Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. M. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. R. ir D. R. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžio.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžiu S. M. nuteista pagal BK 229 straipsnį ir jai atimta teisė dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu, dvejiems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 229 straipsnį buvo nuteista ir N. S.

Priteista iš civilinio atsakovo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos D. R. bei 1000 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos A. R.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendis dėl N. S. pripažinimo kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo N. S. pagal BK 229 straipsnį išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nuteistosios S. M. apeliacinis skundas atmestas.

Taip pat pakeista Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo: iš civilinio atsakovo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteista 20 000 neturtinės žalos D. R. ir 10 000 Lt A. R.

Sprendimai dėl turtinės žalos atlyginimo D. R. ir A. R. dėl dokumentų saugojimo palikti nepakeistais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteista už tai, kad dirbdama VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės akušerijos-ginekologijos skyriuje gydytojos akušerės ginekologės pareigose, 2005 m. sausio 26 d. nuo 17.00 val. Akušerijos-ginekologijos skyriuje, prižiūrėdama gimdyvę D. R., 20.40 val., susipažinusi su gimdyvės D. R. anksčiau rašyta vaisiaus kardiotokograma, neįvertino ir nediagnozavo nuo 19.19 val. pastarosios vaisiaus kardiotokogramoje užregistruotų pirmųjų vaisiaus hipoksijos požymių, neatkreipė dėmesio į vaisiaus elgesiui nebūdingus požymius, bendrą būklę, toliau registruotoje kardiotokogramoje stebimo gimdos hipertonuso bei gimdymo veiklos hiperdinamijos, nepagrįstai pradėjo gimdymo veiklos pakartotiną stimuliaciją oksitocinu, tuo pablogindama vaisiaus būklę, nors privalėjo koreguoti gimdymo planą ir gimdymą užbaigti skubia Cezario pjūvio operacija. Tačiau ji, toliau netinkamai atlikdama savo pareigas, skatino gimdymą oksitocinu iki 22.10 val., laiku ir tinkamai neužbaigdama gimdymo Cezario pjūvio operacija. Taip ji pažeidė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ akušerijos-ginekokologijos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareiginių instrukcijų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) ligoninės vyr. gydytojo 2000 m. birželio 13 d., Bendrosios dalies 2 punkto reikalavimą, pagal kurį gydytojas akušeris ginekologas, dirbdamas ordinatoriumi, teikia kvalifikuotą būtinąją medicinos pagalbą ir užsiima akušerijos ginekologijos ligų diagnostika ir gydymu; 3 punkto reikalavimą, pagal kurį gydytojas ordinatorius darbe vadovaujasi skyriaus nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, šia pareigine instrukcija, vyriausiojo gydytojo įsakymais, Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais, kitais norminiais aktais; taip pat dalies „Pareigos“ 2 punkto reikalavimą, pagal kurį gydytojas akušeris ginekologas pagal norminius bei teisės aktus savo kompetencijos ribose turi mokėti diagnozuoti, gydyti akušerinius ginekologinius susirgimus, išmanyti pacientų, sergančių šiomis ligomis reabilitacijos principus, žinoti šių ligų profilaktiką, diagnozuoti ar įtarti jų komplikacijas; 3 punkto reikalavimą, pagal kurį turi priimti, apžiūrėti ir suteikti reikalingą medicinos pagalbą pacientėms akušerijos ginekologijos ir priėmimo skyriuje; 8 punkto reikalavimą, pagal kurį esant reikalui, atsižvelgdamas į pacientų sveikatos būklės dinamiką, koreguoti gydymo ir tyrimo taktiką ir apie tai atžymėti medicininėje dokumentacijoje; (duomenys neskelbtini) ligoninės budinčio gydytojo chirurgo, gydytojo pediatro, gydytojo anesteziologo-reanimatologo, gydytojo akušerio-ginekologo nakties, išeiginių ir švenčių dienomis pareiginės instrukcijos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) ligoninės vyr. gydytojo 2000 m. birželio 13 d., Bendrosios dalies 2 punkto reikalavimą darbe vadovautis skyriaus nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, gydytojų saugos darbe instrukcija, šia pareigine instrukcija ir vyr. gydytojo įsakymais, dalies „Pareigos“ 4 punkto reikalavimą užtikrinti sunkių pacientų sveikatos būklės nepertraukiamą stebėjimą bei pagalbos teikimą ir duomenis, apie tai užrašyti ligos istorijoje, 5 punkto reikalavimą esant reikalui, atsižvelgdamas į pacientų sveikatos būklės dinamiką, koreguoti gydymą ir tai atitinkamai dokumentuoti, 6 punkto reikalavimą savalaikiai teikti reikiamos apimties skubią medicinos pagalbą, 7 punkto reikalavimą priimti, apžiūrėti ir suteikti reikalingą medicinos pagalbą nakties, išeiginių ir švenčių dienomis hospitalizuotiems pacientams, pildyti jų ligos istorijas pagal patvirtintas metodines rekomendacijas, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr.28 patvirtintas Lietuvos medicinos normos MN 64:1999 „Gydytojas akušeris- ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 7.6 punkto reikalavimą mokėti diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetenciją nėščiąsias ir ligones, sergančias įvairiomis ligomis, bei moteris, kurioms yra rizikingų nėštumo būklių. Dėl aukščiau minėtų veiksnių neatlikimo gimdyvės D. R. naujagimis, gimęs 2005 m. sausio 26 d., 22.58 val., VĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje Cezario pjūvio pagalba su diagnoze – sunkaus laipsnio asfiksija, traukulinis sindromas, koma, pernešiojimas, 2005 m. vasario 10 d. mirė dėl hipoksijos gimdoje. Tokiu būdu Akušerijos-ginekologijos skyriaus gydytoja akušerė ginekologė S. M., netinkamai atlikdama savo pareigas dėl neatsargumo, padarė D. R., A. R., R. V. ir M. R. didelę žalą.

