Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. B. būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos slaugos (duomenys neskelbtini) aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), II-os dalies „Pareigos“ 7 p. numatančio, kad „GMP skubios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) privalo: 7.3. organizuoti paciento paruošimą nešti neštuvais, o esant būtinumui -padėti nešti pačiam, užtikrinti paciento saugumą (fiksuoti)“; Skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 5 punkto numatančio, kad „pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto darbo vietoje yra šie: 5.1. sunkių ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas - padėti transportuoti ligonius greitosios medicinos pagalbos vairuotojui - sanitarui, o esant reikalui kviesti į pagalbą aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą“, reikalavimus, 2018 m. liepos 29 d. apie 15.40 val. prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S., transportuodamas specialiaisiais neštuvais su ratukais gulintį ir specialiaisiais diržais fiksuotą nukentėjusįjį R. M. į greitosios medicinos pagalbos automobilį, stovėjusį ant važiuojamosios kelio dalies, neįsitikinęs ir nesiimdamas priemonių užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) R. S. vienas išlaikys neštuvus ir pacientui R. M. bus saugu, netinkamai organizuodamas paciento transportavimą, paliko nukentėjusįjį R. M. kartu su (duomenys neskelbtini) R. S. vienus, nepasirūpino pagalbininkais ir nuėjo pirmas į greitosios pagalbos automobilį, taip pažeisdamas „Ferno“ 5026, 5126, 5226 serijų neštuvų naudojimosi instrukcijos 3.1 reikalavimus „Neštuvų aprašymas“, kad neštuvai yra paciento transportavimo įrenginys, skirtas pacientui transportuoti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Neštuvai skirti tik profesionaliam naudojimui ir reikalauja mažiausia dviejų gerai apmokytų operatorių, instrukcijos 5.2 reikalavimus „Pagrindinės naudojimo gairės“, kad neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių, ir reikalavimu būti su pacientu visą laiką, instrukcijos 5.6 „Neštuvų stūmimas“ reikalavimus, kad jeigu įmanoma stumti neštuvus ant lygaus paviršiaus. Pasistengti tokias kliūtis kaip bordiūras ar slenkstis lengvai pakelti neštuvus ir nuleisti tik už kliūties, pasinaudoti jeigu reikia papildoma pagalba, instrukcijos 5.9 reikalavimus „Papildomos pagalbos naudojimas“, kad neštuvų naudojimasis reikalauja mažiausiai dviejų apmokytų operatorių. Jiems gali prireikti ir papildomos pagalbos nešant sunkesnius pacientus, operatoriai turi rūpintis neštuvų ir pagalbininkų kontrole, ko pasekoje kaltinamojo R. S. laikomi neštuvai apvirto ant kairio šono ir nukentėjusysis R. M., būdamas fiksuotas prie jų, dešine puse trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, patirdamas galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu dangalu virš kairio pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma. Dėl patirtos galvos smegenų traumos 2018 m. rugpjūčio 4 d. nukentėjusysis R. M. mirė. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis V. B., pažeidė aukščiau nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, neštuvų naudojimosi instrukciją ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajam R. M..

Kaltinamasis R. S. būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios medicinos pagalbos slaugos (duomenys neskelbtini), pažeisdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), II-os dalies „Pareigos“ 7 p. numatančio, kad „GMP skyriaus (duomenys neskelbtini) privalo: 7.7. padėti skubios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) organizuoti paciento transportavimą neštuvais ir nešti pačiam, užtikrinant paciento saugumą“; Skubios medicinos pagalbos automobilio (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 9 punkto numatančio, kad „greitosios medicinos pagalbos automobilių (duomenys neskelbtini) sveikatai ir gyvybei gali turėti įtakos tokie profesinės rizikos veiksniai: 9.1. ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas - ligonius transportuoti padedant skubios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini), o esant per dideliam svoriui į pagalbą kviesti aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą; 10 p. „Kad išvengti minėtų pavojingų ir kenksmingų veiksnių poveikio ar bent sumažinti jo tikimybę, reikalingos atitinkamos organizacinės, techninės ir atsargumo priemonės“, reikalavimus, 2018 m. liepos 29 d. apie 15.40 val. prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) V. B., transportuodamas specialiaisiais neštuvais su ratukais gulintį ir specialiaisiais diržais fiksuotą nuketėjusįjį R. M. į greitosios medicinos pagalbos automobilį, stovėjusį ant važiuojamosios kelio dalies, nuėjus kaltinamajam V. B. į automobilį, jis nesiėmė priemonių saugiai išlaikyti neštuvus, nekvietė pagalbininkų jam padėti, ar kad padėtų (duomenys neskelbtini) V. B., pažeisdamas „Ferno“ 5026, 5126, 5226 serijų neštuvų naudojimosi instrukcijos 3.1 reikalavimus „Neštuvų aprašymas“, kad neštuvai yra paciento transportavimo įrenginys, skirtas pacientui transportuoti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Neštuvai skirti tik profesionaliam naudojimui ir reikalauja mažiausia dviejų gerai apmokytų operatorių, instrukcijos 5.2 reikalavimus „Pagrindinės naudojimo gairės“, kad neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių, ir reikalavimu būti su pacientu visą laiką, instrukcijos 5.6 „Neštuvų stūmimas“ reikalavimus, kad jeigu įmanoma stumti neštuvus ant lygaus paviršiaus. Pasistengti tokias kliūtis kaip bordiūras ar slenkstis lengvai pakelti neštuvus ir nuleisti tik už kliūties, pasinaudoti jeigu reikia papildoma pagalba, instrukcijos 5.9 reikalavimus „Papildomos pagalbos naudojimas“, kad neštuvų naudojimasis reikalauja mažiausiai dviejų apmokytų operatorių. Jiems gali prireikti ir papildomos pagalbos nešant sunkesnius pacientus, operatoriai turi rūpintis neštuvų ir pagalbininkų kontrole, kaltinamasis R. S. vienas saugiai neišlaikė neštuvų, ko pasekoje neštuvai apvirto ant kairio šono ir nukentėjusysis R. M., būdamas fiksuotas prie jų, dešine puse trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, patirdamas galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu dangalu virš kairio pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma. Dėl patirtos galvos smegenų traumos 2018 m. rugpjūčio 4 d. nukentėjusysis R. M. mirė. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis R. S., pažeisdamas aukščiau nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, neštuvų naudojimosi instrukciją dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajam R. M..