Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Civinity namai apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10626 400/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Civinity namai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2017 m. gruodžio mėn. Sutartį Nr. SŪ-20171208/2-5.12, tarp atsakovės (buvęs pavadinimas UAB „Senamiesčio ūkis“) ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Pagal Sutarties 4.1.1.11. punktą, administratorius įsipareigoja „atlikti visus veiksmus, kurie būtini siekiant išsaugoti namo bendrojo naudojimo objektus, ir vykdyti nuolatinę bendro naudojimo objektų stebėseną“.

24. AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. birželio 19 d. išdavė Būsto draudimo liudijimą TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 18 d. buvo apdraustas draudėjai G. Ž. priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens prasiskverbimo rizikas.

25. Iš Civinity Solutions 2022 m. liepos 6 d. avarijos atliktų darbų akto Nr. SU-AADA-22-07-0085 matyti, kad objekto adresas (duomenys neskelbtini); įvykio data 2022-07-06 08:01; atvykimo laikas: 2022-07-06 10:44; išvykimo laikas: 2022-07-06 15:30. Apžiūrėti objektai (sistemos): pastato inžinerinės sistemos, bendro naudojimo buitinių nuotekų sistema. Pastebėti defektai, gedimai: užsikimšusi virtuvės bendro naudojimo stovas. Atlikti darbai: rankiniu gyvatuku nepravalyta, perduota grindai. Darbus atliko: santechnikas A. M..

26. Iš 2022 m. liepos 25 d. avarijos atliktų darbų akto Nr. SU-DA-22-07-0129 matyti, kad: užsakovas UAB Civinity Namai, UAB; rangovas UAB „Pastatų meistrai“; kompleksas: Bendro naudojimo buitinių nuotėkų sistema, objekte (duomenys neskelbtini). Drabų aprašymas: nuotekų pravalymas, vertė 87,99 Eur.

27. Iš atsakovės pateikto išrašo „Statinio būklės nuolatinio stebėjimo“ matyti pastebėtų defektų, deformacijos ir kt. data, rekomenduojamos priemonės defektams pašalinti; atliktų darbų ir jų įvykdymo data. 2022 m. liepos 6 d. fiksuotas defektas: „užsikimšusi virtuvės bendro naudojimo stovas“, atlikti darbai: „rankiniu gyvatuku nepravalyta, perduota grindai. 2022-07-06“.

28. Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. draudėjos pranešimo draudikui dėl įvykio matyti, kad pranešime nurodyta: „Butas užlietas užsikimšus bendroms daugiabučio nuotekoms (karšto vandens nuotekos kilo per virtuvės kriauklę). Apgadintas virtuvės baldų komplektas, ąžuolo parketas, šilko kilimas.“

29. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti virtuvės erdvėje vandeniu aplietos grindys, aplietas virtuvės komplektas ir virtuvinio komplekto stalčiuose esantis vanduo.

30. Iš 2022 m. lapkričio 11 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto (žalos bylos Nr. 3153430), kurį sudarė vyresnysis žalų ekspertas R. K., matyti, kad 2022 m. liepos 6 d. buvo apgadintas G. Ž. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), dėl vandens apliejimo užsikimšus bendroms daugiabučio nuotekoms. Apgadintas virtuvės baldų komplektas, ąžuolo parketas, šilko kilimas; remontas darytas 2016 m. Nuostolio aprašymas: 1) aplietos didžiojo kambario parketlentės (39,67 kv. m.), 2) sulietas virtuvinis komplektas (spintelės ir stalčius), suma 500 Eur.

31. Iš 2022 m. lapkričio 11 d. sudarytos lokalinės sąmatos su nusidėvėjimu, remiantis 2022 m. balandžio mėn. kainomis, matyti, kad kaina sudaro 3 119,57 Eur (darbo vietos pasiruošimas, baldų perstūmimas; laminuotų grindlenčių (parketlenčių) danga (patiesiant paklotą ir pritvirtinant grindjuostes); patalpų valymas, šiukšlių išvežimas).

32. Iš 2024 m. rugpjūčio 14 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, kurį sudarė vyresnysis žalų ekspertas R. K., matyti, kad už stalviršio nuėmimą-uždėjimą, kaitlentės permontavimą, spintelės korpusą, stalčių paskaičiuota 500,00 Eur nuostoliai.

33. Iš 2023 m. sausio 10 d. pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad išskaičiavus besąlyginės išskaitos 80,00 Eur mokestį paskaičiuota žalos kompensacija sudaro 2 640,12 Eur.

34. Iš 2023 m. sausio 11 d. pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad paskaičiuota žalos kompensacija už apdraustą namų turtą sudaro 500,00 Eur.

35. Ieškovė 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 26669588 išmokėjo draudėjai 2 640,12 Eur draudimo išmoką.