Civilinis atsakovas atsiliepime pažymi, kad nuteistosios S. M. veiksmų nėra pagrindo laikyti dideliu neatsargumu ir dėl to didinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-255/2005). Todėl nustačius, kad nuteistoji veikė neatsargiai, būtina buvo nustatyti, ar tai buvo didelis neatsargumas. Byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad nukentėjusiosios veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo. Tai patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta komisija, kuri 2005 m. rugsėjo 21 d. įvertino S. M., kaip gydytojos akušerės-ginekologės, profesinę kompetenciją bei veiklą ir padarė šias išvadas: 1) S. M. profesinė kompetencija atitinka licencijoje nurodytos specialybės reikalavimus; 2) S. M. profesinė veikla vertinama kaip paprasta medicinos praktikos klaida ir nevertinama kaip grubi ar dažnai pasikartojanti praktikos klaida. 2006 metais S. M. vėl buvo išduota akušerio-ginekologo licencija. Esant šioms aplinkybėms, civilinis atsakovas mano, kad Klaipėdos apygardos teismas tinkamai įvertino žalą padariusio asmens kaltę ir į tai atsižvelgė mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį.

Atsiliepime pažymima, kad iš gydytojų, kurie stengėsi padėti žmogui, bet padarė profesinę vertinimo klaidą, negalima priteisti daugiau nei iš asmens, kuris tyčia atėmė gyvybę kitam asmeniui. VĮ „(duomenys neskelbtini)“, po Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžio paskelbimo, jį įvykdė ir pervedė į D. R. ir A. R. nurodytas sąskaitas teismo priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepime į kasacinius skundus prokuroras nurodo, kad priešingai nei savo kasaciniame skunde teigia nuteistoji S. M., pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai jos padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 229 straipsnį.

Teismai, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, kad kasatorė, būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu pasitikėjimu, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelę žalą.

Prokuroras atsiliepime pažymi, kad didelė dalis kasatorės skundo teiginių yra susiję su savo faktinių bylos aplinkybių vertinimu ir suvokimu, kurie nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir dėl to jie paliktini nenagrinėti. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nevertina. Todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorė ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka su teismų sprendimuose išdėstytomis išvadomis paliekami nenagrinėti, nes tai ne teisės taikymo šioje byloje, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

Atsiliepime pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus įsigilino, nagrinėdamas bylą nutarė atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kas ir buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo motyvus, todėl nėra įstatyminio pagrindo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nagrinėjant bylą kasacine tvarka patikrinama, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Nei BK, nei CK nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos, o neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala. Tačiau galutinį neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus.