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. liepos 29 d. 15.33 val. gavo iškvietimą pas ligonį į (duomenys neskelbtini). Jis pas ligonį greitosios pagalbos automobiliu nuvyko 15.39 val. Vairuotojas R. S. jį paleido prie ligonio namo ir jis nubėgęs į namą ligonį rado tualete. Patikrinęs paciento stovį priėmė sprendimą transportuoti jį į gydymo įstaigą. Jis paprašė paciento sūnaus, kad pakviestų greitosios pagalbos automobilio vairuotoją ir atneštų neštuvus. Atbėgęs R. S. atnešė minkštuosius neštuvus ir pacientą padėję ant jų paguldė ant lauke stovėjusių žemoje padėtyje neštuvų su ratukais. Po to pacientą pritvirtino diržais ir R. S. neštuvus pakėlė ir užfiksavo reikiamame aukštyje. Ligonį neštuvais su ratukais transportavo į greitosios pagalbos automobilį. Jis ant savęs buvo užsidėjęs krepšį su medicinos įranga. Privažiavus iki šaligatvio pabaigos jis neturėjo jėgų nukelti neštuvus su ligoniu nuo šaligatvio. Jis paklausė R. S. ar šis užfiksavo neštuvų ratukus ir ar jam nėra sunku juos laikyti. Matė, kad ratukai stovi ant lygaus šaligatvio ir greitai nuskubėjo padėti įrangą į automobilį. Tuo metu, kai ėjo padėti įrangos į automobilį, gatvėje nematė kitų žmonių. Nubėgęs į automobilį po kelių sekundžių išgirdo triukšmą ir išgirdo moters šauksmą „užmušė“. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad neštuvai su pacientu guli ant dešinio šono. Pirmi neštuvų ratai buvo stačiai, o ratai, prie kurių stovėjo vairuotojas, buvo užsilenkę. Pribėgęs su vairuotoju atfiksavo ratukus į horizontalią padėtį ir tada galėjo atversti neštuvus ir pastatyti juos horizontaliai. Apvirtus rautukams pacientas iš jų neiškrito ir gulėjo neštuvuose. Matė, po kritimo, paciento galvos dešinėje pusėje žaizdelę smilkinio srityje. Po to pacientą su neštuvais dėjo į automobilį, tačiau R. S. sunkiai tai sekėsi padaryti, nes kažkas atsitiko ir neštuvai nelindo į automobilį. Neštuvus į automobilį su pacientu šį kartą įdėjo dviese, kai kitais kartais tai padarydavo vienas R. S.. Vežant automobilyje apžiūrėjo pacientą ir jo būklė buvo nei pagerėjusi, nei pablogėjusi. Nuvykus į priėmimo skyrių jis visą laiką prašė, kad pacientas kuo greičiau būtų vežamas į Kauno klinikas. Taip pat paaiškino, kad instruktažą, kaip naudotis neštuvais „Ferno“ jis praėjo tik po įvykio ir anksčiau niekas jokių instruktažų pravedęs ar akcentavęs, kad jis ištisai turi stovėti prie paciento, nebuvo. Viskas buvo palikta savo nuožiūrai. J. V. niekada nebuvo jiems pravedusi jokių mokymų, kaip elgtis su neštuvais. Yra girdėjęs, kad kitiems darbuotojams neštuvai su ratukais buvo atsifiksavę, tačiau jo praktikoje to nebuvo pasitaikę. Mano, kad už paciento transportavimą yra atsakingas vairuotojas. Žino, kad transportuojant pacientą turi būti du asmenys. Taip pat jiems buvo pasakyta, kad negalima paciento palikti vieno ir būtinai prie jo turi pasilikti bent vienas žmogus.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. liepos 29 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini). Su skubios pagalbos specialistu V. B. nuvyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini). Atvykus į namą nuėjo V. B., o jis liko priparkuoti automobilio. Automobilį pastatė apie 5 metrų atstumu nuo vartelių į namo kiemą. Po to jį pakvietė ateiti į namą nukentėjusysis V. M. ir jis su neštuvais nuėjo į namą. Iš namo kartu su V. B. vežė ligonį ant neštuvų su ratukais. Jis buvo ratukų gale, o V. B. ratukų priekyje. Važiavo su ratukais iki šaligatvio pabaigos ir juos pastatė įstrižai gatvės atžvilgiu. Tuo metu V. B. nuėjo padėti į automobilį medicinos įrangos, kurią turėjo su savimi. Jis liko prie ratukų, ant kurių gulėjo ligonis. Tuo metu gatvėje nematė pašalinių žmonių, o iki greitosios pagalbos automobilio buvo keletas metrų. Belaikant ratukus jie atsifiksavo, truktelėjo jį į priekį ir jis pradėjo šaukti, kad neišlaiko ratukų. Po to jo laikomi ratukai su ligoniu nukrito ant asfalto. Prie jų greitai pribėgo V. B. ir jie pakėlė ratukus su ligoniu. Negali pasakyti, kodėl V. B. nuėjo pasidėti įrangos į automobilį, o jos nepasidėjo šalia gatvėje. Nurodo, kad jeigu V. B. būtų buvęs kartu su juo, neštuvai nebūtų buvę paleisti ir nebūtų nugriuvę. Žino, kad pagal instrukciją negali prie ligonio, gulinčio ant neštuvų, likti vienas iš komandos narių, o kitas išeiti ir palikti ligonį. Taip pat nurodo, kad dirbant kartu komandoje, turi klausyti skubios pagalbos specialisto nurodymų. Mano, kad jeigu V. B. būtų medicinos įrangą su krepšiu pasidėjęs gatvėje, su medicinos įranga nieko nebūtų atsitikę. Kaltės nusikalstamos veikos padaryme nepripažįsta, nes mano, jog nei jis, nei V. B., veždami ligonį neštuvais su ratukais, nepažeidė jokių instrukcijos reikalavimų.

Nors kaltinamieji V. B. ir R. S. pagal jiems pareikštus kaltinimus kaltais neprisipažino, jų kaltė nusikalstamų veikų padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų V. M., L. O. M., liudytojų A. A., N. P., J. D. parodymais duotais ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu, liudytojų L. J., J. V., G. J. parodymais duotais teisminio tyrimo metu, ekspertų Ž. M., J. R., V. K., specialisto S. Š. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis grįžo į namus mamos iškviestas apie 13 – 14 valandą. Mama L. O. M. paskambinusi jam pasakė, kad tėvas blogai jaučiasi ir ji nežino ką daryti. Mama daugiau telefonu jam nieko nesakė, todėl jis įsėdo į automobilį ir grįžo į namus. Grįžęs į namus tėvą rado tualete, jis sėdėjo ant klozeto ir su juo dar bendravo. Matėsi, kad tėvui yra negerai, kiek prisimena jis drebėjo. Veido išraiška buvo normali, jis nebuvo nei išbalęs nei įraudęs. Tėvas buvo sąmoningas ir sakė, kad blogai jaučiasi. Mamai pasakiau, kad reikia skambinti greitajai medicinos pagalbai. Kol mama skambino greitajai medicinos pagalbai jis tėvui pasiūlė atsikelti ir eiti į lovą, jis sutiko. Jis pasikėlė nuo klozeto, jis jį laikė už rankų ir jis bandė eiti, bet tuo metu medikai telefonu mamai pasakė, kad negalima nejudinti žmogaus ir reikia pasodinti atgal. Jis tėvą pasodino atgal. Tėvas atsisėdo, tikriausiai pradėjo blogiau jaustis ir galva atsirėmė į sieną. Medikai atvyko per 10 – 15 minučių. Iki atvyko medikai jie per tą laiką tėvui jokių vaistų nedavė. Tėvas sėdėjo atsirėmęs į sieną, bet neatsilošė atgal. Iš kaltinamųjų į namus įėjo pirmas medikas V. B.. Ką jis darė tėvui jis nematė arba neprisimena. Medikas V. B. pasakė, kad reikia vežti tėvą į (duomenys neskelbtini) ligoninę bei paprašė pakviesti vairuotoją R. S.. Pakvietė vairuotoją R. S., kuris atsinešė minkštą audeklą. Iš tualeto jie dviese, tai jis ir medikas V. B. išnešė tėvą ir paguldė ant minkšto audeklo. Prieš paguldant ant audeklo tėvas jau kojomis nesirėmė, jo kojos jau vilkosi. Su audeklu visi trys, tai jis, vairuotojas R. S. ir medikas V. B. tėvą nunešė į lauką ir paguldė ant vežimėlio. Vežimėlis buvo nuleistas žemiausiam