Dėl ginčo esmės

38. Byloje nustatyta, kad 2022 m. liepos 6 d. objekte adresu (duomenys neskelbtini), dėl užsikimšusio virtuvės bendro naudojimo stovo buvo aplietas butas. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 18 d. buvo apdraustas ieškovės. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju bei dėl įvykio buto draudėjai išmokėjo draudimo išmoką ir, remdamasi CK 6.1015 straipsniu, teismine tvarka pareiškė subrogacinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei – daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra draudėjai priklausantis butas, administratorei UAB Civinity namai. Byloje nekilo ginčas, kad pagal 2017 m. gruodžio mėn. Sutartį Nr. SŪ-20171208/2-5.12, sudarytą tarp atsakovės (buvęs pavadinimas UAB „Senamiesčio ūkis“) ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore (valdytoja).

40. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

41. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

43. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai vykdė namo administratorės pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

44. Šio ginčo atveju, pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad žala draudėjos G. Ž. butui (duomenys neskelbtini), padaryta virtuvėje per bendrą nuotekų stovą prasiskverbus vandeniui.

45. Bendro naudojimo nuotekų stovas yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos (vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų) dalis (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas).

46. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nuostatas būtent atsakovė privalo prižiūrėti administruojamo statinio būklę ir užtikrinti, kad visų statinio konstrukcijų, tame tarpe ir nuotekų stovo sandarumas ir konstrukcija būtų tvarkingi. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus, siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas).

47. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį; specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1 – 87.3 punktai).

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų stovo užsikimšimo) (pagal Civinity Solutions 2022 m. liepos 6 d. avarijos atliktų darbų aktą Nr. SU-AADA-22-07-0085; UAB „Pastatų meistrai“ 2022 m. liepos 25 d. avarijos atliktų darbų aktą Nr. SU-DA-22-07-0129), todėl būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti.

49. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad daugiabučio namo nuotekų stovas yra bendrojo naudojimo objektas, už kurio priežiūrą yra atsakinga paskirta namo administratorė, tačiau apeliantė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas konstatavo atsakovės veiksmų neteisėtumą, argumentuodama, jog: 1) atsakovė, kaip namo administratorė, nuotekų sistemą apžiūrėjo laiku ir defektų nenustatė, tai reiškia, jog nuotekų sistema funkcionavo tinkamai ir apie tai, kad papildomų esminių defektų nepastebėta, atliktas įrašas Statinio techninės priežiūros žurnale, 2) avarijos likvidavimo metu, bandant atkimšti/pravalyti nuotekų sistemą, pašaliniai daiktai, kurie buvo įmesti namo bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkų) buvo nustumti į miesto kanalizaciją, todėl jų kilmės nustatyti nepavyko, atsakovė nėra atsakinga už trečiųjų asmenų netinkamą nuotekų sistemos naudojimąsi, 3) nuotekų stovai nauji - plastikiniai (ant plastikinių vamzdžių korozijos nesusidaro), todėl pagrindo rengti nuotekų sistemų atnaujinimo darbus nėra, t. y. nebuvo jokio pagrindo imtis būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti, nes nuotekų sistemos apžiūrų metu nebuvo nustatytų jokių defektų, 4) atsakovė vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus ir atliko nuotekų sistemos apžiūras, kaip tai numatyta Sutartyje ir jos Priede Nr. 2, t. y. vandens ir nuotekų sistemų apžiūra 1 k./m. (Sutarties 4.1.19. ir 4.1.1.11. punktai).

50. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai civilinė atsakomybė dėl įvykusios avarijos, dėl kurios buvo padaryta žala turtui (butui), nekyla. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

51. Byloje pateiktas vienintelis rašytinis įrodymas, pagrindžiantis 2022 m. liepos 6 d. avarijos priežastį – santechniko A. M. 2022 m. liepos 6 d. avarijos atliktų darbų aktas Nr. SU-AADA-22-07-0085, kuriame nurodyta, kad objekte, adresu (duomenys neskelbtini), užsikimšęs virtuvės bendro naudojimo stovas; atlikti darbai: rankiniu gyvatuku nepravalyta, perduota grindai. Taigi atsakovei apie 2022 m. liepos 6 d. įvykusią avariją buvo nedelsiant pranešta ir žinoma, atvykęs į įvykio vietą atsakovės specialistas įvertino situaciją ir atliko reikiamus veiksmus avarijai likviduoti. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad avarijos likvidavimo metu, bandant atkimšti/pravalyti nuotekų sistemą, pašaliniai daiktai, kurie buvo įmesti namo bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkų), t. y. buvo nustumti į miesto kanalizaciją, todėl jų kilmės nustatyti nepavyko, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokių aplinkybių santechnikas avarijos atliktų darbų akte nefiksavo. Santechnikas įvykio dieną tik nustatė, jog užsikimšęs virtuvės bendro naudojimo stovas bei nurodė, kad rankiniu gyvatuku nepravalyta, taigi santechnikas nenurodė užsikimšimo aplinkybių bei konkrečios priežasties.