Prokuroras pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos ir nustatydamas jų dydžius, pagrįstai nurodė, kad pareikštas 10 000 000 Lt dydžio ieškinys nieko nepagrįstas, nes vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra nerealus ir neadekvatus byloje nustatytiems faktams. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir priteisdamas iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems mažesnes pinigines sumas neturtinei žalai atlyginti, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, nesumenkino nukentėjusiųjų interesų ir padėties baudžiamajame procese, teisingai aiškino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad žalos pagrindą sudarė veiksmai, pripažinti nusikalstamais dėl neatsargumo, tačiau žalos atsiradimo priežastys nėra siejamos su kokiais nors kraštutinai aplaidžiais ar nerūpestingais veiksmais, jos nebuvo susijusios su šiurkščiomis medicinos praktikos klaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturtinę žalą nukentėjusiesiems, vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų (nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo) pusiausvyrą ir baudžiamojo proceso bei civilinės teisė normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nepažeidė.

Taip pat prokuroro atsiliepime pažymima, kad kasatorių teiginys dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo yra deklaratyvus ir nepagrįstas, o tai, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio motyvai neįtikina kasatorių, negali būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. M. kasacinis skundas netenkintinas, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. R. ir D. R. kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Dėl nuteistosios S. M. netinkamo tarnybos pareigų atlikimo (BK 229 straipsnis)

BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu.

Nors nuteistoji S. M. teigia, kad jos veiksmų negalima vertinti kaip netinkamo pareigų atlikimo dėl neatsargumo, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji S. M. padarė BK 229 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad S. M. dirbdama VĮ „(duomenys neskelbtini)“ akušere-ginekologe 2005 m. sausio 26 d. nuo 17.00 val. prižiūrėdama gimdyvę D. R., 20.40 val. susipažinusi su pastarosios anksčiau rašyta vaisiaus kardiotokograma neįvertino ir laiku nediagnozavo nuo 19.19 val. pastarosios vaisiaus kardiotokogramoje užregistruotų pirmųjų vaisiaus hipoksijos požymių, neatkreipė dėmesio į vaisiaus elgesiui nebūdingus požymius, bendrą būklę, toliau registruotoje kardiotokgramoje stebimo hipertonuso bei gimdymo veiklos hiperdinamijos, nepagrįstai pradėjo gimdymo veiklos pakartotiną stimuliaciją oksitacinu, tuo pablogindama vaisiaus būklę, nors privalėjo koreguoti gimdymo planą ir gimdymą užbaigti skubia Cezario pjūvio operacija, tačiau nuteistoji netinkamai atlikdama savo pareigas, skatino gimdymą oksitocinu iki 22.10 val. Neatlikus anksčiau minėtų veiksmų, nukentėjusiosios D. R. naujagimis, gimęs 2005 m. sausio 26 d., 22.58 val. atlikus Cezario pjūvį su diagnoze – sunkaus laipsnio asfiksija, traukuliais sindromas, koma, pernešiojimas, 2005 m. vasario 10 d. mirė dėl hipoksijos gimdoje.

Šias bylos aplinkybes patvirtina Valstybinio medicininio audito prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvados, kurių teisingumą apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtinę specialistai A. F. ir D. L. parodė, kad nors D. R. gimdymas nuo 2005 m. sausio 26 d., 10.10 val. iki 16.40 val. buvo skatinamas oksitocinu, tačiau 19.19 val. pastebėjus komplikacijas – pirmuosius vaisiaus hipoksijos požymius, buvo būtina keisti gimdymo planą ir ne vėliau kaip iki 21.00 val. atlikti Cezario operaciją. Tačiau nepaisant to, nuteistoji nuo 20.40 val. iki 22.10 val. pasirinko neefektyvų ir rizikingą gimdymo planą bei toliau skatino D. R. gimdymą oksitocinu, kas galėjo pabloginti vaisiaus būklę.