lygyje ir jie ant jo užkėlė tėvą. Tuomet vairuotojas R. S. pradėjo kelti tą vežimėlį. Medikas V. B. stovėjo šalia, žiūrėjo kaip vairuotojas R. S. kelia vežimėlį ir nieko nedarė. Jis nežino, kodėl jis nieko nedarė. Vairuotojas R. S. vienas kilnojo tą vežimėlį, pakėlė vieną galą vežimėlio ir kažką užfiksavo, tuomet lygiai taip pat nuėjo į kitą galą vėl pakėlė vežimėlį ir užfiksavo. Vežimėlį jis pakėlė į juosmens aukštį per kokius tris kartus. Iš pradžių vežimėlį kilnojo vairuotojas R. S. ir tik po kiek laiko vežimėlį pradėjo kilnoti ir medikas V. B.. Turbūt buvo keturi vežimėlio pakėlimai. Tris vežimėlio pakėlimus darė vairuotojas R. S. ir paskutinį vieną medikas V. B.. Su diržais prie vežimėlio tėvą pritvirtino vairuotojas R. S.. Pakėlę vežimėlį į reikiamą aukštį pradėjo jį vežti. Medikas V. B. ėjo priekyje, jis nežino, ar jis padėjo vežti vežimėlį su tėvu, vairuotojas R. S. ėjo vežimėlio gale. Tuo metu kada jie pradėjo vežti, tai jis tuo metu buvo prie namų verandos 1 – 1,5 metro atstumu nuo jų. Jis į vežimėlį pasižiūrėjo tik tuo metu kai išgirdo sakant vairuotoją R. S., jog negali išlaikyti to vežimėlio. Tuo metu prie vežimėlio stovėjo vienas vairuotojas R. S., gydytojo V. B. prie vežimėlio nebuvo. Jis niekaip negali prisiminti, kad būtų matęs, jog gydytojas V. B. nuėjo į automobilį, bet iš kažkur tai žino. Išgirdęs žodžius ,,negaliu išlaikyti‘‘ jis pasisuko į šoną ir pamatė, kad vežimėlis svyra. Vežimėlis buvo maždaug nuo jo per du metrus ir matė kaip vežimėlis lėtai svyra. Jis bėgo, kad prilaikytų tą vežimėlį, bet nespėjo. Vežimėlis nukrito. Tuomet iš automobilio priėjo medikas V. B. ir pradėjo jie kažką su tuo vežimėliu daryti, jį žeminti, kad būtų galima atversti. Tėvui iš galvos stipriai bėgo kraujas, tai medikas V. B. aptvarstė įkėlęs jį į automobilį. Ar medikas V. B. atėjo su krepšiu prie vežimėlio jis nematė. Greitosios pagalbos automobilis nuo vežimėlio stovėjo maždaug už 3 – 4 metrų. Atkeltą vežimėlį su jo tėvu stūmė į greitosios pagalbos automobilį trise, tai jis, vairuotojas R. S. ir atrodo medikas V. B.. Pagalba jo tėvui buvo suteikta tik įstūmus vežimėlį į greitosios pagalbos automobilį. Mama matė vežimėlio griuvimo momentą ir pradėjo rėkti ,,užmušė, užmušė‘‘. Bordiūras prie namų apie 13 – 15 cm. aukščio, kiemas dengtas šaligatvio plytelėmis. Mama L. O. M. vyko su greitosios pagalbos automobiliu, kartu su tėvu, o jis vyko su savo automobiliu jiems iš paskos. Jis nelabai prisimena kas vyko ligoninėje, tiesiog gana greitai tėvas buvo išvežtas į Kauno klinikas. Kiek prisimena, tėvas Kauno klinikose išbuvo tą pirmą dieną, kai jį atvežė, tada sekančią dieną kai atėjo jo draugas ir po to sekančią dieną jis buvo išvežtas atgal į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis neįsivaizduoja, kodėl tėvas buvo išvežtas iš Kauno klinikų į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kadangi jį dar Kauno klinikose turėjo laikyti kelias dienas. Tėvas buvo išvežtas kaip supranta Kauno klinikų iniciatyva į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jiems tuomet paaiškino, kad jis gerai jaučiasi ir jį nutarė išvežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis taip suprato, kad jį išvežė todėl, kad norėjo, jog tolimesnis gydymas būtų (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jam atrodė, kad penktadienio nesulaukė ir jau sekančią dieną tėvą išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir tėvas į Kėdainius atvyko labai blogam stovyje. Atrodytų, kad žmogus tokiame blogame stovyje, po galvos traumos ir turėtų būti išvežtas vėl atgal į Kauno klinikas, bet dar kažkas vyko (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jie ten darė kažkokius tyrimus, guldė į kažkokias reanimacijas. Tuomet išvežė tėvą į Kauno klinikas, kur pasakė, kad kraujas išsiliejo ir reikia daryti operaciją arba jis mirs. Tėvui darė operaciją, bet po operacijos jis neišgyveno. Nuo išvykimo iš namų po kokios savaitės tėvas mirė. Prašo priteisti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC 100000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro moraliniai nuostoliai, kuriuos jis patyrė šio įvykio pasekoje t. y. stresas, rūpesčiai, išgyvenimai, nemigo naktys. Nukentėjusiojo nuomone žmogaus gyvybė neturi kainos, bet kokia suma atrodo maža.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. O. M. paaiškino, kad 2028 m. liepos 29 d. apie 14 val. ji žiūrėjo televizorių, o jos vyras R. M. buvo kažkur nuėjęs. Jai pasidarė keista, kad jos vyras ilgai neateina, todėl ji nuėjo jo ieškoti. Vyrą rado sėdintį ant tualeto dangčio. Jis sakė, kad jam bloga, jį pykina. Ji iškvietė greitosios pagalbos medikus. Atvykęs gydytojas apžiūrėjo vyrą ir paprašė jos sūnaus nueiti pas vairuotoją ir atnešti audeklą. Atnešus audeklą, sūnus su gydytoju vyrą paguldė ant audeklo ir išnešę į lauką paguldė ant medikų vežimėlio. Ji atnešė pledą ir juo uždengė vyrą, nes medikai diržais norėjo vyrą pririšti prie vežimėlio. Po to vairuotojas pakėlė vežimėlį, o medikas stovėjo ir aiškino, ką daryti. Eidama prisiminė, kad neužrakino durų. Kol rakino duris vežimėlį su vyru nuvežė už tvoros vartelių. Eidama link medikų automobilio matė, kad gydytojas nuėjo link automobilio ir į jį įlipo. Išėjusi pro vartelius išgirdo vairuotojo R. S. balsą, kad griūna vežimėlis. Vežimėlio, ant kurio gulėjo pririštas jos vyras, priekiniai ratai buvo ant asfalto, o galiniai buvo ant šaligatvio. Ji matė, kaip vežimėlis, su jos vyru, virto ant šono ir ant asfalto atsirado didelė kraujo dėmė. Ji pradėjo šaukti, kad užmušė jos vyrą. Atbėgo jos sūnus ir gydytojas, ir pakėlę vežimėlį su vyru įstūmė į medikų automobilį. Gydytojas aprišo jos vyrui sužalotą galvą ir atsisėdo automobilio priekinėje sėdynėje, o ji buvo šalia vyro. Vyras laikė jos ranką ir mirkčiojo. Po to jos vyras buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, o vėliau į Kauno klinikas. Klinikose gydytojai vyro būklę stebėjo kelias valandas, jam pasidarė geriau, kalbėjo. Kitą dieną ji atvažiavusi į Kauno klinikas kalbėjosi su vyru, jis buvo pavalgęs. Gydytojas sakė, kad jos vyrui yra hematoma ir, kad jį gydymo įstaigoje palaikys iki penktadienio, o po to perveš į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Sekančios dienos rytą paskambinusi gydytojui į Kauno klinikas sužinojo, kad jos vyras išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Su sūnumi atvykę į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių ir ten rado merdintį vyrą. Ji kreipėsi pas gydytojus, kad šie gelbėtų vyro gyvybę. Po to jos vyras buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Sekančią dieną ji ligoninėje kalbėjo su vyriausiuoju gydytoju, šis sakė, kad žino jų situaciją. Tą pačią dieną vyrui buvo daromi tyrimai, o ji laukė šalia reanimacijos skyriaus. Apie 14.00 val. jos