R. G., laikotarpiu nuo 2007 iki 2021 metų, buvo skatintas 23 kartus.

Nuteistojo atžvilgiu yra vykdomos 3 vykdomosios bylos, kurių bendra suma yra 59461,49 Eur ir 2535,72 Eur vykdymo išlaidų antstolei. 2022 m. kovo 30 d. duomenimis nuo nuosprendžio įsigaliojimo iš nuteistojo išieškota 23129,84 Eur suma ir 1084,97 Eur vykdymo išlaidų suma. Liko neišieškota 36268,65 Eur suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei 1450,75 Eur vykdymo išlaidų. Iš nuteistojo gaunamo užmokesčio pagal išduotus vykdomuosius patvarkymus yra vykdomi išieškojimai. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio iš nuteistojo buvo išieškota 118,85 Eur suma, o pats nuteistasis savarankiškai sumokėjo 20 Eur sumą.

Nuteistasis R. G. palaiko artimus santykius su senele, seserimi, teta ir pusbroliu. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu su pastaraisiais bendravo bei bendrauja iki šiol telefonu, taip pat trumpalaikių dviejų parų išvykų į namus metu.

Nuteistasis R. G. atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose drausmine tvarka nebuvo baustas, o administracinių nusižengimų nepadarė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nuteistasis buvo pristatytas aštuonis kartus, paskutinį kartą – 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 93-336. Minėtu sprendimu atsisakyta nuteistąjį lygtinai paleisti, kadangi teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų teisėtą jo elgesį. Nuteistajam taip pat buvo nustatytos socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, kurias pastarasis vykdė.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistasis R. G. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Jis yra atlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriai nustačius, gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo R. G. asmenybės teigiamus pokyčius. Iš nutartyje aptartų, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių matyti, kad pastarasis sistemingai dirba, palaiko socialinius ryšius, įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ne kartą skatintas.

Kita vertus, negalima nesutikti su prokuroro skunde pateikta išvada, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tikslingumo, minėtos, anksčiau aptartos aplinkybės neturi būti suabsoliutintos. Pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma.

Nuteistasis R. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 8 d. iki 2019 m. liepos 18 d. 22 kartus buvo baustas drausminėmis ir kitokio pobūdžio nuobaudomis. Dalis nuteistojo padarytų pažeidimų yra susijusi su alkoholinių bei psichotropinių medžiagų vartojimu, kita dalis – su bendros, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos tvarkos nesilaikymu. Pastebėtina ir tai, jog minėti pažeidimai nebuvo sietini su vienu konkrečiu laikotarpiu. Priešingai, jie buvo daromi didžiąją dalį nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo trukmės. Juo labiau, jie buvo daromi nepriklausomai nuo už šiuos pažeidimus anksčiau paskirtų nuobaudų. Minėtos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui teigti, jog R. G. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas. Priešingai, pastarasis nesilaikė nuteistiesiems privalomos pataisos namų tvarkos bei sistemingai ją pažeidinėjo.

Teismas kartu atkreipia dėmesį į Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-99 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nustatytą didelį kiekį nuteistojo dinaminių ir statinių kriminogeninių veiksnių, kurie pasireiškė nepaisant R. G. vykdomų socialinės reabilitacijos priemonių. Nustatyta, kad statiniai, negalintys kisti nuteistojo R. G. kriminogeniniai veiksniai yra smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, ankstesni režimo pažeidimai, o dinaminiai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, R. G. kriminogeniniai veiksniai – turi didelę civilinių ieškinių skolą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, impulsyvumas, būdingas seksualinis nukrypimas, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, asmuo ne visa sugeba atpažinti problemas, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, negatyvios nuostatos, neigiamos nuostatos visuomenės ir bendruomenės atžvilgiu praeityje. Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant anksčiau aptartus nuteistojo R. G. kriminogeninius veiksnius, minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nors nuteistasis ir turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius, tačiau šiuos ryšius pastarasis palaikė ir iki bausmės atlikimo, todėl minėta aplinkybė nebuvo lemiamas faktorius, sulaikantys nuteistąjį nuo priešingo teisei elgesio. Nors yra pastebėti pozityvūs pokyčiai nuteistojo elgesyje, kadangi šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau išlieka rizikos faktorius dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio, kadangi net izoliuotoje aplinkoje ne visada gebėjo suvaržyti savo elgesį. Minėtoje išvadoje taip pat padaryta prielaida, kad nėra identifikuotos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškos bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sąsajos, tačiau pastarasis struktūruotoje aplinkoje nesilaikė nustatytų taisyklių – nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų, buvo baustas drausmine tvarka, todėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo galimybė, kaip rizikos veiksnys, išlieka. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, pastebėta, kad jo gyvenimo stiliuje atsispindi tai, kad jis ne kartą neapgalvojo savo elgesio pasekmių, pasirinkdavo destruktyvius veiksmus (smurto naudojimas, psichotropinių medžiagų vartojimas). Paskutiniu metu pastebimas teigiamas pokytis sprendžiant problemas, numatant elgesio pasekmes, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti galimai atspindi gebėjime atpažinti problemines sritis paskatinusias ir/ar prisidėjusias prie nusikalstamo elgesio. Be anksčiau aptartų minėtoje socialinio tyrimo išvadoje konstatuotų aplinkybių, taip pat pripažinta, kad ankstesnė negatyvi nuteistojo patirtis bausmės atlikimo metu liudija nepakankamą jo gebėjimą išlaikyti teigiamą ir nuoseklią elgesio dinamiką.

Nuteistajam R. G. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų kriminogeninių veiksnių ir juos apibūdinančių aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad nuteistojo elgesio probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos. Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis savo elgesį keičia teigiame linkme, nuo 2019 m. liepos 18 d. naujų drausminių ar bendro pobūdžio pažeidimų nepadarė, tačiau įvertinus pakankamai didelį nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, taip pat įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį bei per šį laikotarpį padarytą didelį skaičių pažeidimų, manytina, jog nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius nedėjo, toks riziką nusikalsti didinančių veiksnių kiekis, neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, aptardamas visas nuteistojo R. G. lygtinio paleidimo pagrįstumo įvertinimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S- 97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

R. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę už keturis tyčinius nusikaltimus. Pastarasis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, kuris buvo padarytas siekiant paslėpti kitus du apysunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat už vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Dėl nuteistojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis. Minėtos aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam R. G. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, R. G. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės. Pastarasis šiuo metu bausmę atlieka lengvesnėmis sąlygomis - Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, dirba, turi teisę vairuoti automobilį, taip pat dviejų parų laikotarpiui per savaitę gali nuvykti į gyvenamąją vietą.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, prokuroro skundas tenkintinas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 58-104 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G. netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 58-104 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G. (R. G.).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.