Nors nuteistoji kasaciniame skunde teigia, kad ji nuo 2005 m. sausio 26 d., 17.00 val. perėmusi budėjimą iš gydytojos D. O. jokių pastabų dėl nukentėjusiosios D. R. būklės ar nurodymų dėl gimdymo plano pakeitimo negavo, tačiau kiekvienas ligoninėje budintis gydytojas, prieš perimdamas budėjimą, susipažįsta su pacientų ligos istorijomis ir, esant reikalui bei atsižvelgdamas į pacientų sveikatos būklės dinamiką, savarankiškai privalo koreguoti gimdymą ir apie tai pažymėti medicininiuose dokumentuose. Tai, kad nukentėjusioji D. R. buvo hospitalizuota 2005 m. sausio 21 d. ir iki nuteistajai S. M. perimant budėjimą, t. y. 2005 m. sausio 26 d., 17.00 val., už jos gydymą buvo atsakingi kiti gydytojai, neturi reikšmės sprendžiant nuteistosios S. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nes būtent nuteistosios S. M. budėjimo metu (2005 m. sausio 26 d., 19.19 val.) buvo pastebėti pirmieji D. R. vaisiaus hipoksijos požymiai. Esant šioms aplinkybėms, nuteistoji S. M., įvertinusi progresuojančią vaisiaus hipoksiją ir nukentėjusiosios D. R. būklę (užsitęsusį nėštumą ir vaisiaus daugiavandenę), privalėjo keisti gimdymo planą ir kuo skubiau atlikti Cezario operaciją.

Tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 229 straipsnį nepakanka, kad kaltininkas vien tik išoriškai neatliktų arba netinkamai atliktų savo pareigas. Be objektyviųjų veikos požymių, turi būti nustatyti ir subjektyvieji, t. y. kaltės forma ir kaltės rūšis. Teismas konstatavo nusikalstamą pasitikėjimą kaltininkės veikoje.

Kasatorė ginčija teismo nustatytą neatsargumo rūšį. BK 16 straipsnis numato dvi neatsargios kaltės rūšis: nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. asmens veikoje. Šios įstatyme numatytos neatsargumo rūšys neįtakoja padarytos veikos kvalifikavimo, kadangi BK 229 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma bet kuria neatsargios kaltės rūšimi. Šios neatsargumo rūšys nesiskiria savo pavojingumu, todėl neturi esminio skirtumo sprendžiant bausmės skyrimo klausimus. Esant nusikalstama pasitikėjimui, kaltininkas suvokia savo daromos veikos rizikingą pobūdį. Daromos veikos rizikingumo suvokimas suponuoja suvokimą, kad asmuo veikdamas pažeidžia norminių aktų reikalavimus. Taip veikdamas jis numato, kad dėl tokio rizikingo veikos būdo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Tačiau jis numato tik nedidelį galimų padarinių tikėtinumą. Padariniai numatomi kaip mažai tikėtini dėl to, kad asmuo tikisi jų išvengti. Šios kaltės rūšies esmė yra asmens pasitikėjimo lengvabūdiškume. Asmuo pasitikėjo, kad tam tikros aplinkybės užkirs kelią žalingiems padariniams, tačiau jos objektyviai negalėjo užkirsti kelio žalingiems padariniams kilti. Šioje byloje kasatorė nuteista už tokią veiką: pastebėjus komplikacijas – pirmuosius vaisiaus hipoksijos požymius, buvo būtina keisti gimdymo planą ir ne vėliau kaip iki 21.00 val. atlikti Cezario operaciją. Tačiau nepaisant to, nuteistoji nuo 20.40 val. iki 22.10 val. pasirinko neefektyvų ir rizikingą gimdymo planą bei toliau skatino D. R. gimdymą oksitocinu, kas galėjo pabloginti vaisiaus būklę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė, kaip gydytoja akušerė ginekologė, suvokė, kad gimdyvės situacija tampa sudėtinga ir gali kilti žalingi padariniai vaisaus sveikatai. Dėl to reikėjo skubiai keisti gimdymo taktiką, t. y. atsiradus pirmiesiems vaisiaus hipoksijos požymiams, skubiai atlikti Cezario operaciją, kaip to reikalauja gydymo instrukcijos. Tačiau suvokdama situaciją, ji ėmėsi rizikingos vaisiaus sveikatai ir gyvybei veikos – ir toliau skatino gimdymą oksitocinu. Nuteistoji tikėjosi išvengti žalingų padarinių, tačiau jos tikėjimas neatitiko objektyviai situacijai, ir buvo lengvabūdiškas, ką patvirtino ir Valstybinio medicininio audito prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvados bei kilę padariniai.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tais atvejais, kada darbuotojas nusikalstamai veiksmais padaro žalos eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji A. R. ir D. R. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl nusikalstamų S. M. veiksmų, t. y. netinkamų gydytojos akušerės-ginekologės pareigų atlikimo, dėl kurių nuo hipoksijos gimdoje mirė nukentėjusiosios D. R. naujagimis, pareiškė bendrą 10 000 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašydami teismo kiekvienam iš jų priteisti po 4 000 000 Lt, o jų nepilnamečiams vaikams R. V. ir M. R. – 1 000 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 100 000 Lt neturtinės žalos D. R. bei 20 000 Lt – A. R.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, sumažindamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, ir D. R. priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos, o A. R. – 10 000 Lt.