vyrą išvežė į Kauno klinikas, o ji su sūnumi važiavo iš paskos. Klinikų neurologiniame skyriuje gydytojai sakė, kad jos vyrui kraujas išsiliejęs ant dangalų ir todėl jis be sąmonės. Po to jos vyras buvo pervežtas į reanimacijos skyrių ir buvo ruošiamas operacijai. Gydytojas pasakė, kad viskas paaiškės 22-23 val. ir davė telefono numerį, kuriuo pasiteirauti dėl vyro būklės. Naktį ji paskambinusi gydytojui sužinojo, kad vyrui operacija praėjo sėkmingai ir žiūrės kaip viskas bus toliau. Paskambinusi 2018 m. rugpjūčio 4 d. ryte sužinojo, kad vyras kvėpuoja pats, tik yra be sąmonės. Po kiek laiko suskambo telefonas ir ji sužinojo, kad jos vyras mirė. Prašo priteisti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 1948,10 eurų turtinės žalos atlyginimo. Turinę žalą sudaro išlaidos, kurias ji patyrė laidodama savo vyrą. Taip pat prašo priteisti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 100 000 eurų neturtinę žalą. Ją sudaro tai, kad jie visą gyvenimą buvo labai artimi, daug bendravo ir dar 2018 metų visą birželio mėnesį buvo kartu Druskininkuose, vaikščiojo į koncertus. Nurodo, kad net milijonas eurų negali jai kompensuoti vyro netekties.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. A. paaiškino, kad su M. yra kaimynai. 2018 m. liepos 29 d. su savo dviem draugėmis išeidinėjo iš namų ir išgirdo triukšmą. Buvo girdėti moters šauksmas, kad ar tai nukrito, ar kažkas tai tokio. Tuomet visos trys priėjo galvodamos, kad reikia kažkokios pagalbos. Priėję pamatė ant ratukų gulintį kaimyną, dabar jau mirusį R. M.. Kaip suprato šalia ligonio buvo vairuotojas, M. sūnus ir kažkur šalimais blaškėsi jo žmona. Ligonis buvo užsimerkęs, negali konstatuoti ar jis buvo gyvas, ar ne, bet lyg ir kvėpavo. Šalimais ant asfalto matė lyg ir kraujo dėmę. Vėliau tikriausiai L. O. M. pasakojo, kad jos vyrą numetė ir jis nukrito ant asfalto. Į įvykio vietą nuėjo visos trys, nuėjus ratukai stovėjo, jie buvo pakelti aukštai taip kaip tikriausiai ir turėtų būti. Ratukai buvo iškelti. Neprisimena ar gulintis žmogus buvo pririštas diržais. Kaip ligonis buvo apsirengęs, nežino. Matėsi truputį nuo kūno pasislinkę drabužiai ir matėsi šiek tiek pilvas. Jei gerai prisimena, R. M. pilvas lyg buvo mėlynas. Nežino, kodėl jo pilvas buvo mėlynas ir ar tai nuo sumušimo galėjo būti. Neprisimena kaip atrodė jo rankos, kadangi daug laiko praėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kraujo dėmę matė ant asfalto ir ji buvo nemaža. Kai atėjo į įvykio vietą, nematė paramediko, bet po to jis išlipo iš greitosios pagalbos automobilio. Tuo metu, kai jos priėjo, atrodo, kad nieko nebuvo prie R. M. tik jo sūnus ir žmona L. O. M.. Matė kaip ratukus su ligoniu R. M. stūmė į greitosios pagalbos automobilį vairuotojas, ligonio sūnus ir tikriausiai paramedikas. Bevežant ligonį į greitosios pagalbos automobilį tie ratukai lyg ir vėl susvyravo ir ji dar taip sunerimo, kad ligonis nenukristų. Kiek prisimena, prieš įkeliant ligonį R. M. į greitosios pagalbos automobilį jam galva nebuvo tvarstoma. Paties kritimo fakto nematė. Šaligatvio bordiūras, kur įvyko įvykis yra gana aukštas. Nematė nei kurioje vietoje nukrito ligonis su ratukais ir ar tie ratukai nuvažiavo nuo šaligatvio. R. M. buvo stambaus kūno sudėjimo vyras. Mano, kad jis galėjo sverti daugiau kaip 100 kg. Prieš susirgdamas jis buvo smulkesnis. Atrodo, kad ratukai tokiam aukštyje gulinčiam žmogui nėra saugūs. Visada atrodė tie ratukai nepatikimi ir labai siauri bei svyruojantys, nors žmogus ir prisegamas diržais. Galvojo, kad galbūt įvykis įvyko dėl to, kad ratukų neužfiksavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojas ir dėl to jie nuvažiavo nuo šaligatvio ir žmogus nukrito ant asfalto. Nežino kokia mirusio R. M. sveikatos būklė buvo paskutiniu metu. Jį matydavo kaip labai darbštų vyrą ir visada dirbantį, judantį.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. P. paaiškino, kad 2018 m. liepos 29 d. su draugėmis A. A. ir J. D. išėjo iš A. A. namų. Išgirdo už kelių namų, kitoje gatvės pusėje šaukiančią moterį šalia greitosios pagalbos automobilio. Tuomet visos trys priėjo prie greitosios pagalbos automobilio prie kurio stovėjo vežimėlis su ligoniu, moteris, kuri garsiai šaukė, kad užmušė, stovėjo vienas vyras. Kai mes priėjome su draugėmis prie greitosios pagalbos automobilio, tai vežimėlis buvo pakeltas į aukštį iki juosmens. Tikriausiai greitosios pagalbos automobilio vairuotojas tvarkė vežimėlį. Ji pasisiūlė jam padėti, bet vairuotojas padėkojo ir pasakė, kad susitvarkys pats. Mano, kad tai buvo R. S.. Po kiek laiko jis vežimėlį sutvarkė ir įstūmė į greitosios pagalbos automobilį. Vėliau jos apsisuko ir išėjo. Liudytoja matė ligonį R. M., kuris gulėjo. Ligonis buvo pagyvenęs žmogus, truputį nubrozdintu veidu, o šalia vežimėlio ant asfalto buvo delno didumo kraujo dėmė. Kraujo dėmė nuo vežimėlio ant asfalto buvo 0,5 – 1 metro atstumu. Nuo nukentėjusiojo R. M. gulinčio vežimėlyje kraujo dėmė buvo ant asfalto gal per vežimėlio vidurį. Vežimėlis stovėjo kampu į greitosios pagalbos automobilį ir iš tos pozicijos jis negalėjo būti įvežtas jo nepasukus. Ligoniui R. M. neprisimena ar buvo pasislinkę drabužiai kūno viršuje, bet ant kojų matė tamsesnes už odą dėmes. Kai išgirdo moters šauksmą priėjo prie greitosios pagalbos automobilio, ligonis R. M. jau gulėjo vežimėlyje. Jos nematė ligonio nukritusio ant žemės. Vairuotojas stovėjo šalia ligonio vežimėlyje ir tvarkė vežimėlį. Supratau, kad tas vežimėlis neįvažiuoja į greitosios pagalbos automobilį ir greičiausiai vairuotojas tvarkė tą vežimėlį. Paramediko tuo metu nematė šalia ligonio. Nukentėjusiojo R. M. sūnus V. M. nuo jo stovėjo per 0,5 – 1 metro atstumą. Nukentėjusiojo žmona L. O. M. buvo šalia nukentėjusiojo ir šaukė, kad jį užmušė. Į greitosios pagalbos automobilį stūmė tas darbuotojas, kuris ir sutvarkė vežimėlį, tai tikriausiai buvo vairuotojas. Vairuotojas labai rūpestingai, atsakingai tvarkė vežimėlį. Paramediko nebuvo tuo metu kai mes buvome ir buvo tas vežimėlis tvarkomas. Jautėsi, kad vairuotojas skuba pristatyti ligonį į gydymo įstaigą. Vežimėlis stovėjo ant važiuojamos kelio dalies ir ten buvo kraujas. Ji suklydo, jei pasakė, kad kraujo dėmę matė ant šaligatvio. Nuo šaligatvio kraujo dėmė buvo apie 1 metro atstumu ant važiuojamosios kelio dalies. Lyg matė, kad paramedikas buvo išlipęs iš greitosios pagalbos automobilio, bet ar jis padėjo stumti vežimėlį ar ne, nežino. Įvykis vyko už poros namų, tai nuo mūsų iki greitosios pagalbos automobilio buvo apie 100 metrų atstumas.