52. Taigi, atsakovės teiginys, kad virtuvės bendro naudojimo stovas užsikimšo dėl bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkų) netinkamo nuotekų sistemos naudojimosi yra tik deklaratyvus, grindžiamas prielaidomis, bet ne byloje surinktais objektyviais įrodymais. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie galimai pašalinių daiktų įmetimą į nuotekų sistemą, po įvykio nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos užsikimšimą įtakojusios priežastys bei aplinkybės. Tik po buto užliejimo atsakovė užsakė rangovo UAB „Pastatų meistrai“ atlikti bendro naudojimo buitinių nuotėkų sistemos pravalymą, kurį rangovas atliko 2022 m. liepos 25 d., kas suponuoja išvadą, jog buitinių nuotėkų sistema konkrečiu atveju nebuvo tinkamos būklės.

53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog būtent atsakovė netyrė aplinkybių ar patalpų savininkai tinkamai naudojosi buitinių nuotekų sistema, ar nepylė, nemėtė į nuotekų sistemą neleistinų daiktų, kurie galėjo užkišti nuotekų sistemą.

54. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pagal Sutarties 4.1.19. ir 4.1.1.11. punktus bei Priedo Nr. 2 prie Sutarties nuostatas, be kita ko, įsipareigojo vykdyti pastato apžiūras, defektų nustatymą, rengti pasiūlymus defektams šalinti; atlikti visus veiksmus, kurie būtini siekiant išsaugoti namo bendrojo naudojimo objektus, ir vykdyti nuolatinę bendro naudojimo objektų stebėseną; vandentiekio ir nuotekų sistemų apžiūrą; bendro naudojimo buitinių ir lietaus nuotekų šalinimo įrangos priežiūrą ir teršalų valymą. Taigi atsakovei buvo pavesta bendro naudojimo nuotekų įrangos priežiūra, teršalų valymas. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė netinkamai laikėsi jai pavestų funkcijų pagal Sutartį.

55. Be to, apeliantė gindama savo poziciją, jog ji vykdė pareigas tinkamai, pateikė Statinio techninės priežiūros žurnalą, iš kurio matyti, jog 2022 m. sausio 22 d. ir 2022 m. spalio 25 d. atlikti įrašai „Papildomų esminių defektų nepastebėta“. Teismo vertinimu, atlikti įrašai yra abstraktaus pobūdžio, o pačiame žurnalo išraše iki 2022 m. liepos 6 d. įvykio nėra nei vieno įrašo apie tai, kad atsakovė, kaip namo administratorė, realiai ir faktiškai apžiūrėjo nuotekų sistemą. Lieka neaišku kuriuo metu atsakovė atliko faktinę nuotekų sistemos apžiūrą, iš pateiktų duomenų negalima spręsti ar apžiūra iš viso faktiškai buvo atlikta ir kokia nustatyta nuotekų sistemos būklė, todėl atsakovės teiginiai, jog atsakovė, kaip namo administratorė, nuotekų sistemą apžiūrėjo laiku ir defektų nenustatė, šiuo atveju išlieka tik deklaratyvaus pobūdžio.

56. Apeliantė taip pat teigia, jog nuotekų stovai nauji – plastikiniai (ant plastikinių vamzdžių korozijos nesusidaro), todėl pagrindo rengti nuotekų sistemų atnaujinimo darbus nėra, t. y. nebuvo jokio pagrindo imtis būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti, nes nuotekų sistemos apžiūrų metu nebuvo nustatytų jokių defektų. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti nuotekų stovų naujumo, kada stovai keisti, kada nuotekų infrastruktūra atnaujinta ir pan. Teismo vertinimu, net ir vizualiai pakankamai naujus stovus reikėtų profilaktiškai dėl prevencijos pravalyti, tam, kad nekiltų avarijų dėl užsikimšimo.

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionale, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę, imtis prevencinių veiksmų bei imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo. Kadangi ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (užsikimšusio virtuvės bendro naudojimo stovo), už kurio techninę priežiūrą atsakinga atsakovė, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Tačiau, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų išvengta žalos. Nesant kitų duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal avarijos metu užsikimšusio stovo paskirtį – bendrojo naudojimo objektas – būtent atsakovė atsakinga už tinkamą jo būklę. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė nesiėmė pakankamų ir tinkamų veiksmų bendrojo naudojimo nuotekų sistemos priežiūrai ar prevencijai.

58. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

59. Pažymėtina, kad jei nagrinėjamu atveju atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi ir rūpestinga, tinkamai atlikusi bendro naudojimo buitinių nuotekų sistemos patikrinimus ar profilaktinius pravalymus, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti bendro naudojimo buitinių nuotekų sistemos trūkumus ir/ar išvengti nuotekų stovo užsikimšimo, taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo buitinių nuotekų sistemos (vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų) priežiūros įgyvendinimas lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala (ginčo dėl žalos fakto ir dydžio byloje nekilo) bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

61. Žalos dydis yra pagrįstas ieškovės pateiktuose dokumentuose (sąmatose). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme žalos dydžio nekvestionavo, t. y. atsakovė neįrodinėjo, kad kurie nors sąmatos elementai yra nepagrįsti, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

62. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

63. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

64. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

65. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia, jog yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

66. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

67. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Civinity namai 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.