Paciento teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatant neturtinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgiama į žalos padarymo aplinkybes, laikantis nuostatos, kad paprastai šis dydis kiekvienu atveju negali viršyti 50 minimalių mėnesinių algų. Kai ginčas nagrinėjamas teisme, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso reikalavimais.

Įstatyme nurodytas 50 minimalių mėnesinių algų dydis nustatant neturtinės žalos dydį yra tik orientacinis, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, taip pat privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Tačiau teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, neįvertino kiekvieno CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyto kriterijaus, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Savo sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusieji teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių didelius išgyvenimus ir pablogėjusią psichologinę būseną, taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistinų sumų dydžiai neturtinei žalai atlyginti nesuderinami su žmonių pragyvenimo galimybėmis, žalos atsiradimo priežastys nėra siejamos su itin aplaidžiais veiksmais ir šiurkščiais medicinos praktikos klaidomis, o tyčinių nusikaltimų žmogaus gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymų bylose nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis paprastai apibrėžiamas dešimtimis tūkstančių litų.

Tačiau kolegija laiko, kad tokia apeliacinės instancijos teismo motyvacija nėra pakankama sumažinti pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti.

Nesuprantama, kodėl teismas nukentėjusiajai D. R. priteistą neturtinę žalą sumažino nuo 1 000 000 Lt net iki 20 000 Lt, t.y. 5 kartus, o nukentėjusiajam A. R. – nuo 20 000 Lt tik iki 10 000 Lt, t.y. 2 kartus. Vaiką ir motiną tiek iki gimimo, tiek po gimimo sieja glaudesnis emocinis ir dvasinis ryšys negu su tėvu. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kūdikio motinai D. R. priteisė didesnę pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai laikė, jog nukentėjusiųjų dideliam dvasiniam sukrėtimui, stresui ir dėl kūdikio mirties patirtiems išgyvenimams pagrįsti reikalingi konkretūs objektyvūs duomenys. Prezumuojama, kad tėvus su vaikais, nepriklausomai nuo jų amžiaus, sieja glaudūs ir artimi dvasiniai, emociniai ryšiai, nebent būtų įrodyta priešingai. Taigi nukentėjusiųjų patirti dideli pergyvenimai ir stresas dėl ką tik gimusio kūdikio mirties yra savaime suprantami ir nereikalaujantys įrodinėjimo.

Nors apeliacinės instancijos teismas, mažindamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, nuosprendyje nurodė, kad padarytas nusikaltimas neatsargus ir nėra siejamas su itin aplaidžiomis gydymo klaidomis, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad būtina vertinti ne tik padaryto nusikaltimo pobūdį, bet ir jo sukeltus padarinius. Šiuo atveju, kaip nuosprendyje teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo sukeltos negrįžtamos ir sunkios pasekmės – tik ką gimusio kūdikio mirtis, dėl ko nukentėjusieji patyrė dideles kančias, psichinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą, pasireiškusį nemiga, irzlumu ir depresija.