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. D. paaiškino, kad 2018 m. liepos 29 d. su A. A. ir N. P. ėjo į kitos draugės gimtadienį. Išeinant pro vartus matė, kad stovėjo greitosios pagalbos automobilis ir A. A. pasakė, kad tikriausiai pas jos kaimyną kažkas nutiko. Po to, kai A. A. uždarė kiemo vartus išėjusi į gatvę, išgirdo šaukiančią moterį ,,užmušė, užmušė‘‘. Jos priėjo prie greitosios pagalbos automobilio. Ant ratukų gulėjo ligonis, šalia stovėjo moteris, kuri šaukė ,,užmušė, užmušė‘‘ ir šalia jos stovėjo V. M.. Prie ligonio R. M. stovėjo vairuotojas. Greitosios pagalbos automobilio vairuotoją šiek tiek pažįsta, kadangi jis yra ne kartą važiavęs pas juos. Vairuotojas prie tų ratukų kažką darė, kažką tvarkė. Negali tiksliai pasakyti, ką darė, bet draugės jai padavė savo rankines, kadangi ji stovėjo su puokšte ir pasiūlė jam pagalbą. Vairuotojas pasakė, kad jis pats susitvarkys. Po to, matė kaip vežimėlis stovėjo ant važiuojamos kelio dalies ir ten buvo kraujas. Nuo šaligatvio kraujo dėmė buvo apie 1 metro atstumu ant važiuojamosios kelio dalies. Kai priėjo, ratukai stovėjo, o ligonis gulėjo ant ratukų. Ligonis gulėjo ant pakeltų ratukų, kurie buvo juosmens aukštyje. Matė ligonio R. M. kojas, nuo kurių buvo pasislinkę drabužiai. Ant jo kojų matėsi tarsi kažkokios kraujosruvos. Marškiniai buvo pasikėlę ir kraujosruvų ant pilvo nematė. Ligonis buvo užsimerkęs. Vairuotojas stovėjo labiau prie ligonio link galvos pusės ir tuos ratukus lyg judino. Ji pagalvojo, kad su tais ratukais kažkas nutiko. Vairuotojas nesakė kas nutiko su ratukais, o jos jo ir neklausė. Ligonio galvoje buvo lyg nubrozdinimas daugiau į skruosto pusę. Akylai nežiūrėjo, todėl tiksliai pasakyti negali ar tai buvo žaizda, ar nubrozdinimas. Kai atėjo į įvykio vietą, paramediko tuo metu nebuvo. Po kiek laiko jis išlipo iš greitosios pagalbos automobilio keleivio pusės. Nematė ar greitosios pagalbos automobilio keleivio pusės durelės buvo uždarytos. Laiko nefiksavo, kada paramedikas atėjo, bet jis prie ligonio priėjo po kelių minučių. Kai priėjo paramedikas, tai gal tada jie dviese su vairuotoju ir įstūmė ligonį į greitosios pagalbos automobilį, tiksliai nežino. Nuo vežimėlio iki greitosios pagalbos automobilio buvo gal 3 – 4 metrai. Vežimėlis pasirodė nestabilus, jo ratukai buvo barškantys. Kadangi ligonis buvo stambus, vežimėlis atrodė per siauras ligoniui. Vėliau apie šį įvykį aš nesidomėjo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas Ž. M. paaiškino, kad rugpjūčio 7 dieną atliko R. M. mirusio kūno tyrimą ir pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui buvo pateikti medicinos dokumentai papildomai. Remdamasis medicininių dokumentų duomenimis ir autopsijos duomenimis, pateikė išvadą, kad R. M. mirties priežastis – galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu bei koma. Kada mirtis įvykusi tvirtina visus šiuos duomenis. Jeigu kalbėti apie mechanizmą, tai yra buka trauma, galvos trauma ir kojos trauma, kadangi tose srityse buvo konstatuoti sužalojimai. Kaip išvadoje teigiama, jie galėjo būti padaryti atsitrenkus į kietą neribotą paviršių. Jeigu kalbant apie sveikatos sutrikdymo mąstą, pagal sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisykles, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą yra vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Literatūros duomenimis kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu - vienais duomenimis 75 procentai, kitos literatūros net 95 procentai yra trauminės kilmės dalykai. Jeigu nerastų jokių trauminių poveikių į galvą, jokių sužalojimų galvoje, galėtume manyti, kad tai yra išskirtinis atvejis ir kraujo išsiliejimas savaiminis. Kadangi žaizda galvoje ir tiek jis, tiek gydytojai diagnozę visur rašo, kad tai yra trauminė galvos smegenų liga. Kad uždegimas buvo pradėjęs vystytis neneigia, bet tai nebuvo mirties priežastimi. Sepsis nepatvirtintas, o jeigu buvo kažkoks sumušimas blauzdos ar infekcija, tai nebuvo mirties priežastimi. Buvo pagrindas transportuoti jį į ligoninę. Pirmą kartą jis buvo nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno klinikas, ten buvo konstatuota, kad yra subdūrinė hematoma, ji buvo ne itin didelė, 3 mm storio. Neurochirurgai nutarė, kad operacinis gydymas tuo metu nereikalingas, nutarė gydyti konservatyviai ir jis buvo gražintas į rajoninę ligoninę. Vėliau ta hematoma didėjo, tada buvo sugražintas ir operuotas. Dabar pasakyti, ar tas kraujavimas tuo metu buvo sustojęs, ar jis tęsiasi ir atsirado spaudimas galvos smegenų, čia gal apie taktiką gydymo jau turėtų pasisakyti diantologinė ekspertizė. Sepsis nebuvo patvirtintas kaip diagnozė, buvo paimti tyrimai ir paneigta. Paciento amžius ir vartotini medikamentai, kaip ir varfarinas, duoda tokį pagrindą, kad tas kraujavimas yra gausesnis. Tie dalykai įtakos turėjo. Būtų kažkoks jaunas, sveikas žmogus, tai nuo tokios traumos būtų išgyvenęs ir panašiai. Šiuo atveju yra šiek tiek kitaip. Jeigu yra kažkoks ligų fonas, trauma yra laikoma pagrindiniu dalyku, kuris tą visą mechanizmą ir užveda. Jeigu nebūtų tos traumos, nežinia kaip būtų, galbūt jis būtų ligoninėje išgyvenęs.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. R. paaiškino, kad specialisto išvadą pasirašė trise, jeigu visi trys specialistai pasirašo, tai reiškia, kad jie sutinka su išvados tekstu. 2021 m. spalio 14 d. pasirašytas ekspertizės aktas, kurį laiko kaip papildomą ekspertizę prie specialisto išvados, kuri buvo 2019 m. gegužės 16 d. Visas atvejis ekspertine prasme buvo jau išnagrinėtas 2019 metais ir tada buvo atsakyta į visus klausimus. Atsiradus papildomiems klausimams čia yra pratęsimas tos ekspertizės. Kažkokių didelių ginčų ir diskusijų tarp ekspertų nebuvo, kadangi čia jau buvo susirinkta tam, kad atsakyti į papildomus klausimus. Byloje yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2018 m. liepos 29 d. įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas. Išvadoje nurodyta, kad tarp pirminės sveikatos priežiūros centro veiksmų ir R. M. mirties nėra priežastinio ryšio, nes jo mirtį lėmė gretutinių patologijų visuma ir šiems teiginiams neprieštarauja, nes tai yra jų išvada. Paaiškino, kad dėl specialisto išvados septinto klausimo, kuriame nurodoma, kad tikėtina, kad ilgalaikis ir pastovus R. M. vaistų „Orfarin“ vartojimas turėjo įtakos protrombinio aktyvumui, kas savo ruožtu po 2018 m. liepos 29 d. įvykusios galvos traumos galėjo prisidėti prie ūminio subdurinio ir subarachnoidinio pakraujavimo 2018 m. liepos 29 d. ir 2018 m. liepos 30 d. Taip pat nurodoma, jog progresuojantis širdies veiklos nepakankamumas dėl išeminės širdies ligos, o autopsijos metu nustatytas širdies vainikinių arterijų susiaurėjimas iki 75 procentų bei lėtinio širdies ritmo sutrikimo. Atsakant į tai dėl vaistų ,,Orfarin‘‘ vartojimo tai vaistai ,,Orfarin‘‘ mažina kraujo klampumą ir gali sukelti lengvesnį kraujavimą. Nukentėjusį apžiūrint po pristatymo į ligoninę irgi buvo nustatyta daugybinės smulkios kraujosruvos, kas yra būdinga