Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. P. (V. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. (J. T.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 63 straipsnio 5 dalį šias bausmes apėmus J. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų. Pagal BK 64 straipsnį paskirtą bausmę subendrinus su neatlikta bausme pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. nuosprendį J. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu iš J. T. priteista nukentėjusiajam V. P. 6600 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nuosprendis, kuriuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria J. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis J. T. išteisinant nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl J. T. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir civilinio ieškinio pakeista: J. T. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kurią pagal BK 64 straipsnį subendrinus su neatlikta bausme pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. nuosprendį, J. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, be to, iš J. T. priteista nukentėjusiajam V. P. 50 000 Lt neturtinės žalos

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą už tai, kad 2002 m. lapkričio 17 d., apie 16 val., miške, (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, turėdami tikslą apiplėšti panaudojo fizinį smurtą prieš R. P., suduodami jam smūgius į galvą ir kairįjį šoną, ir pagrobė nukentėjusiojo 2,20 Lt. Nuo smurto metu patirtų krūtinės kairiosios pusės sužalojimų išsivysčius ūmiam kvėpavimo funkcijų nepakankamumui R. P. mirė.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad J. T. nužudė R. P. neturėdamas tikslo jo apiplėšti, J. T. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisino ir jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikavo į 129 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl J. T. veikos kvalifikacijos

J. T. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas už R. P. apiplėšimą ir jo nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, padarytus su kitu asmeniu prieš R. P. panaudojant fizinį smurtą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje, pagrįstai konstatavo, kad kaltinimas, jog J. T. įvykio metu panaudojo fizinį smurtą prieš R. P. dėl savanaudiškų paskatų, nepasitvirtino.

Plėšimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra svetimo turto pagrobimas, be kita ko, panaudojant fizinį smurtą. Nužudymas laikomas padarytu dėl savanaudiškų paskatų tada, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims ir kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Iš bylos matyti, kad įvykio metu J. T. kartu su kitu asmeniu sumušė R. P., nuo to šis mirė. Tačiau laikyti, kad J. T. įvykio metu smurtavo prieš R. P. dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas fizinio smurto pagalba pagrobti svetimą turtą ar turėti kitą turtinę naudą – nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytus duomenis, kuriais buvo grindžiama J. T. kaltė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, padarė išvadą, kad šie duomenys nėra patikimi. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje patikimai nenustatyta, turėjo ar neturėjo J. T. pinigų iki įvykio, paėmė ar nepaėmė po muštynių juos iš R. P., ir kad apygardos teismo išvados dėl šių aplinkybių neatskleidžia nuteistojo tyčios turinio, kryptingumo ir nepaneigia nuteistojo aiškinimo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios užvaldyti svetimą turtą. Laikyti tokias apeliacinės instancijos teismo išvadas neteisingomis nėra pagrindo, nes apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti duomenys neginčijamai nepatvirtina J. T. kaltės sumušus R. P. siekiant turtinės naudos. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra paremtos prielaidomis, tačiau su šiais teiginiais kolegija nesutinka, nes apeliacinės instancijos teismo išvados dėl J. T. veikos ir jos motyvo yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK reikalavimus, nėra pagrindo.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, kitas svarbias bylos aplinkybes, tarp jų – nusikalstamos veikos motyvą. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje aiškindamas abejones dėl nuteistajam J. T. inkriminuoto nusikalstamos veikos prieš R. P. motyvo – savanaudiškų paskatų nuteistojo naudai – priėmė pagrįstą sprendimą: J. T. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisino ir jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikavo į 129 straipsnio 1 dalį.

Kiti kasacinio skundo motyvai dėl J. T. veikos yra susiję su nauju bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Nesvarstomi šioje nutartyje ir kasatoriaus motyvai dėl A. B. veikos, nes byla dėl jo yra išskirta, o apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje priimtas tik J. T..

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimo tvarka yra nustatyta BPK 115 straipsnyje. Pagal šio straipsnio prasmę teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, patenkina civilinį ieškinį priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis priimtas tik J. T., todėl nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys pagrįstai priteistas tik iš J. T.. Kasatoriaus reikalavimas šioje byloje priteisti žalą ne tik iš J. T., bet ir iš asmens, dėl kurio byla yra išskirta ir kuriam šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, prieštarauja BPK nuostatoms, reglamentuojančioms civilinio ieškinio išsprendimą, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo V. P. kasacinį skundą atmesti.