Taip pat kolegija laiko, kad tais atvejais, kada darbuotojas nusikalstamais veiksmais padaro žalos eidamas darbines (tarnybines) pareigas, o žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys, teismas iš darbdavio, kuris dažniausiai turi juridinio asmens statusą ir didesnius finansinius išteklius negu fizinis asmuo, paprastai priteisia didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti negu iš fizinio asmens už padarytą analogišką nusikalstamą veiką. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiesiems priteistinus neturtinės žalos dydžius, nepagrįstai vertino žmonių pragyvenimo galimybes tam tikru laikotarpiu, nes neturtinę žalą nukentėjusiesiems šiuo atveju atlygina VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra pelno nesiekiantis viešas juridinis asmuo, o jos finansines galimybes, atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 19 d. pateiktą finansinės padėties pažymą, tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismo mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėjo, kad tyčiniuose nusikaltimuose žmogaus gyvybei ir sveikatai nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis paprastai neviršija kelių dešimčių tūkstančių litų, todėl ir dėl neatsargaus nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydis neturi viršyti šios sumos. Tačiau kolegija pažymi, kad neatsargūs nusikaltimai labai skiriasi tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti labai skirtingi. Teismų praktikos analizė rodo, kad teismai analogiškus padarinius (nukentėjusiojo mirtį dėl netinkamos gydymo taktikos ar gydymo klaidų) sukeliančiose bylose priteisia panašias sumas neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-563/2006, kur priteista neturtinės žalos 106 711,24 Lt), todėl nėra pagrindo sutikti su šia apeliacinės instancijos teismo išvada ir mažinti pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistus neturtinės žalos dydžius.

Todėl kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžius nuosprendyje įvardytais motyvais nėra pagrįstas.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino nukentėjusiųjų civilinio ieškinio, kuriuo jie prašė kiekvienam iš jų priteisti po 4 000 000 Lt, o jų nepilnamečiam vaikams – po 1 000 000 Lt. Teismai teisingai pažymėjo, kad nukentėjusiųjų nurodytos sumos yra nepagrįstai didelės, nesiderina su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei neatitinka tiek bendrojo valstybėje egzistuojančio pragyvenimo lygio, tiek ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinių galimybių. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai yra pakankami dėl neteisėtų veiksmų atsiradusių negatyvių padarinių kompensacijai.

Kartu teismai pagrįstai nurodė, kad neturtinė žala nepriteistina nukentėjusiųjų nepilnamečiams vaikams, nes jie neturi civilinio veiksnumo ir yra materialiai ir dvasiškai susiję su civilinį veiksnumą turinčiais nukentėjusiaisiais. Esant šioms aplinkybėms, teismai neturtinę žalą priteisė konkrečiai byloje pripažintiems nukentėjusiesiems.

Dėl atėmimo teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla bausmės (BK 45 straipsnis)

Kolegija laiko, kad teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, skirdamas S. M. bausmę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors nuteistoji charakterizuojama teigiamai ir vykdydama savo profesines pareigas nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, tačiau padaryta veika sukėlė labai sunkias pasekmes, be to, nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, todėl teismas paskyrė švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių – atėmimą teisės dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu, dvejiems metams.

Pagal BK 45 straipsnio 1 dalį teismas skiria teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Uždraudimas nuteistajam dirbti tik tam tikrą darbą apriboja asmens galimybes dirbti pagal specialybę, kurią jis įgijo. Tame yra šios bausmės esmė. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą susijęs su asmens teisių darbinėje veikloje, t. y. pasirenkant profesiją ar darbo sritį, ribojimu. Teismas pagrįstai nuosprendyje įvardijo atėmimą teisės dirbti mediko darbą susijusį su žmonių gydymu. Teismui suformulavus bausmę siauriau, bausmė prarastų nubaudimo funkciją, nes tada kaltininkas galėtų toliau dirbti savo profesinį darbą. Tuo tarpu tokia bausmė jam paskirta dėl to, kad jis netinkamai dirbdamas savo profesinėje srityje padarė nusikalstamą veiką. Atėmimas dirbti darbą tik siauroje atitinkamos srities specializacijoje nebūtų laikomas asmens nubaudimu, nes jis ir toliau galėtų dirbti savo profesinėje srityje bei daryti naujas nusikalstamas veikas vykdydamas savo darbinę ar profesinę veiklą. Kolegija laiko, kad kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismas, skirdamas jai atėmimą teisės dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu, dvejiems metams, turėjo jai atimti teisę dirbti tik tas pareigas, kurias ji vykdydama padarė nusikalstamą veiką, t. y. gydytojo akušerio-ginekologo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios S. M. kasacinį skundą atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo pakeista Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžių nukentėjusiesiems D. R. ir A. R. sumažinimo atitinkamai iki 20 000 Lt ir 10 000 Lt, ir palikti šioje dalyje galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžiu nukentėjusiesiems D. R. ir A. R. priteistus atitinkamai 100 000 Lt ir 20 000 Lt neturtinės žalos dydžius.

Kitą Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.