ligoniams, kurie naudoja kraują skystinančius vaistus. Tokiems pacientams yra didesnė rizika kraujavimui ir galvos traumai. Išvada buvo tokia, kad minėtų vaistų vartojimas galėjo prisidėti prie kraujavimo. Kitam sveikam žmogui nevartojančiam tokių vaistų ir patyrusiam analogišką galvos traumą, tai būtų tik muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Tikėtina, kad sveikam žmogui nebūtų pasireiškusi tokia trauma kraujavimu po galvos smegenų dangalais. Faktiškai toks asmuo nebūtų patyręs galvos smegenų traumos. Šiuo konkrečiu atveju komisijos nuomonė buvo tokia, kad vaistai ,,Orfarin‘‘ buvo kaip rizikos faktorius nukentėjusiam patirti galvos smegenų traumą. Pirmoje specialisto išvadoje 2019 metų aprašyta, kad iškarto konstatavus traumą, tai 2018 m. liepos 29 d. dar esant (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo pagrįstai nutarta paciento būklę patikrinti aukštesnio lygio stacionare, tai yra Kauno klinikose ir nustatyti ar nėra jam galvos smegenų traumos. Pacientas buvo nugabentas į Kauno klinikas ir bent tą dieną jam nebuvo nustatyta pavojingų gyvybei reiškinių dėl ko jis buvo grąžintas atgal į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ir tik po dviejų parų, kada jau buvo pasireiškę reiškiniai, kurie galėtų būti vertinti kaip kraujavimo kaukolės ertmėje požymiai jis vėl buvo grąžintas į Kauno klinikas. Nėra taip, kad iškarto po galvos traumos žmogui išsilieja kraujas ir reikia jį skubiai operuoti ir ne visais atvejais taip būna. Kai kada kraujas gali išsilieti ir po paros, dviejų arba trijų kaip ir buvo šiuo atveju. Ta galvos smegenų trauma ir pagalbos teikimas šiuo atveju nėra vertintas kaip pavėluotas ir operacija nėra vertinta kaip pavėluota. Atsakant į klausimą ar buvo tinkamas gydymas dėl flegmonos tai jei buvo nuspręsta, kad chirurginiu būdu flegmonos gydyti nereikia ir daryti kažkokių pjūvių, nes užtenka antibiotikų. Po to buvo pakartotina konsultacija dėl tos flegmonos įpjovimų, bet tuo metu nebuvo poreikio tą daryti. Dėl sepsio, kur yra pasisakyta specialisto išvados 13, 14, 15 ir 16 lapuose atžymų, kad fiksuojama sepsio požymiai, tai ar sepsio įtaka buvo pakankamai ištirta ir ar tai turėjo įtakos bei ar tai buvo tinkamai ištirta R. M. mirties atžvilgiu? Dėl paties gydymo, tai pirmoje ekspertizėje komisijoje dalyvavo intensyvios terapijos ir anesteziologijos gydytoja L. S., kuri yra intensyvios terapijos skyriaus vedėja ir jos nuomone gydymas intensyvios terapijos skyriuose visuose etapuose buvo teisingas. Dėl trumpalaikių šokų atsakyta 2021 metų ekspertizės akte 9 punkte, tai kokia buvo kilmė šito trumpalaikio šoko, kuris buvo mišrios kilmės – antinksčių nepakankamumas dėl gliukokordikoidų nutraukimo bei kardiogeninis šokas dėl lėtinių širdies ritmų sutrikimų. Tokia buvo kilmė R. M. sveikatos pablogėjimo 2018 m. rugpjūčio 2 d. Minėto šoko gydymas kaip ir buvo pasisakyta, jog tuo metu buvo tinkamas. Dėl 2021 metų specialisto išvados, tai atliekant deontologinę ekspertizę, tai yra ekspertizę, kurios tikslas buvo patikrinti ar buvo tinkamai teikiama medicinos pagalba, ekspertai remiasi medicininių dokumentų duomenimis, kurie yra pateikiami komisijai. Daromi medicininių dokumentų kuo išsamesni išrašai ir po to atsakome į klausimus. Kažkokių apibendrinimų tų medicininių dokumentų arba papildomų motyvacijų kažkokios atskiros dalies komisija nerašo. Visos motyvacijos atsakymų yra pateikiamos atsakant į klausimus, kurie yra užduodami. Taip pat paaiškino, dėl ko mirusiajam buvo koma, tai greičiausiai ji buvo nulemta kažkokių jo turimų lėtinių patologijų, tai greičiausiai širdies patologija. Išvadoje parašyta, kad objektyvių požymių vertinti, jog tai yra gyvybei pavojinga būsena mes nematome, tai visos komisijos buvo tokia nuomonė ir yra tokia duota išvada. Taip pat paaiškino, kad pasirašytos išvados pirmame punkte nurodyta, jog R. M. mirties priežastis yra galvos sumušimas, o 9 punkte nurodyta, jog R. M. be tarpine mirties priežastimi buvo progresuojantis širdies veiklos nepakankamumas dėl išeminės širdies ligos. Konkrečiu atveju buvo atliktas nukentėjusiojo lavono tyrimas. Ekspertas, kuris atliko skrodimą nustatė mirties priežastį, tai yra galvos smegenų traumą ir tai yra pagrindinė mirties priežastis. Klausimas ar šitos traumos komplikacijoje išsivystė mirtina komplikacija ir ar ji turėjo reikšmės nukentėjusiojo turimai patologijai, tai yra visos gretutinės ligos. Komisija atsakė, kad taip reikšmės turėjo turimos gretutinės ligos. Apie tą situaciją komentaras yra duotas pirmos specialisto išvados 31 punkte, kad mirtį lėmė patirta galvos smegenų trauma lydima gretutinių patologijų visumos. Komisijos nuomone, asmuo neturintis R. M. konstatuotų patologijų, tačiau patyręs analogišką kaip R. M. galvos traumą, nebūtų miręs. Atsakant į užduotą klausimą, ar be tarpine mirties priežastimi buvo progresuojantis širdies veiklos nepakankamumas dėl išeminės širdies ligos ir ar tai reiškia, kad žmogus mirė nuo širdies ligos. Tai be tarpinė mirties priežastis yra, kad žmogus mirė šiuo atveju nuo širdies ligos. Teismo medicinoje yra vartojamas terminas ,,be tarpinė‘‘. Be tarpinė mirties priežastis yra širdies sustojimas. Kiekviename mirties liudijime gydytojas išrašydamas mirties liudijimą turi nurodyti, kokia yra pagrindinė mirties priežastis ir kokios yra komplikacijos, tai tarpinės mirties priežasties ir be tarpinės mirties priežasties. Medicinoje yra vartojamas terminas ,,be tarpinė‘‘. Nurodė, kad išvadą vertina kaip neatsargų gyvybės atėmimą, kadangi jis patyrė galvos smegenų traumą ir mirė. Žmogus iškrito iš vežimėlio ir patyrė galvos smegenų traumą. Jeigu nebūtų to epizodo, tai nebūtų tolimesnės visos eigos. Dėl traumos žmogus patyrė galvos smegenų sužalojimą, kuris įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl pačios mirties priežasties, tai didelės reikšmės turėjo gretutinės ligos, bet pats faktas, kad žmogus patyrė galvos smegenų traumą dėl iškritimo iš vežimėlio ir to paneigti negalima. Jei R. M. nebūtų turėjęs gretutinių ligų ar jam būtų konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai atsakymas išplaukia iš pirmos specialisto išvados 31 punkto, kad komisijos nuomone, jei tai būtų sveikas žmogus, tai mažai tikėtina, kad sveikas, jaunas žmogus iškritęs iš vežimėlio būtų patyręs būtent tokią galvos smegenų traumą, kokią patyrė R. M.. Šiuo konkrečiu atveju R. M. mirties priežastis ir buvo ta, kad jis iškrito iš vežimėlio. R. M. neturėdamas galvos traumos, galėjo mirti nuo širdies veiklos nepakankamumo, bet tai nereiškia, kad jis būtų miręs tą pačią dieną ir valandą, kada jis mirė konkrečiu atveju. Jis galėjo mirti ir po savaitės ir po mėnesio ir po metų. Niekas negali atsakyti į tą klausimą ar jis galėjo dėl širdies nepakankamumo mirti būtent tą dieną ir valandą.

