Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. birželio 19 d. išdavė Būsto draudimo liudijimą TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 18 d. buvo apdraustas draudėjai G. Ž. priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens prasiskverbimo rizikas. 2022 m. liepos 6 d. butas buvo apgadintas dėl vandens užliejimo užsikimšus bendroms daugiabučio nuotekoms. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2022 m. rugsėjo 20 d. draudėjos pateiktas pranešimas, foto nuotraukos ir 2022 m. lapkričio 11 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir vadovaudamasi žalų eksperto R. K. 2022 m. lapkričio 11 d. sudaryta lokaline sąmata bei 2024 m. rugpjūčio 14 d. Turto remonto sąmata išmokėjo draudėjai 3 140,12 Eur dydžio draudimo išmoką. Pagal ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos, sudarytos remiantis 2022 m. balandžio mėn. kainomis, duomenis, išskaičiavus besąlyginės išskaitos mokestį ir atsižvelgus į nusidėvėjimą, užliejus ginčo butą faktiškai buvo padaryta 2 670,71 Eur dydžio žala. Šioje vietoje pažymėtina, kad gindamasi nuo ieškovės reikalavimų, atsakovė žalos fakto ir dydžio neginčija. Ieškovė žalos administravimo metu nustatė, jog buto užliejimas įvyko užsikimšus bendroms daugiabučio nuotekoms (karšto vandens nuotekoms kylant per virtuvės kriauklę).

5. Byloje nekilo ginčas, kad pagal 2017 m. gruodžio mėn. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės (buvęs pavadinimas UAB „Senamiesčio ūkis“) ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė kaip administratorė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punktas).

6. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

7. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

8. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė neginčija aplinkybės, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji vykdė namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas. Patvirtino, kad 2022 m. liepos 6 d. gavo pranešimą apie vandens skverbimąsi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kriauklės, ir perdavė informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie tą pačią dieną nuvykę apžiūrėti avarijos vietą nustatė, jog yra užsikimšęs virtuvės bendro naudojimo nuotekų stovas. Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, jog ji laiku tinkamai neapžiūrėjo bendrojo naudojimo objektų (nuotekų sistemos), nenustatė ir nepašalino defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo nuotekų sistema bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Vien tai, kad atsakovė statinio techninės priežiūros žurnale fiksavo atliktą bendro naudojimo objektų apžiūrą ir papildomų esminių defektų nepastebėjo, nekeičia fakto, kad ji tai atliko netinkamai ir aplaidžiai, priešingu atveju, ginčo įvykis nebūtų nutikęs.

10. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktai, prie šių aktų pridėtos nuotraukos, taip pat 2022 m. liepos 6 d. avarijos atliktų darbų aktas, patvirtina, kad buto užliejimo priežastimi buvo bendrojo naudojimo buitinių nuotekų sistemos avarija. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog žalos priežastimi buvo netinkamas atsakovės kaip namo administratorės pareigų vykdymas. Iš 2022 m. liepos 6 d. avarijos atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsikimšusio bendro naudojimo stovo rankiniu gyvatuku pravalyti nepavyko, todėl avarijos lokalizavimas buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie darbus atliko 2022 m. liepos 25 d. Kaip teisingai nurodo ieškovė, nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad vamzdžio užsikimšimas buvo vienkartinio pobūdžio ar nulemtas netinkamos jo eksploatacijos, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesiėmė pakankamų ir tinkamų veiksmų bendrojo naudojimo nuotekų sistemos priežiūrai.

12. Kaip jau pažymėta aukščiau, byloje nekilo ginčas, kad atsakovė UAB „Civinity namai“ yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

13. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas), statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas).

14. Pagal Reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

15. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – nuotekų sistemos, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti išorines konstrukcijas ir pan. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021). Tačiau, kaip jau teismo nustatyta aukščiau, atsakovė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo namo bendro naudojimo nuotekų sistema bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą (CK 6.246 straipsnis). Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir butui atsiradusios žalos yra nustatytas (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog savo pareigas ji vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo bendro naudojimo nuotekų sistemos, nenustatė ir nepašalino defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo namo nuotekų sistema bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovė kaip atsakingas asmuo turėjo reguliariai atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuotekų sistemos stovų būklės patikrą, nepriklausomai nuo to, ar gavo, ar ne skundų iš butų ir kitų patalpų savininkų dėl konkrečių nuotekų sistemos stovų trūkumų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki ginčo įvykio būtų tinkamai atlikusi daugiabučio namo nuotekų sistemos stovų, įskaitant užsikimšusį stovą, būklės patikrą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). O tai reiškia, kad atsakovė nepagrindė, jog vykdė nuotekų sistemos būklės priežiūrą, o neatlikdama tokių veiksmų, atsakovė objektyviai negalėjo pastebėti stovo defekto (gedimo) ir jį laiku pašalinti.

16. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

17. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro užliejimu sugadinto buto atkūrimo išlaidos – remonto kaina.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. žalų eksperto nuostolio apskaičiavimą žalos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaičiavo, kad draudimo išmoka sudaro 3 140,12 Eur. Byloje pateikti 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, kurie patvirtina, kad ieškovė sumokėjo draudėjai 3 140,12 Eur draudimo išmoką. Atskaičius nusidėvėjimą ir atėmus draudimo sutartyje numatytą 80,00 Eur išskaitą, nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos sudaro 2 670,71 Eur. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Atsakovė nepaneigė ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo. Taigi, pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos draudėjai sumos priteisimo iš atsakovės.

19. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas CK nuostatas daro išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadintas draudėjos turtas – buvo aplietas butas, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos (atskaičius išskaitą ir buto nusidėvėjimą) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės, nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl 2 670,71 Eur suma ieškovei priteisiama iš atsakovės.

20. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 108,44 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 108,44 Eur dydžio palūkanas yra tenkinamas.

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos ieškovei priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 670,71 Eur žalos atlyginimas, 108,44 Eur palūkanos bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 62,00 Eur žyminį mokestį, o už advokato suteiktą teisinę pagalbą – 360,00 Eur. Pastarosios išlaidos yra pagrįstos ir adekvataus dydžio. Patenkinus ieškinį, nurodytų 422,00 Eur išlaidų atlyginimas ieškovei priteisiamas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

24. Išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstomos, nes jų proceso metu nebuvo patirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“, juridinio asmens kodas 121452134, 2 670,71 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt eurų 71 ct) žalos atlyginimą, 108,44 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 44 ct) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 422,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės – akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.