Kaltinamasis V. B. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tvirtino, kad 2018 m. liepos 29 d. vežant neštuvais nukentėjusįjį R. M. ant peties turėjo medicininį krepšį, kuris trukdė nukelti neštuvus nuo šaligatvio. Jis su neštuvais paliko vieną R. S., o pats nuėjo į automobilį pasidėti medicininio krepšio. Krepšį reikėjo padėti, nes jame buvo įvairūs vaistai, tarp kurių ir narkotinės medžiagos. Tuo metu, kai ėjo padėti įrangos į automobilį, gatvėje nematė kitų žmonių. Nubėgęs į automobilį po kelių sekundžių išgirdo triukšmą ir moters šauksmą „užmušė“. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad neštuvai su pacientu guli ant dešinio šono. Pribėgęs su vairuotoju atfiksavo ratukus į horizontalią padėtį ir tik tada galėjo atversti neštuvus ir pastatyti juos horizontaliai. Paaiškino, kad instruktažą, kaip naudotis neštuvais „Ferno“ jis praėjo tik po įvykio ir anksčiau niekas jokių instruktažų pravedęs ar akcentavęs, kad jis ištisai turi stovėti prie paciento, nebuvo. Viskas buvo palikta savo nuožiūrai. J. V. niekada nebuvo jiems pravedusi jokių mokymų, kaip elgtis su neštuvais. Yra girdėjęs, kad kitiems darbuotojams neštuvai su ratukais buvo atsifiksavę, tačiau jo praktikoje to nebuvo pasitaikę. Mano, kad už paciento transportavimą yra atsakingas vairuotojas. Žino, kad transportuojant pacientą turi būti du asmenys. Taip pat jiems buvo pasakyta, kad negalima paciento aplikti vieno ir būtinai prie jo turi pasilikti bent vienas žmogus.

Kaltinamasis R. S. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tvirtino, kad 2018 m. liepos 29 d. su V. B. vežė pacientą ant neštuvų su ratukais. Jis buvo ratukų gale, o V. B. ratukų priekyje. Važiavo su ratukais iki šaligatvio pabaigos ir juos pastatė įstrižai gatvės atžvilgiu. Tuo metu V. B. nuėjo padėti į automobilį medicinos įrangos, kurią turėjo su savimi. Jis liko prie ratukų, ant kurių gulėjo ligonis. Tuo metu gatvėje nematė pašalinių žmonių, o iki greitosios pagalbos automobilio buvo keletas metrų. Belaikant ratukus jie atsifiksavo, truktelėjo jį į priekį ir jis pradėjo šaukti, kad neišlaiko ratukų. Po to jo laikomi ratukai su ligoniu nukrito ant asfalto. Prie jų greitai pribėgo V. B. ir jie pakėlė ratukus su ligoniu. Negali pasakyti, kodėl V. B. nuėjo pasidėti įrangos į automobilį, o jos nepasidėjo šalia gatvėje. Nurodo, kad jeigu V. B. būtų buvęs kartu su juo, neštuvai nebūtu buvę paleisti ir nebūtų nugriuvę. Žino, kad pagal instrukciją negali prie ligonio, gulinčio ant neštuvų, likti vienas iš komandos narių, o kitas išeiti ir palikti ligonį. Taip pat nurodo, kad dirbant kartu komandoje, turi klausyti skubios pagalbos specialisto nurodymų. Mano, kad jeigu V. B. būtų medicinos įrangą su krepšiu būtų pasidėjęs gatvėje, su medicinos įranga nieko nebūtų atsitikę. Kaltės nusikalstamos veikos padaryme nepripažįsta, nes mano, jog nei jis, nei V. B., veždami ligonį neštuvais su ratukais, nepažeidė jokių instrukcijos reikalavimų.

Nukentėjusiojo V. M. parodymais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes jo tėvui R. M. pasidarė blogai su sveikata. Atvykęs medikas apžiūrėjo tėvą ir nutarė tėvą vežti į gydymo įstaigą. Jis kartu su V. B. ir R. S. užkėlė tėvą ant vežimėlio ir V. B. bei R. S. stūmė vežimėlį link automobilio. Jis buvo kieme ir išgirdo, kaip vairuotojas R. S. pasakė, kad negali išlaikyti vežimėlio, ant kurio gulėjo jo tėvas. Atsisukęs pamatė, kaip vežimėlis sviro ir griuvo. Tuo metu, kai virto vežimėlis prie jo nebuvo mediko V. B., kuris vėliau atėjo nuo greitosios pagalbos automobilio. Nukentėjusiojo V. M. parodymus patirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. O. M. kuri paaiškino, kad 2018 m. liepos 29 d. į namus buvo iškviesta greitoji pagalba ir jos vyras R. M. buvo su neštuvais vežamas link greitosios pagalbos automobilio. Ji matė, kaip neštuvai buvo išstumti už tvoros vartelių. Taip pat matė, kad medikas V. B. eina į greitosios pagalbos automobilį, kuris stovėjo apie tris metrus nuo vartelių. Medikas įlipo į automobilį, o ji išėjusi pro vartelius išgirdo, kaip R. S. sakė, kad griūva neštuvai. Matė, kaip neštuvai su gulėjusiu pririštu prie jų diržais jos vyru nugriuvo ant asfalto ir ant asfalto iš karto atsirado kraujo dėmė. Tai, kad 2018 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) buvo nugriuvę neštuvai, ant kurių tuo metu pririštas diržais gulėjo R. M., teisiamojo posėdžio metu paaiškino ir liudytojos A. A., N. P. ir J. D.. Liudytojos paaiškino, kad 2018 m. liepos 29 d. eidamos (duomenys neskelbtini) išgirdo moters šauksmą, kad „užmušė, išmetė“. Atėję prie gatvėje stovėjusio greitosios pagalbos automobilio matė R. M., kuris gulėjo ant neštuvų, šalia neštuvų ant asfalto matė kraujo dėmę. Liudytoja L. J. paaiškino, kad 2018 m. liepos 29 d. ji dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) priminės sveikatos priežiūros centro direktorės pavaduotoja. Žino, kad tą dieną felčeris V. B. paliko vairuotoją R. S. prie neštuvų, ant kurių gulėjo R. M., o pats nuėjo į automobilį padėti medicininio krepšio, kad neštuvai su pacientu buvo nukritę. Nurodė, kad pagal neštuvų naudojimo instrukciją, neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių. Vairuotojas - sanitaras ir slaugytojas - paramedikas turi būti prie paciento, kol jis saugiai nutransportuojamas iki greitosios pagalbos automobilio. Paaiškino, kad po įvykio neštuvai, kuriais buvo vežamas R. M., niekada nebuvo remontuojami ir toliau buvo naudojami. Tokio įvykio, kad nuvirstų neštuvai su vežamu pacientu ji nežino, nors šioje įstaigoje dirba nuo 2009 metų. Liudytoja J. V. paaiškino, kad ji yra atsakinga už darbų saugos instruktavimą (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos skyriuje. Nurodė, kad V. B. 2011 metais buvo supažindintas su „Ferno“ neštuvų naudojimo instrukcija, kas metai su darbuotojais būdavo pravedami saugos darbų instruktažai. Liudytojas G. J. paaiškino, kad 2011 metais UAB Jugrita pateikė „Ferno“ firmos, serijos Nr. 5126 neštuvus kompanijai „Altas komercinis transportas“, kuris tuos neštuvus sumontavo į automobilį ir pateikė (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui. Kaip reikia naudoti „Ferno“ firmos neštuvus yra surašyta instrukcijoje, kuri pateikiama neštuvus perkančiai organizacijai. Pagal neštuvų naudojimo instrukciją, neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių. Nurodė, kad nepasitaikė atvejų, kad neštuvai savaime virstų. Neštuvai turi keletą pakėlimo pozicijų ir kiekviena pakėlimo pozicija fiksuojasi fiksatoriumi. Jeigu pakėlimo pozicija užsifiksavo, tai neštuvai savaime atsifiksuoti negali. Iš tos padėties, kurioje buvo fiksuotas neštuvų aukštis, aukštį galima pakeisti tik paspaudus rankenėlę, kurios paspaudimu yra reguliuojamas neštuvų aukštis. Teisiamųjų posėdžių metu apklausti ekspertai Ž. M., J. R., V. K., specialistas S. Š. patvirtino specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas išvadas, kad R. M. mirties priežastis - galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda dešinio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, komplikavęsis galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu bei lydimas gretutinių patologijų visumos.

Darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis V. B. būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), II-os dalies „Pareigos“ 7 p. numatančio, kad „GMP skubios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) privalo: 7.3. organizuoti paciento paruošimą nešti neštuvais, o esant būtinumui-padėti nešti pačiam, užtikrinti paciento saugumą (fiksuoti)“; Skubios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 5 punkto numatančio, kad „pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto darbo vietoje yra šie: 5.1. sunkių ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas-padėti transportuoti ligonius greitosios medicinos pagalbos vairuotojui-sanitarui, o esant reikalui kviesti į pagalbą aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą“, reikalavimus, 2018 m. liepos 29 d. apie 15.40 val. prie (duomenys neskelbtini), kartu su VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos skyriaus vairuotoju- sanitaru R. S., transportuodamas specialiaisiais neštuvais su ratukais gulintį ir specialiaisiais diržais fiksuotą nukentėjusįjį R. M. į greitosios medicinos pagalbos automobilį, stovėjusį ant važiuojamosios kelio dalies, neįsitikinęs ir nesiimdamas priemonių užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) R. S. vienas išlaikys neštuvus ir pacientui R. M. bus saugu, netinkamai organizuodamas paciento transportavimą, paliko nukentėjusįjį R. M. kartu su (duomenys neskelbtini) R. S. vienus, nepasirūpino pagalbininkais ir nuėjo pirmas į greitosios pagalbos automobilį, taip pažeisdamas „Ferno“ 5026, 5126, 5226 serijų neštuvų naudojimosi instrukcijos 3.1 reikalavimus „Neštuvų aprašymas“, kad neštuvai yra paciento transportavimo įrenginys, skirtas pacientui transportuoti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Neštuvai skirti tik profesionaliam naudojimui ir reikalauja mažiausia dviejų gerai apmokytų operatorių, instrukcijos 5.2 reikalavimus „Pagrindinės naudojimo gairės“, kad neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių, ir reikalavimu būti su pacientu visą laiką, instrukcijos 5.6 „Neštuvų stūmimas“ reikalavimus, kad jeigu įmanoma stumti neštuvus ant lygaus paviršiaus. Pasistengti tokias kliūtis kaip bordiūras ar slenkstis lengvai pakelti neštuvus ir nuleisti tik už kliūties, pasinaudoti jeigu reikia papildoma pagalba, instrukcijos 5.9 reikalavimus „Papildomos pagalbos naudojimas“, kad neštuvų naudojimasis reikalauja mažiausiai dviejų apmokytų operatorių. Jiems gali prireikti ir papildomos pagalbos nešant sunkesnius pacientus, operatoriai turi rūpintis neštuvų ir pagalbininkų kontrole, ko pasekoje kaltinamojo R. S. laikomi neštuvai apvirto ant kairio šono ir nukentėjusysis R. M., būdamas fiksuotas prie jų, dešine puse trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, patirdamas galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu dangalu virš kairio pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma. Dėl patirtos galvos smegenų traumos 2018 m. rugpjūčio 4 d. nukentėjusysis R. M. mirė. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis V. B., pažeidė aukščiau nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, neštuvų naudojimosi instrukciją ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajam R. M.. Įvertinus aukščiau teismo nustatytų bylos aplinkybių visumą, konstatuotina, kad kaltinamojo V. B. įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Nukentėjusieji L. O. M. ir V. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydami priteisti iš civilinio atsakovo VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: nukentėjusiosios L. O. M. naudai priteisti 1 948,10 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. M. naudai priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji tiek teismo posėdžio metu, tiek civiliniame ieškinyje nurodė, kad su sutuoktiniu R. M. buvo susituokusi daugelį metų, užaugino vienintelį sūnų V. M.. Dėl sutuoktinio mirties patyrė didžiulę psichologinę traumą, nes po įvykio tapo labai jautri, išgyvena dėl vyro mirties, nerimą jaučia iki šiol bei nebepasitiki greitosios medicinos pagalba. Su vyru R. M. turėjo itin stiprų ryšį, kasdien bendraudavo, o vyrui mirus – pasikeitė iš esmės visas šeimos gyvenimas. Nukentėjusioji nuolat jaučia stresą, nerimą sutrikęs miegas, nes nuolat galvoja apie prarastą artimą žmogų.

Nukentėjusysis V. M. nurodė, kad R. M. buvo jam tėvas su kuriuo siejo stiprus ryšys, nuolatos bendraudavo, nes gyveno tapačiame name kaip ir jo tėvai. Jis kartu su savo tėvu leisdavo laisvalaikį, padėdavo atlikti buities darbus, kartu važiuodavo pas anūkus ir kreipdavosi į jį visais gyvenimiškais klausimais. Po tėvo mirties, jis tapo liūdnas, uždaras, stipriai išgyvena iki šiol, prastai miega. Taip pat pablogėjo jo fizinė ir psichinė sveikata.

Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Teismo vertinimu, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. O. M. laidotuvėms bei su tuo susijusioms išlaidoms išleido 1 948,10 Eur, nurodė tai patvirtinančias aplinkybes bei pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nors civilinė ieškovė nepateikė dokumentų patvirtinančių, jog buvo sumokėta 50 Eur auka kunigui ir 65 Eur už gėles, tačiau teismas, neabejoja, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos laidojimo tradicijas, įprastai yra patiriamos. Teismo vertinimu, nurodoma išlaidų suma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.291 straipsnio 1 dalį, atitinka protingumo kriterijus, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje dalyje ieškinys tenkinimas, iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priteistina nukentėjusiajai L. O. M. 1 948,10 Eur turtinė žala.